Katalikų bažnyčios ir Lietuvos Respublikos institucijoms intensyviai bendradarbiaujant, aktualiu tampa teisinių sistemų derinimas. Tam pagrindą suteikia Šventojo sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis, apibrėžianti teisinius bendradarbiavimo pagrindus. O taip pat Bažnyčios kanonų kodekse įtvirtinta nuostata, kad civiliniai įstatymai minimi Bažnyčios teisėje galioja su tomis pačiomis pasekmėmis ir kanonų teisėje tiek, kiek jie nėra priešingi dieviškajai teisei, ir jei kanonų teisė nenustato kitaip. Ypač svarbiu teisinių sistemų suderinamumą laikytume baudžiamosios teisės sferoje. Atsižvelgiant į pastarąsias aktualijas darbo pagrindiniu tikslu tapo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Katalik����� bažnyčios kanonų teisės apibrėžiamų bausmių bei numatomų jų taikymo praktikų palyginimas. / Active collaboration between institutions of Catholic Church and Republic of Lithuania implies importance of coordination between those legislation systems. The foundation for such cooperation ensures the Treaty between the Holy Seat and Republic of Lithuania, which determines the juridical aspect of the collaboration. Also Canon Law of the Church contains the provision that Civil Law, which is mentioned in Canon Law, obtains the same consequences when Civil Law makes no objection to Canon Law. It is especially important to expose the compatibility in field of Criminal Law. Considering the late events the main objective of the work is the comparison of penalties and applications of Penal Code of the Lithuanian Republic and the penalties of the Code of Canon Law. To reach the goal of the work it was juxtaposed the concepts of “penalty” and “offense”. Also it was examined and compared the variety of sanctions in civil and ecclesiastical law. It was established principal similarities and differences between civil and canon law definitions and penalty applications for some particular crimes.

Sparčiai besivystant informacinėms technologijoms, atsiradus naujoms elektroninių ryšių paslaugoms, padidėjo saugomų asmens duomenų apimtis. Šie duomenys tapo informatyvesni ir naudingesni tiriant nusikalstamas veikas. Elektroninių ryšių srityje generuojamiems duomenims pastaruoju metu ypač didelį dėmesį teikia teisėsaugos institucijos. Šių duomenų svarba pabrėžtinai akcentuojama, siekiant užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, ko pagrindu Europos Sąjungos mastu buvo priimta Direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (toliau – Direktyva 2006/24/EB). Šis dokumentas turi būti įgyvendintas derinant nuostatas su nacionaliniais teisės aktais. Direktyvos 2006/24/EB įgyvendinimo klausimais dar tik pradedama diskutuoti. Lietuvos Respublikos teisės aktų, numatančių asmens duomenų elektroniniuose ryšiuose kaupimo ir teikimo teisėsaugos institucijoms, veikimo mechanizmas išsamiau nėra analizuotas. Tinkamo teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi kontrolei dėmesio taip pat skirta nedaug. Užtikrinant asmens teisę į privatumą, įstatymų numatytais atvejais ją ribojant, būtina įvertinti teisės aktų veikimo, jų laikymosi priežiūros tinkamumą bei su tuo susijusius probleminius aspektus. / Due to the rapid development of media technology and the emergence of new digital communication services the volume of classified personal data has increased. Law enforcement institutions are giving considerable attention to such data during offence investigation. Directive 2006/24/EC has been adopted, according to which traffic and location data on both legal entities and natural persons and related data necessary to identify the subscriber or registered user will be available to law enforcement authorities during serious crime investigation. This document has to be implemented in correlation with the regulations of the Lithuanian law; therefore it is important to analyze the compatibility of the Lithuanian law with the Directive 2006/24/EC. The aim of this paper is to determine whether full scale personal data collection and disclosing as serious crime prevention complies with the right to personal privacy in the context of Directive 2006/24/EC. Consequently this master thesis paper seeks to discuss the notion of the right to privacy, its scope, and to ascertain the legal regulation of data generated during digital communication; to analyze the basis for obtaining data during pre-trial investigation and operational activities; to access the data security and proceedings’ supervision appropriateness of undertakings, and to find out what kind of responsibility is applicable to them; to determine the suitability of supervision execution of law enforcement authorities during... [to full text]

Informacinės technologijos ir Interneto tinklas įsiterpė į mokslą, gamybą, ekonomiką ir valstybės valdžią bei pakeitė mūsų pasaulėžiūrą – tai kas buvo neįmanoma dar prieš dešimtmetį, tapo realybė. Sąskaitų apmokėjimas Internetu, sutarčių pasirašymas, paslaugų užsakymas ir apsikeitimas kita informacija tarp privačių asmenų, valstybės institucijų ir verslo organizacijų vyksta „online“ (tiesioginio laiko) režimu. Tačiau kuo daugiau atsiranda naujų galimybių siunčiant duomenis Internetu, tuo sparčiau auga elektroninių nusikaltimų skaičius. Elektroniniai nusikaltėliai siekiant savanaudiškų tikslų gali pasinaudoti konfidencialia informacija, pakeičiant tik vieną simbolį, pavyzdžiui, sąskaitos numeryje ar kitaip iškraipant informaciją, gali atnešti nuostolių asmenims ir organizacijoms. Tačiau nepaisant visų grėsmių Interneto tinklas yra iki šiol greičiausiais, patogiausias ir populiariausias, tačiau nepatikimiausiais būdas siųsti duomenys , todėl reikėtų naudoti informacijos apsaugos priemones. / Information technologies and internet has interfered into science, production and government. Our world-view had definitely changed – what was impossible just a few years ago now became a reality. Paying bills by the internet, signing contracts, ordering services and exchanging information between private clients, governmental institutions and business organizations and other operation are making online. Number of electronic crimes rises directly proportionally to opportunities increasing in sending information by internet. Electronic criminals to suit their own aims can use confidential information by changing single symbol, for example in account number, or by distorting information in any other way may cause incur losses to users and organizations. However, despite of all the disadvantages, internet is the fastest, the most comfortable and popular, but the most insecure way to send information, that is the reason why we should use secure means of communication. The main object or this graduation thesis is explore digital signature as one of the newest secure means of communication . The main functions, usage singularity are analyzed in this work. Author direct attention to digital signature legal power which has been accepted by government. Digital signature is equivalence to hand-made signature. Also, have made an observation on cryptography’s (data coding) scientific methods for digital signatures functions ensuring. Separate part of work is divided to projects and... [to full text]

Šio magistro darbo tema yra Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (toliau seksualiniai nusikaltimai). Šiame darbe pateikiama seksualinių nusikaltimų samprata, atsakomybės už šiuos nusikaltimus raida: pateikiama seksualinių nusikaltimų sąvoka, šių nusikaltimų teisinis reguliavimas nepriklausomoje Lietuvoje tarpukariu (1918 – 1940 m.) ir sovietinės okupacijos metais. Aptariamas seksualinių nusikaltimų reguliavimas 1961 m. BK, išskiriama šių nusikaltimų sistema, analizuojami atskiri seksualiniai nusikaltimai, išskiriamos šių nusikaltimų teisinio reglamentavimo spragos ir pateikiama, kaip šios spragos buvo ištaisytos 2000 m. BK. Taip pat lyginamas Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių seksualinių nusikaltimų teisinis reguliavimas. Magistro darbe taip pat išskiami rūšiniai požymiai, būdingi Lietuvos BK numatytiems seksualiniams nusikaltimams. Tai daroma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sudėties elementus (šiame darbe remiamasi keturnare nusikalstamos veikos sudėties struktūra). Išskiriami šie seksualiniams nusikaltimams būdingi nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šiame darbe pateikiama trijų Lietuvos BK įtvirtintų seksualinių nusikaltimų (išžaginimo (149 str.), seksualinio prievartavimo (150 str.) ir privertimo lytiškai santykiauti (151 str.)) sudėčių analizė. Šių nusikaltimų sudėtys analizuojamos atsižvelgiant į anksčiau paminėtus nusikalstamos veikos elementus. Pateikiamas šių... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master thesis is Crimes against freedom of one’s sexual self-determination and inviolability (‘sex crimes’ hereafter). The concept of sex crimes and the evolution of responsibility for these crimes are presented in this work, including: the notion of sex crimes and the legal regulation of these crimes in independent Lithuania of the interwar period (1918 - 1940) and during Soviet occupation. The regulation of sex crimes in the 1961 criminal code (‘CC‘ hereafter) is discussed, the system of these crimes is distinguished, separate sex crimes are analyzed, gaps of legal regulation of these crimes are distinguished, as well as the way in which these gaps have been fixed in the CC of 2000. Also, the legal regulation of sex crimes in Lithuania and in some foreign countries is compared. This Master thesis also differentiates between the specific features of sex crimes, provided in Lithuanian CC. This is done by taking into account the elements of criminal activity (the work is based on the quaternary structure of the elements of criminal activity). The difference is made between the following specific elements of sex crimes: object, objective side, subject and subjective side. Analysis of the composition of three types of sex crimes provided in Lithuanian CC is presented in this work (rape (Article 149), sexual abuse (Article 150) and sexual coercion (Article 151)). The composition of these types of crime is analyzed taking into account the above-mentioned elements... [to full text]

Darbe nagrinėjama nusikaltimų informatikai samprata, jos esminiai požymiai, analizuojamos vyraujančios nusikaltimų informatikai sampratos teisinėje literatūroje. Taip pat nagrinėjami nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXX skyriuje „Nusikaltimai informatikai“ nusikaltimų informatikai sampratos kontekste. Darbe autorius pateikia, jo požiūriu, priimtiniausią nusikaltimų informatikai sampratą ir nagrinėja šios sampratos galimą įtaką nusikaltimų informatikai reguliavimui Lietuvoje. Darbe analizuojami nusikaltimų informatikai požymiai, iš kurių didesnes diskusijas sukelia nusikaltimo informatikai objektas ir dalykas. Vieni autoriai teigia, kad nusikaltimų informatikai objektas yra santykiai, susiję su informacijos ir informacijos resursų saugiu kūrimu, naudojimu ir platinimu, kitų nuomone nusikaltimų informatikai objektas yra informacija. Tačiau darbe autorius nepritaria tokiam požiūriui ir mano, kad priimtiniausia nuomonė dėl nusikaltimo informatikai objekto, apibūdinanti kaip visuomeninius santykius, susijusius su kompiuterinės informacijos saugumu. Autorius pateikia nuomonę, kad nusikaltimų informatikai dalykas kompiuterinė informacija dėl savo savybės nekisti pakitus ją sudarantiems kompiuteriniams duomenims ne visuomet atspindi nusikaltimų informatikai esmę. Dėl to, manytina, kad nusikaltimų informatikai dalyku turėtų būti įvardinti kompiuteriniai duomenys. / The main topics were found out during this study are: the conception of crimes against informatics, the main indications and analyzing of conception of crimes against informatics according the law literature. The criminal activities named in Chapter XXX of Criminal Code of the Republic of Lithuania are also described in this study. According the author point of view, we proposes the most attractive conception of crimes against informatics and researching possible influence on regulation of such crimes type in Republic of Lithuania of it. In this study the author analyzed indications of crime against informatics. The main causes of discussion are crime against informatics object and subject. There are different opinions about it. One of these opinions suggests that the object of that kind of crime is relationships, which are related to safe creation, use and broadcasting of information and information resources. Another opinion – object is information. The author of this study is disagree with such opinions and supposes that the most suitable opinion of conception of object have to describe the social relationships, related to security of computer information. He thinks that the subject of crime against informatics, computer information because of it feature to stay unchangeable even if computer data has been changed, inadequate the crime substance. The author suggests that the subject of crime against informatics is computer data. The author analyzes different... [to full text]

Finansiniai nusikaltimai - tai Baudžiamajame kodekse numatytos pavojingos veikos, kuriomis kėsinamasi į Lietuvos Respublikos finansų sistemą, vengiant mokėti mokesčius, išleidžiant į apyvartą netikrus pinigus, vertybinius popierius ar pažeidžiant šių vertybių apyvartos tvarką. Analizuojant kriminologinius tyrimus Lietuvoje, užsienio šalių literatūrą, Lietuvos Respublikos įstatymus, Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM statistines ataskaitas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos metines veiklos ataskaitas, kriminologinę, baudžiamosios teisės ir kitų mokslo šakų literatūrą, darbe atskleidžiama finansinių nusikaltimų sąvokos esmė, išanalizuoti finansinių nusikaltimų kriminologinės charakteristikos ypatumai, apžvelgtos finansinių nusikaltimų tendencijos Lietuvoje 1995-2005 m., išskirti finansinių nusikaltimų Klaipėdos apskrityje kokybiniai ir kiekybiniai bruožai, išnagrinėti struktūriniai pokyčiai ir jų ypatumai, remiantis finansinių nusikaltimų mechanizmo analize bei asmeniškai atliktais tyrimais pateiktos finansinių nusikaltimų latentiškumo priežasčių pagrindines gairės, nustatyta, kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su finansiniais nusikaltimais ir jų latentiškumu. Kad ir kokiomis priemonėmis stengiamasi kovoti su finansiniais nusikaltimais, jie tebelieka vieni latentiškiausių nusikaltimų. Tokių nusikaltimų išaiškinimas užima labai daug laiko ir reikalauja ne tik gerai paruoštų specialistų, bet ir šiuolaikinių technologijų, informatyvios informacinės bazės... [to full text] / Financial crimes are a certain criminal activity described in the Criminal Code, performance of which cause threat to the financial system of the Republic of Lithuania by evading taxes, releasing counterfeit money, securities or by violating the order of turnover of such valuables. The nature of financial crime concept is revealed, peculiarities of financial crimes criminological characteristics analysed, tendencies of financial crimes in Lithuania during 1995-2005 reviewed, qualitative and quantitative features of financial crimes in Klaipeda district, structural changes and their peculiarities analysed, main guidelines of financial crimes latenticity cause supplied with reference to the analysis of financial crimes mechanism and personal researches, means, that ought to be taken in prevention of financial crimes and their latenticity, were determined by analysing the criminological researches in Lithuania, literature of foreign countries, Laws of Lithuanian Republic, statistical reports of IT and Communication Department under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania, annual activity reports of Financial Crime Investigation Service, literature of criminology, criminal law and other sciences. Despite the variety of measures taken against financial crimes they still remain among of the most latent crimes. Solving of such offences takes not only a lot of time and requires well-prepared specialists but also modern technologies, up-to-date informational... [to full text]

Magistro darbo objektas – dienraščių „Lietuvos rytas” ir „Respublika“ publikacijos apie smurtinius nusikaltimus, skelbtos 2008 m. Darbo tikslas – atskleisti smurtinių nusikaltimų pateikimo tvarkaraštį ir dėsningumus dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Darbo uždaviniai – aptarti kriminalinių naujienų atrankos kriterijus, atlikti kiekybinę pranešimų apie smurtinius nusikaltimus analizę ir palyginti nagrinėjamų dienraščių pateikiamą kriminogeninės situacijos vaizdą su realia situacija. Darbo metodai – teorinė analizė, turinio analizė, lyginamoji analizė. Darbas bus naudingas tolesniems smurtinės informacijos poveikio auditorijai, kriminalinių temų tvarkaraščio nustatymo, kriminalinio turinio žiniasklaidos pranešimų tyrinėjimams. / Object of this study – homicide stories in dailies „Lietuvos rytas“ and „Respublika“ in year 2008. The aim of the study – is to determinate, if homicide stories were reported disproportionately compared to their incidence in official crime statistics. A content analysis of crime stories in Lithuanian dailies „Lietuvos Rytas” (the biggest mainstream daily) and „Respublika” (the second biggest newspaper), published in year 2008, was compared to statistics of crime in Lithuania in the same year to see if this crime coverage produces an agenda setting effect.

At the outset, it has to be noticed that crimes against international law are committed by men, not by abstract entities, and international law will achieve its goals only if those responsible for crimes will be brought to justice. The principle of individual criminal responsibility of Heads’ of State for crimes against humanity, genocide, war crimes and torture (elaborated in the Nuremberg Charter) is part of customary international law. The principle is embodied in the resolutions of the UN General Assembly – Principles of Law Recognized in the Charter of the Nuremberg Tribunal and the Judgment of the Tribunal (1950); international treaties – Convention for the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide (1948), Geneva Conventions (1949), Convention against Torture and Other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment (1984), Rome Statute of the International Criminal Court (1998); other international instruments – UN Draft Code of Crimes against the Peace and Security of Mankind (1996), Statute of the International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia (1993) (also clarified in the proceedings brought before the former Yugoslavian leader S. Milosevic) and Rwanda (1994); decisions of national courts – the UK House of Lords decisions in the Pinochet case (1998 -1999); extradition requests sent and honoured by executive officials – Belgium international arrest warrant for H. Habre (2005) and African Union requests; state proposals for international... [to full text]

The master paper discusses the issue of the matter of crime in cases against civil service and public interests. Criminal acts against civil service and public interests are considered to be selfish acts. In fact, the matter of crimes against civil service and public interests is an obtained or provided benefit of particular form. Master paper tries to present the matter of bribery crimes (Articles 225 – 227 of Criminal Code), attributes of the matter of abusing service for the purpose of obtaining material or other benefit (Article 228 Paragraph 2 of Criminal Code.), their general characteristics and differences, contents and effect on qualification of criminal acts. After the Republic of Lithuania regained its independence which had influence on the essential changes in economy-social relations and corresponding legislative acts, property and personal relations among people had become significantly more modern and varied. In addition, a wider range of benefit forms which could be obtained or provided in relation with position of a civil officer appeared and thus respective evaluation had to be made in respect of the matter of criminal acts specified in Part XXXIII of the Criminal Code. The author expresses reasoned opinion based on theoretical knowledge and concepts on the issue discussed. The master paper also includes the analysis of criminal proceedings, corresponding judgements and courts’ positions on the issue of the matter of crime. The author presents the... [to full text]

Santrauka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytas reikalavimas gerbti privatų gyvenimą reiškia nuostatą be reikalo neapriboti asmens teisių. Egzistuojant galimybei įstatymų leidėjui pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas už juos nustatyti, asmuo privatumą gali ginti pasitelkęs civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas. Galimais privataus gyvenimo pažeidimais baudžiamosios teisės kontekste laikomi nepagrįstas įsibrovimas, neteisėtas asmens susižinojimo teisės apribojimas, neleistinas faktų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas ir paviešinimas. Tikslinga ir adekvati gynyba saugant asmens privatumą turi būti siejama su baudžiamosios atsakomybės pagrįstumu abejojant dėl jos proporcingumo už tokius pažeidimus. Kaip alternatyva galėtų būti administracinė atsakomybė, numatant Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokią atsakomybės rūšį ne tik už tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada, kai padaryta veika tiksliai atitinka Baudžiomojo kodekso nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Asmuo, padaręs nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai dar yra įtariamas padaręs ir kitą nusikalstamą veiką. Įstatymų bazė, iš esmės atitinkanti asmens privatumo apsaugos standartus, kartais netinkamai aiškinama ir interpretuojama, taip sukuriant tam tikras problemines situacijas. Asmens privatumo teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Right to have private life defense at all criminal law points In Republic of Lithuania Constitution is a demand to respect private life. That means attitude without necessity limit person’s rights. If there is a possibility to a law publisher to make a choice, which law aspect norms define some sort of law breaches and which sanctions for them ascertain, person private defends invoke of civil, administrational or criminal law norms. Presumable private life breaches criminal law clues reputed baseless intrusion, illegal person’s communication right restraint, unallowable facts about private person’s life picking and publicity. Expedient and fidelity defense protecting person’s private must be related with criminal responsibility legitimacy when doubting about it’s proportion for such a breaches. As alternative it may be administrational responsibility , anticipating Administrational law breaches codex such a responsibility sort not for only particular person’s facts handlement breaches. Criminal responsibility must be applied only then, when done action exactly answers Criminal codex regulations criminal act composition attributes. Man, who have done crime person’s private life immunity according to Criminal codex, mostly is suspected for another criminal act. Acts base, mainly adequate person’s private safeguard standards, sometimes is not correctly explained and interpreted. It can cause some sort of problematic situations.