SANTRAUKA Vilniaus Universiteto Medicinos Fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Slaugos magistrantūros programa PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ ASMENŲ SLAUGOS POREIKIŲ NAMUOSE ĮVERTINIMAS Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo autorė: Ana Petkevičienė Darbo vadovė: prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė Vilnius, 2008 m. Pagrindinės sąvokos: Galvos smegenų insultas, namų slauga, slaugos poreikiai, slaugos ir socialinės paslaugos. Galvos smegenų insultas yra dažna negalios, priklausomybės bei socialinių įgūdžių praradimo priežastis. Nepaisant įgytos negalios, du trečdaliai pacientų, patyrusių insultą, po stacionarinio gydymo grįžta į namus. Atsakomybė už jų priežiūrą namuose tenka šeimos nariams, kurie neturi reikiamos patirties, slaugant tokius pacientus. Darbo tikslas : nustatyti patyrusių galvos smegenų insultą asmenų ir jų šeimos narių slaugos paslaugų poreikį namuose, išvykstant į namus po gydymo ir reabilitacijos stacionare. Darbo uždaviniai: Ištirti , kokių paslaugų ir kaip dažnai pacientai, patyrę galvos smegenų insultą, pageidautų namuose; Įvertinti amžiaus, lyties, išsilavinimo, šeimyninės ir socialinės padėties įtaką slaugos paslaugų į namus poreikiui; Ištirti ir palyginti slaugos poreikio priklausomybę nuo pirmą kartą ar pakartotinai patirto galvos smegenų insulto, gydymo bei gydymo ir reabilitacijos stacionare; Ištirti artimųjų poreikius slaugant šeimos narį, patyrusį galvos smegenų insultą. Medžiaga ir metodika: Tyrimo objektas- asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Vilnius University, Faculty of Medicine Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing Institute Nursing Master study program EVALUATION OF CARE/NURSING NEEDS OF PATIENTS’ AFTER STROKE AT HOME Thesis on Master’s Degree in Nursing Author: Ana Petkevičienė Supervisor: Prof. Danutė Kalibatienė, Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing Vilnius, 2008 Keywords: encephalon stroke, home care, nursing needs, nursing and social services. Brain stroke frequently is the cause for disability, dependence and loss of social skills. Despite of acquired disability due to stroke, two thirds of patients return back to their homes after treatment in hospital. Responsibility for their nursing at home falls on their family members who lack necessary experience in caring for such patients. Goal of the thesis: to identify the needs of nursing care at home of the persons who had an encephalon stroke and their family members when going home after the in-patient treatment and rehabilitation. The tasks of the thesis: is to investigate what services and how often would be requested by the patients who had an encephalon stroke; to assess the effect of age, sex, education, family and asocial status on the needs of nursing services at home; to investigate and compare the correlation of nursing needs after encephalon stroke sustained for the first time or repeatedly and treatment, and in-patient treatment and rehabilitation; to investigate the needs... [to full text]

Lietuvoje šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis organizuojant sveikatos priežiūros paslaugas. Sekant Vakarų Europos šalių patirtimi, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos modelis yra orientuojamas į bendruomeninių sveikatos priežiūros paslaugų vystymą, o slaugos paslaugų namuose plėtra įvardinama kaip vienas iš sistemos prioritetų. Kadangi Lietuvoje slaugos paslaugos namuose tik pradedamos vystyti, tokių paslaugų teikimo modeliai remiasi daugiau Vakarų šalių patirtimi, tuo tarpu paslaugų organizavimą, poreikius atspindinčių mokslinių tyrimų kol kas stokojama. Šio darbo tikslas buvo įvertinti slaugos paslaugų namuose teikimo poreikį ir galimybes. Tyrimui atlikti buvo panaudotas tarptautinis slaugos paslaugų namuose poreikio vertinimo klausimynas. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų, tyrimo atsako dažnis siekia 56 proc. Pacientų slaugos namuose poreikiai buvo įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į keletą aspektų - paciento būklės, savarankiškumo lygio ir gebėjimo pasirūpinti savimi (pacientų būklės įvertinimas, klausos sutrikimų įtakos vertinimas, įprastų kasdienio gyvenimo veiklų priklausomumo ir nepriklausomumo lygio vertinimas, pusiausvyros ir eisenos vertinimas, paciento savarankiškumo ir kritimų rizikos vertinimas) įvertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad yra didelis slaugos (ir socialinių) paslaugų namuose poreikis, kuris susijęs su dideliu priklausomumu nuo kitų asmenų, žemu savarankiškumo lygiu, žymiais klausos sutrikimais, didele kritimų rizika. Dauguma žmonių turėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania is recently undergoing the transition period in organization of health care services. Following the experience of the western European countries, Lithuanina health care model is focusing on development of community based health care services. Nursing services at patient’s home is considered as a nowadays priority. Since home care nursing services are under development in Lithuania, the needs for this type of services is still not based on scientific data but on the western countries experience. The aim of this research work was to evaluate the needs and opportunities for homecare nursing. The internationally valid questionnaire was translated and adopted for assessment of home care nursing in Lithuania. The sample size consists of 60 research subjects whereas a response rate is 56%. The patients’ needs for home care nursing were evaluated in a systematic approach covering several dimensions – evaluation of patient’s state, independence level and self maintaining, assessment of risk for falling. The results of the study show, that patients have significant needs for homecare nursing due to high dependence level on others, low self maintaining level, high risk for falling, severe hearing problems. Most people have restricted abilities in communication and movement activities. According to the study results, home care nursing services are in need and good opportunities for development.

Socialines paslaugas namuose, kaip alternatyvą stacionarioms socialinėms paslaugoms, vienišiems, turintiems negalią, senyvo amžiaus asmenims teikia lankomosios priežiūros darbuotojai. Šios paslaugos išsprendžia buitines ir iš dalies psichologines pagyvenusių žmonių problemas, leidžia žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti kokie senyvo amžiaus asmenų, gaunančių pagalbos į namus paslaugas, socialinės savijautos ypatumai ir kokios galimybės ją pagerinti. Pagyvenusio žmogaus, kuriam reikia pagalbos, socialinė savijauta daugiausia priklauso nuo to kaip jis jaučiasi mūsų visuomenėje, kokie jo socialiniai ryšiai, kas jam gali suteikti pagalbą, koks padedančių darbuotojų požiūris į senatvę. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus asmenų nuomonė apie jų padėtį visuomenėje, apie jų socialinę aplinką, bei lankomosios priežiūros darbuotojų požiūris į bendravimą su senyvo amžiaus asmenimis. Buvo tiriama anketine apklausa. Tyrimo metu - apklausti 88 senyvo amžiaus asmenys, gaunantys pagalbos į namus paslaugas, ir 16 lankomosios priežiūros darbuotojų, dirbančių toje seniūnijoje. Tyrimo apklausa buvo atlikta vienoje Vilniaus seniūnijoje, Pagalbos namuose tarnybos padalinyje. Tyrimas atskleidė, kad daugelis respondentų neigiamai vertina senyvo amžiaus asmenis ir tuo pačiu savo padėtį visuomenėje. Sprendžiant iš respondentų atsakymų senyvo amžiaus asmenys jaučiasi našta visuomenei, tačiau pripažįsta, kad visuomenė turi atkreipti didesnį dėmesį į senyvo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Social care as an alternative for stationary social care for the lonely ones, disabled or elderly is provided by social workers. This service helps the elderly to solve a number of problems related to utilities and psychology as well as creates a precondition for those in need to extend their stay at home for as long as possible. The aim of this research is to find out the level of social being of the elderly and opportunities of improving the provided social care. The social being of the elderly in need of social help depends on the way the person feels in our society, how well his/her social contacts are developed, if there is anyone around in the position of extending any kind of help and the attitude of social workers towards senility in general. The object of the research is the attitude of the elderly towards their position in the society, their social environment as well as the attitude of social workers towards the communication with the elderly. The survey was based on the questionnaire on the basis of which 88 elderly respondents were asked about the social service they receive and 16 social workers employed in one neighbourhood. The research was completed in one of Vilnius neighbourhoods. The analysis of the survey showed that the majority of respondents look negatively upon the elderly and consequently upon their own position in the society. Judging from responses most respondents feel they are a burned to others, though they admit that the society should pay more... [to full text]

Šiame darbe siekiama sužinoti, kaip savo patirtį globos namuose vertina buvę ugdytiniai. Darbe teoriniu lygmeniu nagrinėjamas asmenybės socialinių ir psichologinių savybių formavimasis, asmenybės savęs vertinimo ypatumai, vaikų iš nedarnių šeimų psichologiniai ypatumai, asmenybės struktūros pokyčių tendencijos globos institucijos aplinkoje bei globojamų vaikų rengimo savarankiškam gyvenimui Lietuvoje ypatumai. Empirinio tyrimo objektas – gyvenimo globos namuose patirtis ir jos vertinimas. Tyrimo tikslas – ištirti buvusių ugdytinių gyvenimo vaikų globos namuose patirtį ir jos subjektyvų vertinimą. Tyrimo metu buvo siekiama ištirti: jaunuolių gyvenimo globos namuose patirtį, gyvenimo patirties įtaką buvusių globos namų ugdytinių savęs vertinimui bei buvusių globos namų ugdytinių subjektyvų pasiruošimo savarankiškam gyvenimui vertinimą. Tyrimo metu buvo apklausti keturi buvę vaikų globos namų auklėtiniai, kurie jau yra pilnamečiai ir gyvena savarankiškai (3 - 5 metus). Du iš tiriamųjų gyveno valstybiniuose globos namuose (didmiesčio ir provincijos), kiti du - nevyriausybiniuose globos namuose (šeimyninio tipo bei parapijiniai). Atsitiktinumo būdu tyrime dalyvavo vienas vyriškos ir trys moteriškos lyties atstovės. Giluminė naratyvinių biografinių interviu analizė leido konceptualiu lygmeniu išsiaiškinti subjektyvaus jaunuolių gyvenimo patirties suvokimo susiformavimo priežastis, kuriomis remiantis buvo nustatytas jo susiformavimo mechanizmas. Apibendrinant visas priežastis galima... [toliau žr. visą tekstą] / The focus of this research is to find out how the former children’s homes’ educatees define their experience of living in the fostering institutions. The paper examines the theoretical level of formation of the personality’s social and psychological characteristics, self-assessment peculiarities, psychological peculiarities in children from dysfunctional families, tendencies of the personality structure changes in the care institution environment, and peculiarities of educatees’ preparation for the independent life in Lithuania. The subject of the empirical research is the experience of life at the children’s homes and its appraisal. The focus of the research is to examine the former children’s homes educatees’ experience of living in the fostering institutions and their subjective evaluation of such experience. The research objectives were as follows: to examine the experience of young people’s life at children’s homes, the influence of experience upon the self-evaluation of the former children’s homes educatees, and subjective evaluation of the children’s homes educatees’ preparation for the independent living. Four former children’s homes’ educatees, who already are adults and live independently (for 3 - 5 years) participated in the research. Two of the subjects lived in state (city and province) care homes, and the other two lived in the non-governmental (family type and parish) care homes. The research included one male and three females chosen by applying random... [to full text]

Paslaugų namuose pagyvenusiems ir seniems žmonėms kokybės tyrimo aktualumą apsprendžia tai, kad šios paslaugos yra neatsiejama socialinių paslaugų infrastruktūros dalis, senstančioje visuomenėje. Baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti asmens namuose teikiamų socialinių paslaugų seniems žmonėms pobūdį ir trukmę socialinių paslaugų įstaigos (teikėjo) ir paslaugų gavėjo lygmenyse. Tyrimo objektas – socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, pobūdis (turinys) ir trukmė. Uždaviniai: Atskleisti socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, teorinius, teisinius ir organizacinius aspektus. Atskleisti socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, turinio aspektus socialinių paslaugų įstaigos ir paslaugų gavėjo lygmenyse. Atskleisti socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, trukmės aspektus socialinių paslaugų įstaigos ir paslaugų gavėjo lygmenyse. Siekiant atskleisti probleminius socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose teisinio reglamentavimo ir organizavimo klausimus, buvo pasirinktas kokybinis atvejų studijos tyrimas. Atvejo empirinę medžiagą sudarė organizacijoje vedami užrašai apie klientus (bylos), pokalbių su paslaugų gavėjais ir teikėjais išrašai. Tyrime dalyvavo dešimt asmenų, kuriems teikiamos socialinės priežiūros paslaugos vienoje iš įstaigų. Taip pat buvo kalbamasi su keturiomis lankomosios priežiūros darbuotojomis. Tyrimo duomenys buvo rinkti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais vienoje iš kaimiškųjų seniūnijų. Kiekvieno tyrime dalyvavusio paslaugų gavėjo situacija... [toliau žr. visą tekstą] / Home help services are integral part of the system of social services in the aging society. The aim of the study was to analyze the nature (content) and timescale of home help services for the elderly looking at service provider and service receiver levels. The object of the study was content and timescale of home help services. To achieve the aim were formulated four objectives: to disclose theoretical, legislative and organizational aspects of home help services for the elderly; to disclose the content of home help services at the agency level; to disclose content of services at receiver level; to disclose timescale of home help services at agency level; and to disclose timescale of home help services at services receivers‘ level. To achieve the goal was conducted qualitative research. The case study strategy was used. The case consisted from formal case records about services receivers at the agency, interviews with services provider’s and receivers. Ten services receivers and four providers participated in the study. Data were collected in August and September. The place of the study – agency which provides home help services in the rural area. Theme analysis was used to analyze text. Similarities and differences between cases were analyzed. The study disclosed that both: services providers and receivers emphasize the same aspects for content and timescale of home help services. The structure of family, age, health status and earlier life experience influences the content... [to full text]

Tikėtina, jog dauguma globos įstaigose gyvenančių paauglių yra išgyvenę įvairių skausmingų patyrimų: smurtą, nepriežiūrą vaikystėje, patekimą į globos namus, kuris pažeidžia santykius su svarbiausiais žmonėmis ir atskiria nuo įprastos aplinkos. Neigiamas patyrimas vaikystėje apsunkina asmenybės raidą, formuoja savęs ir pasaulio suvokimą, gali neigiamai paveikti atmintį bei patyrimo integracijos procesus. Šiuo tyrimu siekiama kokybiškai patyrinėti globos namuose gyvenančių paauglių autobiografinius pasakojimus ir paanalizuoti, kaip gyvenimo istorijos struktūroje atsispindi patyrimo integracijos procesai, kokius patyrimo aspektus išryškina gyvenimo istorijose vyraujančios temos, kokį savęs vaizdą kuria globos namuose gyvenantys paaugliai pasakodami savo gyvenimo istorijas. Tyrime dalyvavo 8 globos namuose gyvenantys paaugliai (5 merginos ir 3 vaikinai), kurių amžius 16–18 m. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurį sudaro 2 dalys (Wengraf, 2004): 1) tyrėja užduoda vienintelį klausimą/skatinimą papasakoti savo gyvenimo istoriją, visus įvykius ir patyrimus, kurie buvo svarbūs tyrimo dalyviui. Kol jis/ji pasakoja savo gyvenimo istoriją, tyrėja neužduoda jokių klausimų, neįsiterpia į dalyvio pasakojimą; 2) tyrėja užduoda klausimus tyrimo dalyviui tik tomis temomis, kurias tyrimo dalyvis pamini pirmosios pokalbio dalies metu. Atlikta kokybinė gautų tekstų analizė. Tyrimas parodė, jog tyrime dalyvavusių paauglių gyvenimo istorijų struktūra skiriasi: vieni pasakoja rišlios... [toliau žr. visą tekstą] / Most adolescents living in institutional foster care probably were subject to various severe experiences: violence and/or neglect in childhood, as well as placement in the care system that impinge their relationships with significant people and withdraw them from familiar surroundings. Negative experiences in childhood can affect personality development and the formation of concepts of self and the world, can have negative influence on memory and the integration of life experiences. The purpose of this research was to explore autobiographical narratives of adolescents living in foster home and to study how the structure of the life story reflects the integration of various life experiences, what aspects of experience are highlighted by the themes that emerge from autobiographical narratives and what conception of self do adolescent living in foster home present in their life stories. 8 adolescents (3 male, 5 female) living in foster home, aged 16–18, participated in the research. Semi-structured interview composed of two sessions (Wengraf, 2004) was performed: 1) interviewer asked single initial question to elicit autobiographical narrative (to tell the life story, all the events and experiences witch were important to interviewee) and indicated that there would not be any interruptions or questions; 2) interviewer asked for elaboration on topics that had been raised in the first session. Qualitative analysis of interview transcripts was done. Results show that the structure... [to full text]

Aušra Šalaviejūtė (darbo vadovė doc. dr. Laimutė Žalimienė). Socialinių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas teikiant pagalbos namuose paslaugas. Magistro baigiamasis darbas. VU Socialinio darbo katedra, 2008. 70 p. SANTRAUKA Daugelyje Vakarų Europos šalių vyksta akivaizdus stacionarinių paslaugų mažinimas, orientuojamasi į kuo ilgesnį žmogaus išlaikymą namuose. Sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos namuose tarnybų plėtimas ir bendradarbiavimas tarp jų yra labai svarbi kryptis, tobulinant asmenų su negalia, sergančių lėtinėmis ligomis ir senų žmonių priežiūrą bei aptarnavimą namuose. Lietuvoje socialinių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas teikiant pagalbos namuose paslaugas tik prasideda, todėl buvo labai svarbu atlikti tyrimą, kuriuo būtų išsiaiškintos ir įvertintos socialinį darbą dirbančių specialistų ir slaugytojų bendradarbiavimo galimybės teikti pagalbos namuose paslaugas. Tyrimo metu 2008 metais buvo apklausta 123 specialistai: 80 Vilniaus m. Socialinės paramos centro Paslaugų namuose namuose tarnybos darbuotojų ir 43 slaugytojai iš VšĮ Antakalnio poliklinikos, VšĮ Šeškinės poliklinikos, VšĮ Naujininkų poliklinikos Naujamiesčio filialo ir Santariškių šeimos gydytojų centro. Tyrimo duomenimis, socialinį darbą dirbantiems specialistams rečiau nei slaugytojams mokslo įstaigose buvo dėstomi specialistų tarpusavio bendradrabiavimo principai. Dauguma specialistų palankiai vertino bendrus kvalifikacijos kėlimo kursus, konferencijas, mokymus... [toliau žr. visą tekstą] / Aušra Šalaviejūtė ( scientific supervisor doc. dr. Laimutė Žalimienė). Cooperation between social and health care agencies delivering home care facilities. The final work of the Master’s degree. VU Department of Social work, 2008. p. SUMMARY There is an obvious decrease of in-patient service facilities and increase orientation of human living at home in many countries of the Western Europe. Development of social and health care agencies and cooperation between them is the very important direction improving disabled, chronical ill and old person’s care at home. Cooperation between social and health care agencies delivering home care facilities in Lithuania is just in the begining of the process. Wherefore it was very important to perform research for evaluation and indentification social work professionals and nurses cooperation possibility delivering home care facilities. During research in 2008 where were questioned 123 specialists: 80 perssonel from Social support center’s Home care agency in Vilnius and 43 perssonel from clinics of Antakalnis, Šeškinė, Naujininkai and Santariškės. According to the date of the research social work professionals rare than nurses in the academic institutions were tought about principals of cooperation between specialists. Majority of the respondents approvingly rated collective qualification classes, conferences, education. Social work professionals and nurses trusted each other and positively rated one another work. Generally respondents had... [to full text]

Darbe analizuojami asmenų, augusių globos namuose, adaptacijos visuomenėje sunkumai taip pat socializacijos visuomenėje tyrimas. Moksline problema: asmenų užaugusių globos namuose socializacija visuomenėje ir integracija į darbo rinką. Darbo tikslas – išanalizuoti asmenų, užaugusių globos namuose, pasirengimo savarankiškam gyvenimui ugdymo galimybes ir ypatumus. / The paper analyzes those grown in kome care, adaptations topoblems in society, also socialization in society as well as research. Scientific problem: people grew up in home care socializatien in society and integration inti the labor market.The aim –to analyze the people who grew up in foster homes, pre-self educational opportunities and life characteristics.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių sparčiai vyksta gyventojų senėjimo procesas. Todėl yra labai svarbios įvairios socialinės pagalbos rūšys pagyvenusiems žmonėms, o ypatingai pagalba namuose, tam, kad senyvas žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi jam įprastoje pažįstamoje aplinkoje. Šis tyrimas yra skirtas atskleisti pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinį tinklą ir tinklo funkcijas. Darbe analizuojamos socialinės politikos pagyvenusiems žmonėms prielaidos ir asmens senėjimo procesų poveikis pagyvenusio žmogaus socialiniam tinklui. Buvo iškelta hipotezė, kad, kuo senyvo žmogaus socialinis tinklas siauresnis, tuo svarbesnė tampa formalių teikėjų socialinė parama. Darbo tikslas - analizuoti pagyvenusių žmonių socialinio tinklo platumo ir gaunamos socialinės paramos sąryšį. Uždaviniai: analizuoti senyvo žmogaus socialinės paramos tinklo ypatumus socialinės politikos kontekste; identifikuoti senyvo žmogaus socialinio tinklo platumą; identifikuoti senyvo žmogaus gaunamą socialinę paramą. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinio tinklo analizei atlikti buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, tyrimo respondentais buvo pasirinkti pagyvenę, vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, kurie gauna pagalbos namuose paslaugas X rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo sudarytas klausimynas. Jame pateiktas 51 klausimas. Tyrimas atliktas 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X socialinių paslaugų centre... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and also in many other world countries the population is rapidly aging. Therefore it is important to provide various kinds of social care services for elderly, in particular homecare, so that the senior could as long as possible live his/her life in familiar surroundings. This investigation aims to reveal the social network of elderly receiving homecare and its functions. The thesis analyses assumptions of social policy for elderly and influence of problems related to person aging to the social network of the senior. Hypothesis was formulated: the narrower social network of the senior is the more important formal social care becomes. The purpose of the thesis is to analyze the relationship between the broadness of social network of the elderly and received social care. The objectives are: to analyze peculiarities of the social care network of the senior in the context of the social policy; identify broadness of the social network of the senior; identify social care received by the senior in the network. Social network of the elderly receiving homecare services was analyzed using quantitative research method. To respond the goal of the research the respondents were older than 60 years, who receive homecare services in the area of municipality of X region. Questionnaire was used to achieve the research goal. It consists of 51 questions. The survey was carried out in since August to September, 2008 in X social services centre. 80 women and 20 men were questioned... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti senyvo amžiaus asmenų, gyvenančių namuose, integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikį bei teikimo organizavimą. Tyrimo klausimai: Koks yra integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis senyvo amžiaus asmenims namuose? Kaip organizuojamos integruotos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims namuose? Su kokiais iššūkiais susiduriama teikiant integruotos sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas senyvo amžiaus asmenims namuose? Tyrimo metodika: Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis atvejo analizės tyrimas. Tyrime duomenys rinkti vadovaujantis metodų trianguliacija: duomenų rinkimo, giluminio pusiau struktūruoto interviu, stebėjimo ir dokumentų analizės. Apklausti 12 trijų komandų skirtingus lygmenis ir sritis atstovaujantys specialistai: socialinė darbuotoja – projekto administratorė, kineziterapeutė, 4 socialinio darbuotojo padėjėjos, 4 slaugytojo padėjėjos, 2 bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimo objektas: integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis bei teikimo organizavimas senyvo amžiaus asmenų namuose. Rezultatai: Integruotų paslaugų poreikis bei teikimo organizavimas senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems namuose, atsiskleidė per apklaustųjų patirtis ir požiūrį, per socialinių aplinkybių, kuriose gyvena senyvi asmenys, analizę, pastebima su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduria paslaugų gavėjai ir teikėjai. Pažymima, kaip yra identifikuojami ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to explore the need and provision of integrated health and social home care services for elderly. Research questions. What is the need for integrated social and health home care services for elderly? How is organised provision of integrated social and health home care services for elderly? What kind of challenges face the provision of integrated social and health home care services for elderly? Methods. Conducted qualitative case study. For validity of findings used data triangulation, semi structured in depth interviews, observation and document analyses. Interviewed 12 mobile team members: project administrator - social worker, direct service providers professionals from all three mobile teams of integrated care: 2 nurses, 4 assistant nurses, physiotherapist, 4 assistant social workers. Research object: the need and organization of integrated social and health home care services for elderly provision. Results: The need for integrated services organization of the provision of elderly people living at home, revealed through the experiences and attitudes of the respondents, through the social circumstances in which they live in elderly subjects, analysis, noted the difficulties and challenges faced by users and providers. It is noted, as is the identification and assessment of the needs of elderly persons and who does it. During the course of the study, an integral - mobile teams, as innovations in the creation process, the way in which communication... [to full text]