Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą] / Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracijos darbo rinkoje politikos įgyvendinimo veiksmingumas skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politikos kontekste. Remiantis darbe sintezuotu teoriniu modeliu, politika analizuojama išskirtų šešių kintamųjų kontekste. Siekiant identifikuoti politikos įgyvendinimo metu kylančias problemas, jų priežastis ir patvirtinti arba paneigti iškeltas pagrindinę bei šalutines hipotezes, darbe atliekami kelių lygių tyrimai. Išanalizavus ir aprobavus oficialių dokumentų informaciją ir tyrimų metu gautus duomenis, darbe nustatomi politikos įgyvendinimo veiksmingumą mažinantys veiksniai. / This paper analyzes policy implementation of ex-prisoners integration into the labour market in the political context of poverty reduction and social inclusion. The aim of this paper is to identify the main problems that influence the effectiveness of implementation and their causes. To reach this goal the research is divided into three sections. The main question of this master thesis is: “Why do only few ex-prisoners integrate into labour market?” It can be answered by confirming or denying the raised primary and secondary hypotheses in the context of the main problems and their reasons that influence the effectiveness of policy implementation. In conclusion, the policy analysis of people coming back from imprisonment and their integration into the labour market shows (despite that some hypothesis were only partly confirmed) that the State implements the policy that is appropriate enough and could be effective. In this process the outcome of the policy implementation depends not only on the role of governmental and non-governmental institutions, but most importantly, on the characteristics, efforts and attitudes of the target group and on the intentions of employers to engage this person.

Bendrasis lavinimas – tai viena svarbiausių dalių Lietuvos švietime. Būtent šioje pakopoje vaikas praleidžia daugiausiai laiko. Čia formuojasi jo pasaulėžiūra, charakteris, įgaunamos pirmosios kompetencijos, įgyjami socialiniai įgūdžiai. Todėl bendrojo lavinimo politikai turėtų būti skiriamas ypatingas valstybės dėmesys. Švietimą ir formuojamą bei įgyvendinamą švietimo politiką įtakoja nuolatiniai besikeičiantys veiksniai, globalizacijos tendencijos. Tad politikos įgyvendintojai turi atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, bendras pasaulines bei Europos tendencijas. Lietuvoje bendrojo lavinimo sistemoje galima pastebėti nemažai problemų - iki šiol nesuformuotas optimalus bendrojo lavinimo mokyklų bei kitų švietimo įstaigų tinklas ir infrastruktūra, joms skiriama nepakankamai lėšų, stinga pastangų mokymo kokybei gerinti. Nors nacionalinės išlaidos švietimui kasmet didėjo, tačiau jų santykis su bendruoju vidaus produktu per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo. Daugelyje savivaldybių vėluojama pertvarkyti mokyklų tinklą, tad daugiau lėšų reikia jų remontui, mokymo priemonėms ir kitoms reikmėms. Dėl mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tarp savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų, neužtikrinamas mokinio krepšelio finansavimo principas – „pinigai paskui mokinį“. Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis įgyvendinama bendrojo lavinimo politika svarbų dėmesį skiria subsidiarumo principo taikymui, atsakomybių perdavimui į žemiausius lygmenis, mokyklų valdymo tobulinimui, ugdymo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / General education - is one of the most important parts of Lithuanian education. In this stage the child spends the most time. It forms his worldview, character. Child acquires his first competences and social skills. Therefore, state should give particular attention to general education policy Education and the formation and implementation of educational policy are affected by the permanent changing factors, the trend of globalization. So the policy implementers must take into account the ongoing changes in the overall global and European trends. There can be observed a number of problems in Lithuania general education system - until now there are no optimal infrastructure in general education schools and other educational institutions, the insufficient funding, lack of efforts to improve the quality. Restructuring of the municipal school network is delayed in the majority of municipalities, so as a consequence more funds needed for their maintenance, training facilities and other items. Key documents which determine the implementation of general education policy focuses on the application of the subsidiarity principle, the transfer of responsibilities to lower levels of school management, quality of education. As well documents define aspects of the most important educational management, organization and implementation, define responsibilities of each institutions. However, it can be noted that principles which were established in these documents are not fully implemented... [to full text]

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Dividendai laikomi „viena iš 10 neišspręstų problemų finansuose“ (Brealey ir Myers 2003), nors nuo pat modernios finansų teorijos atsiradimo domino finansų analitikus, investuotojus bei teoretikus. Atsakymai į dividendų klausimus sudėtingi, nes dividendų sprendimai, paliečia dvi interesų grupes – akcininkus bei įmonę. Pelno paskyrimas dividendams turi subalansuoti akcininko bei įmonės pinigų poreikį dabartiniu bei būsimuoju laikotarpiu. Paprastai šie poreikiai prieštarauja vieni kitiems – akcininkai tikisi pajamų iš dividendų, o įmonei lėšos reikalingos veiklos modernizavimui ir plėtrai. Pasirinkta dividendų politika leidžia padidinti akcijų investicinį patrauklumą ir kartu reguliuoti akcijų rinkos vertę. Net trys dividendų politikos formavimo teorijos buvo suformuotos siekiant paaiškinti dividendų ir akcijų rinkos vertės priklausomybę bei padėti įmonei priimti dividendų politikos sprendimus. Daugelis autorių atliko empirinius tyrimus dividendų politikos teorijoms patvirtint, tačiau tyrimų rezultatai prieštaringi. Skirtingos tyrimų metodologijos bei įvairūs veiksniai, be dividendų dar įtakojantys akcijų rinkos vertę, neleidžia vienareikšmiškai nustatyti dividendų ir akcijų rinkos vertės ryšio. Tyrimo objektas: Baltijos šalių vertybinių popierių rinka dividendų ir akcijų rinkos vertės ryšio aspektu. Darbo tikslas: ištyrus dividendų ir akcijų rinkos vertės sąveiką, nustatyti dividendų paskelbimo efektą Baltijos šalių vertybinių popierių rinkoje bei dividendų išmokėjimo poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / Dividends are treated as “one of the 10 unsolved problems in Finance” (Brealey and Myers 2003), although since the emergence of modern financial theory analysts, investors and theorists were interested in dividends. Answers to questions on dividends are complicated, because the dividend decisions affect the interests of two parties - the shareholders and the company. Distribution of profit must balance shareholder and the company's cash needs of present and future time. Typically, these requirements contradict each other - the shareholders expect income from dividends and the company needs funds for modernization and development activities. Choice of the dividend policy can increase the attractiveness of investment and jointly regulate the stock market value. Three theories of dividend policy has been formed to explain the relation between dividend and the share price and to help company to make dividend policy decisions. Many authors performed empirical studies to confirm dividend policy theories in practice but the results are contradictory. Different research methodologies and a variety of factors, in addition to the dividend influencing stock price, does not uniquely determine the dividend and the stock price connection. The object of research: Baltic stock market on relation between dividends and stock price aspect. The aim of paper: to study the relation of dividends ant stock price and determine the affect of dividend announcement in Baltic stock market and dividend... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]

Bakalauro darbe, remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, apibendrinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei politinių partijų kūno kultūros ir sporto programinės nuostatos, analizuojama ir vertinama vyriausybės sporto politika. / Physical culture and sport guidelines of the Government of the Republic of Lithuania and Lithuanian political parties are generalized in the article basing on the analysis of scientific literature. The Government’s sport policy is analyzed and assessed. The object of the research – the context of sport policy in the programmes of Lithuanian political parties. The objective of this article – to analyze the aspects of formation of sport policy of the Republic of Lithuania; to define the statements of main political forces in regard to sport; to assess the content of policy guidelines. The urgency of statements of physical culture and sport policy, as well as political parties’ general interest in sport policy is described in the article.

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.

The research problem raised to this dissertation thesis is the evaluation of the probable impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income, taking into consideration the possible influence of changing direct support to agriculture payments on the social assistance payments that are granted to households following the principle of population income and economic condition testing. The research aim – to evaluate the impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income with respect to the relation between the both transfers. This dissertation research contributes to scientific discussion about the impact of agricultural policy transactions on agricultural household income with respect to the influence of agricultural policy current transfers on cash social assistance. This aspect has not been analyzed much, although, it is important for the existing reverse connection between agricultural policy current transfers and cash social assistance. In many cases agricultural policy transfers influence agricultural household income and one of the income sources – means-tested social benefit. / Disertaciniam tyrimui keliama mokslinė problema – kaip įvertinti galimą agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusios tiesioginės paramos žemės ūkiui išmokos gali daryti įtaką toms socialinės paramos išmokoms, kurios namų ūkiams skiriamos taikant gyventojų pajamų ir materialinės padėties testavimo principą. Tyrimo tikslas – įvertinti agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgus į ryšį tarp abejų pervedimų. Šiuo disertaciniu tyrimu prisidedama prie mokslinės diskusijos apie agrarinės politikos pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į agrarinės politikos einamųjų pervedimų daromą poveikį piniginei socialinei paramai. Šis aspektas menkai išnagrinėtas, tačiau yra aktualus dėl egzistuojančio atvirkštinio ryšio tarp agrarinės politikos einamųjų pervedimų ir piniginės socialinės paramos. Daugeliu atvejų agrarinės politikos pervedimai įtakoja žemdirbių namų ūkių pajamas bei vieną iš pajamų šaltinių socialinę paramą, skiriamą finansinės padėties ir turto tikrinimo būdu.