Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]

The idea to analyse Soviet intellectuals appeared while considering the history of Sąjūdis and the reestablishment of Lithuanian independence. The intellectuals, who shared nationalist and public ideas, consolidated on June 3, 1988 and mobilized all Lithuanian society, had to base their activities on social relations, values and certain attitudes, which existed and evolutionized in one or another form during the whole period of annexation. The aim of this thesis is to examine the features of informal groups of Lithuanian intellectuals and the development of the philosophical thought in informal and official environment in the period of 1956-1988. The novelty of the dissertation is the fact that the intellectuals and their activities during the Soviet times are not viewed individually but by the dynamics of their created groups, which operated both in informal and official sphere, and had the features of primary and secondary groups. It was easy to notice and emphasize the peculiarities of alternative collective identity formation. Besides, the described manifestation of philosophical consciousness and philosophical research are provided as an alternative to the Soviet regime for the first time in the Lithuanian historiography. In addition, the research seeks to describe the social, professional, intellectual and theoretical activities of the same social layer. Other researchers should also be interested in the dimension of citizenship and of informal intellectual groups... [to full text] / Idėja tyrinėti sovietmečio intelektualus kilo žvelgiant į Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istoriją. Lietuvoje. Tautiškai, pilietiškai nusiteikę inteligentai, intelektualai, susivieniję 1988 birželio 3 d. ir gana greitai mobilizavę visą to meto Lietuvos visuomenę, turėjo remtis socialiniais ryšiais, vertybėmis bei atitinkamomis nuostatomis, kurios vienokia ar kitokia forma egzistavo ir evoliucionavo per visą aneksijos laikotarpį. Šio darbo tikslas – ištirti sovietų Lietuvos intelektualų neformalių grupių veikimo bruožus ir filosofinės minties raidą neformalioje ir oficialioje erdvėje 1956-88 m. Šio darbo naujumas yra tai, kad į intelektualus ir jų veiklą sovietmečiu žiūrima ne individualiai, bet per jų sukurtų neformalių grupių, kurios veikė tiek neformalioje, tiek oficialioje erdvėje, ir turėjo tiek pirminės, tiek antrinės grupės bruožus, dinamiką. Šituo keliu einant buvo labai lengvai pastebėti ir plačiau artikuliuoti alternatyvios kolektyvinės tapatybės formavimosi ypatumai. Taip pat aprašyti filosofinės sąmonės apraiškos ir filosofiniai tyrimai pirmąkart lietuviškoje istoriografijoje pateikiami kaip alternatyva sovietiniam režimui. Nauja yra tai, kad tyrime siekta aprėpti intelektualų tiek socialinę, profesinę, tiek intelektinę, teorinę veiklą. Taip pat turėtų kitus tyrinėtojus sudominti šio darbo autoriaus pastebėta ir plačiau analizuota neformalių intelektualų grupių pilietiškumo dimensija ir gyvenimo šalia sistemos elgsenos modelis.

In many European countries and countries of the world civic education is given special consideration – in the documents of European Council, United Nations, UNESCO and European Union democratic civic achievement dimension is considered highly significant. An important event for the civic education confirms this: European Council declared 2005 the year of civic achievement. Meanwhile, the changing society of Lithuania under the conditions of the democracy that is building up, still lacks citizens able to evaluate, freely express themselves, pursue independent, substantive decisions and find them – therefore, in our country civic education gets more and more consideration. However, there are just a few researches that analyze civic maturity of the students; and I couldn’t find researches that had been carried out on the civic achievement of the students in the childcare institutions not only in the Lithuanian, but also in the foreign literature. Therefore, I chose the expression of the civic achievement in life of the students in the childcare institutions as the object of my research; and, in order to estimate the civic achievement (i.e. civic attitudes, knowledge, values and participation) of the teenagers in the childcare institutions, I analyzed scientific literature and documents that regulate civic education, and displayed peculiarities of civic education of the teenagers in the childcare institutions. Besides, I carried out a research in order to analyze civic... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama pilietiškumo samprata ispanų kilmės XVI amžiaus Lietuvos lotyniškosios literatūros autoriaus Petro Roizijaus (Pedro Ruiz de Moros, ~1505 –1571) kūryboje. Toks aspektas leidžia žvelgti į kūrybą šiuolaikinio skaitytojo akimis, apibrėžti autoriaus kūrybos santykį su skirtingų laikų visuomenėmis. Teoriniu darbo pagrindu pasirinkti recepcijos teorijos Hanso Roberto Jausso svarstymai jo literatūrinio lūkesčių horizonto sąvoka, teksto analizei konkrečiose darbo dalyse naudoti intertekstualumo teoretikų pastebėjimai. Disertacijoje atskirai nagrinėjami Roizijaus poetiniai ir teisiniai tekstai, bandant ieškoti juose pilietiškumo raiškos. Poetiniuose tekstuose Roizijus, norėdamas paveikti skaitytoją, kreipia itin didel��� dėmesį į detalų ir konkretų vaizdavimą, taigi čia valstybės – piliečio santykis atsiskleidžia didiko herojaus, „verto tėvo ir tėvynės“ paveiksle. Teisiniame Roizijaus veikale Lietuvos sprendimai autorius atskleidžia pilietiškumo sampratą daugiau iš filosofinės pusės. Čia civis ir civitas sąvokos turi jungčių tiek su antikiniu romėnų pasauliu, kurį atveria intertekstinės struktūros, tiek su Lenkijoje ir Lietuvoje įprasta ir Lietuvos statutuose pabrėžiama piliečio kaip gyventojo traktuote. Pilietiškumas gali tapti elementu, kuris priartina mūsų dienų žvilgsnį prie istoriniu tapusio diskurso. Roizijaus tekstus šiandieninis skaitytojas turi galimybę atrasti iš naujo, nes jie, publikuojami ir tyrinėjami, turi įtakos ir šiandieniniam lūkesčių... [toliau žr. visą tekstą] / This work is mainly to investigate the concept of citizenship in the creation of Petrus Royzius (Pedro Ruiz de Moros, ~1505 –1571). This poet is a creator of the 16th c. Latin poetry in Lithuania. The aspect like this allows the observation towards the literature with the contemporary reader‘s eyes and determines the relationship between the author and the society of different époques. As a theoretical base of the investigation we have chosen a reception theory discussed by Hans Robert Jauss and his conception of literary horizon of expectations. The theoretical considerations of intertextuality there were used for the text analysis in the concrete places of the text. The poetical texts are considerable different from the judicial ones, while looking for the expression of citizenship in them. Royzius is very attentive for the detailed and concrete images or metaphors in order to make an influence on the reader; so the state–citizen relation reveals through the illustration of a noble hero, who is „worth his father and his fatherland“. The author reveals more philosophical conception of citizenship in his work The Lithuanian Decisions (Decisiones Lituanicae). The origin of Civis and Civitas are connected both with the antique Roman world, which is revealed by the intertextual structures, and the treatment of the citizen as an inhabitant, common in Lithuanian Statutes. The citizenship may become a connecting element between our days and the discourse becoming slowly a... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]

Darbo tema: valstybės ir tautos santykis (susvetimėjimo aspektas), darbą atliko Vilniaus Pedagoginio Universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros studentas Domas Grigaliūnas. Kadangi globalizacija supa mus ir daro poveikį mūsų kasdienybei, paliesdama mums artimą pasaulį, iškeldama diskusiją su mums įprastomis mūsų politinėms bei kultūrinėmis vertybėmis, buvo iškeltas tyrimo tikslas - išsiaiškinti tautos ir valstybės atskirties (susvetimėjimo) politinės ir kultūrinės globalizacijos kontekste priežastis. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti globalizacijos sampratos teorinius aspektus, Europos Sąjungos vaidmenį; 2. Apibendrinti valstybės ir tautos santykį politinės ir kultūrinės globalizacijos kontekste vertybiniu ir atskirties aspektai; 3. Atlikti tyrimą, leidžiantį išsiaiškinti tautos ir valstybės atskirties (susvetimėjimo) politinės ir kultūrinės globalizacijos kontekste priežastis. Tyrimo objektas: politinės ir kultūrinės globalizacijos vertinimas. Tyrimo metu patvirtintos šios hipotezės: 1. Respondentai laiko globalizaciją visuotinai paplitusiu reiškiniu, tačiau šią sąvoką iš dalies tapatina su globalizmo sąvoka. Politinė ir kultūrinė globalizacija yra laikoma aktualiausia, daugelis respondentų globalizaciją mano esant iššūkiu tautos vertybėms. 2. Daugelio respondentų pagrindinis Europos Sąjungos tikslas – sukurti kuo glaudesnę Europos tautų sąjungą, vertinamas tik iš dalies teigiamai. Pilietiškumas... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the work is “The relation between the polity and nation (the aspect of alienation). The work was made by Domas Grigaliūnas, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The globalization is around us and influences our commonness, touching the world that is close to us, raising the discussion with our ordinary political and cultural values. Because of that there was raised the purpose of the investigation – to ascertain the causes of the disjuncture (alienation) between the nation and polity in political and cultural globalization context. The tasks of the work: 1. To analyze the theoretical aspects of the conception of the globalization, the role of European Union; 2. To summarize the relation between the polity and the nation in the political and cultural globalization context in the value and disjuncture aspects; 3. To fulfill the investigation that would let us to ascertain the causes of the of the disjuncture (alienation) between the nation and polity in political and cultural globalization context The object of the investigation is the evaluation of the political and cultural globalization. These hypotheses were proved during the investigation: 1. Respondents consider the globalization as the universally prevailing phenomenon, but they partly identify this concept with the globalization concept. Political and cultural globalization is considered as the most topical, many... [to full text]

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą, pasitenkinimą darbu ir organizacinį pilietiškumą atsižvelgiant į sociodemografines charakteristikas ir nustatyti darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo ryšį. Tyrime dalyvavo 195 Lietuvoje dirbantys darbuotojai. 64,1% tiriamųjų - moterys, 35,9% tiriamųjų – vyrai. Darbuotojų amžius pasiskirstęs nuo 17 m. iki 63 m. Amžiaus vidurkis – 37 metai. 152 tiriamieji dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 45 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Daugiau nei pusės tiriamųjų išsilavinimas – aukštasis (61 %). Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota Niehoff ir Moorman (1993) teisingumo skalė (Justice scale). Pasitenkinimas darbu matuotas Minesotos pasitenkinimo darbu klausimyno sutrumpinta versija (Minnesota Satisfaction Questionnaire, short-form; Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizacinis pilietiškumas matuotas Podsakoff ir MacKenzie (1989) organizacinio pilietiškumo elgesio skale (Organizational citizenship behavior scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo rodikliai skiriasi sociodemografinių kintamųjų grupėse. Moterų didesnis pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas. Įgijusių aukštąjį išsilavinimą darbuotojų organizacinis teisingumas, pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas didesni nei įgijusių kitokį nei aukštasis išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess perceived organizational justice of employees, job satisfaction and organizational citizenship behavior considering sociodemographic characterizations and determine links among them. 195 employees participated in the study. 64,1 percent of them were women, 35,9 percent were men. Age of employees varied between 17 and 63 (mean age was 37 years). 152 respondents held a supervisor position. More than a half of respondents have high education (61%). Justice scale by Niehoff and Moorman (1993) was used to measure perceived organizational justice. Job satisfaction was measured using a short form of Minnesota Satisfaction Questionnaire (Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizational citizenship behavior was measured using Podsakoff and MacKenzie (1989) Organizational citizenship behavior scale. The results of the study showed, that scores of organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship behavior differs in various sociodemographic groups. Women's job satisfaction scores and organizational citizenship scores are higher than men’s. Employee’s with higher education perceived organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores are higher. Respondents with supervisor position show higher organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores. It was determined that increased job satisfaction and organizational citizenship behavior were related to increase of... [to full text]

Teisinis švietimas bei pilietiškumas neatsiejamos sąvokos, jos, persipynusios drauge, yra asmenybės socialinio ugdymo dalis. Siekiant ištirti teisinio švietimo įtaką pilietiškumo ugdymui buvo organizuotas šis tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti teisinio švietimo poreikį ugdant mokinių pilietiškumą. Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai, apimantys teorinę mokslinės literatūros bei švietimą reglamentuojančių dokumentų analizę, teisinio švietimo bei pilietiškumo sampratų aspektais bei raiška ugdyme, ir praktinį teisinio švietimo įtaką formuojant mokinių pilietiškumą tyrimą. Teorinėje dalyje analizuojama pilietiškumo bei teisinio švietimo samprata ir raiškos aspektai, pilietiškumo ugdymą ir teisinį švietimą apibūdinančios sąvokos ir reglamentuojantys dokumentai. Taip pat aptarti pilietiškumo ugdymo, teisinio švietimo tikslai ir uždaviniai, įgyvendinimo formos. Atliekant tyrimą vadovautasi kokybinės turinio analizės strategija. Tiriant pedagogų nuomonę apie teisinio švietimo poreikį ugdant mokinių pilietiškumą, informacija buvo renkama inicijuojant individualų standartizuotą atvirą interviu. Atlikti septyni interviu su mokyklų pedagogais bei administracijų darbuotojais, kurie ugdymo procese susiduria su teisinio švietimo problemomis, teisinio švietimo ugdymu ar integravimu į mokymo turinį. Tiriant mokinių nuomonę duomenys buvo renkami dokumentų rinkimo metodu, t.y. buvo inicijuotas tekstų kūrimas – samprotavimo tipo rašinys. Vienos mokyklos 22 vyresniųjų klasių moksleiviams... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education and public spirit are inseparable concepts, they both, intertwined together, are parts of social education of an individual. This study was designed in order to investigate the influence of legal education on development of public spirit. The objective of the study is to survey the need of legal education in developing pupils' public spirit. Certain tasks, covering the analysis of theoretical literature and documents governing education, aspects of concepts of legal education and public spirit and their expression in educational process, and practical research of the influence of legal education on shaping pupils' public spirit, were set. The theoretical part analyzes the concepts of legal and civic education and aspects of their manifestation, notions defining legal and civic education and governing documents. What is more, the objectives and tasks, as well as the means of implementation of civic and legal education are discussed. The study followed a qualitative content analysis strategy. During the examination of the teachers' opinions on the need of legal education in developing pupils' public spirit, information was accumulated by initiating an open individual standardized interview. Seven interviews with teachers and representatives of schools’ administration, who are faced with the problems of legal education in educational process, developing legal education and its integration into curriculum, were taken. During the accumulation of the opinions of... [to full text]

Tyrimo tikslas: nustatyti statutinių pareigūnų įsitraukimo į darbą, organizacinio pilietiškumo bei subjektyviai vertinamos darbo atlikimo kokybės ryšius bei nustatyti ir palyginti statutinių pareigūnų įsitraukimo į darbą ir organizacinio pilietiškumo prognostinę vertę subjektyviai vertinamai darbo atlikimo kokybei bei atskiriems jos aspektams (darbo užduočių atlikimo kokybei, darbuotojų vaidmens atlikimo kokybei). Tyrime dalyvavo 148 Kauno mieste dirbantys policijos pareigūnai. Buvo apklausti 86 statutiniai pareigūnai vyrai ir 62 statutinės pareigūnės moterys. Statutinių pareigūnų įsitraukimas į darbą buvo matuojamas pritaikyta imčiai ir modifikuota įsitraukimo į darbą skale (Lorance ir Mortimer, 1985). Statutinių pareigūnų organizaciniam pilietiškumui išmatuoti buvo panaudotas faktorizuotas organizacinio pilietiškumo klausimynas (Podsakoff ir MacKenzie, 1989) ir altruizmo, sąžiningumo, kilnumo bei pagarbumo subskalės (faktoriai). Subjektyviai vertinamai darbo atlikimo kokybei išmatuoti buvo naudojamas R. A. Roe, A. Zinovieva, I. L. Dienes ir L. A. Ten Horn (2000) matavimo rinkinys. Šis rinkinys leido išmatuoti statutinių pareigūnų darbo atlikimo kokybę bei atskirus jos aspektus: darbo užduočių atlikimo kokybę, darbuotojų vaidmens atlikimo kokybę. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant statutinių pareigūnų įsitraukimui į darbą, didėja jų organizacinis pilietiškumas bei tokie jo aspektai kaip altruizmas, sąžiningumas ir pagarbumas bei gerėja subjektyviai vertinama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was: to identify the relationship between job invovement of statutory officers, organizational cityzenship and subjective evaluation of the job performance quality and identify, if job involvement and organizational cityzenship of statutory officers were able to predict their subjective evaluation of the job performance quality. The partizipants of the present study were 148 statutory officers ( police officers) from Kaunas (62 females and 86 males were questioned). The job involvement of statutory officers was evaluated with the modified Job Involvement Scale (Lorance ir Mortimer, 1985). The organizational citizenship of statutory officers was evaluated with Organizational Cityzenchip Questionaire (Podsakoff ir MacKenzie, 1989). The factors of organizational citizenship allowed to explore altruism, conscientiousness, sprotsmanship and respectful citizenship of statutory officers. The measurement set by R. A. Roe, A. Zinovieva, I. L. Dienes ir L. A. Ten Horn (2000) was used to research the subjective evaluation of job performance quality in general, task performance quality and in – role performance quality. Major outcomes of the research showed that increasing the statutory officers' involvement in job, increase their organizational citizenship (altruism, conscientiousness, respectful citizenship) and improving the subjective evaluation of job performance quality in general, work tasks performance quality and the in-role performance quality. The... [to full text]

Darbo tema − Gimtoji kalba kaip tautinio tapatumo išsaugojimo prioritetas (trijų kartų įžvalgos). Temos aktualumas ir problema. Gimtoji kalba yra viena iš svarbiausių tautinio tapatumo tęstinumo gijų. Tai ne vien skambūs žodžiai, tai gyvenimo patirtis, tautos dvasios šaltinis, savitumas, kalbos bendrumo jausmas, kuris tampantis įsitikinimu darosi ir tautinio, dorovinio bei kultūrinio identiteto esminga dalimi. Kalbos vaidmuo yra išskirtinis. Sunku atrasti ką nors kitą nei kalba, kas būtų vienodai svarbus ir suvienytų visus tautinės ir politinės bendruomenės narius. Darbo tikslas − ištirti trijų kartų tautinius prioritetus: pasitelkus lyginamąją analizę atskleisti gimtosios (lietuvių) kalbos vaidmenį siekiant išsaugoti ir sustiprinti lietuvių tautinį tapatumą. Šiame magistro darbe bus analizuojamas tautinis tapatumas ir jo santykis su gimtąja kalba. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti lietuvių tautinį tapatumą (lietuvybę) atspindinčius elementus, jų raišką ir kaitą mūsų visuomenėje. 2. Atskleisti lietuvių tautinio tapatumo išlaikymo galimybes integruojantis į pasaulinę erdvę. 3. Ištirti gimtosios kalbos ir tautinio tapatumo santykį, apibrėžti lietuvių kalbą kaip lietuvybės požymį. 4. Išnagrinėti kalbines nuostatas ir savęs identifikavimo problemas globalizacijos akivaizdoje. 5. Išanalizuoti lietuvių tautiškumo, lietuvybės, lietuvių kalbos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi. 6. Atlikti kokybinį tyrimą ir sužinoti trijų kartų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the thesis − Native Language as a Priority for Preserving National Identity (Insights of Three Generations). Relevance and problem of the topic. Native language is one of the most important links of continuity of national identity. It is not only high-sounding words but also life experience, source of national spirit, peculiarity and sense of belonging to the same linguistic community, which, while gradually turning into personal conviction, becomes an essential part of national, moral and cultural identity. The role of language is exceptional. It is hard to find any other element as important as the language itself, bringing all members of the national and political community into a single whole. The goal of the thesis − to examine national priorities of three generations; by means of comparative analysis, reveal the role of the native (Lithuanian) language in pursuit of preserving and strengthening Lithuanian national identity. Therefore, the Master’s thesis will address national identity and its relationship with the native language. Objectives of the thesis: 1. To analyse the elements reflecting Lithuanian national identity (Lithuanianhood), their expression and change in our society. 2. To reveal the possibilities for preserving Lithuanian national identity in the process of global integration. 3. To examine the relationship between native language and national identity; to define the Lithuanian language as an inherent feature of Lithuanianhood. 4. To... [to full text]