Science and Technology Parks are one of organizational forms, designed for development of innovations, coordination of science research, studies, technology creation and implementation activity, and initiative of new businesses. In addition to Science and Technology Parks, the organizations of the same purpose could be various Business Incubators, Innovation Centers, Technology Parks etc., however, precisely Science and Technology Parks, as organizational forms, distinguish for their efficiency and development prospects. Science and Technology Parks and development of their networks are necessary because of new challenges and problems, ascendant globalization, European Union expansion, knowledge and informational development. For this reason it is very relevant to examine and estimate the creation and development influence for economic growth of Science and Technology Parks and their networks, as well as parallel organizations, taking into account an international experience.

Science and Technology Parks are one of organizational forms, designed for development of innovations, coordination of science research, studies, technology creation and implementation activity, and initiative of new businesses. In addition to Science and Technology Parks, the organizations of the same purpose could be various Business Incubators, Innovation Centers, Technology Parks etc., however, precisely Science and Technology Parks, as organizational forms, distinguish for their efficiency and development prospects. Science and Technology Parks and development of their networks are necessary because of new challenges and problems, ascendant globalization, European Union expansion, knowledge and informational development. For this reason it is very relevant to examine and estimate the creation and development influence for economic growth of Science and Technology Parks and their networks, as well as parallel organizations, taking into account an international experience.

Darbo tikslas - įvertinti Kauno miesto miesto parkų medžių būklę pagal pagrindinius indikacinius miškų monitoringo rodiklius ir azoto dioksido taršą. Tiriamoji teritorija buvo padalinta į 0,25 km2 ploto kvadratus, kuriuose buvo tiriama apskaitos medžių būklė. 8 Kauno miesto parkuose ištirti 73 apskaitos medžiai. Azoto dioksido koncentracijos šiuose parkuose nustatytos pasyvaus kaupimo metodu. Visuose tirtuose Kauno miesto parkuose apskaitos medžių lajos defoliacijos vidurkiai nedaug skiriasi ir pagal pažeidimo klases patenka į 1 klasę – menkai pažeisti medžiai. Mažiausias lajos defoliacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Dainavos ir Draugystės parkuose. Pagal skiriamas medžių lapijos dechromacijos klases, tirtus Kauno miesto parkus galima skirti į dvi grupes - be žymesnių lapijos spalvos pokyčių (Panemunės parkas ir Vytauto – Ramybės parkas ) ir kur maža dechromacija (Santakos parkas, Nemuno salos parkas, Ąžuolyno parkas, Kalniečių parkas, Dainavos parkas ir Draugystės parkas. Mažiausias medžių lapijos dechromacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Nemuno salos parke. Didžiausia NO2 koncentracija nustatyta Kauno Ąžuolyno parke, mažiausia – Panemunės parke. Kauno miesto parkuose nustatyta azoto dioksido koncentracija neviršijo nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje. / The objective of the study is to measure the quality of trees and NO2 pollution in Kaunas city parks. Area of research was split into squares of 0,25 km2 each, where the trees were analized. Total of 73 trees were analized in 8 parks. Nitro dioxide pollution in the city parks were estimated using the method of passive accumulation. The defoliation of trees in all analized Kaunas city parks were very similar . All the parks trees can be classified as poorly damaged by the tree crown damage class. The highest defoliation mean found in Dainava and Draugystė parks. The lowest defoliation mean – in Panemunė park. By the classification of trees docoloration the analized parks divide into two groups. The Panemunė, Vytautas and Ramybė parks is in insignificant leafage discoloration group. The Santaka, Nemuno sala, Ąžuolynas, Kalniečiai, Dainava ir Draugystė parks is in small leafage discoloration group. The highest concentration of NO2 is identified in Ąžuolynas park, while the lowest – in Panemunė park. The concentration of NO2 in Kaunas city parks didin’t exceed the maximum allowable concentration in living environment.

ĮVADAS: Užsienio šalyse atliktos mokslinės studijos parodė, kad miesto parkai bei kita rekreacinė aplinka yra susijusi su įvairaus amžiaus gyventojų fiziniu aktyvumu. Palanki sveikatai ir saugi miesto aplinka gali būti pritaikyta gyventojų sveikatinimui, fiziniam aktyvumui ir rekreacijai. DARBO TIKSLAS: Įvertinti sergamumo ir fizinio aktyvumo paplitimą tarp Kauno miesto gyventojų, pagrindžiant miesto rekreacinių vietų svarbą gyventojų sveikatos stiprinimui. UŽDAVINIAI: 1. Įvertinti Kauno miesto gyventojų fizinio aktyvumo lygį bei su gyvensenos veiksniais susijusių lėtinių ligų paplitimą. 2. Įvertinti oro užterštumą ir triukšmo sklaidą Kauno miesto rekreacinėse vietose. 3. ��vertinti Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybės tinkamumą gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. TYRIMO METODIKA: Kauno miesto gyventojų sergamumui kraujotakos sistemos, onkologinėmis ligomis bei II tipo cukriniu diabetu įvertinti naudojama oficialių statistinių duomenų analizė. Fizinio aktyvumo paplitimui įvertinti tarp įvairaus amžiaus miesto gyventojų naudojama vykdytų tyrimų ir programų duomenų analizė. Azoto dioksido sklaida miesto parkuose vertinama panaudojant taršos modeliavimo programą AIRVIRO, triukšmo sklaida parkų teritorijoje įvertinama pagal miesto triukšmo žemėlapį. REZULTATAI: Duomenų analizė parodė, kad per paskutiniuosius penkerius metus Kauno miesto gyventojų sergamumas kraujotakos sistemos ligomis išaugo 36 proc., sergamumas onkologinėmis ligomis – nuo 12,3 proc. tarp moterų... [toliau žr. visą tekstą] / BACKGROUND: A number of studies have showed that parks provided places for people to experience nature, engage physical activity and relax. Recreation and open spaces are one of the most important urban forms related to residents’ physical activity. Safe and health related environment of the parks may help increase physical activity among residents of all ages. AIM OF THE STUDY: To assess the prevalence of cardiovascular diseases, cancer accidents and diabetes type II among residents of Kaunas city and to substantiate the importance of public parks to promote physical activity there. OBJECTIVES: 1. To assess the level of physical activity and prevalence of noncommunicable diseases among residents of Kaunas city. 2. To assess air pollution and noise in the environment of city public parks. 3. To assess the environmental quality in city recreational places that can be used to promote physical activity and improve public health. METHODS: Statistical data and literature review was undertaken to assess the level of physical activity and prevalence of noncommunicable diseases among residents of Kaunas city. The dispersion of nitrogen dioxide in the area of public parks was measured using AIRVIRO model. The dispersion of noise was identified using Kaunas MapNoise. RESULTS: The data analyze shows that prevalence of cardiovascular diseases among Kaunas city residents has increased by 36 % since 2001 to 2005. The prevalence of cancer during the same period has increased by 12,3 % among... [to full text]

Darbe pateikiama informacija apie mini parkus ir jų projektavimą. Pateikiamas mini parko apibrėžimas, jų charakteringi bruožai. Pateikiama mini parko kūrimo, Telšių mieste, koncepcija ir projektiniai pasiūlymai. / This work object is to create a pocket park in Telsiai city project. Work objectives: Gather information about pocket parks, to analyze and summarize. Present pocket park definition. Present the pocket park's concept and design concepts.

Paslauga - neapčiuopiama veikla, pasireiškianti vartotojui kontaktuojant su paslaugą teikiančiais asmenimis. Kokybė – tai tam tikri reikalavimai, kurių turi būti laikomasi teikiant paslaugas. Grӧnroos (1990) suvokiamos paslaugos kokybės modelis parodo, kad suvoktą kokybę lemia laukiama ir patirta kokybė. Parasuraman ir kt. (1985) pateikė kokybės spragų modelį, kuris atskleidžia, kad kokybę formuoja vartotojas ir paslaugos teikėjas. Taip pat pasiūlytas SERVQUAL metodas ir jo penkios vertinimo dimensijos: apčiuopiamumas, patikimumas, reagavimas, tikrumas, empatija. Nuotykių parkuose gausu įvairių trasų, aikštelių, ekstremalių pramogų. Taip pat teikiamos papildomos paslaugos kaip pirčių kompleksas, žiemą slidžių nuoma, vaikų gimtadienių šventės, žvejyba. Lietuvos nuotykių parkų lankytojų lūkesčiai visais klausimyno teiginiais nepatenkinti. Pagal patirtą paslaugų kokybės lygį žemiausiai įvertintos apčiuopiamumo ir reagavimo dimensijos. Didžiausios spragos atsivėrė taip pat šiose dimensijose. Daroma išvada, kad Lietuvos nuotykių parkų atstovų, bei darbuotojų didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas apčiuopiamumo ir reagavimo dimensijų spragų dydžių tarp patirtos ir lauktos paslaugų kokybės mažinimui. / Service - intangible activities occurring user contact with the person providing the service. Quality - it is a number of requirements which must be met for the service. Grӧnroos (1990) perceived service quality model shows that perceived quality is determined by the expected and the quality of the experience. Parasuraman et al. (1985) provided a quality gap model, which reveals that the quality of the form user and the service provider. Also, the proposed method and its SERVQUAL five assessment dimensions: tangibles, reliability, responsiveness, authenticity, empathy. Adventure Park is full of different trails, parks, extreme entertainment. It also provides additional services such as saunas, winter ski rental, children's birthdays, fishing. Lithuania adventure parks visitor expectations all of the statements unsatisfied. According to the loss of quality of service equal to the lowest evaluated more tangible and response dimensions. The largest gaps opened up as well in these dimensions. In conclusion, the Lithuanian adventure parks representatives and staff focus should be given more tangible dimensions and response gaps in sizes between the damage and the expected quality of service reduction.

Evaluation of the performance of science parks is an important topic in the context of Lithuania. The research object is the evaluation of Science and Technology Parks System in the contexts of the national innovation system and global competitiveness. In this work the general characteristics of the holistic innovation system model and new factors of competitiveness are identified, evaluation criteria are formed and a model to evaluate the competitiveness of Science and Technology Parks is created, which allows the use of these evaluation criteria in practice. This is the first time when Science and Technology Parks System in Lithuania has been examined as an inseparable element of the national innovation system, acting in complex political, economical and socio-cultural contexts. The evaluation criteria formulated allow wider observation of parks' current social functions to relate them to other state politics implemented, thus avoiding the duplication of funding and measures. / Mokslo ir technologijų parkų efektyvumo vertinimas – Lietuvoje nuolat akcentuojama problema, tačiau mokslo ir technologijų parkų efektyvumas yra tik viena iš prielaidų globaliam mokslo ir technologijų parkų konkurencingumui, valstybės ekonomikos ir visuomenės transformacijai. Mokslinio tyrimo objektas - mokslo ir technologijų parkų sistemos vertinimas nacionalinės inovacijų sistemos ir globalaus konkurencingumo kontekstuose. Šiame darbe nustatomos holistinio inovacijų sistemos modelio pagrindinės charakteristikos, būdingi konkurencingumo veiksniai, suformuojami mokslo ir technologijų parkų sistemos konkurencingumo vertinimo kriterijai, sukuriamas konkurencingumo vertinimo modelis, leidžiantis šiuos vertinimo kriterijus pritaikyti praktikoje. Pirmą kartą mokslo ir technologijų parkų sistema nagrinėjama kaip neatsiejama nacionalinės inovacijų sistemos dalis ir jos posistemė, veikianti sudėtinguose politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose-kultūriniuose kontekstuose. Suformuoti mokslo ir technologijų parkų konkurencingumo vertinimo kriterijai leidžia plačiau pažvelgti į jų jau dabar atliekamas visuomenines funkcijas, jas susieti su valstybės įgyvendinamomis kitomis politikomis, taip išvengiant besidubliuojančio finansavimo ir priemonių.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas dviejų vėjo jėgainių parkų keliamas triukšmas. Analizuojami triukšmo susidarymo ypatumai vėjo jėgainių parkų viduje bei sklaida parko išorėje. Vertinamos infragarso bei žemo dažnio garso dažninės charakteristikos vėjo jėgainių parkų aplinkoje. Darbą sudaro 4 skyriai. Pirmajame skyriuje apžvelgiama garso fizikinė prasmė, triukšmo šaltiniai, problema bei keliamo triukšmo poveikis žmonėms. Antrajame skyriuje aprašomi tyrimo objektai bei eksperimentinė vėjo jėgainių keliamo triukšmo tyrimų metodika. Trečiajame skyriuje pateikiami dviejų vėjo jėgainių parkų keliamo triukšmo tyrimų rezultatai bei analizė. Dviejų vėjo jėgainių parko Anužių kaime bei šešių vėjo jėgainių parko „Liepynė“ Kretingos rajone. Ketvirtajame skyriuje pateikiamas vėjo jėgainių parkų keliamo triukšmo modeliavimo rezultatai taikant „CadnaA“ modeliavimo programą. Taip pat pateikiamos bendros išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir publikacijų sąrašas šio darbo tema. Darbo apimtis – 103 p. teksto be priedų, 72 iliustr., 5 lent., 84 bibliografiniai šaltiniai. / In this master analyzing of noise dispersion around two wind farms. Analyzing the noise generation and dissemination characteristics of wind farms within and outside the park. Assessed infrasound and low frequency sound frequency response in the places around of wind farms. The master consists of 4 chapters. The first chapter provides an overview of sound physical meaning, sources of noise, the problem and the noise impact to people. The second section describes the objects of research, experimental wind noise research methodology. The third section presents the research results and analysis of two wind parks. Wind farm of two wind turbines in Anužiai village and wind farm of six wind turbines in „Liepynė“ Kretingos district. The fourth section describes the modeling results of wind park using simulation program „CadnaA“ . Also provides an overall conclusion, recommendations, bibliography and list of publications of this master. The volume of master – 103 pages text without attachments, 72 pictures, 5 tables, 84 references.

The analysis of the cuttings age influence for the economical results in Pagramantis regional park in this thesis is analyzed. Subject of study – the forests of the II – III group in Pagramantis regional park. Purpose of study - evaluate the losing in the II-III group forests of Pagramantis regional park due to the bigger cutting age. Study metods – the metods of data sort and selection, analysis and synthesis, comparison and graphical display were used in this survey. Study results. The rip II – III group forests (accoding to the economic forests cutting age) in Pagramantis regional park seize 1007 ha. Their volume – 277 856 m3. The losing due to the bigger cutting age in these forests is 3,27 mln. Lt. The biggest part of losing devolves for the state forest andit is 3,00 mln. Lt. (91,7 %). In the private forests and it is 0,27 mln. Lt. (8,3 %) . The base part of the losing is sustained in the II forest group ( 3,16 mln. Lt.) and among the tree spices – in the pine and spruce forests.

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]