SANTRAUKA Materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri darbo teisėje suprantama kaip darbo teisinio santykio šalies prievolė atlyginti padarytą žalą, kurios atsiradimą kitam teisinio santykio subjektui sąlygojo neatlikimas ar netinkamas numatytų pareigų atlikimas. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, darbo teisėje įtvirtintas diferencijuotas materialinės atsakomybės instituto reguliavimas, atsižvelgiant į darbuotoją, kaip į ekonominiu bei socialiniu požiūriu labiau pažeidžiamą darbo teisinio santykio šalį. Toks diferencijuotas materialinės atsakomybės teisinis reguliavimas sudaro prielaidas riboti darbuotojų materialinę atsakomybę. Sutinkamai su tuo, jog dažniausiai darbo užmokestis darbuotojui yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis, įstatymų leidėjas įtvirtino specialų materialinės žalos atlyginimo darbdaviui mechanizmą. Šiame magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-2011 metų praktika sprendžiant bylas dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, išryškinamas teisminės praktikos kryptingumas, nagrinėjant materialinės žalos darbdaviui kompensavimo bylas, aptariami svarbiausi darbuotojų materialinės atsakomybės subinstituto darbo teisėje momentai, indentifikuojami su darbuotojų materialine atsakomybe susiję probleminiai aspektai, pristatomi galimi tokių probleminių klausimų sprendimo būdai, išsamiai analizuojami darbo teisės teoriniai darbai, subinstituto teisinis reguliavimas Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / ZUSAMMENFASSUNG Die materiale Verantwontung ist eine von Formen der rechtlichen Verantwortung. Im Arbeitsrecht versteht man sie als Pflicht der Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse bei dem Shadenersatz, der wegen des anderen Subjektes der Rechtverhältnisse entstand und das bedingte Unerfüllung oder ungeeignete Erfüllung der Pflichte. Um das Gleichgewicht der Interessen der Bediensteten und der Arbeitsgeber zu versichen, wird im Arbeitsrecht die differenzielle Regulierung der materialen Verantwortung des Instituts verankert. Der Bedienstete wird ökonomisch und sozial als mehr verletzte Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse berücksichtigt. Solch eine rechtliche differenzielle Regulierung der materiellen Verantwortung gibt Voraussetzungen sie für die Bediensteten su begrenzen. Betreffend, dass meistens der Arbeitslohn die Haupt – und die einzige Qulle der Einkommen des Bediensteten ist, hat der Gesetzgeber den besonderen Mechanismus der Entshädigung der materiellen Shaden dem Arbeitsgeber verankert. In dieser Magistrerarbeit analysiert man die Praxis des Obersten Gerichtes Litauens 2005-2011 der gerechtlichen Urteile, die mit der materiellen Verantwortung der Bediensteten verbunden sind. Da werden die Tendenz des Rechtspraxis bei den Prozessen der Entshädigung dem Arbeitsgeber der materiellen Verantwortung verdeutlicht, die wichtigsten Momente des Subinstitutes im Arbeitsrecht der materiellen Verantwortung der Arbeiter besprochen. Da werden mit der materiellen Verantwortung... [to full text]

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada, išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN SUPREME COURT'S PRACTICE OF DECIDING CASES ON THE MATERIAL LIABILITY OF WORKERS'. Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės. Darbo tikslas - įvertinti darbuotojų materialinės atsakomybės instituto darbo teisėje savarankiškumą, atskleisti darbuotojų materialinės atsakomybės pagrindą, tikslą, materialinės atsakomybės sąlygas, visiško žalos atlyginimo principo ir riboto žalos atlyginimo principo taikymą, neturtinės žalos atlyginimą, kaip specifinį darbo teisinių santykių gynimo būdą, darbuotojų materialinės atsakomybės kontekste, atlygintinos žalos dydžio nustatymą, įvertinti instituto tobulinimo kryptis pagal galiojančią teismų praktiką, pateikti pasiūlymus dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę galimo tobulinimo. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose pateikti teisės taikymo išaiškinimai. Darbuotojų materialinė atsakomybė turi ribotą pobūdį žalos atlyginimo aspektu, taigi, darbe siekiama atsakyti, ar materialinės darbuotojų atsakomybės teisinis reglamentavimas ir galiojanti teismų praktika užtikrina socialinį kompromisą tarp skirtingų darbo teisinio santykio šalių, materialinės atsakomybės atveju, turinčių priešpriešinius interesus. Darbo teisinio santykio subjektai turi skirtingas ekonomines ir darbo organizavimo galimybes, todėl akivaizdu, jei būtų nustatytos vienodos sąlygos padarytai žalai atlyginti, socialinis kompromisas nebūtų pasiektas. Būtinybė nustatyti sąlygas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The academic research includes analysis of Lithuanian High Court cases on employee liability for employers damages. The academic research is constructed to analyze independents of the institute of employees liability in Lithuanian labor law and to introduce with basis and conditions of employee liability in Lithuanian High Court practice. The analysis of Lithuanian High Court cases reveals such compulsory conditions of employees liability: employers damages caused by illegal employee action, employee fault, causation between illegal action and damages, in a case of violation employee and employer were in employment contract, employers damages are caused by employees labor activity. All above mentioned conditions are necessary to state employees liability. The research includes analysis of employees limited liability and non pecuniary damages in Lithuanian High Court cases. The object of the analysis is formulates rules of Lithuanian High Court in cases of employees liability. Employee and employer have usually different economical, social, organizational opportunities, so if there were equal conditions for compensating damages, then social compromise could not be reached. It is necessary to create rules and conditions to find social compromise between two different parties of employment. The actual Lithuanian High Court practice formulated some rules of law, which stated that employee is weaker party in employment contract and labor activity therefore needs some additional... [to full text]

Nors Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikui netekus tėvų globos, prioritetu turėtų tapti įvaikinimas, Lietuvoje vyraujanti vaikų priežiūros forma lieka laikinoji ar nuolatinė globa. Nors įvaikinimo situacija Lietuvoje gerėja, tačiau analizuojant teisinį įvaikinimo reglamentavimą vis dar randama spragų, kurioms ištaisyti būtinos teisės aktų pataisos. Manoma, jog tobulinant Lietuvos įvaikinimo sistemą, tikslinga būtų perimti ir pritaikyti kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Dėl šios priežasties, taip pat dėl darbo autorės asmeninės patirties, šiame darbe Lietuvos įvaikinimo teisinis reglamentavimas lyginamas su Vokietijos, šalies, turinčios gilesnę patirtį ir tradicijas įvaikinimo srityje. Magistro darbo tyrimo objektas - įvaikinimo institutas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti įvaikinimo instituto materialinių sąlygų teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Vokietijoje. Todėl didžiausias dėmesys šiame darbe skiriamas įvaikinamo materialinių sąlygų, keliamų tiek potencialiems įvaikintojams, tiek įvaikinamiems vaikams, analizei. Taip pat siekiama nustatyti, kokios sąlygos labiausiai atitinka vaiko interesus. Siekiant ištirti, kodėl Lietuvoje vis daugiau vaikų įvaikina užsieniečiai, analizuojamos tarptautiniam įvaikinimui keliamos sąlygos. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta lyginamoji dokumentų analizė, kadangi tai vienas iš būdų, leidžiančių tiksliausiai palyginti dviejų šalių įvaikinimo teisinį reglamentavimą. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Although United Nations convention on the rights of the child states, that priority should be given to adoption in case the child loses his parents, the dominant child care form in Lithuania remains temporary and permanent. The situation in Lithuania is improving, however, analyzing legal regulation of adoption, the gaps that need to be removed by changing legal acts are still found. It is considered that the experience of European Union countries should be taken and applied to improve Lithuanian adoption framework. Therefore, this reason and authors personal experience is the cause for comparing Lithuania’s and Germany’s, the countries that has deeper experience and traditions in adoption field, legal regulation of adoption. The object of the master research work is the adoption institute in Lithuania and Germany. The objective of the research is to compare legal regulation of the adoption institute material conditions in Lithuania and Germany. Therefore, the work is focused on the analysis of the adoption material conditions that are raised for potential adoptive parents and adoptees. Also the conditions that most off all satisfy a child interests are determined. The conditions for international adoption are analyzed trying to find out why more and more children are adopted by foreign people. The comparative document analysis was chosen as the main research method, because it is one of the methods that lets most precisely compare the legal regulation of adoption in two... [to full text]

Įvaikinimas – šeimos teisės institutas, kuris įtvirtintas siekiant įgyvendinti vaikų teises ir poreikį augti bei būti auklėjamiems šeimoje bei patenkinti įtėvių poreikį sukurti šeimos santykius ir įgyvendinti vaikų auklėjimo teises ir pareigas. Įvaikinimas turi atitikti įstatyme numatytas bendrąsias sąlygas, kurios keliamos vaikui, kad jis galėtų būti įvaikinamas, taip pat sąlygas, kurias privalo atitikti būsimieji įtėviai, bei papildomas sąlygas, kurios skirtos tarptautiniam įvaikinimui. Įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Į tokius sąrašus vaikai įrašomi tik gavus tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimus, patvirtintus teismo, bei tik vaikus, kurie ne jaunesni nei 3 mėnesiai. Įsivaikinti gali siekti tik asmenys, kurie įrašyti į norinčiųjų įvaikinti sąrašus, kurių vienas skirtas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, o kitas Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems užsienyje ir užsieniečiams. Tiek pagal nacionalinius įstatymus, tiek pagal Hagos konvenciją į tokius sąrašus įtraukiami tik sutuoktiniai ir, išimtiniais atvejais, vienišas asmuo, po privalomos procedūros -patikrinimo dėl pasirengimo įvaikinti. Tarptautinis įvaikinimas yra pranašesnis ir šeima vaikui randama kitoje valstybėje, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas yra kilęs. Konstatavus, kad tarptautinis įvaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, turi būti išpildytos tarptautiniam įvaikinimui būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption – family law institute, which established in order to fulfill children’s rights and requirements grow and be fostered in family. On the other hand, fulfill the requirements for adoptive parents to have family relationships and realize the rights and duties on child fostering. Adoption must satisfy the common conditions set by law. They are established for child, that she/he could be adopted and for the prospective adoptive parents. The additional conditions are set for the international adoption. Children could be adopted, if they are on the rolls of adoptable children. Children are registered into the list after the consents of his/her parents, foster-father/mother (guardian) were given in court and not younger then three month. Prospective adoptive parents could be the persons, who are on the rolls of adoptive parent. There are two lists one for the Lithuanian citizens habitual resident in Lithuania, the second for the Lithuanian citizens habitual resident in foreign country and for foreigner. According to the national law and The Hague convention on protection of children and co-operation in respect of intercountry adoption could be registered just spouses and a person after the Central authorities have determine that the prospective adoptive parents are eligible and suited to adopt. International adoption may offer an advantage of a permanent family to a child for whom a suitable family cannot be found in his or her state of origin. When it is stated, that... [to full text]

Lietuvoje ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė yra pripažįstama savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, kurios vienas pagrindinių tikslų- apsaugoti darbuotojo turtinius interesus. Tačiau nepaisant tokio teisinio reguliavimo, nėra vieningai sutariama dėl ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės savarankiškumo. Darbe formuojama ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąvoka. Taipogi, yra pateikiamas ir aptariamas darbuotojų materialinės atsakomybės skirstymas į rūšis: ribotąją ir visišką, individualią ir grupinę. Ypatingas dėmesys skiriamas ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės sąlygų analizei ir palyginimui, kadangi šios teisinės atsakomybės yra panašios tiek savo turtiniu pobūdžiu, tiek tikslu- atlyginti padarytą žalą. Siekiama išgryninti šių atsakomybių kilimo sąlygų panašumus ir esminius skirtumus. Taipogi, darbe pateikiami Rusijos Federacijos, Vokietijos bei Prancūzijos šių teisinių santykių reguliavimo pavyzdžiai. Be to, aptariami žalos nustatymo ir atlyginimo klausimai išskiriant tiek ikiteisminę, tiek teisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Kaip vienas pagrindinių darbe naudotų šaltinių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri pateikia atsakymus į nemažą dalį probleminių klausimų. / The limited pecuniary liability of employees is concerned as an independent legal liability in Lithuania which one of the main purpose is to protect pecuniary interests of employees. Despite of this legal regulation there is no unanimous opinion if the limited pecuniary liability of employees is independent. In this master thesis the author deals with the concept of the limited pecuniary liability of employees. Also there is a categorisation of limited and full liability, individual and liability of group presented and discussed. Special attention is paid to the analysis and the comparision of conditions of the limited pecuniary liability of employees and the civil liability because these liabilities are similar of their pecuniary nature and the purpose to compensate the damages. The aim is to purify the similarities and differences of their conditions. As well as the exemples of legal regulation of these relations of The Russian Federation, Germany and France are given. Furthermore, the author gives the determination and compensation of damages and identifies the litigation before the court and in the court. As one of the most important sources used in the thesis is the jurisprudence of the Lithuania Supreme Court which provides most of the answers to the problems.

Magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant bylas dėl darbdavių materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, siekiant nustatyti kaip aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos sprendžiant bylas teisme, nagrinėjama su kokiomis teisės aktų taikymo problemomis susiduriama teismų praktikoje. Taip pat darbe nagrinėjami darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo teoriniai aspektai. Visų pirma, darbe siekiama apibrėžti materialinės atsakomybės vietą tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių, jos santykį su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (baudžiamąja, administracine, civiline, drausmine). Toliau darbe aptariamos būtinos darbdavių materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurios turi būti teismo nustatytos sprendžiant bylas dėl darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties. Darbe pateikiama išsami materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų analizė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis. Po to darbe nagrinėjami klausimai susiję su darbuotojui atlygintinos žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, dydžio nustatymu ir padarytos žalos atlyginimo tvarka. Tam tikslui analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse keliamos problemos dėl DK, seno ir naujo CK, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų... [toliau žr. visą tekstą] / The MA thesis analyzes the practice of Lithuania’s Supreme Court in deciding cases concerning employers’ pecuniary liability for the damage caused by mutilation or other health impairment, or the death of the employee, in order to find out how provisions of pecuniary rights are interpreted and applied during examination of cases in the court, as well as discusses what problems arise in application of legal acts in the practice of courts. The thesis also considers theoretical aspects of formation of employer’s pecuniary liability. Firstly, the thesis aims at defining the position of pecuniary liability among other kinds of legal liability (criminal, administrative, civil and disciplinary) and its relation with them. Secondly, pre-requisites for formation of employers’ pecuniary liability which have to be determined by the court while examining the cases concerning employer’s pecuniary liability for the damage caused due to mutilation or other health impairment or the death of the employee, are discussed. Furthermore, on the basis of decisions made by the Supreme Court of Lithuania, the thesis presents a detailed analysis of conditions determining the formation of pecuniary liability. In addition, issues related with determination of the amount of the damage to be paid to the employee for mutilation or other health impairment or the death of employee as well as the procedure for payment of damages are discussed in the thesis. For this purpose, problems concerning practical... [to full text]

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Materialinės atsakomybės, kaip savarankiškos atsakomybės rūšies, instituto įtvirtinimas darbo teisėje suteikia teisę nukentėjusiajam reikalauti, kad teisės pažeidėjas atlygintų padarytą žalą darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pirmiausiai, rašto darbe yra analizuojama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka. Ji nėra tiesiogiai įtvirtinta darbo įstatymuose, todėl remiantis darbo teisės doktrina ir teismų praktika yra siekiama pateikti šios atsakomybės sąvoką, apibrėžti jos elementus. Vienas iš pagrindinių darbo tikslų yra materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: žalos, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltės, pažeidėjo ir nukentėjusiojo teisės pažeidimo metu sąsajumo darbo santykiais ir žalos atsiradimo sąsajumo su darbo veikla, analizė. Atsižvelgus į materialinės atsakomybės įstatyminį reguliavimą ir pasitelkus darbo teisės doktriną ir teismų praktiką, yra siekiama atskleisti materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų turinį ir taikymo problematiką, pasiūlyti galimus sprendimų variantus. Pagrindinė materialinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė – nukentėjusiajam padarytų nuostolių atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, rašto darbe yra aptariama žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka. Didelis dėmesys yra skiriamas Darbo kodekse įtvirtintai naujovei – neturtinės žalos tarp darbo teisinių santykių subjektų atlyginimo institutui. / Pecuniary liability, as an autonomous type of liability under labour law, gives the victim a right to require the offender to compensate damage caused by work rules and procedures laid down in size. First of all, in this master’s work is analyzed a concept of pecuniary liability. The concept of pecuniary liability is not directly established in Labour Code of the Republic of Lithuania, so it is used a doctrine of labour law and the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of pecuniary liability to provide the broadest definition of this liability and find the most important concept elements. One of the main purpose of this work is analysis of the necessary conditions of pecuniary liability: damage, unlawful act, causal relation between the unlawful act and damage, fault, the relevance of the offender and the victim during the offence and damage is related with working. In view of the legal regulation, doctrine and case law of pecuniary liability, is intended to disclose the content and application problems of conditions of pecuniary liability and suggest possible solutions of this problems. The compensation is the main function of the pecuniary liability. In this context is important to analyze the amount of damages and procedures of loss compensation. The institute of non-pecuniary damage is new in Labour Code of the Republic of Lithuania, therefore much attention is given to compensation of non-pecuniary damage.

Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]