Santrauka Dievas elgeta: elgetos vaizdinys lietuvių papročiuose ir mitologijoje Elgetavimas lietuvių tradicijoje atsiskleidžia kaip ypatingas, ikikrikščioniškosios kultūros bruožų išlaikęs reiškinys. Šiame darbe, pasitelkus istorinius, paprotinius bei pasakojamosios lietuvių tautosakos duomenis, bandoma ištirti šio reiškinio savitumą ir ištakas. Darbe nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos kaime vyravę, su elgetomis susiję, kasdienybės ir švenčių papročiai. Juose atsiskleidžia elgetų svarba ir reikšmė to meto kaimo visuomenėje. Nors elgetos suvokiami kaip tam tikrame socialiniame užribyje esantys asmenys, jie sulaukia daug dėmesio ir pagarbos. Tai ypatingai ryšku su šventėmis susijusiuose papročiuose. Toks savitas elgesys su elgetomis gali būti pagrįstas tiek socialiniu, tiek mitologiniu aspektu. Socialinį aspektą darbe bandoma pagrįsti, duomenų (istorinių šaltinių, tautosakos), susijusių su senosios baltų tradicijos žyniais analize. Ja remiantis, elgetavimas gali būti ta niša, kurioje, tam tikru būdu, galėjo išlikti senosios baltų religinės tradicijos žynių institutas. Mitologinis aspektas grindžiamas elgetos vaizdinio nagrinėjimu lietuvių pasakose ir sakmėse. Jose elgetos vaizdinys neatsiejamas nuo pasakose pasirodančio Dievo Senelio vaizdinio. Nors Dievo Senelio pavidalu pasirodo trys populiarios lietuvių mitologinės dievybės – Perkūnas, Velnias ir Dievas, tačiau su elgetos vaizdiniu daugiausia susijusių duomenų galima aptikti toje pasakų grupėje, kurioje pasirodo po... [toliau žr. visą tekstą] / Summary God the Beggar: the Image of Beggar in Lithuanian Customs and Mythology Begging in the Lithuanian tradition manifests itself as a special phenomenon that has retained the features of pre-Christian culture. This paper attempts to research the peculiarity and origins of this phenomenon by means of historical data as well as data on Lithuanian customs and narrative folklore. The present paper analyses beggar-related daily and festive customs that prevailed in rural Lithuanian during the period between the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. The analysis of customs reveals the significance and the importance of beggars to the rural society of that time. Whilst beggars are perceived as certain social outcasts they are treated with much consideration and respect. This is particularly evident in festive customs. Such special behaviour towards beggars may be accounted for by the social and the mythological aspects. The social aspect is underpinned by the analysis of data, such as historical sources and folklore data, which are concerned with magi of the old Baltic tradition. This analysis suggests that begging can be the niche, which in some way could have conserved the “institution” of magi of the old Baltic religious tradition. The mythological aspect is based on researching the image of the beggar in Lithuanian tales and sagas. The image of the beggar is inseparably linked with the image of God the Old Man, which appears in tales. Even though... [to full text]

Die Promotionsschrift „Die lexikographische Metode des Wörterbuchs von Jacob Brodowski“ befasst sich mit dem handschriftlichen deutsch-litauischen Wörterbuch Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (vor 1744, nachstehend – B). Obwohl unvollständig überliefert, gilt dieses Wörterbuch als die größte deutsch-litauische lexikographische Arbeit des 18. Jahrhunderts. Das Ziel der Promotionsschrift ist die Untersuchung der lexikographischen Metode des Wörterbuchs, wobei unter lexikographischer Metode die Gesamtheit der Mittel und Vorgehensweisen verstanden wird, die zur Auwahl und Präsentation des sprachlichen Materials im Wörterbuch dienen. Außerdem umfasst die Untersuchung der lexikographischen Methode die Frage der Wörterbuchquellen. Das erste Kapitel der Dissertation bildet die Einleitung, darauf folgen zwei Kapitel, die einen Überblick über die Entstehungs- und Überlieferungsgeschichte des Wörterbuchs sowie die Lebensumstände des Wörterbuchverfassers bieten. Das vierte und fünfte Kapitel sind der Analyse der Makro- und Mikrostruktur des Wörterbuchs gewidmet. Hier werden der Inhalt und die Struktur des Wörterbuchs eingehend analysiert, die einzigartigen Merkmale des Wörterbuchs herausgearbeitet, das sprachliche Material und seine Präsentationsformen im Wörterbuch näher charakterisiert. Das sechste Kapitel der Dissertation befasst sich mit lexikographischen und nicht lexikographischen Wörterbuchquellen, die jeweils in separaten Abschnitten besprochen werden. Zu... [der volle Text, siehe weiter] / Disertacijoje „Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas“ tiriamas rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (prieš 1744, toliau – B). Nors išlikęs nepilnas, šis žodynas laikomas didžiausiu XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų leksikografijos darbu. Disertacijos tikslas yra ištirti ir aprašyti žodyno leksikografinį metodą, kuris suprantamas kaip žodyne pateiktos kalbinės medžiagos atrankos ir pateikimo būdų bei priemonių visuma. Į leksikografinio metodo aprašymą įtrauktas ir žodyno šaltinių tyrimas. Disertacija pradedama įvadu ir dviem apžvalginiais skyriais, skirtais žodyno rankraščio atsiradimo istorijai ir autoriaus gyvenamajam laikotarpiui nušviesti. Ketvirtajame ir penktajame disertacijos skyriuose analizuojama žodyno makrostruktūra ir mikrostruktūra. Čia smulkiai nagrinėjamas B turinys, išskiriami unikalūs jo bruožai ir išsamiai apibūdinama žodyne teikiama leksikografinė informacija bei analizuojamos jos pateikimo formos. Disertacijos šeštasis skyrius skirtas žodyno šaltiniams tirti. Atskiruose skirsniuose aptariami trys pagrindiniai leksikografiniai žodyno šaltiniai ir jų naudojimo pobūdis: Konrado Agricolos Biblijos žodžių konkordancijų Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] 1674 m. redakcija, naujai surastas B šaltinis Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų kalbų žodynas Clavis Linguae Latinae (1709 m. redakcija) ir paskutiniu žodyno rengimo etapu naudotas anoniminiu laikomas rankraštinis... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral thesis „The Lexicographical Method of the Dictionary of Jacob Brodowski“ focuses on the manuscript German-Lithuanian dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (before 1744, further on – B). Although the manuscript has survived till the present day incomplete, it is considered to be the largest German-Lithuanian dictionary throughout the 18th century. The aim of the thesis is to examine and describe the lexicographical method of Brodovskis’ dictionary which is understood as the whole of means and techniques of selection of linguistic material as well as its presentation in the dictionary. The lexicographical method also covers an analysis of sources of the dictionary. The thesis starts with an introduction, two overviews on the history of the survival of the manuscript and on some special circumstances of author‘s life. The fourth and fifth parts analyse the macrostructure and microstructure of the dictionary. They present a detailed description of the dictionary contents, show its unique characteristics and thoroughly analyse lexicographical information and its presentation forms in B. The sixth part of the thesis focuses on dictionary sources. The most important lexicographical sources of B are discussed in three separate sections: a revised edition of Konrad Agricola‘s concordance to the Bible Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] (1674), the German-Latin dictionary Clavis Linguae Latinae by Johann Jacob Dentzler (the... [to full text]

Problema: pilietiškumo sąvokos teorinė samprata mokyklose yra pakankamai gili, tačiau praktinis mokinių požiūris į pilietiškumą kelia nerimą. Ugdymo metodai naudojami tautinės savimonės žadinimui mokyklose - paskaitinio pobūdžio. Vaikams nėra įdomi Lietuvos istorija, literatūra, tautosaka, tad reikalinga ieškoti sąlyčio taškų, kokiais metodais naudojantis būtų galima žadinti vaikų tautinę savimonę. Šio darbo tikslas – atskleisti teatro pamokos, remiantis lietuvių dramaturgija reikšmę pilietiškumo ugdymui. Tyrimo objektas — pilietiškumo ugdymas remiantis lietuvių dramaturgija, teatro pamokų metu. Tyrimo tikslas — atskleisti teatro pamokų reikšmę pilietiškumo ugdymui remiantis lietuvių dramaturgija 10-12 klasėse. Tyrimo hipotezė: lietuvių dramaturgijos analizė ir inscenizavimas teatro pamokų ugdymo procese, keičia ir ugdo mokinių požiūrį į pilietiškumą. Uždaviniai - 1) Išanalizuoti pilietiškumo ugdymo reikšmę, bei teatro pamokų ypatumus jaunuolių ugdyme/si. 2) Atskleisti lietuvių dramaturgijos taikymo ir analizavimo ypatybes 10-12 klasėms, teatro bei lietuvių kalbos pamokose. 3) Ištirti 10-12 klasių pilietiškumo ugdymo, remiantis lietuvių dramaturgija, veiksnius, teatrinės raiškos procese. 4) Parengti, 10-12 klasių pilietiškumo ugdymo veiksnių, remiantis lietuvių dramaturgija, teatrinės raiškos procese, modelį. Tyrimo metodai: Teorinis — pedagoginės, socialinės, dramaturginės, metodinės ir kitokios literatūros nagrinėjama tema sisteminė analizė; Empiriniai - fokus grupės... [toliau žr. visą tekstą] / Issue: the citizenship concept in schools has roots, but practical attitude to citizenship is disturbing. Children have little interest in Lithuanian history, literature, folklore, therefore new methods are required to stimulate national consciousness. Objective of this work: reveal theatre lesson's value for citizenship education supported by Lithuanian dramaturgy. Research subject: citizenship education supported by Lithuanian dramaturgy during theatre lessons. Research objective: unravel the value of a theatre lesson in citizenship education supported by Lithuanian dramaturgy to 10-12 grade classes. Hypothesis: Lithuanian dramaturgy cultivates pupil’s attitude toward citizenship using theatrical role-plays. Tasks: 1) Analyze the importance of citizenship education and how theatre lessons impact pupil’s development. 2) Reveal the details in applying lithuanian dramaturgy to 10-12 graders in drama and Lithuanian language classes. 3) Examine citizenship education factors for 10-12 graders in theatrical expression process using Lithuanian dramaturgy. 4) Develop a citizenship education change factor’s model for 10-12 graders in theatrical expression process using Lithuanian dramaturgy. Research methodology: Theoretical — systematical analysis of literature on chosen subject; Empirical — focus groups, teacher’s survey using questionnaire; Mathematical — percentage data analysis. This work reveals: 10-12 graders citizenship education change factors in theatrical expression... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama lietuvių šnekos vizemų vizualizacijos problema, tiriami lietuvių kalbos vizemų vizualizacijos požymiai, galimybės koduoti SAMPA kodais analizė, analizuojami programinės įrangos kūrimo metodai ir algoritmai. Sukurtas algoritmas sprendžiantis lietuvių šnekos vizemų vizualizacijos problemą. Pasirinktas kompiuterinės grafikos tipas, tinkantis iškeltiems tikslams įvykdyti – vektorinė grafika. Sukurti du vektorių transformacijos metodai, išanalizuoti jų skirtumai ir praktinio panaudojimo galimybės. Sukurta programinė įranga įgalinanti vartotoją kurti vizemas, jas transformuoti ir derinti jų vaizdavimo trukmę įvairiais koeficientais ir vykdyti animaciją pagal pasirinktą transformacijos metodą. Sudarytos penkios vizemos ir dviejų lietuviškų žodžių animacijos, kurių pagalba atliktas tyrimas parodantis darbo ir metodų realizavimo kokybę bei pritaikomumą. / In this final Master's thesis work features of Lithuanian speech visemes visualization are analyzed. Possibility of coding with SAMPA codes, software methods and algorithms are inspected. Type of computer graphics is picked, which is suitable for software objectives – vector graphics. Two transformation methods for vector graphics are created and their differences and practical usability are analyzed. Software for visemes creation, transformation and tuning of their duration and duration of transformation between visemes is created and described. The main purpose of this software is to animate Lithuanian speech by the method selected. Five visemes for two Lithuanian words animation is created. Using these visemes research has been done which is showing the quality of realization and adaptability of this software.

Kempteno karo pabėgėlių stovykla pasirinkta neatsitiktinai, stovykloje telkėsi nemažas skaičius lietuvių. Analizuojant DP laikotarpį buvo pasigesta būtent tyrinėjimų skirtų konkrečiai stovyklai, kurioje gyveno lietuvių pabėgėliai. Istorikų darbuose, pristatant visą stovyklinio laikotarpio gyvenimą, kol kas apsiribojama tik bendrais bruožais, plačiau nesigilinant į vienos stovyklos gyvenimą. Lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri turi savo emigracijos istoriją. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai tapo emigrantų tauta. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tūkstančiai Lietuvos šeimų apleido savo šalį ieškodami geresnio ir sotesnio gyvenimo svetur. Daugiausiai jų patraukė į naujų galimybių ir svajonių šalį – Ameriką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artinantis antrajai sovietų okupacijai dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų kartu su vokiečių kariuomene traukėsi į Vakarus. Tai buvo politinė emigracija. Į Vakarus traukėsi daug išsilavinusių žmonių, tautos žiedas: žymūs politikai, menininkai, mokslininkai, tie kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas. Pasibaigus karui daugiausiai lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, kur juos globojo tarptautinės UNRRA, vėliau IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šelpimu, apgyvendinimu ir tolimesne emigracija. Didžioji dalis lietuvių pabėgėlių emigravo į JAV (apie 30 tūkst.), o likusieji į Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes. Nors pirmaisiais pokario metais daug kas tikėjo greitu Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The camp of the war refugees of Kempten has been chosen not accidentally as quite a big number of Lithuanians was gathered in that camp. When analyzing the period of DP, there was a lack of studies particularly about this camp where Lithuanian refugees lived. When presenting the life of the whole camp period, historians’ works did not include the description the life of Kempten camp in more details. It was limited only to general descriptions. The Lithuanian nation is one of the those who have their history of emigration. Lithuanians became a nation of emigration at the end of 19th century and the beginning of the 20th century. Even before World War I thousands of families of Lithuania left their country when looking for a better life abroad. Most of them headed for America, the country of new possibilities and dreams. With the end of World War II and the approach of the second soviet occupation thousands of inhabitants of Lithuania retreated to the West together with the German troops. It was a political emigration. A lot of educated people retreated to the West: famous politicians, artists, scientists, also the ones who held high positions. After the war most of Lithuanians gathered in DP camps in Germany where they were fostered by international organization UNRRA and later by IRO which supported war refugees, provided them with accommodation and took care of their further emigration. Most of Lithuanian refugees emigrated to USA (appr. 30 thous.) and the rest part left for... [to full text]

Tout au long de cette étude, j’ai essayé de connaître les relations qui existent entre les pronoms dans les deux langues cibles. Apres avoir évalué les résultats, j’ai abouti à plusieurs observations. Tout d’abord, il faudrait souligner que dans mon mémoire, comme c’était prévu j’ai fait la comparaison des phénomènes isomorphes et allomorphes des langues comparées, par conséquent j’ai établi les ressemblances ainsi que les différences du pronom français et lituanien. / Savo darbe atlikau prancūzų bei lietuvių kalbos įvardžių tipologinę analizę. Išanalizavau bei pristačiau esminius skirtumus bei panašumus. / In my work I did the typological analysis of French and Lithuanian pronouns.

Darbe apžvelgiama koncepto vartosenos problematika, jo požymiai, klasifikacija. Aptariamas terminas analizuojamas kognityvinės lingvistikos ir lingvokultūrologijos mokslų rėmuose. Praktinėje darbo dalyje analizuojamas konceptas saldus, t.y., remiantis surinktais pavyzdžiais iš lietuvių ir rusų kalbų elektroninės bibliotekos ir juos gretinant, nagrinėjama, kaip minėtasis konceptas atsispindi vienos ir kitos tautos kalboje. / The work surveys concept usage problematics, its features, classification. The discussed term is analysed in the frames of sciences cognitive lingvistics and linguaculturology. In the practical part the concept ,,saldus" (sweet) is analysed, i.e. refering to examples collected from Lithuanian and Russian electronic library, comparing them. It is analysed how this mentioned concept reflects in the language of both nations.

Disertacijoje analizuojama moderniojo lietuvių antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis to meto lietuvių periodika kaip pagrindiniu šaltiniu. Pagrindinis analizės objektas yra antisemitinė retorika ir stereotipai. antisemitizmas, nacionalizmas, streotipai, tautinis lietuvių atgimimas. / In the disseration genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analised.The research is based on lithuanian press as a primary source. The rethorics and antisemitic sterotypes are analised. antisemitism, national lithuanian movement, nationalism, stereotypes.

In the disserattion, the genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analysed. The primary source for such an investigation is Lithuanian press of the period indicated. The main goal of the research is to examine and show how antisemitic rethorics and stereotypes changed and developed from 1883 to 1940. / Diseratcijoje nagrinėjama moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis spauda kaip pagrindiniu šaltiniu analizuojama, kaip kito antisemitinė lietuviškos periodikos retorika, kokie buvo formuojami pagrindiniai stereotipai ir nuostatos žydų atžvilgiu analizuojamu periodu ir kaip jie kito.

This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text] / Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą]