Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

Darbe atlikta fizinę negalią turinčių asmenų socializacijos sampratos analizė, identifikuotos neįgaliųjų įsitraukimo į taikomąją fizinę veiklą problemos, atskleistas taikomosios fizinės veiklos poveikis neįgaliųjų gyvenimo kokybei teoriniu aspektu. Iškelta hipotezė, kad neįgaliųjų dalyvaujančių sportinėje veikloje fizinio aktyvumo, pasitenkinimo gyvenimu ir požiūrio į savo negalią rodikliai yra geresni nei nedalyvaujančių neįgaliųjų. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – palyginti sportuojančių ir nesportuojančių fiziškai neįgalių asmenų gyvenimo kokybės rodiklius. Tyrime dalyvavo 111 judėjimo negalią turinčių asmenų, patyrusių stuburo smegenų traumas. Empirinėje dalyje analizuojamas taikomosios fizinės ir sportinės veiklos poveikis judėjimo negalią turintiems asmenims psichosocialinių funkcijų aspektu. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sportuojantys fizinę negalią turintys respondentai jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu nei nesportuojantys. Fiziškai aktyvūs respondentai palankiau vertina savo psichinę sveikatą, be to sportuojančių apklaustųjų įtampą sukeliančių veiksnių rodikliai žemesni nei nesportuojančių. 2. Sportuojančių neįgaliųjų požiūris į savo negalią, kur kas palankesnis nei nesportuojančių. Fizine bei sportine veikla užsiimantys neįgalieji linkę labiau pasitikėti savo jėgomis, net ir tuomet kai jiems nesudarytos palankios sąlygos. Tuo tarpu nesportuojantiems respondentams nepritaikyta aplinka dažniau trukdo pasijusti... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of socialization concept among persons having physical disability has been carried out in this work, in which the problems of the involvement of persons with physical disability into the applied physical activities have been identified, and the influence of applied physical activities on the quality of life of the disabled has been revealed in the theoretical aspect. The following hypothesis has been made: the index of quality of life of persons with physical disability and their approach towards their disability is better among the disabled who are involved in sports activities than among those who are not. Using the method of questionnaire survey the research has been carried out, where the main purpose was to compare the indexes of life quality among the disabled who were involved in sports activities than among those who were not. 111 persons who have the disability of movement have participated in this research. In the empirical part of this work the influence of the applied physical and sports activities for the disabled persons in the aspect of psychosocial functions has been analysed. The main findings of the empirical research are the following: 1. Respondents having the physical disability and involved in the sports activities feel the higher satisfaction in their life than those who are not. Physically active respondents evaluates their mental health more favourably; moreover, the indices of stress making factors are lower among those who are... [to full text]

Summary After its Independence, Lithuania has witnessed to a considerable number of positive changes in the sphere of integration of the disabled. Still, the current situation of the disabled in Lithuania could be called paradoxical. It has reached a critical point and demands radical solutions. On the one hand, the attention and tolerance of the society towards the disabled have been augmenting; on the other hand, the care for the disabled is becoming declaratory. The main and the greatest obstacle for the integration of the disabled into society is a negative attitude towards them; while, on the contrary, a positive attitude is one of the crucial conditions for succesful integration. Although nowadays media has been showing a greater interest in the life of the disabled, the great part of society regards people with a handicap as those who have to live and work seperately. An attitude of traditional segregation of the disabled is disappearing very slowly. People with mental disability are still welcomed with an especially unfavourable attitude. Thus the object of the survey of the diploma – is an attitude towards people with mental disability; and the aim of this work – is to reveal an expression of an affirmative/optimistic attitude towards people with a mental handicap in daily social interaction. Survey tasks 1. To examine and evaluate the attitude of the workers of the day-care center towards people with mental disability; 2. To reveal how the workers manage to... [to full text]