Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]

Pažintinis mokomasis turizmas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke” Darbo tikslas – įvertinti pažintinio mokomojo turizmo Dieveniškių istoriniame regioniniame parke galimybes, nustatant ir apibūdinant parko vertybes ir lankomus objektus, bei sudaryti pažintinio turizmo schemą. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą, darbo metu įgyvendinti šie uždaviniai: pateikta pažintinio mokomojo turizmo samprata, taip pat pateikta Dieveniškių istorinio regioninio parko charakteristika, apibūdintos svarbiausios gamtos ir kultūros paveldo vertybės bei pasiūlyti pažintiniai mokomieji takai ir maršrutai Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, paruoštas darbas pritaikytas edukaciniams tikslams. Parko teritorijoje įrengti Gaujos mokomasis takas ir pažintinis takas „Mūsų medžiai“. Darbe papildomai pasiūlyti bei aprašyti dar vienas pėsčiųjų pažintinis takas, dviračių trasa bei automobilių maršrutas. Visi pažintiniai mokomieji turistiniai maršrutai ir trasos bei lankomi objektai pavaizduoti autoriaus sudarytoje Dieveniškių istorinio regioninio parko pažintinio turizmo schemoje. 6 ir 7 klasėms pasiūlyti popamokinės veiklos užsiėmimai, kuriuos rekomenduojama vesti regioninio parko teritorijoje, panaudojant darbo metu sukauptą medžiagą apie parke esančias gamtines vertybes. Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui rekomenduojamas pažintinis mokomasis kultūrinis turizmas, nes šiam parkui yra būdingi etnografiniai kaimai su senoviškais pastatais bei didelė kultūros paveldo vertybių... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the paper is to evaluate the possibilities of the cognitive educational tourism in Dieveniškės Historical Regional Park while identifying and describing valuables and objects of interest as well as to develop a plan of educational tourism. In attaining the set target, the paper has included the implementation of the following tasks: presentation of the concept of cognitive educational tourism as well as specification of Dieveniškės Historical Regional Park indicating the major valuable objects of nature and culture and cognitive educational paths and routes in Dieveniškės Historical Regional Park. The paper is pursuing the educational purpose. There have been Gauja educational path and cognitive path “Our trees” equipped in the park. The paper also proposes and describes additional cognitive path for pedestrians and a route for bicycles and motor vehicles. All the informational educational paths and routes are depicted in the informational tourism scheme of Dieveniškės Historical Regional Park developed by the author. Extra-curriculum classes for 6th and 7th grades are suggested to be conducted in the regional park using the accumulated materials on the nature’s valuables located in the park. Cognitive educational tourism is recommended for Dieveniškės Historical Regional Park as the park has comprises specific folklore villages with ancient buildings and multiple valuables of cultural inheritance.

Magistriniame darbe nagrinėjamas žemės naudojimo reglamentavimas rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus. Tvarkymo planų rengimo metodika valstybiniams parkams, biosferos rezervatams ir draustiniams yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu, todėl žemės naudojimo reglamentavimas buvo nagrinėjamas Anykščių regioninio parko pavyzdžiu. Tvarkymo planai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami saugomų teritorijų apsaugą ir naudojimą reguliuojančioms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms bei jų reglamentams nustatyti, apsaugos ir tvarkymo kryptims bei priemonėms, o taip pat ir kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo, numatyti. Parko teritorijoje kraštovaizdžio tvarkymo zonos sudaro kraštotvarkinių kategorijų sistemą, skirstomą į konservacinės paskirties žemę (152,9 ha), miškų ūkio paskirties žemę ( 6020,2 ha), žemės ūkio paskirties žemę ( 6726,8 ha), gyvenamosios paskirties žemę ( 1056 ha), rekreacinės paskirties žemę ( 327,9 ha), vandens ūkio paskirties žemę ( 1144,4 ha). Tvarkymo plane išnagrinėta galima veikla kiekvienoje iš šių zonų, nubrėžtos jų apsaugos ir tvarkymo kryptys, numatytas tolesnis parko teritorijos vystymas. Pagrindinis tvarkymo plane keliamas uždavinys išsaugoti ir pritaikyti lankymui saugomą teritoriją, nes visa saugomų teritorijų sistema sukurta tam, kad ateities kartoms būtų išsaugotas dabar mūsų turimos gamtos ir kultūros paveldo vertybės. / There is analysed the regulation of land using by preparing the regulative drafts of National parks in the master work. The methodology of regulative drafts for national parks, biosphere reserves and conservation areas is sealed by the order of Environmental minister. Consequently, the regulation of land using was analysed by Anyksciai regional park example. The regulative drafts – there are the papers of special planning areas. They are prepared in case to evaluate landscape regulative areas and their regulations, trends and mediums of protection and regulation, and also to provide landscape formation and development of recreation facility. The landscape regulative areas compose region regulation category system in park territory. This system is devided into conservation land (152,9 ha), forestry land (6020,2 ha), agriculture land (6726,8 ha), locality land (1056 ha), recreation land (327,9 ha) and water economy land (1144,4 ha). There are analysed possible activity in each area, defined their protection and regulation trends, supposed further park area development in the regulation draft. The main task of regulation draft is to conserve and apply protected area for visiting. Because all protected areas system is created to save our nature and cultural heritage for muture generations.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta saugomų teritorijų ir miškų ūkio sistemų dermė valdant nacionalinių parkų valstybinius miškus, įvardintos kylančios problemos bei pateikti pasiūlymai dėl jų sprendimo būdų. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama Lietuvos ir užsienio šalių miškingų saugomų teritorijų ir miškų ūkio sektoriaus esančio saugomose teritorijose teisinė, administracinė dermė, analizuojami buvę, esami miškų valdymo modeliai ir praktika. Antrojoje darbo dalyje pateikiamas pirmą kartą Lietuvoje praktiškai taikytas IUCN-WCPA saugomų teritorijų tvarkymo efektyvumo vertinimo įrankis (metodika) vertinat miškų tvarkymo efektyvumą bei atlikto tyrimo apimtis. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamos Dzūkijos, Kuršių nerijos nacionalinių ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškams kylančios grėsmės, miškų šiuose parkuose tvarkymo efektyvumo vertinimas procentine išraiška bei silpnieji ir stiprieji valdymo elementai. Lietuvos saugomų teritorijų ir miškų ūkio veiklos analizė atlikta SSGG principu, pateikti konkretūs pasiūlymai sprendžiant saugomų teritorijų ir miškininkystės klausimus atsižvelgiant į tvarios miškininkystės principus. / This MA thesis is the analysis and evaluation of the governmental synergy between the protected areas and the forestry in the management of the national parks. The main problems and the possible solutions are discussed. The first section of the thesis is the theoretical analysis of legal and administrational synergy in the protected forest areas and forestry in Lithuania and abroad, the analysis of past and current administrative models and their practice is made. The second section includes the analysis of the IUCN-WCPA protected areas management effectiveness tracking tool that is applied in Lithuania for the first time. The third section is the discussion of the arising environmental threats to the forests in the national parks of Dzukija, Kursiu nerija, and Trakai historical national park, the effectiveness of the management is provided in percentage as well as the week and strong key points are discussed. The analysis of the Lithuanian protected areas and forestry is made based on SSGG theory, suggestions made for solving the issues of the protected areas and forestry are based on the stable forestry principles.

Tytuvėnų ir Panemunių regioninių parkų pagrindinis steigimo dokumentas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Tytuvėnų parkas labiau skirtas urbanistinių architektūrinių kompleksų ir jų ežeruotų pelkėtų apylinkių saugojimui, o Panemunių – Nemuno žemupio kraštovaizdžio ir jo gamtinės ekosistemos, piliakalnių, piliaviečių, dvarų ansamblių su parkais saugojimui, t. y. istorijos saugojimui. Žemės naudojimas ir kitokia veikla regioniniuose parkuose reglamentuojamas vadovaujantis šių parkų nuostatais, taip pat regioninių parkų tvarkymo planais bei regioninių parkų ir jų zonų ribų planais. Šiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytos funkcinio prioriteto zonos: konservacinė, ekologinės apsaugos, rekreacinė, kita (gyvenamoji). Tytuvėnų parkas dar turi ir ūkinio prioriteto zoną. Tytuvėnų ir Panemunių regioniniai parkai turtingi tiek gamtos, tiek kultūros paveldu. Tytuvėnų parko teritorijoje yra daugiau nei 20 lankytinų architektūros paminklų, archeologijos ir gamtos objektų. Istoriniu paveldu ypatingai turtingame Panemunių regioninio parko teritorijoje yra virš 110 kultūros paveldo objektų, tarp jų 48 šiuo metu įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Anketinės apklausos metu nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų lankosi regioniniuose parkuose ir didžioji dalis nagrinėjamų parkų aplinką, esančią šalia saugomų objektų, vertina labai gerai, yra pakankamai informacijos apie saugomus objektus... [toliau žr. visą tekstą] / The key document for the establishment of the Tytuvėnai and Panemunė Regional Parks is the Act of the Supreme Council of the Republic of Lithuania "As Concerns the Establishment of Regional Parks and Nature Reserves". The Tytuvėnai Regional Park is created for urban architectural complexes and their marshy surroundings preserve, the Panemunė Regional Park is created for Nemunas River landscape and natural ecosystem, mounds, castles, estates and parks ensembles storage, it means for history preserve. Land use and other activities in Regional Parks is regulated in accordance with the regulations of parks, The Regional Park Management Plans and “The Plan of the Regional Park and its zone boundaries”. The functional priority zones of the Tytuvėnai and Panemunė Regional Parks are as follows: conservation, environmental protection, recreational, other (living). Tytuvėnai Regional Park has and the farming functional priority zone The Parks are rich in both natural and cultural heritage. In the Tytuvėnai Regional Park there are more than 20 architectural monuments, archaeological and natural sites of interest, in the Panemunė Park there are more than 110 objects of cultural heritages, 48 of them are registered in the Cultural heritage register. Questionnaire survey showed that more than half of the respondents visit regional parks and most of the respondents parks in question environment, next to the protected object, appreciate as very good, there is enough information on the stored... [to full text]

The objective of this paper is the research of the comparatively intact Kaunas lagoon regional park forest status, as well as identification of the main environmental factors that influence individual trees, consequently, the grove status. The paper discusses research on damage to the main tree sorts and research on air quality, as well as recreational digression, whereby the status of forests in Kaunas lagoon regional park has been determined. Most attention is devoted to the evaluation of the importance of the protective properties of forest plantations. Based on the analysis of the evaluation results, these were the main findings: 3.86 % of groves perform their protective functions very well, 91,23 % - well and 4,91 % - poorly. The subject of the work: forests in Dubravos area, located in Kaunas lagoon regional park.

Magistro darbe tiriama į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto pavasarinio vikio būklė, bei invazinių krūmų plitimo ypatumai. Darbo objektas – Palangos botanikos parke augantis pavasarinis vikis (Vicia lathyroides L.) ir aštuoni invaziniai krūmai: guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.), šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare L.), baltoji sedula (Cornus alba L.), blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schltdl.), darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.), baltauogė meškytė (Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch). Darbo tikslas – nustatyti pavasarinio vikio būklę ir invazinių krūmų plitimo ypatumus. Darbo metodai. Pavasarinio vikio būklės nustatymui buvo vertinta žydinčių ir derančių vikių kiekis, vegetacijos trukmė, bendrijos įvairovė. Aprašant kiekvienos radavietės medyno sudėtį ir žolinę augaliją, buvo naudojama Braun – Blanquet skalė. Invazinių krūmų plitimo intensyvumo nustatymui buvo vertinta šakninių atžalų plitimo atstumas nuo motininio krūmo, nugenėtų ūglių rudeninis ir pavasarinis žėlimas. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Exel skaičiuoklę. Darbo rezultatai. Nustatytos trys pavasarinio vikio augavietės Palangos botanikos parke. Lyginant su senesniaisiais tyrimo duomenimis, pavasarinis vikis aptiktas 3 naujose vietose. Gausiausias pavasarinių vikių padengimas, žiedų ir anksčių skaičius rastas tokiose sąlygose, kur... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined the spring vetch condition and the spread of invasive shrub. The object of the study – spring vetch (Vicia lathyroides L.) and eight invasive shrubs: Spiraea chamaedryfolia L., Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Ligustrum vulgare L., Cornus alba L., Cotoneaster lucidus Schltdl., Philadelphus coronaries L., Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch growing in Palanga Botanical Park, The aim of the study – to determine the Vicia lathyroides L. condition and the spread of invasive shrub features. The methods. Spring vetch condition determination was calculated by the density of flowering plants and established their growing time. Description of each finding local stand composition and herbs have been used by Braun – Blanquet scale. Spread of invasive shrubs were evaluated in determining the intensity of root suckers spread of the distance from the parent bush, intensity of shoots spreading after autumn cut. The statistical analysis was performed using Microsoft Excel spreadsheet. The results. There were we found the three habitats of Vicia lathyroides L. in Palanga Botanical Park. To the comparison of the old survey, spring vetch was detected in three new places. Abundant spring vetch cover, flowers and pods appeared in such conditions with adequate lighting, absence of walk trails. Root suckers most intensive spread of Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch, Symphoricarpos albus (L... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos lengvųjų automobilių parko atnaujinimo politika ekologiniu požiūriu. Iškeltos Lietuvos lengvųjų automobilių parko atnaujinimo problemos bei pateikti pasiūlymai kaip šias problemas spręsti. Teorinėje dalyje teoriniu aspektu tiriamas lengvųjų automobilių parko atnaujinimo reikalingumas, apžvelgiant mokslinę literatūrą, nagrinėjami Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys aplinkosauginių programų transporto srityje įgyvendinimą. Išanalizuoti svarbiausi su šiuo transporto sektoriumi susiję duomenys bei įvertinta lengvųjų automobilių parko atnaujinimo ekologiniu požiūriu situacija Lietuvoje, lyginant ją su ES šalimis. Trečioje dalyje atliekama statistinė duomenų ir lyginamoji situacijos analizė, nagrinėjamas ekspertų požiūris apie Lietuvos ir ES šalių lengvųjų automobilių parko atnaujinimo politiką. / In the Master’s Thesis, there is analyzed the renewal policy for Lithuanian car fleet under ecological approach. There are set renewal issues of Lithuanian car fleet and delivered proposals for the solution of the following issues. In the theoretical part under theoretical aspect there is researched the renewal necessity for the car fleet through the review of scientific literature and legal acts of the European Union and Lithuania, which regulate the implementation of environmental protection programmes in the field of transport. There are analyzed the most significant data related to the following transport sector and assessed the renewal situation of the car fleet in Lithuania under ecological approach and its comparison with the EU countries. In the third part there is carried out statistical analysis of data and comparative analysis of the situation, and analyzed experts’ approach towards the renewal policy of the car fleet in Lithuania and the EU countries.

Magistro darbo pirmoje dalyje išanalizuota saugomų teritorijų samprata ir jų klasifikacija, saugomų teritorijų veiklos finansavimo šaltiniai. Taip pat aptarta Neries regioninio parko esama būklė. Antroje darbo dalyje pristatoma tyrimo metodologija, naudoti tyrimo instrumentai. Trečioje darbo dalyje atliktas ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Neries regioninio parko turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrai tinkamumo tyrimas. Darbas yra sudarytas iš įvado, trijų pagrindinių dalių, išvadų bei rekomendacijų. Darbo apimtis – 75 puslapiai. Darbe pateikiama 60 paveikslų, 25 lentelės ir 9 priedai. / The first part of Master work analyzes the concept of protected areas and their classification of protected areas financing sources. It also discusses the existing state of the Neris Regional Park. The second part presents the research methodology used to test instruments. The third part examined the EU structural funds of the Neris Regional Park tourism and recreation infrastructure development suitability. The work consists of an introduction, three main parts, conclusions and recommendations. Scope of work -75 pages. The paper contains 60 figures, 25 tables and 7 accessories.

In the following Master’s degree research main information and communication aspects in wind power plant farm analyzed and demonstrated by constructing basic prototype. The wind energy market in Europe is growing and needs have arisen to develop standard-based information systems to support future expansion of wind energy in Lithuania. Introduction and first chapter overview the background for modeling such system. Requirements for data structures representing main measurements and information exchange inside and outside of the system are defined on the base of IEC 61400-25 standard “Wind Turbine Generator Systems - Part 25: Communications for monitoring and control of wind power plants”. Models, comprising such system are described and possible communication topologies enumerated. From several existing communication profiles, defined in above mentioned standard, SOAP / XML based web services for communication architecture are chosen and prototype built. Article based on this work was written together with coauthor professor A. Nemura and presented in international KTU conference “Automation and Control technologies – 2005���� and LEI conference “Application of information and management technologies in electricity energetics“. The purpose of article is to form and refine the wind farm information system problem introducing IEC 61400-25 standard.