Dabartinio Verkių regioninio parko teritorijoje iki mūsų tyrimų per 1936 – 1964 metus buvo registruotos 17 amarų rūšys. VU Zoologijos katedros kolekcijoje buvo rasti 48 amarų mėginiai surinkti R. Rakausko Verkių regioniniame parke ir artimose apylinkėse 1989 – 2006 metais. 18 amarų mėginių buvo apibūdinti tik iki genties: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. Apibūdintos 14 amarų rūšys priklausančios 1 pošeimiui Aphidinae ir 5 gentims: Aphis (7 rūšys), Brachycaudus (4 rūšys), Dysaphis (1 rūšis), Hyalopterus (1 rūšis), Rhopalosiphum (1 rūšis). Amarų mėginiai buvo renkami Verkių regioniniame parke 2010.06.30 – 2010.09.16. Buvo surinkta 98 amarų mėginių nuo 84 augalų rūšių ir padaryta 170 pastovių mikroskopinių preparatų. Apibūdintos 45 amarų rūšys, priklausančios Aphididae šeimos 6 pošeimiams: Anoeciinae (1 rūšis), Aphidinae (37 rūšys iš 11 genčių), Chaitophorinae (2 rūšys iš 2 genčių), Lachnidae (1 rūšis), Myzocallidinae (2 rūšys iš 2 genčių), Thelaxinae (2 rūšys iš 2 genčių). Viso buvo rasta 19 amarų genčių atstovų. Anoecia genties buvo rasta 1 rūšis, Acyrthosiphon – 1, Amphorophora – 1, Aphis – 16, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1, Hyalopterus – 1, Hyperomyzus – 1, Macrosiphoniella – 2, Macrosiphum – 3, Myzus – 1, Uroleucon – 3, Chaitophorus – 2, Periphyllus – 1, Lachnus – 1, Betulaphis – 1, Callipterinella – 1, Glyphina – 1, Thelaxes – 1. 8 amarų mėginiai apibūdintos iki genties... [toliau žr. visą tekstą] / 17 aphid species were registered in Verkiai Regional Park before our research in 1936 – 1964 years. In Vilnius University Department of Zoology collection were collected 48 aphid samples from Verkiai Regional Park and it surroundings by R. Rakauskas in 1989 – 2006 years. 18 aphid samples were described to genus: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. 14 aphid species were described and belonging to 1 subfamily Aphidinae and 5 genus: Aphis (7 species), Brachycaudus (4 species), Dysaphis (1 species), Hyalopterus (1 species), Rhopalosiphum (1 species). Aphids in Verkiai Regional Park were collected 2010.06.30 – 2010.09.16. During the research were collected 45 aphid samples from 84 plant species and 170 microscope slides were made. Aphids were sampled in Verkiai Regional Park. After this study were described 45 aphid species belonging to family Aphididae, 6 subfamily – Anoeciinae (1 species), Aphidinae (37 species and 11 genus), Chaitophorinae (2 species and 2 genus), Lachnidae (1 species), Myzocallidinae (2 species and 2 genus), Thelaxinae (2 species and 2 genus). At all were 19 genus: Anoecia – 1 species., Acyrthosiphon – 1 species., Amphorophora – 1 species, Aphis – 16 species, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1 species., Hyalopterus – 1 species., Hyperomyzus – 1 species., Macrosiphoniella –2 species., Macrosiphum –3 species, Myzus – 1 species., Uroleucon –3 species., Chaitophorus –2... [to full text]

Lietuvoje bebrai plačiai paplitę ir labai gausūs, tačiau jų poveikis fitocenozėms iki šiol nebuvo įvertintas tyrimais. Šiame darbe buvo tiriami Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių sukcesijos veikiamų pievų fitocenozių struktūros ypatumai. Atlikta Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių pievų ir Nemuno deltos bei Minijos upės natūralių užliejamų pievų fitocenozių lyginamoji analizė. Fitocenozių rūšinė sudėtis nustatyta De Vries (Peeters, 1990) metodu, paimant 30 mėginių (saujų) augalų ir jas įvertinant. Induočių augalų ekologinės grupės nustatytos pagal H. Ellenberg (1992) vertinimus. Atlikta fitocenozių lyginamoji analizė parodė, kad vidutiniškai prieš 10 metų apleistų bebraviečių patvankų vietoje susiformavusiose pievose auga tipiškos pelkinių, žemumų ir salpinių pievų rūšys. Kontrolinių Nemuno deltos ir minijos upės užliejamų natūralių pievų fitocenozių rūšys priklauso salpinėms, žemumų, sausminėms ir paupinėms pievoms. Nustatyti fitocenozių struktūros ypatumai apleistose bebravietėse, lyginant su natūraliomis užliejamomis pievomis, yra būdingi ankstyvoms drėgnų vietų augalų bendrijų sukcesijos stadijoms ir gali būti paaiškinti padidintu dirvožemio drėgnumu, rūgštumu ir trofiškumu. / The work presents specific features of phytocenoses structure of abandoned beaver ponds in Zemaitija National Park and comparative analysis with natural meadows in Nemunas delta and Minija river coasts. Botanical composition of plants communities was determined using De Vries method (Peeters, 1990), taking 30 handfuls of plants and evaluating them. The scale of H. Ellenberg (1992) was used to decide plants species attachment to hydrological regime, soil reaction, and trophical features of abodes. Coefficients of Sörensen (Magguran, 1992) and Jaccard (Jaccard, 1901) were used to express floristical similarity of communities. Specific features are characteristic for early succession stage of phytocenoses in wet topes and can be explained by higher soil dampness, acidity and nutrition.

SANTRAUKA Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėtos naujos mūsų faunai žirgelių rūšys: Orthetrum brunneum, Aeschna affinis. Šių rūšių aptikimas Lietuvoje dar kartą patvirtina faktą, kad per pastaruosius 10- 15 metų vyksta pietinių ir pietrytinių rūšių plitimas į šiaurę. Taip pat buvo stebėtos šiaurės Eurazijos stenotopinės rūšys: Aeschna crenata ir Coenagrion johannsoni.. 2007 metų LR Raudonosios knygos redakcijoje įrašyta 13 Lietuvoje gyvenančių žirgelių rūšių. Tai sudaro 1/5 Lietuvos žirgelių faunos. Žirgeliai yra puikūs aplinkos kokybės sąlygų vandens buveinėse indikatoriai. Rūšys nyksta dėl prastėjančių sąlygų buveinėse bei dėl pačių buveinių nykimo, todėl ir jų apsauga galima tik kartu su biotopų, kuriuose jie gyvena, apsauga. Žirgelių tyrimai vykdyti 2005- 2006 metais Labanoro regioninio parko buveinėse: upėse (Žeimenoje, Lakajoje, Peršokšnoje), eutrofiniuose ežeruose (M. Siauryje, D. Siauryje, Ilgyje, Peršokšnuose) bei distrofiniuose Girutiškio rezervato ežerėliuose (Petrežeryje, Akutėje, Verpstinyje, Bežuvyje). Apibendrinus duomenis nustatytos 43 žirgelių rūšys. Palyginus visas upes pagal lervų ir išnarų kompleksus nustatyta, kad Lakajos ir Peršokšnos upės rūšių kompleksais artimiausios. Tai lėmė abiejų upių substrato tipų panašumas. Pagal suaugėlių rūšių kompleksus nustatyta, kad rūšių kompleksais artimiausios Žeimenos ir Lakajos upės. Pagal žirgelių lervų ir išnarų kompleksus lyginant aštuonis ežerus nustatyta, kad Ilgio bei D. Siaurio ežerai panašiausi savo rūšių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY DISTRIBUTION OF DRAGONFLIES IN HABITATS OF SOUTHEASTERN PART OF LABANORAS REGIONAL PARK During the last 10- 15 years population numbers and frequency of records of southern and southeastern species have significantly increased in central Europe, and a northward range expantion of some of these species has also been noticed. Stenotopic species Aeschna crenata, Coenagrion johannsoni was observed in Lithuania. In the edition of Lithuanian Red Book in 2007 there are 13 species of dragonflies. Dragonflies are good indicators for the environmental quality in water habitats. Species dissapear because conditions in the habitats make worse or the habitats dissapear. Protection of dragonflies species is posibble just with protection of habitats. The investigation of dragonflies were carried out in Labanoras Regional Park in 2005- 2006. Some different habitats were selected: rivers (Žeimena, Lakaja, Peršokšna), eutrofic lakes (M. Siaurys, D.Siaurys, Ilgis, Peršokšnai), dystrophic lakes (Petrežeris, Akutė, Verpstinis, Bežuvis). The 43 species of dragonflies were registered in investigated areas. Lakaja river larvae and exuvia species complex is similar to Peršokšna river. These two rivers were similar in substrate type. Žeimena river adults species complex is similar to Lakaja river. All lakes were compared with larvae and exuvia complexes. There are found 36 species in lakes habitat. To compare all habitats I calculated Shannon biodiversity index. In Lakaja river there is the... [to full text]

Andrius Puškorius, Virginijus Šimkus: Analysis of Public Institution Šiauliai University Science and Technology Park Activities in the Aspect of Siauliai Regional Development: master's thesis / scientific leader associate professor Teodoras Tamošiūnas; Šiauliai University, Management Department. - Šiauliai, 2005. - 130p. In the current thesis, we selected activities of Public Institution Šiauliai University Science and Technology Park in the region. The work is aimed to perform analysis of Public Institution Šiauliai University MTP activities analysis in the aspect of Šiauliai Regional development. The following tasks were set for the thesis: to analyse and systematize scientific literature of Lithuanian and foreign authors on the topic, to analyse the legal acts, adopted by the LR Government as well as strategical documents, regulating activities of science and technology parks, to assess impact of the economic, social and technologic environment upon development of the parks, to evaluate Public Institution Šiauliai University MTP development opportunities and directions: material, technologic and human resource bases. The work results will be employed in training of Public Institution Šiauliai University MTP staff, project preparation as well as presentation of MTP to the students and to the broader masses.

Šiame darbe išnagrinėta Sirvėtos regioninio parko specialiųjų planų rengimo specifika ir pateikti planavimo sprendiniai. Atikus regioninio parko taikomąją analize, išaiškintoms naujoms gamtinėms vertybėms Lukšiškių sauskloniui tikslinga suteikti gamtos paminklo, Sėtikio atragiui – valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, Kančioginio ežero įlankos kalvai ir salai – savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto statusus. Kulniškių kaimui rekomenduojama suteikti kultūros paveldo objekto statusą. Būtina stiprinti Nevaišių kalvyno apsaugą ir tvarkymą, ateityje integruojant šią geomorfologiškai svarbią teritoriją į Sirvėtos regioninį parką. Tai pat analizė parodė, kad parko ribos yra neoptimalios. Optimizuojant parko ribas atsisakyta šiaurinėje ir vakarinėje dalyje esančių ūkinių teritorijų. Tai pat išgryninamos draustinių teritorijos, sujungiant Šventos, Pailgio kaimų, Kulniškių kraštovaizdžio draustinius į vieną – Šventos kraštovaizdžio draustinį. Atsižvelgus į gamtinę situaciją keičiamos Sirvėtos kraštovaizdžio ir Ilgio hidrografinio draustinio ribos. Įvertinus rekreacinį potencialą numatyta padidinti rekreacinių zonų skaičių ir plotą, siūlant naujas Beržuvio, Aidukų, Stanislavavo, Dvarykščių, Merkmenų, Ilgio rekreacines zonas. Būtina likviduoti ir rekultyvuoti parke ir prie jo esančius bešeimininkius pastatus bei buitinių atliekų saugojimo aikšteles. Vystant rekreacinį tinklą Sirvėtos regioniniame parke būtina didžiausią dėmesį skirti numatytų pažintinio turizmo trasų įrengimui... [toliau žr. visą tekstą] / This paper examines the particularities of the preparation of special plans of Širvėta regional park and provides planning solutions. After an applied analysis of the regional park has been performed, it is advisable to grant the following status for the discovered new nature valuables: a nature monument – for Lukšiškės dry valley; an object of nature heritage, protected by the State – for Sėtikis ridge; an object of nature heritage, protected by the municipality – for the island and the hill of the bay of Lake Kančioginis. It is recommended to grant the status of an object of cultural heritage for the village of Kulniškės. It is necessary to intensify the protection and management of the hills of Nevaišiai with the prospects to integrate this geomorphologically significant territory to Širvėta regional park in the future. Also the analysis has shown that the boundaries of the park are not optimal. During the optimization of the boundaries of the park, the economic territories in the northern and western part have been forfeited. Also the territories of the sanctuaries are clarified by merging the sanctuaries of Šventa and Pailgis villages and the landscape sanctuary of Kulniškės into one unit – the landscape sanctuary of Šventa. Considering the nature situation, the boundaries of Širvėta landscape sanctuary and Ilgis hydrographical sanctuary are being changed. Evaluating the recreational potential it is scheduled to increase the number and area of recreational zones... [to full text]

1978 – 2008 metais Verkių regioniniame parke S. Podėno, S. Pakalniškio, P. Ivinskio ir J. Rimšaitės buvo sugauti 1299 individai, kurie priklausė 73 rūšims. Vabzdžiai buvo gaudomi entomologiniu tinkliuku ir automatine Jalas tipo gaudykle. Jie sudarė 21,3% nuo Lietuvoje žinomo rūšių skaičiaus. 2008 metais autorės buvo sugauti 787 individai, kurie priklausė 89 rūšims. Vabzdžiai buvo gaudomi entomologiniu tinkliuku nuo birželio iki rugsėjo mėnesių, trijuose skirtinguose biotopuose. Jie sudarė 25,9% nuo Lietuvoje žinomo rūšių skaičiaus. 349 individai, kurie priklausė 56 rūšims buvo sugauti pirmame biotope, antrame biotope – 229 individai ir 44 rūšys, o trečiame biotope buvo sugauti 209 individai, kurie priklausė 38 rūšims. / 1299 individs which belong to 73 species were found by several researchers: S. Podėnas, S. Pakalniškis, P. Ivinskis and J. Rimšaitė in Verkiai Regional Park in 1978 – 2008. Insects were catched with Arial net and Jalas automatic Trap. It takes 21, 3% of general quantity of species in Lithuania. 787 individs which belong to 89 species were collected by author in 2008. Flies were catched with Arial net from June till September in three different biotopes. It takes 25, 9% of general quantity of species in Lithuania. 349 individs, which belong to 56 species were catched in the first biotope, in the second biotope – 229 individs and 44 species and in the third biotope were taken 209 individs, which belong to 38 species.

Vilniaus Kalnų parkas – tai parkas esantis pačiame Vilniaus miesto centre, šalia tokių svarbių objektų kaip – Gedimino pilies bokštas, Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Trijų kryžių paminklas, Gedimino paminklas, katedros aikštė. Reikšmingoje vietoje esantis objektas privalo atrodyti solidžiai, būti sutvarkytas bei puoselėjamas. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas yra įvertinti Vilniaus Kalnų parko želdinių būklę bei numatyti tvarkymo perspektyvas. Tyrimo esmė – nustatyti parko želdinių rūšinę sudėti ir atsitiktinio pasirinkimo metodu ištirti 1000 medžių būklę, kurie atspindėtų viso parko želdinių būklę. Daugiausia išmatuota paprastojo klevo, paprastosios pušies ir baltosios tuopos želdinių. Šios rūšys sudaro daugiau nei pusę tirtų želdinių skaičiaus. Tyrimo metu buvo ištirta 17 medžių rūšių: specialiomis priemonėmis buvo matuojamas medžių aukštis, liemens apimtis, liemens tiesumas, fiksuojamos ligos, įvairūs mechaniniai pažeidimai. Tyrimo rezultatai surašomi į lentelės ir statistiškai apdorojami. Siekiant patvirtinti, kad tyrimo rezultatai yra objektyvūs, atliekamas palyginimas su VPVKRD saugomais dokumentais. Daroma išvada, kad tyrimo metu surinkti duomenys, skaičiai ir kiti pastebėjimai yra artimi VPVKRD dokumentų duomenims. Todėl tyrimą galima laikyti objektyviai atspindinčiu Kalnų parko želdinių sudėtį ir būklę. Siekiant pagerinti parko ir jo želdinių būklę siūloma sutvarkyti infrastruktūrą, įrengti pasivaikščiojimų takus, suolus... [toliau žr. visą tekstą] / Vilnius Hill Park is situated right in the centre of Vilnius city near such important sites as – The Castle of Gediminas monument, Cathedral Square. Due to its‘ important location the site has to look presentable, tidy ant cherished. Due to this, research was carried out to in order to establish conditiom of plantation in Vilnius Hill Park anh review the options. The essence of this the research is was follows – identyfi park plantation types strength and by randomly selecting of 1000 trees, which could highlight condition of the whole planting and examine their condition. The main examination was carried out on maple, ordinary pine and white poplar. These types make up more than half of examined plantation numbers. During the testing 17 types of treles were examined as follows: height was measured by special equipment, stem size, stem erectness, fixate condition, various mechanical violation. Tests results are recordered on a card and statistically processed. To make sure, that research results are impartial, they are compared to VPVKRD protected documents. Conclusion can be made, that data collected during the research and other findings can be related to VPVKRD documents data. This is why the research can be classed as impartial, showing the true condition of park planting. The following actions can done in order to improve park and planting condition: walking paths can be created; benches and bins can be installed; flower garden can be created.

Magistro darbe tiriama Antazavės dvaro parko želdinių sanitarinė būklė, parko infrastruktūros būklė bei vandens telkinio pakrančių tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Antazavės dvaro parkas (Zarasų raj.). Darbo tikslas – Atlikti parko ir jame augančių želdinių taksacinį, rekreacinį bei sanitarinės būklės įvertinimą ir parengti tvarkymo priemonių planą. Darbo metodai – literatūros ir duomenų analizės, aprašomasis. Darbo rezultatai. Šiuo metu parko teritorijoje tarpsta 41 medžių bei 46 krūmų rūšys bei veislės. Iš jų 19 rūšių yra vietinės, o 68 rūšys ir veislės – introdukuotos. Parko teritorijoje inventorizuota 200 sklypų bei 7 medynai. Ne medynuose inventorizuotas 1471 sumedėjęs augalas. Parke vyrauja lapuočiai – jie sudaro 93,4% (1 374 vnt.), tuo tarpu spygliuočiai medžiai bei krūmai sudaro tik 6,6% (97 vnt.). Vidutinis šiuo metu parke augantis medis siekia 17,8 m aukštį ir 34 cm skersmenį. Aukščiausi ir storiausi medžiai parke yra pilkosios tuopos, siekiančios 34 m aukštį ir 134 cm skersmenį. Nustatyta, kad geros sanitarinės būklės augalai parke sudaro didžiausią dalį – 79,4%, vidutiniškai pažeisti – 7,6%, stipriai pažeisti – 10,7%, žuvę – 2,3%. Labiausiai būklės pablogėjimą lemia stiebų medienos puviniai, kamienų žaizdos, defoliacija ir sausos šakos (ypatingai paprastojo uosio želdiniams) bei stelbimas. Žalvės ežero pakrantė yra ribotai tinkama rekreacijai. Dalis pakrantės yra stačiašlaitė, kita dalis – lėkšta, tačiau perteklinio drėgnumo. Pakrantės tinkamumą... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis park condition of Antazavė estate is assessed. State of park flora, infrastructure and lake shore suitability for recreation is analysed. Object – Antazavė estate park (Zarasai dist.). Objective – to assess park condition of Antazavė estate. Evaluate the state of health and dimensions of trees also recreational values. Prepare the plan for reconstruction. Methods – analysis of data and literature, descriptive method. Results – for this moment 41 tree and 46 scrub species and breeds can be found in the park. 68 species and breeds are introduced and 19 species are native. Inventory of 200 plots and 7 tree stands was made. 1471 woody plant was found outside the stands. Park is dominated by broadleaves, they amount for 93,4% (1374) of all wooded plans and conifers make the rest 6,6%. Average tree in the park now reaches 17,8 meters in height and 34 cm in diameter. Highest and thickest trees in the park are Grey poplar reaching 34 meters in height and 134 cm in diameter. It was found that 79,4% of all the wooded plants were healthy, 7,6% moderately damaged, 10,7% severely damaged, 2,3% dead. Mane causes of health problems are stem wounds and rots, defoliation, and dieback of branches (especially for common ash) also competition. Shore of Žalvė lake is moderately suitable for recreation. Part of it is very steep and part is quite flat but to wet. Suitability for recreation is also limited by dens vegetation along the shore. Shape of infrastructure in... [to full text]

“A Complex Equipment Project of Šiauliai City Dainai Park. The plan of Dainai Park . Small-scale architecture of the park . Information system of the park. A playing-field for extreme sports I. A playing-field for extreme sports II” an author of this master thesis is a student of Šiauliai University, Art Faculty, Design department Aurelija Žalalytė. Profesor Giedrius Šiukščius. This Master thesis is about Šiauliai City Dainai Park reconstruction project. Here is an offer how it is possible to manage this park in a different, modern way. The idea of the work:minimalism in the park for a maximum of comfort for the people. Here solved the questions about importance and function of contemporary park, the esthetical side of park in a public urban space. All solutions, given in a project is real and possible to use.

Gražutės regioninis parkas yra šiaurrytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos savivaldybių teritorijose. Regioninio parko plotas pagal patikslintas (naudojant skaitmenines technologijas) ribas yra 29 471 ha. Šio darbo tikslas - ištirti Gražutės regioninio parko savaiminės dendrofloros botaninę įvairovę, sudaryti rūšių sistematinį spektrą, pateikti jų chorologinį įvertinimą, išsiaiškinti vyraujančius medynus ir įvertinti jų būklę, aprašyti retąsias rūšis bei gamtos paminklais paskelbtus medžius, apžvelgti kertines miško buveines ir Natura 2000 teritorijas, genetinius ir sėklinius draustinius, etaloninius medynus, supažindinti su pažintiniais takais. Tyrimų metu nustatyta, kad Gražutės regioniniame parke auga 70 savaiminių sumedėjusių augalų rūšių iš 94, žinomų Lietuvoje (Navasaitis ir kt., 2003), o tai sudaro 74 procentus visų Lietuvoje augančių savaiminės dendrofloros rūšių. Iš jų yra 4 pušūnų ( Pinophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 4 gentims ir 3 šeimoms (6 proc. nuo visų parke augančių savaiminių rūšių), kitos – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 36 gentims ir 20 šeimų. Atlikus parko savaiminių sumedėjusių augalų rūšių chorologinio spektro analizę, nustatyta, kad zoniniu požiūriu vyrauja boreotemperatinės rūšys (31), regioniniu – europinės rūšys (24), okeaniniu – euriokeaninės rūšys (28). Biogeocenotiniu požiūriu miškai skirstomi į 4 miško tipų kompleksus, iš kurių šilai GRP užima 8841,3 ha (55,0%) medynų ploto, girios... [toliau žr. visą tekstą] / Gražutė Regional Park is located in the northeast of Lithuania in the territories of Zarasai and Ignalina municipalities. The area of the regional park according to the revised borders (calculated using digital technologies) makes 29 471 ha. The aim of this thesis is to examine the botanical diversity of spontaneous dendroflora of Gražutė Regional Park, design the systematic spectrum of the species, present their chorologic evaluation, identify the prevailing woods and assess their condition, describe the rare species and trees that have been declared as the monuments of nature, make an overview of foundation forest seats and Natura 2000 territories, genetic and seminal reserves, standard woods, introduce to cognitive walkways. The research allowed finding out that Gražutė Regional Park hosts 70 species of spontaneous woody plants out of 94 known in Lithuania (Navasaitis and others, 2003) what makes 74 percent of all the species of spontaneous dendroflora growing in Lithuania. Out of them, there are 4 species of Pinophyta division belonging to 4 genuses and 3 families (6 percent of all the spontaneous species growing in the park), among others there are species of Magnoliophyta division belonging to 36 genuses and 20 families. After the chorologic spectrum analysis of the species of spontaneous woody plants growing in the park has been carried out, it has been found out in the areal terms that boreotemperate species are prevailing (31), in regional terms – European... [to full text]