Šiuo metu, kai rinkos atsigauna po daugybę neigiamų pasekmių sukėlusios finansų krizės bei ilgai trukusios recesijos, atsigavimo procesą be jokios abejonės spartina didelių investicinių ir kitų projektų, kuriems reikalingos sindikuotos paskolos, įgyvendinimas, taigi sindikuotos paskolos yra svarbus veiksnys skatinantis ekonomikos raidą tiek pasauliniu tiek teritoriniu mastu. Po finansų krizę įtakojusio ir rinkas sudrebinusio vieno iš didžiausių JAV bankų „Lehman Brothers“ bankroto susvyravo pasitikėjimas bankais, o kartu ir pačių bankų pasitikėjimas vienas kitu. Bankai tapo daug atsargesni tarpusavio santykiuose skolindami lėšas vienas kitam, sudarydami kitus sandorius ir bendradarbiaudami. Atsižvelgiant į tai, kad sindikuotų paskolų atveju kreditoriumi yra sindikatas, kurio nariai dažniausiai yra atskiri bankai, skolinantys pagal tą pačią kreditavimo sutartį, sindikuotų paskolų teikimas tapo sudėtingesnis, nes visų pirma baiminamasi situacijos kai kuris nors iš bankų tampa nemokus. Taigi sudarant ir įgyvendinant sindikuotų paskolų sandorius be jau egzistavusių probleminių aspektų pastaruoju metu atsirado ir naujų, kurie taip pat reikalauja detalaus tyrimo. Didžiąją dalį sindikuotų paskolų teikia tarptautiniai bankų sindikatai formuojami iš skirtingų valstybių bankų, atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti tokių sandorių sudarymo laiko ir lėšų kaštus yra rengiamos pavyzdinės sindikuotų bankų paskolų sutartys. Tokias sutartis rengia Paskolų Rinkos Asociacija (angl. Loan... [toliau žr. visą tekstą] / Syndicated loan is a financial contract, which is very common in international market and is used to finance large loans in amounts of several hundred millions and a significant proportion run into billions. The essence of syndication is that two or more banks agree to make loans to a borrower on common terms governed by a single agreement between all parties. In Lithuania syndicated loan agreements are not very common and there are no special laws regarding this kind of contracts. Considering this situation syndicated loan contracts are regulated by the common rules established in Lithuanian Civil Code, lawyers preparing the syndicated loan agreements also use the recommendations provided by The Loan Market Association. The Association has recommended forms of syndicated facility agreements and there are user guides from the point of view of both lenders and borrowers. The purpose of this paper is to analyze substantial peculiarities of syndicated loan agreements, main problems that parties to the contract are facing while in the stages of organizing the syndicate and later making this syndicated loan mechanism work. Main problems discussed in this paper are bank manager liability and status attracting creditors to the syndicate and framing it with the syndicated loan agreement. This paper also discusses clawback clause, pro rata sharing and other most common theoretical and practical problems concluding the syndicated loan agreement and bringing it to life.

Darbe išnagrinėti du paskolų grąžinimo metodai: paskolos grąžinimas amortizaciniu metodu ir fondo kaupimo metodu. Formulės išvestos rekurentiškai, sudaryti paskolos grąžinimo planai, nurodyta kaip susidaryti paskolos grąžinimo planus programa Microsoft Excel. / Two methods of returning the loan were being explored: the sinking - fund method and the amortization method. The formulas of constructing the schedules were being deduced recurrently. At the end of two sectors were indicated how to construct loan schedules in simple way by using the Microsoft Excel program.

Magistro darbe atlikta valstybės finansinės paramos studentams Šiaulių universitete analizė. Išanalizuota studentų skaičiaus dinamika ir struktūros pokyčiai. Išsamiai analizuojamos aukštojo mokslo studijų paramos sistemos priemonės: stipendijos, paskolos.Jos palyginamos su kitais universitetais.Atlikta universiteto studentų, dalyvaujančių SOCRATES/ERASMUS programoje finansavimo, analizė.Palygintos studijų paskolų suteikimo ir grąžinimo tvarka su komercinių bankų teikiamais vartojimo kreditais.Įvertintas paskolų studijų įmokoms naudingumas. Patvirtinama autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, jog paskolos studijų įmokoms mokėti teikia realią naudą studentui. / Analysis of the financial state support for students at Siauliai university was performed in the Master’s degree work. Dynamics of change in the number of students and structural changes were analysed. Means of the system of studies’ support in higher education, such as the student grants, loans, were analysed and were compared with other universities. The analysis of the funding for the university students, who participate in SOCRATES/ ERASMUS programme was performed. The order of getting and paying back the study loans was compared with credits, offered by commercial banks. Usefulness of the loans for paying the tuition fees was evaluated. The hypothesis of a scientific research, formulated by the author was confirmed that the loans for paying the tuition fees give practical benefit for students.

The topic of this Master’s thesis is the Lithuanian real estate market and its influence on the country’s economy. The paper elaborates problematic issues of the real estate market: sudden changes, price and demand surges and decrease in supply; as well as influence of such factors as artificial inflation of prices on the future of the economy and potential threats to the welfare of the citizens. The author also advises on making investments and engaging in the real estate market or choosing a personal housing in the context of current sudden changes of the market and prices. A lot of attention is paid to the housing loans, as improvement of conditions for receiving such a loan increases the number of people taking loans and, therefore, increases the demand for real estate, consumer goods and household appliances; increased consumption stimulates growth of the GDP and general economic development.

Magistriniame darbe analizuojamas verslo sektorių augimo poveikis Lietuvos komercinių bankų paskolų portfeliams. Kredito rizikos valdymas yra viena iš pagrindinių banko funkcijų, kuri reikalauja daug žinių, finansinių išteklių, kompetencijos ir įžvalgumo. Todėl šioje srityje neretai iškyla problemų. Šių dienų pagrindinė problema – nepakankamas dėmesys paskolų portfelio valdymui ir prognozavimui. / This masters diploma paper analyses the influence of business sectors development on the loan portfolios and credit risk of Lithuanian commercial banks. Credit risk management is one of the main internal bank functions, which needs a lot of knowledge, financial resources, competencies and providence. That is why, there are always some problematic fields in this area. The main problem is that on this day, there is paid not enough attention to the whole loan portfolio management, supervision and prognostication basing on business sector growth. Trying to solve this problem, there was made a survey, which revealed the influence of business sectors growth to the loan portfolio and credit risk. The paper consists of three main parts. The first one gives the theory on credit risk problematic, supervision and management models. There is also discussed the main factors in business doing effect on banks loan portfolios and credit risk. The second part looks through the situation in banking and other business sectors, analyses the structure of loan portfolios of several Lithuanian commercial banks. There is also evaluated the loan portfolio influence to “SEB Vilniaus bankas” financial results and the quality of the loan portfolio. Finally the third part evaluates the demand and supply of loans in various business sectors, and makes some suggestions on making the loan portfolio credit risk management more efficient.

Tinkamai atliekamos bankų kreditavimo operacijos yra labai svarbios, nes jos padeda nukreipti, paprastai limituotus, šalies piniginius išteklius į dinamiškiausias ir perspektyviausias verslo sritis. t.y. vienas pagrindinių gerai veikiančios rinkos ekonomikos dėsnių. O smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos varomoji jėga ir socialinio valstybės stabilumo garantas. Šio verslo reikšmės didėjimas tapo akivaizdžiu viso civilizuoto pasaulio esminiu bruožu. Teisinga valstybės politika šioje srityje yra labai svarbus kiekvienos valstybės vidaus politokos uždavinys. Analitikai taip pat sutaria, kad smulkaus ir vidutinio verslo plėtra yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos ir Lietuvos politikos tikslų. Pirmiausia SVV įmonės yra nuolatinio užimtumo pagrindas – smulkusis verslas tai svarbi priemonė, kovojanti su struktūriniu nedarbu. Antra, didesnis įmonių skaičius duoda postūmį ekonominiam augimui, paskatintam intensyvesnės konkurencijos.SVV įmonės greičiau pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, užimdamos konkrečias rinkos nišas. Praktinėje dalyje pateikiami tyrimo rezultatai gauti anketinės apklausos būdu iš smulkių ir vidutinių įmonių atstovų. Gauti rezultatai yra interpretuojami bei vertinami, darbo gale pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūlymai. / The object of this paper is the crediting possibilities of the small and middle – size lithuanian enterprises.The small and middle business of Lithuania is the garanty of the economics stability and growth.. A risk element always exists in granting loans, so that’s why banks’ must organize rational and will – considered crediting process. Owning to the banks, vacant monetary capital is directed to the most dynamic and perspective business areas, in other words, is converted from idle to functionating capital. The main results of the research are: o the main users of the loans are trade, communication and transport companies; o the main credit market player is Vilnius bank, that takes 48% of the loan market. o the most popular crediting product is big loans ( over 50 000 lt.) with long term period (over 3 year).

Baigiamajame magistro darbe analizuojama paskolų Lietuvos namų ūkiams rinka. Atsižvelgiant į praktikoje paplitusius paskolų rinkų analizavimo metodus, vertinami ilgalaikiai ir trumpalaikiai ryšiai tarp paskolų Lietuvos namų ūkiams ir kitų ekonominių veiksnių. Taikant laiko eilučių metodus yra atliekamos paskolų sandorių prognoz÷s. Atsižvelgiant į spartų paskolų Lietuvos namų ūkiams rinkos augimą pastaraisiais metais, darbe vertinamas išorinių impulsų, ateinančių per paskolų rinką, poveikis šalies ekonomikai. Nagrin÷jami pagrindiniai paskolų namų ūkiams rinkai būdingi bruožai ir priežastingumo ryšiai. Analizei atlikti taikomi įvairūs ekonometriniai metodai ir modeliai: ne stacionarių laiko eilučių modelis (ARIMA), Johanseno kointegruotumo nustatymo procedūra, Grangerio priežastingumo tikrinimo procedūra, regresin÷ ir daugiamat÷ laiko eilučių analiz÷. Išnagrin÷jus gautus rezultatus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, Lietuvos paskolų rinkos apžvalga, statistiniai rodikliai, taikomi modeliai ir metodai, duomenų analiz÷ ir prognozavimas, kointegruotumo tyrimas, regresin÷ ir daugiamat÷ laiko eilučių analiz÷, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. / At this final master’s work the market of loans to Lithuanian households is analyzed. Given the methods applied to analyze credit markets in practice, the long-term and short-term relations between loans to Lithuanian households and other economic factors are evaluated. Non-stationary time series methods (ARIMA) are applied to perform forecasts of loan transactions. Given the rapid growth of loans to Lithuanian households in recent years, the effect of external impulses coming through the loan market to the economy of the country is evaluated. The main characteristics of loans to households and causality relations are analyzed. Various econometric methods and models are applied: non-stationary time series model (ARIMA), Johansen cointegration procedure, the Granger causality test, the regression and multivariate time series analysis. After the examination of the results obtained, the final conclusions and suggestions are presented. Structure: introduction, literature review, Lithuanian credit market overview, statistical indicators, models and methods applied, data analysis and forecasting, cointegration analysis, regression and multivariate time series analysis, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 72 p. text without appendixes, 41 pictures, 41 tables, 9 bibliographical entries.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių namų ūkių biudžeto bei finansinių įsipareigojimų aspektai. Atsižvelgus į literatūros šaltiniuose autorių siūlomą problemos tyrimo metodologiją, būsto paskolų įmokų poveikio namų ūkių biudžetų lygio įvertinimui sukuriamas scenarijų modelis. Darbe išsamiai analizuojami skirtingų tipų šalies namų ūkių finansiniai duomenys ir jų dinamika, taikant santykinių rodiklių analizę kiekybiškai įvertinamas šalies namų ūkių įsiskolinimo lygis. Taikant scenarijų modelį, įvertinamas būsto paskolų įmokų poveikis namų ūkių biudžetų lygiui. Iš dalies patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad didėjančios būsto paskolų įmokos didina nemokių namų ūkių skaičių. / Various Lithuanian and foreign authors’ household budget and financial obligations aspects have been analysed and systematized in the final Master’s work. Considering to the authors’ suggested methodology of problem investigation which is given in literature source, scenarios model has been created for the reason of influence of home loans deposits’ to the level evaluation of households’ budgets. Different types of country household financial data, their dynamic have been properly analysing in the work and applying analysis of comparative indexes indebtedness level of country households is evaluated quantitatively. Applying scenarios model, deposits influence of home loans has been evaluated to determine budget level of households. Partly the author’s formulated hypothesis of scientific research has been confirmed that growing deposits of home loans increase the number of insolvent households.

Per paskutinį dešimtmetį Baltijos šalys išgyveno pilną ekonomikos ciklą - lėtą atsigavimą, spartų augimą ir staigų kritimą. Itin sparčiai vystėsi būsto paskolų ir nekilnojamojo turto rinka, todėl jau 2007 - 2008 metais buvo svarstoma dėl nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo, nors dauguma gyventojų vis dar džiaugėsi galimybe be didesnių kliūčių gauti kreditą brangstančio būsto įsigijimui. Būgštavimai dėl ekonomikos ir jos atskirų sektorių perkaitimo buvo pagrįsti – Baltijos šalių ekonomikos 2009 m. smuko daugiausiai tarp visų ES valstybių. Taigi, įvykus nekilnojamojo turto sektoriaus ir būsto paskolų rinkos pakilimui bei nuosmukiui, galima ištirti būsto paskolų portfelį viso ekonominio ciklo periodu. Įvardinus veiksnius, labiausiai įtakojančius būsto paskolų portfelio augimą, būtų galima juos stebėti, bandyti pakeisti, ir taip ateityje išvengti potencialios ekonominės krizės arba sušvelninti galimus neigiamus ekonominio nuosmukio padarinius. Darbo tyrimo tikslas – ištirti makroekonominius veiksnius, darančius poveikį Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių būsto paskolų portfelio dinamikai. Darbo objektas yra Baltijos šalių būsto paskolų portfelis ir jį įtakojantys makroekonominiai veiksniai. Siekiant užsibrėžto tikslo, yra sprendžiami uždaviniai: 1) Išnagrinėti ekonominėje literatūroje pateikiamus modelius, tiriančius būsto paskolų portfelį. 2) Apibrėžti makroekonominius veiksnius, įtakojančius būsto paskolų portfelį. 3) Išanalizuoti būsto paskolų portfelio pokyčius Baltijos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last decade Baltic countries experienced a full economic cycle – slow recovery, fast growth and sharp deterioration of whole economy. On the growth period the portfolio of mortgage loans and real estate market developed extremely rapidly, thus, since 2007 - 2008 there was discussions about the overheating of economies and bubbles of the real estate prices in the Baltic countries. However, the majority of the citizens were still taking advantage of easy accessible mortgage loans for the acquisition of desired real estate even prices were going upwards. Unfortunately, doubts about overheating of the separate parts of economies were reasonable and economies of the Baltic countries contracted the most among all EU. Therefore, with a full picture of economic cycle the analysis of portfolio of mortgage loans is being developed. Identification of the main factors that are determining growth of the portfolio of mortgage loans is important for developing a strategy to avoid possible economic crises in the future or to ease the negative effects of economic downturn. The aim of the paper – to find out the most important macroeconomic factors that are determining the dynamic of mortgage portfolio in Lithuania, Latvia and Estonia. The object of the paper – the mortgage portfolio of the three Baltic countries and macroeconomic factors of the mortgage portfolio. To reach the aim of the paper such tasks were developed: 1) Examine the theory and the models that are analyzing the... [to full text]

Apibendrinant statistinius duomenis gauta išvada, kad teikiamų paskolų portfelis iš Valstybinio studijų fondo nuolat auga. Galima teigti, kad Lietuvos studentai drąsiai naudojasi teikiamomis fondo paslaugomis. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad daugiausia gautų paskolų Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto nuolatinių studijų formos studentai skiria mokesčiui už studijas. 72 proc. respondentų nežino apie Valstybinį studijų fondą ir jo veiklą, todėl tyrimo dėmesio centre buvo informatyvumo didinimas. Tiriamieji įvardino, kad sudėtingas yra informacijos apie fondą pasiekimas universitetų svetainėse, todėl, didinant Valstybinio studijų fondo efektyvumą, reikėtų pradėti nuo informatyvumo didinimo. Manoma, kad reikėtų didesnį dėmesį skirti ne tik studentų, bet ir abiturientų, informavimui apie Valstybinį studijų fondą bei ateinančių studentų galimybių panaudojimo aiškinimui. / Summary statistics obtained by finding the portfolio of the loans from the State Education Fund is growing. It can be stated that Lithuanian students safely use the provided funding. The survey showed that the majority of the loans in Lithuania University of Education Faculty of Social Sciences full-time studies students give the tuition fee. 72 % of respondents do not know about the State Education Fund and its activity. Therefore, the investigation focused on the informativeness criteria. The respondents mentioned that it is very difficult to find the information about the fund on university sites, thus increasing the efficiency of the State Education Fund Should start with informativeness increasing. It is believed that the administrative staff should pay greater attention to students or even graduates to inform about the State Education Fund, and future students opportunities for loan using.