Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Darbas yra orientuojamas į opios šiandieninei Lietuvos visuomenei problemos sprendimą — alkoholio suvartojimo mastų ir su tuo susijusių pasekmių mažinimą Lietuvoje. Tuo tikslu darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo problematiką įrodymais grįstos politikos perspektyvoje. Viešųjų problemų efektyviam sprendimui didelę reikšmę turi moksliškai patvirtintos žinios, todėl pirmas ir antras darbo skyriai susiję su detalesne įrodymais grįstos politikos analize tiek tiriant bendrą jos reikšmę viešojoje politikoje, tiek ir jos reikšmę alkoholio kontrolės politikoje. Analizė grindžiama anglosaksų ir Skandinavijos šalių mokslininkų darbais, kadangi šiose šalyse mokslo naudojimas viešųjų problemų sprendimui, įskaitant ir didelio alkoholio suvartojimo visuomenėje problemos, gana paplitęs, akcentuojant, jog įrodymų naudojimas viešojoje politikoje, labai svarbus, siekiant suprasti politinę aplinką ir jos pokyčius, adekvačiai pažinti probleminę situaciją, tinkamai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias politikos priemones, lemiančias efektyvius pasirinktos politikos rezultatus. Remiantis Lietuvos teisės aktų analize ir Lietuvos mokslininkų darbais, trečiajame skyriuje nagrinėjama Lietuvos alkoholio kontrolės politikos sistema, siekiant įvertinti, kiek LR alkoholio kontrolės politikoje pritaikytinas įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos priemonių vystymas, įvertinant ir pagrindines vyraujančias problemas, neleidžiančias alkoholio kontrolės... [toliau žr. visą tekstą] / This study is about one of the most serious problems in Lithuania — reduction of huge alcohol consumption and related consequenses in Lithuania’s civil society. Accordingly, the aim of this study is to analyze the problematic implementation of alcohol control policy in Lithuania in accordance with the perspective of evidence-based policy. The public policy to be effective, it’s very important to use knowledge based on researches, so in the first and the second chapter this evidence-based perspective is analyzed, respectively, to examine its general importance to public policy itself and to alcohol control policy. This analysis is based on the studies of Anglo-Saxon and Scandinavian scientists, because in these countries researches in public policy is used broadly, including alcohol control policy, emphasizing on the use of evidence to be very important in understanding the political environment and its changes, an adequate understanding of the problematic situation, the right choice, and the best practices of that policy, which all determine effective outcomes of that policy. According to Lithuanian legislation and the analyses of the studies, in the third chapter it is examining the system of alcohol control policy in Lithuania, to seek evaluate the problems, which occur in adopting evidence-based alcohol policy to Lithuania’s alcohol control policy. As it turned out, in Lithuania, the development of alcohol control policy infrastructure is adequately formulated (for example... [to full text]

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis dar neabejotinai yra galingiausia pasaulio valstybė, todėl įvairiapusė šalies užsienio politikos analizė yra labai svarbi. JAV užsienio politika išsiskiria savo daugiavektoriškumu, kadangi šalis turi interesų visuose pasaulio regionuose, gali veikti įvairiomis priemonėmis. Politinės partijos, kaip demokratinės valstybės vidaus veikėjas, užsienio politikos procesų kontekste gali būti reikšmingas tuo atveju, jei valstybė turi platų spektrą lygiaverčių savo vaidmens tarptautinėje arenoje vizijų, o politinė sistema yra pilnai susiformavusi ir visiškai stabili. JAV yra būdingi abu šie aspektai, todėl pagrindinių šalies politinių partijų užsienio politikos nuostatų analizė yra labai aktuali. Pagrindinis šio darbo tyrimo objektas yra JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatos. Svarbiausias tyrimo tikslas - išanalizuoti JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatas bei jų kaitą 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Darbe teigiama, jog JAV išsiskiria labai stipria prezidento institucija, kuriai suteikti įgaliojimai vadovauti visam užsienio politikos aparatui, tačiau Kongresas (kurį sudaro Atstovų Rūmai bei Senatas) taip pat turi įvairių politinių instrumentų varžyti ar palaikyti prezidento iniciatyvas. Dėl įtvirtintos JAV dvipartinės sistemos, Respublikonų ir Demokratų partijos yra plačios skirtingų interesų, visuomenės grupių koalicijos, o jų ideologinės nuostatos yra giliai įsišaknijusios į šalies politinę sistemą. Prezidentas... [toliau žr. visą tekstą] / United States of America (U.S.) is still undoubtedly the most powerful state in the world therefore diverse analysis of its foreign policy is very important. There is no doubt that U.S. tries to secure its current position using various foreign policy instruments. What can be called U.S. Grand Strategy depends on many external and internal factors and foreign policy visions of two main political parties of U.S. are not at last place. Political parties can possibly be important object of foreign policy analysis in case when state‘s democratic political system is fully functioning and state has many competing visions of its role in international arena. These features are typical of U.S. political system therefore analysis of foreign policy visions of state‘s two main political parties is very relevant. The main object of this research is foreign policy views of the Republican Party of United States. The main goal of this research is to analyse change of foreign policy views of the Republican Party in the period 2000 - 2013. U.S. political system is characterized by strong presidential institution that has authority to lead state‘s foreign policy. However U.S. Congress also has various political instruments that can be used to support or restrict initiatives of U.S. President. President is also the leading voice and leader of his political party and represents consensus of party‘s ideology. This research concludes that U.S. political parties are broad coalitions of various... [to full text]

Lietuvoje pirminio profesinio mokymo politika vis dažniau paliekama aukštojo mokslo užnugaryje. Nacionalinė šalies valdžia irgi nelabai sutaria, kaip turėtų būti formuojama ši viešosios politikos sritis. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, remiantis ne tik įvairiais norminiais dokumentais, bet ir atliekant atvejo analizę (Kauno regione). Analizuojant teorinius profesinio mokymo politikos aspektus, galima pastebėti, jog plačiausiai procesus paaiškina viešosios politikos teorijos, leidžiančios išskirti tam tikrus politikos formavimo bei įgyvendinimo faktorius bei metodus. Tačiau šiandieninė Lietuvos profesinio mokymo politika yra kintanti, todėl konkretaus modelio suformuluoti negalime. Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas skiriasi, lyginant jų efektyvumo rodiklius. Strateginiai dokumentai suformuluojami, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, o institucijos retai kada pasiekia visus numatytus tikslus. Profesinio mokymo finansavimas irgi yra gana komplikuotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia Valstybės kontrolės priekaištų dėl nesugebėjo užtikrinti efektyvų lėšų administravimą. Atvejo analizė Kauno regione parodė, kad profesinio mokymo politikos procesus optimistiškai vertina tik ekspertai. Profesinių mokyklų vadovai daugiausia kritikos pateikė mokymo kokybės valdymo procesui bei finansavimo klausimams. Tyrimo metu buvo paneigta nuomonė, kad verslas... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of primary vocational training in Lithuania is left out in the back of higher education more often. The national state’s government does not agree upon how this particular public policy sphere should be formed. That is why the aim of this work is to analyze the formation and implementation of Lithuanian vocational training policy, referring not only to different standard documents, but also performing a case analysis (in Kaunas region). While analyzing theoretical aspects of the vocational training policy, it may be noticed that the theories allowing to distinguish particular policy formation and implementation factors and methods explain the processes the best. Nevertheless, Lithuanian vocational training policy today is changing and it is not possible to formulate any concrete model. Lithuanian vocational training policy formation and implementation differ while comparing their rates of efficiency. The strategic documents are formed regarding the recommendations of the international organizations, but institutions rarely achieve the intended goals. The financing of vocational training is also quite complicated as the State Control reproaches the Ministry of Education and Science with its inability to ensure effective administration of resources. The case analysis in Kaunas region showed that the vocational training policy processes are evaluated optimistically only by the experts. The directors of vocational training schools criticized teaching quality process... [to full text]

The dissertation assesses how the state is building the relationships with the child as an individual who has rights. It obtains knowledge how children as a social group and as individuals are supported by Lithuanian social policy. The study reveals the construction of one of the main contexts of humanistic pedagogies, when in the analysis of relationships between children and adults children are in the centre. Research aim is to ground theoretically and to asses empirically the meaning of the social-educational contexts of child’s rights and policy in development of understanding of Lithuanian welfare state and to demonstrate it as a paradigm of new knowledge. This is an interdisciplinary qualitative study based on a postmodern paradigm of phenomenology which analyse social educational contexts of child’s policy and rights in the development of Lithuanian welfare state in the first decade of Independence 1990-2001 and compares with six OECD countries: Sweden, Norway, Denmark, Germany and the United Kingdom. The analysis is based on Esping-Andersen's typology of welfare states. The study has reveled that the pattern of Lithuanian welfare regime does not correspond the exact regime in Esping-Andersen's typology of welfare states from the perspective of children's policy. The development of Lithuanian children's policy demonstrates lack of understanding of a child as an individual and creates a weak background for child-oriented social-educational reconstructions. The study has... [to full text]

Lietuvai vykdant vandenų politiką teko įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Bendroji vandens politikos direktyva numato visą vandens apytakos gamtoje rato priežiūrą ir apsaugą, tad reikalaujama įgyvendinti vandens išteklių baseininio valdymo sistemą. Pagal šią sistemą susiejami upių baseinai ir požeminio vandens telkiniai, tarp kurių Lietuvos sąlygomis ryšio nėra, juo labiau jų ribos nesutampa. Šalis išsiskiria tarp daugumos Europos valstybių, nes turi palankias geologines ir klimatines sąlygas gausiems požeminio vandens ištekliams kauptis ir tik juos naudoja geriamam vandeniui tiekti. Todėl požeminio vandens, kaip vienintelio geriamojo vandens šaltinio Lietuvoje, apsauga yra labai svarbi. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra išanalizuoti požeminio vandens išteklių baseininį valdymą ir jo įgyvendinimą bei ypatumus Lietuvoje. Kad pasiekti šį tikslą, buvo analizuojama esama požeminio vandens išteklių baseininio valdymo sistema Lietuvoje ir bandoma atskleisti požeminio vandens baseininio valdymo efektyvumą. Darbo įvade iškelta hipotezė, kad požeminio vandens išteklių baseininis valdymas Lietuvoje nevyksta efektyviai ir realiai negali padėti siekti Bendrojoje vandens politikos direktyvoje požeminiam vandeniui keliamų tikslų. Ekspertų nuomonė pateikiama visame darbe, o pagrindinai – paskutinėje darbo dalyje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Lithuania had to implement the requirements of EU directives when water policy was being implemented. The Water Framework Directive provides supervision and protection of the entire water circuit and requires to implement the river basin management system. This system joins the river basins and the bodies of groundwater, which have no link in the territory of Lithuania. In addition, the borders of both the river basins and the bodies of groundwater do not coincide. Lithuania differs from the majority of other European states because it has favourable geological and climatic conditions that account for the accumulation of abundant groundwater resources – only resources used for drinking water supply. Therefore the protection of groundwater is very important in Lithuania because it is only source of drinking water in this country. The aim of fhe final Master‘s work is to analyse the river basin management of groundwater resources and its implementation and peculiarities in Lithuania. To reach this aim the present river basin management system of groundwater resources has been analysed and the efficiency of this system has been exposed. The hypothesis that the river basin management of groundwater resources in Lithuania is not efficient and it can not help to reach the aims setted for groundwater resources in The Water Framework Directive is confirmed. The opinion of the experts is provided in the work and mainly in its last part. The conclusions and the proposals are... [to full text]

Šiandien į „viešojo valdymo“ sąvoką įeina viešosios politikos formavimas ir viešasis administravimas, vykdomoji valdžia ir jos stiprėjimas, tarnautojų, piliečių ir jų grupių įtaka formuojant politinius ir administracinius sprendimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir t.t. Svarbiausią vietą Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje užima Vyriausybė. Ji yra aukščiausioji valstybės valdžios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, įgyvendinanti vykdomąją valdžią šalyje ir vadovaujanti šios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jų veiklą. LR Vyriausybė, spręsdama problemas ar rengdama įstatytumus, jų projektus ir pan, sudaro darbo grupes konkretiems klausimams spręsti. Pasitelkus visas įmanomas priemones ir veikimo būdus galima sumaniai ir pagrįstai kurti, įgyvendinti bei taikyti įstatymus, spręsti konkrečias gyvenimiškas situacijas, sudaryti ir įgyvendinti reikalingas visuomenės vystymo programas, tačiau vis dar atsiranda kliūčių sprendžiant valstybinės reikšmės klausimus ir problemas. Šio darbo tikslas – aptarti viešosios valdžios struktūrą, veiklą, išorinį poveikį, bei politikos tinklų tipus teoriniu lygmeniu bei išanalizuoti vienos struktūrinės dalies (darbo grupių) veiklą, išsiaiškinti Lietuvos Respublikos valdžios institucijose susidarančių politikos tinklų tipus ir jų reikšmę valstybei. Iškeltos 3 hipotezės, jog mokslinėje literatūroje trūksta LR Vyriausybės darbo grupių veiklos reglamentavimo, sudarymo, kandidatų... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, the concept of "public authority" includes public policy formation and public administration, executive power and its strength, also the influence of civil servants, citizens and their groups on the formation of the political and administrative decisions, public-private partnerships, etc. The Government has the most important place in the Lithuanian system of executive authorities. It is the supreme executive body of state power in the Republic of Lithuania, which is implementing the executive power and leading the institutions of this system coordinating their activity. While solving the problems and drafting the laws and their projects Lithuanian government establishes working groups to tackle specific issues. Through all the possible means and methods of operation the laws can be implemented and applied quite sensibly and reasonably, dealing with specific real life situations, creating and implementing public development programs, however there still are barriers dealing with the issues of state interest. The aim of the research – to discuss the structure, activity of public authority, external impact on it, types of policy networks at the level of theory, to analyze the activity of one of the structural parts (work groups); to clarify the types of policy networks established in the Lithuanian government bodies and their implications for the state. There are raised three hypotheses: (1) in the scientific literature there is lack of regulation of activity of... [to full text]

Viešasis administravimas Lietuvos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimas: Pasvalio rajono mokyklų (1 – 12 klasių) vaikų sveikatos būklės ypatumai. Renata Nevulytė Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Viešojo administarvimo katedra. Šiauliai, 2011, Psl.sk. 100. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo teorinius aspektus, išsiaiškinti Pasvalio rajono mokyklų vaikų sveikatos būklės ypatumus ir edukacines galimybes. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti Lietuvos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo esminius aspektus; 2. Nustatyti vaikų sveikatos ypatumus; 3. Atlikti vaikų sveikatos būklės analizę Pasvalio rajono mokyklose pagal vaiko sveikatos pažymėjimus; 4. Atskleisti vaikų sveikatos stiprinimo edukacines galimybes; Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (1 – 6 kl.) sveikatos įvertinimo rodikliai yra geresni, ir tai sudaro geras prielaidas jų sveikatai išlaikyti ir pasiekti, kad ji neblogėtų, naudojant edukacines priemones, nei vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų (7 – 12 kl.). Metodika: 1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė. 2. Mokinių sveikatos vertinimas, remiantis profilaktiniais sveikatos patikrinimų pažymėjimais. 3. Statistinė analizė (Exel programa skaičiuojamas mokinių sergamumas 1000 profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą). Buvo skaičiuojami sveikatos pažymėjimų, kuriuos užpildo gydytojai profilaktinių patikrinimų metu... [toliau žr. visą tekstą] / Public Administration The realization of health policy in Lithuania’s society: the peculiarities of children health conditions in the schools of Pasvalys Region (Forms 1-12) Renata Nevulytė Research Adviser: Prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, Department of Public Administration, 2011, P. 100. The aim of the research: to analyze the theoretical aspects of the realization of health policy in Lithuanian’s society, to pay attention to the peculiarities of children health conditions and educational possibilities in the schools of Pasvalys Region. To achieve the aim the following objectives have been set: 1. To analyze the main aspects of the realization of health policy in Lithuania’s society. 2. To determine the peculiarities of children health. 3. To analyze health condition of children in the schools of Pasvalys Region according to the medical certificate of child. 4. To reveal the educational possibilities of strengthening of children health. The hypothesis of the research: it is believed that the index of health evaluation of younger school-age children (Forms1-6) is higher and it impacts the good assumptions of maintaining their health and to ensure that it does not get worse while using educational tools in comparison with older school-age children (Forms 7-12). Methods of the investigation applied in the work are as follows: 1. The descriptive – theoretical literary analysis. 2. The evaluation of children health was... [to full text]

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įgyvendina ES regioninę politiką, t.y. politiką, kurios pagalba siekiama socialinės ir teritorinės Sąjungos „sanglaudos“. Šios politikos įgyvendinimas užtikrinamas struktūrinių fondų finansine parama. Šiame darbe keliama problema - ES lygmenyje Lietuva pripažįstama kaip vienas regionas, kuriam parama skiriama kaip regionui, kurio BVP nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Mano hipotezė- Lietuvos politikai ir institucijos turi skirti daugiau dėmesio šalies regionų sanglaudai. Darbo tikslas - išanalizuoti ES vykdomą regioninę politiką, valstybių narių skaičiui padidėjus iki dvidešimt penkių, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais, įgyvendinimą nusakančiais teisės aktais, apibūdinti ES valstybių narių regioninės politikos prioritetus ir naujų tikslų būtinumą perspektyvoje iki 2013 m., taip pat apžvelgti Lietuvoje vykdomą regioninę politiką bei jos mastą. ES valstybėse narėse vykdomą ES regioninę politiką, siekdama apibrėžti, kokia skirtinga ši politika atskirose valstybėse narėse, priklausomai nuo to, koks šalies išsivystymo lygis. Visos šalys skirtingos, daugumos Naudojami tyrimo metodai - tai: 1) ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kitų šaltinių regionine tematika analizė, 2) regionų lyginamoji analizė tiek ES, tiek Lietuvoje , siekiant įvertinti struktūrinės paramos būtinumą pagal regioninės politikos tikslus bei iškeltos hipotezės patvirtinimui. Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmas skyrius skirtas... [to full text] / -. / Litauen, sowie andere Mitgliedstaaten der Europäischen Union, verwirklicht die Regionalpolitik der EU, d.h. Politik, mit welcher Hilfe die sozialen und territorialen Unterschiede der Union verringert werden können. Die Verwirklichung dieser Politik wird durch die finanzielle Hilfe der Strukturfonds der EU gefördert. Bei der Überprüfung stellt man fest, dass Litauen als einzelne Region genannt ist, die einer solchen Strukturförderung bedarf, da hier das BIP weniger als 75 % des EU- Mittelwertes beträgt. werden. Meine Hypothese: die Politisch Verantwortlichen Litauens sollen mehrer Aufmerksamkeit für die Kohäsion der inneren Regionen widmen.

Sėkminga integracija į darbo rinką, tai mūsų visuomenės, šalies socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo stiprinimas. Integracija, problemos su kuriomis susiduria jaunimas, norėdamas įsidarbinti ir sėkmingai išlikti bei konkuruoti darbo rinkoje buvo ir yra ypač aktualios visuomenės gyvenime. Kiekvienas specialistas, siekia įsitvirtinti darbo pasaulyje ir atlikti savo, kaip pilnaverčio žmogaus, piliečio pareigas, funkcijas. Tačiau nepalankiomis šiandienos ekonominėmis sąlygomis, tampa vis sunkiau integruotis į norimą darbinę veiklą. Keičiantis šalies ekonominei, socialinei padėčiai, keičiasi ir kai kurių profesijų paklausa, vienos jų nyksta, vietoje jų atsiranda naujos. Vis sunkiau tampa žengti kartu su naujais pokyčiais, planuoti savo profesinę karjerą, nežinant kas gali nutikti rytoj. Taigi, svarbu parengti sporto trenerių integracijos į darbo rinką modelį ir remiantis šiuo modeliu, nustatyti veiksnius, jų grupes kurios daro įtaką sporto trenerių profesinei integracijai. Tai leistų daryti objektyvesnes išvadas, kurie faktoriai jiems yra svarbesni, kurie mažiau ir kurie padėjo įsidarbinimo procese. Tai galimybė iš arčiau pažinti integracijos į darbo rinką proceso struktūrą, norint nustatyti sporto trenerių mokymosi, įsidarbinimo, įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybes. Tyrimo problema: Nepakankamai aiškūs veiksniai, įtakojantys sporto trenerių integraciją į darbo rinką. Tyrimo tikslas: Sukurti sporto trenerių integracijos į darbo rinką modelį, analizuojant integracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Successful integration into the job market is the strengthening of our society, as well as social, economic and political life. Integration and problems that young people encounter when seeking to get employed, as well as stay successfully and remain competitive in the job market have always been and still are of great relevance in the society life. Each specialist aims to strengthen his position in the job world and carry out his responsibilities and functions as a full-fledged human and a citizen. However, it is becoming more and more difficult to integrate into a desired job field (activity) under current unfavorable economic conditions. As the economical and social situations of the country change, the demand for certain professions change as well. Some of them disappear and new professions take their place. It becomes more difficult to keep up with the new changes and plan one’s own professional career without knowing what tomorrow might bring. Therefore, it is important to prepare a model of sports coach integration into the job market and by relying upon this model to determine the factors and their groups that influence the professional integration of sports coaches. This would allow to draw objective conclusions as to which factors are more important to them and which of them helped them more or less in the employment process. It is an opportunity to get to know the structure of the integration into the job market process while seeking to identify the possibilities... [to full text]