Šiame darbe nagrinėjamas už ES apyvartinių taršos leidimų sistemos įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingų institucijų struktūros ir kitų suinteresuotų veikėjų vaidmuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytus reikalavimus. Analizuojamas politikos įgyvendinimo kaip proceso atvejis. Remiantis keletu teorinių politikos įgyvendinimo modelių (hierarchinio, „gatvės lygmens“, politikos tinklų) teiginiais, siekiama nustatyti, kokie veiksniai sąlygoja politikos įgyvendinimo efektyvumą. / This master thesis offers an in-depth analysis of one of the environmental policy issues of the European Union: i.e. a reduction of the greenhouse-gas (carbon dioxide) emissions. The main aim of this work is to analyze influence of the responsible institutions alongside other process participants in implementation of Directive 2003/87/EB requirements. The work reflects ambition to identify and qualify the effectiveness of the net of those participants. A case-study offered by this thesis is performed using main theoretical models on policy implementation - a 'bottom-up' implementation model, a “top-down” implementation model, policy network model.

Lietuvos politikos žurnalistika turi neilgą autonomiško istorinio formavimosi trajektoriją. Daugiau kaip pusę XX a. ji buvo integrali politikos lauko dalis. XX a. dešimtajame dešimtmetyje vykusi intensyvi laukų transformacija, nulemta šalies demokratinių procesų, išsikovota žurnalistų autonomija nuo valstybės, taip pat intensyvus žiniasklaidos rinkos liberalizavimas iš esmės pertvarkė žurnalistikos ir politikos funkcionavimo Lietuvoje logiką. Šiame darbe buvo keliamas tikslas naudojant Bourdieu lauko teoriją, išsiaiškinti, kaip Lietuvos žiniasklaidos elitas suvokia santykį su politikos lauku. Tyrime dalyvavo lyderiaujančių Lietuvos žiniasklaidos rinkoje nacionalinės spaudos, radijo, televizijos, interneto portalo ir naujienų agentūros vyriausieji redaktoriai ir politikos skyrių redaktoriai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos politikos žurnalistikos lauke pagal dominuojančias tendencijas galima išskirti tris politikos ir žurnalistikos laukų santykio suvokimo būdus. Tai – 1) politikos žurnalistika kaip visavertė politikos lauko dalyvė 2) politikos žurnalistika kaip aktyvi pilietinė institucija 3) politikos žurnalistika kaip visiškai autonomiška nuo politikos lauko institucija. Kaip parodė kokybinio tyrimo rezultatai, toks suvokimas yra lemiamas veikėjų struktūrinių pozicijų žurnalistikos lauke, istorinės trajektorijos, per kurią jie atėjo į tą poziciją; simbolinio ir ekonominio kapitalo, kuriais jie disponuoja, konkurencijos lauko viduje ir patiriamo kaimyninių laukų –... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian political journalism has a relatively short trajectory of its historical autonomy formation from the political field. More than a half of century political and journalistic fields was a unified institution of power. The relation between journalistic and political fields in Lithuania was totally transformed first, by democratisation processes in 1990 and second, by Mass Media commercialisation procesess in the end of XX century. The aim of this thesis was by using Pierre Bourdieu field theory to reveal the main models of the perception of political and journalistic fields‘ relation of Lithuanian Mass Media elite. The participants of the research was the editors-in-chief of the biggest and most popular Lithuanian mass media institutions: national daily „Lietuvos rytas“ and only-news portal lrytas.lt, only-news portal delfi.lt, national radio, commercial television TVnational radio, commercial television TV3, BNS news agency. The results of the research has shown that there exist three models of perceptions of Mass media elite about journalistic and political fields‘ relations. The first is 1) political journalism should be the player of the political field 2) political journalism should function as a civic institution 3) political journalism should be totally autonomous from the political field and absolutely neutral while providing production about the political field. The results also has shown that the reproduction of the values of the Lithuanian political... [to full text]

Magistro baigiamajame nagrinėjamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje. Siekiant tyrimo tikslo, pasitelkiami teoriniai ir empyriniai tyrimo metodai: loginis-analitinis, lyginimo, dokumentų analizės, analogijų, lingvistinis, sisteminės analizės, apibendrinimo. Užimtumo problema - viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Užimtumas gali būti suprantamas kaip gyventojų veikla, susijusi su asmeninių ir visuomeninių poreikių tenkinimu, ir už kurią gaunamos pajamos arba uždarbis pinigais ar natūra. Užimtumas ypač prisideda prie visapusiško piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame, socialiniame gyvenime, bei jų galimybių realizavimo, ir reiškia teisės į darbo laisvę faktinį įgyvendinimą. Kad paskatintų ekonomikos augimą, visos valstybės turi pritraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių ir užtikrinti jų nuolatinį dalyvavimą toje rinkoje. Šiam tikslui būtina didinti užimtumą taikant aktyvią darbo rinkos politiką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pripažintos kaip pagrindinis ir efektyvus ne tik užimtumo, bet ir socialinės politikos įgyvendinimo įrankis. Užimtumo rėmimo programos inicijuoja ir platesnio masto pokyčius, ypač kalbant apie atskirų šalies regionų, pasižyminčių lėtesniu ekonominiu vystymusi, plėtrą. Darbe daroma išvada, kad būtina skatinti teritorinį darbo jėgos judumą, didinti galimybes susikurti darbo vietą. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis is examining legal regulation of active labor market policy measures and employment support programs in Lithuania. To achieve purposes of the study, methods of theoretical and empirical research are employed: logic-analytic, comparative, documents analysis, analogies, linguistic, systemic analysis, and generalization. The problem of employment is one of the most important economic and social problems in many countries of the world. Employment may be conceived as activity of residents related to satisfaction of personal and public needs and resulting in income or earnings in cash or in kind. Employment is crucial for fully-fledged participation of citizens in economic, cultural, and social life, for realization of their potentials, and represents actual implementation of the right to employment freedom. To stimulate growth of the economy, all countries must include into their labor markets as many people as possible and must ensure their steady participation in that market. For this purpose it is necessary to increase employment by means of an active labor market policy. Active labor market measures are recognized to be the main and effective tool for implementation of both employment and social policies. Employment support programs stimulate changes on a wider scale, particularly with the regard to development of certain regions characterized by a slower economic growth. The work leads to the conclusion that it is necessary to promote territorial... [to full text]

Nedarbo problemos aktualios visame pasaulyje, būtina analizuoti šių problemų priežastis ir sukurti palankią ekonominę, teisinę ir politinę aplinką, didinančią įvairių amžiaus grupių žmonių užimtumo didinimo Lietuvoje galimybes. Todėl, magistro baigiamojo darbo temos – aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje, aktualumas laikytinas neabejotinu. Tyrime derinami ir kompleksiškai naudojami teoriniai ir empiriniai tyrimų metodai. Tyrimo objektas atskleidžiamas ekonominiu, sociologiniu ir teisiniu aspektais. Remtasi Lietuvos ir užsienio šalių teorine medžiaga, analizuojama aktyvių darbo rinkos politikos priemonių teisinio reguliavimo patirtis. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių teisinio reguliavimo problematika iliustruojama įvairių institucijų pateikiamais kiekybinės ir kokybinės analizės pavyzdžiais. Apibendrinant atliktą darbą, formuluojamos šios tyrimo išvados: Valstybinė užimtumo politika orientuota į visumą veiksmų, sudarančių prielaidas pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą bei minimalų nedarbo lygį. Šiam tikslui pasiekti veiksmai turi būti nukreipti trimis pagrindinėmis kryptimis. Pirma – ekonominė plėtra ir darbo vietų kūrimas, antra – žmogiškųjų išteklių ugdymas bei trečia – lygių galimybių aktyviai ekonominei veiklai atskiroms socialinėms demografinėms gyventojų grupėms užtikrinimas. Pabrėžiama, kad modernioje visuomenėje reglamentavimas yra būtinas, kad galėtų funkcionuoti ekonomika, visuomenė, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of unemployment are a relevant global issue. It is necessary to analyze the causes of these problems and create favorable economic, legal and political environment to improve the opportunities for increasing employment of different age groups of people in Lithuania. Therefore, the master's thesis topic on legal regulation of active measures of labor market policy and employment support programs in Lithuania has unquestionable relevance. The study combines and makes complex use of theoretical and empirical research methods. The object of the study is revealed in economic, sociological and legal aspects. Study is based on theoretical material of Lithuania and foreign countries; the analysis of experience of legal regulation on active labor market policy measures is done. The problem of legal regulation of active measures of labor market policy is illustrated by samples of quantitative and qualitative analysis provided by various institutions. To sum up the research, the following findings are formulated: State employment policy is oriented to the aggregate of actions which form prerequisites for achieving a higher level of employment and minimum unemployment rate. To achieve this goal the actions should be focused on three main directions. First, economic development and job creation; second, human resource development; and third, ensuring equal opportunities for individual social demographic groups to engage in economic activities. It is noted that in contemporary... [to full text]

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Darbo tema. Lietuvos monetarinės politikos efektyvumas. Temos aktualumas. Šiuo metu monetarinė politika labai aktuali visoms šalims, taip pat ir Lietuvai. Ji skatina nacionalinio produkto gamybą, užkerta kelią nedarbo augimui ir infliacijai, subalansuoja užsienio ryšius. Lietuvoje sparčiai kylant infliacijos lygiui, svarbu išsiaiškinti, ar Centrinis bankas bus pajėgus jį suvaldyti. Taip pat aktualu, kaip susiklostys ekonominė situacija šalyje būnant Europos Sąjungos nare bei derinant šalies monetarinę politiką pagal Europos Centrinio banko reikalavimus. Tyrimo objektas. Lietuvos monetarinė politika ir jos poveikis šalies ekonomikai. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas – nustatyti, ar Lietuvos monetarinė politika yra efektyvi. Siekiant iškelto tikslo, sprendžiami tokie uždaviniai: • Apibrėžti Centrinio banko funkcijas bei monearinės politikos priemones; • Išnagrinėti Lietuvos Centrinio banko veiklą ir jo taikomas monetarinės politikos priemones; • Išanalizuoti Lietuvos banko vykdytą monetarinę politiką atskirais laikotarpiais nuo 1991 m. iki 2006m. bei Lietuvos makroekonominių rodiklių kaitą tais pačiais laikotarpiais; • Atliktos analizės pagrindu atlikti makroekonominių rodiklių prognozę ir pagal ją pateikti pasiūlymus dėl monetarinės politikos priemonių taikymo. Tyrimas, jo metodai ir problema. Sparčiai kylant infliacijai bei gresiant šalyje ekonomikos perkaitimui kyla klausimas, ar Lietuvos banko vykdoma monetarinė politika yra efektyvi, nes būtent monetarinės... [toliau žr. visą tekstą] / Work topic: The efficiency of Lithuanian monetary policy. The actuality of work. The monetary policy is topical to all countries, to Lithuania also. It stimulates the manufacture of national product, blocks up the growth of unemployment and inflation, balances the foreign relations. It is important to find out if Central bank will be able to control the growing level of inflation in Lithuania. Futhermore, it is topical to find out, what situation will be in our country being the member of European Union and regulating monetary policy by the requirements of European Bank. Work object. Lithuanian monetary policy and its influence on national economy. Work aim. To examine the influence of Lithuanian monetary policy on national economy. The objectives of work: • To define the functions of Central bank and the tools of monetary policy; • To investigate the practice of Lithuanian Central bank and its monetary policy tools; • To analyze Lithuanian monetary policy by different periods from 1991 to 2006 year and to examine the fluctuation of Lithuanian macroeconomic indicators by the same periods. • To make the forecast of macroeconomic indicators on the base of made analysis and to propose a motion about the use of monetary policy tools. The methods of work: • The analysis of science literature by investigating aim; • The analysis of data from Lithuanian bank, from internet and from the press which are ralative with examinating theme; • The statistical data from the internet site of... [to full text]

Tinkamas kapitalos struktūros suformavimas įmonėje turi didelę įtaką jos tikslų užtikrinimui bei finansiniam stabilumui. Tinkama įmonės finansinė padėtis priklauso ir nuo apskaitos politikos suformavimo. Šiame darbe tiriamas ryšys tarp įmonės kapitalo struktūros ir jos apskaitos politikos pasirinkimo bei atskleidimo. Atsižvelgiant į globalų kontekstą, buvo padaryta prielaida, kad 2008 m. pasaulinė finansinė krizė lėmė daugelio įmonių veiklos pokyčius. Darbo objektas – įmonių apskaitos politika. Šio darbo tikslas – ištirti kapitalo struktūros įtaką stambių įmonių apskaitos politikai, jos pasirinkimui ir atskleidimui. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: Išnagrinėti apskaitos politikos sampratą; Išanalizuoti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius, Išanalizuoti apskaitos informacijos atskleidimo aspektus; Pateikti įmonės kapitalo struktūros formavimo prielaidas; Ištirti Lietuvos stambių įmonių apskaitos politikos pasirinkimo ir atskleidimo priklausomybę nuo kapitalo struktūros. Buvo iškeltos tokios hipotezės: H1 – Lietuvos stambios įmonės naudoja daugiau pelną didinančių apskaitos politikos metodų nei pelną mažinančių; H2 - Lietuvos stambios įmonės, kurių finansinis svertas yra didesnis, yra linkusios naudoti pelną didinančią apskaitos politiką; H3 – Lietuvos stambių įmonių, kurių skolos lygis kapitalo struktūroje didesnis, atskleidimo laipsnis yra didesnis; H4 – Lietuvos stambios įmonės, atskleidžiančios didesnę nei vidutiniškai apskaitos... [toliau žr. visą tekstą] / KEWORDS: Accounting policy, accounting policy choice, disclosure of accounting policies, capital structure, financial leverage, legitimacy theory, agency theory, signal theory, stakeholder theory. The optimal structure of the capital has a huge impact assuring its goals and financial stability. The company’s appropriate situation of financial condition depends on the accounting policies formation as well. In this paper there was made the investigation of correlation of company’s capital structure and its accounting policy choice and disclosure. Considering the global context of the worldwide financial situation, there were made an assumption that 2008 financial crises had an impact on most of Lithuanians enterprises performances. Object of the research – companys accounting policy. Aim of te researh was to investigate the impact of capital structure on accounting policy of large companys, on accounting policy choice and its disclosure. In order to achieve the aim of the thesis the were made such tasks as follows: analyse the factors that influence the choise of accounting policy, analayse the aspects of accounting policies disclosure, provide the assumptions of capital structure forming, investigate the connection between the choise and disclosure of accounting policy of large Lithuanian companies and its capital structure There were made five hypothesis: H1 – Large Lithuanian companies use accounting policy methods that increase the profit of current period instead of those... [to full text]

Kad būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis šiandienos lūkesčius visų pakopų švietimo sektoriaus veiklos lygis, pirmiausia reikia užtikrinti, kad švietimo sektorius būtų efektyviai administruojamas savivaldybėse, nes jos vis daugiau gauna atsakomybės, teisių ir savarankiškumo, administruodamos šį sektorių, kadangi didėja decentralizacijos laipsnis. Todėl yra būtina susipažinti ir išsamiau panagrinėti, kaip yra vykdomas švietimo sektoriaus administravimas savivaldybėje: kokius įgaliojimus ir funkcijas turi vykdyti savivaldybė, užtikrinant švietimo sektoriaus veiklos kokybiškumą, identifikuoti savivaldybių administravimo vykdymo privalumus ir tobulintinas sritis bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus. / The theme of final work of the master is „Administration of sector of education in self-managements of Vilkaviskio and Sakių of districts“. The basic concepts: Sector of education, formation of a politics of education, administration (realization) politics of education, function of administration, administration in self-management. The contents of the report: That would be of safeguard the qualitative level, appropriate all to step of sector of education of expectation of our days, in the beginning it is necessary safeguard that the sector of education was effectively administered in self-managements because more and more receives the responsibility, rights and independence at administration of this sector because the degree of decentralization grows. Therefore it is necessary to familiarize and properly to investigate as administration of sector of education in self-management is carried out: what functions and assignments should carry out self-management that of safeguard creative activity of sector of education in self-management, to identify positive features of administration of self-management and to offer of way for the decision of problems. The purpose of research – To generalize system of education at a level of self-management, to estimate sectors of education in self-managements Vilkaviskis and Sakiu districts, to identify available problems and to offer a way for their decision. Work of the master is divided into three sections. In the first section is proving... [to full text]

Darbo tikslas - išnagrinėti finansinės apskaitos politikos savoką, jos pasirinkimą ir atskleidimą stambiose Lietuvos įmonėse. Darbo uždaviniai. Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami šie uždaviniai: v tiksliai apibrėžti apskaitos politikos sąvoką; v pateikti apskaitos teorijų įtaką įmonės apskaitos politikos pasirinkimui; v išanalizuoti apskaitos politiką pozityvioje apskaitos teorijoje; v nustatyti socialinio požiūrio į apskaitos politiką ypatumus; v įvertinti pozityvaus požiūrio apskaitos teorijos hipotezes Lietuvos akcinėse bendrovėse; v išnagrinėti suinteresuotųjų poreikių įtaką įmonės apskaitos politikos pasirinkimui Lietuvos akcinėse bendrovėse; v išanalizuoti socialinį stambių įmonių informacijos ar politikos atskleidimą Lietuvoje. Darbe taikomi metodai: siseminė literatūros analizė, dedukcinis metodas, palyginimas, interpretacija. Teorinis stambių įmonių apskaitos politikos metodų pasirinkimas ir atskleidimas Lietuvoje atliekamas remiantis dedukciniu būdu, t.y. kai nuo bendrų apibūdinimų einama prie konkrečių įrodinėjimų. Nustatomas tikslas ir ieškoma priemonių bei būdų jam pasiekti, suformuluojamos hipotezės, kurių tikrinimui naudojamas anketinės apklausos metodas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimą, gauti tokie rezultatai: 1. gautų finansinių rodiklių ir apskaitos metodų, didinančių ataskaitinio laikotarpio pelną, analizės duomenimis, galima patvirtinti iškeltą hipotezę, jog stambių įmonių vadovai, kurių atlyginimas ir/ar premijos priklauso nuo veiklos rezultatų, yra... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the paper - to analyse the accounting policy conception, choice and disclosure in large Lithuanian companies. The aim of the research. Going to the main aim, we have to found out some objectives: v to discribe an accounting policy conception; v introduce with accounting theories, how they influence choices of accounting policies of large enterprises; v to analyze an accounting policy place in pozitive accounting theory; v to found out social approach to accounting policy; v valuat pozitive accounting theory’s hypothesis in stock companies of Lithuania; v to analyze influence of stakeholders needs to accounting policy choices of large enterprises in Lithuania; v to determine the social approach of the large enterprises ant it’s disclosure in Lithuania. Methods of the research. The general scientific methods of research: systematic analysis of scientific literature, deduction, comparison and interpratation. The theoretical enterprise’s choice and disclosure of accounting policy methods in Lithuania was based on the application of the deduction method, e.g. when from the general description going to concrete hypothesis development. We using questionnaire method for hypothesis research. The main results of the paper. The following results are going from the research: 1. the bonus plan hypothesis was proven in Lithuanian large enterprises when was tested relation between choosen accounting policy methods, which increase profit of enterprise, and foreign researchers... [to full text]

Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text] / Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą]