Mokslo žinių sklaidos visuomenei procesas, tarpininkaujant žiniasklaidos kanalams, apima tris pagrindinius komunikacijos dalyvius: mokslininkus, žurnalistus ir visuomenę. Kada pastarieji yra suinteresuoti ir aktyviai dalyvauja procese, mokslo žurnalistikos procesas gali būti efektyvus ir realizuoti šiuolaikinio komunikacijos proceso – interaktyvaus dialogo – reikalavimus. Komunikacijos tarp žurnalistų ir mokslininkų, tarp mokslininkų ir visuomenės, tarp žurnalistų ir visuomenės ypatumai yra svarbūs, kalbant apie mokslo populiarinimo sklaidos žiniasklaidos kanalais sistemingumą, vertinant mokslo žurnalistikos profesionalumą. Šiame darbe yra analizuojami komunikacijos tarp mokslininkų ir žurnalistų ypatumai, aptariant ir kitų mokslo populiarinimo komunikacijos proceso dalyvių santykius bei ryšius. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslo ir žurnalistikos sąveikos trūkumus, atskleisti mokslininkų ir žurnalistų komunikacijos ypatumus bei parengti profesionaliosios mokslo žurnalistikos kūrimo gaires Lietuvai, įvertinant Suomijos patirtį. Darbo objektas – žurnalistų, mokslininkų ir kitų Lietuvos bei Suomijos ekspertų šiandieninės mokslo žurnalistikos vertinimai. Pirmasis darbo uždavinys, - remiantis mokslinės literatūros srautu, atskleisti mokslo žurnalistikos sociokomunikacines prielaidas bei identifikuoti vyraujančius mokslo populiarinimo teorinius modelius. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir identifikavus mokslo populiarinimo raidos bei transformacijų ypatumus, matoma, kad tikslumas... [toliau žr. visą tekstą] / Transmission of scientific news through media channels involves three main communication members: scientists, journalists and society. If all three participants are active and interested in communication, effective process of science journalism or even interactive dialogue between communication members can be realized. Interaction peculiarities in communication between journalists and scientists, between scientists and society or between journalists and society are significant while describing consistency of scientific news in media channels or evaluating science journalism professionalism in the country. In this thesis peculiarities of scientists’ and journalists’ communication are analyzed and intercourses between other communication members are discussed. The aim of this thesis was to identify weaknesses of interaction between systems of science and journalism, to find out communication peculiarities in scientists’ and journalists’ socialization and to frame guidelines for professional science journalism in Lithuania, while evaluating Finish experiences. The title of the thesis - Science journalism: assumptions, experiences and challenges in Lithuania and Finland. The first objective of this thesis was to identify science journalism socio-communicational assumptions and to evaluate dominating popular science communication models according to the flow of scientific literature. It was found, that problems of accuracy and objectivity in science journalism were significant... [to full text]

Magistro darbo objektas – leidybos ir ekranizavimo procesai Lietuvoje ir pasaulyje. Darbo tikslas – išsiaiškinti leidybos ir ekranizavimo santykių procesus, taip pat - knygų reklamos ir populiarinimo per ekranizacijas galimybes Lietuvoje bei pateikti pasiūlymų leidykloms. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti ekranizavimo procesų raidą ir reikšmę užsienio šalyse bei Lietuvoje; išanalizuoti ekranizacijų teikiamų galimybių leidybai išnaudojimą užsienio šalyse; apžvelgti leidybos požiūriu svarbiausias ekranizacijas užsienyje ir Lietuvoje; nustatyti ekranizacijų skaičių Lietuvos kine; išanalizuoti Lietuvos leidėjų požiūrį į kino teikiamas galimybes; ištirti ekranizuotų knygų leidybos ypatybes Lietuvoje; pateikti galimus sprendimus Lietuvos leidykloms, didinančius ekranizuotų ir kitų, su kinu susijusių knygų pirkimus ir populiarumą. Naudojantis teoriniais: lyginamuoju, apibendrinimo metodais, literatūros ir kitų informacijos šaltinių analize, bei empiriniais: dokumentų analizės, stebėjimo, pokalbio ir interviu metodais prieita išvados, kad Lietuvoje leidėjai neišnaudoja ekranizuotų knygų reklamavimo galimybių. Visame pasaulyje ekranizuotos ir kitos, su kinu susijusios knygos yra reklamuojamos ir populiarinamos įvairiais būdais: leidžiamos nacionalinių ir užsienio ekranizuotų literatūros kūrinių serijos, specialūs periodiniai leidiniai su ekranizuotų knygų aprašymais, nuolat organizuojamos įvairios akcijos ir pristatymai, kurių metu skaitytojai yra supažindinami su naujai... [toliau žr. visą tekstą] / Never before in Lithuania the relation between the processes of book adapting and publishing was analysed. Publishing Houses and Films Companies in foreign countries have a sustained practice of cooperation while in Lithuania these are still quite different ranges. Publishers do not make use of the potential of film produce. Therefore a film and a book is a mutual advertisement and promotion. The consequence of this process is not valued enough. The joint processes of screening, adaptation and publishing in foreign countries, the lack of these processes in Lithuania, the synthesis betweeen literature and cinema are analysed in this work. The object of the master’s work is the joint processes of screening, adapting and publishing in Lithuania and other countries. The purpose is to analyse the ways of advertising and promoting the screen adapted books and to offer suggestions to Lithuanian publishers. Work tasks are to discuss the development and importance of screen adapting in foreign countries, to analyse book’s influence to the popularity of the film and film’s to the book, to overlook the advertising processes of screen adapted books in other countries, to dispute the most popular and influential to publishing adaptations, to measure the number of adaptations in Lithuanian cinema, to analyse the position of Lithuanian publishers to the potential of advertising adapted books, to explore the points of publishing adapted books in Lithuania, to offer suggestions to Lithuanian... [to full text]

Ryšiai su visuomene – nuoseklus, tikslingas, kūrybingas procesas, padedantis įmonėms, institucijoms komunikuoti su tikslinėmis auditorijomis ir išsiaiškinti jų lūkesčius, o išsiaiškinus – pakreipti savo veiksmų planus efektyviausia tikslui pasiekti linkme. Bakalauro darbo objektas – 2010–2011 m. vaikų knygos populiarinimo ir skaitymo skatinimo strategijos.Tiriamoji problema – kokios reklaminės priemonės taikomos populiarinant vaikų knygas ir kaip tos priemonės lemia jų (ne)norą skaityti? / Public relations – a consistent, purposeful, creative process, which helps companies, institutions to communicate with target audience and figure out their expectations, after figuring it out – tilt our further action plans towards achieving the goal in the most efficient way. The object of the bachelor’s paper – to popularize childrens books released in 2010–2011 and to promote reading strategies in the publications.

Šio darbo objektas – šiuolaikinių lietuvių rašytojų (Marcelijaus Martinaičio, Zitos Čepaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Vytauto V. Landsbergio, Sigito Parulskio) populiarinimo ir populiarinimosi strategijos. Norint atskleisti populiarinimo(si) procesus, rašytojo vardas tyrinėjamas kaip prekės ženklas.Nagrinėjant rašytojo vardą kaip prekės ženklą, remtasi Wally Olinso keturių vektorių apibrėžtimi iš knygos „Prekės ženklas“ (2006), kur pristatomos darnaus prekės ženklo dedamosios dalys – produktas, aplinka, elgesys ir komunikacija. Kadangi Olinsas tik apibendrintai pristato prekės ženklo ypatumus ir nesiūlo prekės ženklo tyrimų būdų, tinkančių šio darbo objektui, pasitelkiama naratologo Gerardo Genette parateksto („Paratexts: Thresholds of Interpretation“, 2001) teorija, kurioje preciziškai išanalizuojamas kiekvienas knygos elementas. Peritekstų analizė (tai, kas knygos viduje – formatas, viršeliai, turinys etc.) padėjo ištirti kūrybinio produkto (knygos) įvaizdį; epitekstų analizė (tai, kas knygos išorėje – reklama, vieši autoriaus pasirodymai, kritika; neliteratūriniai rašytojo produktai etc.) padėjo įvardinti rašytojo kaip prekės ženklo kuriamą įvaizdį. Tyrimo medžiaga – verbali (bulvarinė spauda, kultūriniai leidiniai, interneto svetainės etc.) ir vizuali (televizija ir kitos masinės komunikacijos priemonės). / The theme of this work – promotion and self promotion strategies between contemporary Lithuanian writers (Marcelius Martinaitis, Zita Cepaite, Jurga Ivanauskaite, Vytautas V. Landbergis, Sigitas Parulskis). On purpose to reveal the processes of (self)promotion, the name of the writer is studied as a brand. When studying the name of the writer as a brand, I make reference to the definition of four vectors from the Wally Olins book “On brand” (2003), where he introduces the component parts of a well–proportioned brand – product, environment, behavior and communication. Olins only roughly introduces pecularities of brand and doesn’t suggest exploratory methods of brand, which could be helpful to the theme of this work, that’s why the narratology theory of Gerard Genette about paratext („Paratexts: Thresholds of Interpretation“, 2001) was invoked, it helps to analyse with precision each element of a book. Analysis of peritexts (everything in the book – format, cover, content etc.) helped to study the image of an creative product (book); analysis of epitexts (everything about the book – publicity, public appearances of an author, interview, critique, unliterary products of a writer etc.) helped to detect the image which writer as a brand creates. The material of study is verbal (gutter– press, cultural publications, web pages etc.) and visual (television and the other mass means of communication).

Vienas svarbiausių socialinių ir ekonominių uždavinių, ypatingai svarbus ekonominės krizės paveiktai Europos Sąjungai ir Lietuvai yra visuomenės domėjimasis bei dalyvavimas mokslinėje ir technologinėje plėtroje, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslininko ir tyrėjo profesijos patrauklumo didinimas ir jaunimo aktyvus šios profesijos rinkimasis.Mokslo komunikacija yra vienas iš labai svarbių įrankių, kuris įtakoja išvardintų veiklų aktyvinimą. Tai pagrindžia faktas, kad šalyse - inovacijų lyderėse, yra aiški mokslo komunikacijos politika, kur ji formalizuota, visuomenė aktyviai dalyvauja šios politikos formavime. Šalys, priskirtinos menkoms inovatorėms, neturi formalių mokslo komunikacijos strategijų. Mokslo komunikacija kaip reiškinys ir kaip priemonė yra tiriama ir diskutuojama akademiniame ir politiniame diskurse, tačiau akcentuotinas tam tikras mokslo komunikacijos politikos nenuoseklumas ir fragmentiškumas Lietuvoje. Jaunimo tikslinė auditorija yra viena svarbiausių auditorijų, kurios sudominimas mokslinėmis veiklomis ir mokslininko bei tyrėjo profesija leistų padidinti mokslininkų ir tyrėjų skaičių, o tai yra vienas iš Europos Sąjungos strateginių tikslų. Darbe tiriama mokslo komunikacijos poreikis ir galimybės profesinėse mokyklose. / Some of the most important social and economic objectives, especially within the context of the aftermath of the recent financial crisis in the European Union and Lithuania, are the expansion of popular interest and engagement in scientific and technological developments, closer cooperation between science and business and augmentation of prestige of scientific and research based professions. Scientific communication is a very important tool, one that allows to achieve the aforementioned objectives. This is illustrated by the fact that countries leading in innovation have clear official policies of scientific communication and the society is heavily involved in shaping them. Conversely, countries that lag in innovative activity do not generally have an official policy of scientific communication. Scientific communication, as a phenomenon and a tool, is being researched and discussed within the academic and political discourse, but there is a certain subjectivity in Lithuanian scientific communication policy. The target audience of youth is one of the most important audiences and actions aimed at increasing its interest in scientific endeavours and scientific and research based professions would result in the increase in the number of scientists and researchers, which is one of the most important strategic aims of the European Union. The aim of this study – to analyse the demand and possibilities of scientific communication in professional schools.

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės grožinės literatūros stambiosios prozos kūrėjai, kurių kūrybinis įdirbis – solidus romanų skaičius. Pasirinkti šiuo metu vieni populiariausių autorių: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Juozas Erlickas, Sigitas Parulskis, Edvinas Kalėda ir Edmundas Kalėda. Keliama hipotezė, kad kol kas bene vienintelis tikrasis, todėl ir stipriausias „prekės ženklas” Lietuvos leidyboje yra rašytoja Jurga Ivanauskaitė, todėl darbe jos „prekės ženklui” bus skiriama daugiausia dėmesio. Kiti pasirinkti autoriai yra žinomi, skaitomi, pastebimi kritikų ar pelningi, tačiau juos pavadinti „prekės ženklais” galbūt būtų per drąsu. Žinoma, jie turi visas galimybes tokiais tapti. Darbo tikslas – patvirtinti iškeltą hipotezę arba ją paneigti (įrodyti, kad Lietuvos leidyboje jau susiformavo ar buvo suformuota daugiau autorių „prekės ženklų”). Darbo uždaviniai: apibrėžti prekės identifikavimo priemones, plačiau analizuojant prekės ženklo sąvoką, išanalizuoti, kokia prekės ženklo svarba knygų rinkoje, sudaryti potencialią schemą, pagal kurią galėtų būti kuriamas autoriaus „prekės ženklas” knygų rinkoje, ir pagal ją išanalizuoti, kurie autoriai Lietuvoje jau įsitvirtinę kaip „prekės ženklai” (kokius priėjimo prie vartotojo kanalus jie naudoja, o kurių neišnaudoja). Darbo metodas: statistinių duomenų (kokie kūriniai kokiu tiražu išleisti, perleisti, versti į kitas kalbas) ir mokslinės literatūros analizė. Šis darbas naujas ir aktualus tuo, kad Lietuvoje autorius kaip... [toliau žr. visą tekstą] / As all commodities, books have their identification codes. Users identify books according to author, name, publishing house, typography, etc. These things in the book market are conceptualized as trademarks. This research concerns certain author, whose name can work as a strong motive in choosing a book to buy, as a trademark. In this work the term trademark is being understood as full range of associations that appear in the buyers mind when he/she sees or encounters an item, service or certain name, i. E. author’s name. When this element of a book overshadows the design of the book, the typography, publishing house or even the price of the book, i.e. determines the decision of the reader, it should be admitted that the author has already became a “trade mark”. The object of the research is supposed to help to answer the above mentioned questions. So the object of the recent work is the authors of the modern fiction whose creative output is the steady number of novels. The chosen authors are divided into two groups. The authors that will be considered to be trade marks are the following: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Sigitas Parulskis, Juozas Erlickas (belonging to the first group) bei Edmundas Malūkas ir Edvinas Kalėda (belonging to the second group). The research formulates the hypothesis that for the meantime the only one real and thus the strongest “trademark” in the Lithuanian publishing market is the author Jurga Ivanauskaitė, therefore the analysis of her name... [to full text]

The object of research – cooperative “Daržovių centras”. The subject of research – promotion and forces having influence on it. The aim of the work – to prepare promotion strategy for cooperative “Daržovių centras”. The tasks: 1) to estimate forces, influencing marketing and promotion strategy in organization; 2) to analyze theoretical aspects of promotion instrumentality and define relations between them; 3) to identify promotion strategy stages; 4) to analyze environmental forces, influencing promotion; 5) to analyze forces influencing promotion inside organization; 6) to summarize influence of all forces and to prepare the model of promotion strategy. Methods of research – analyses and synthesis of literature, analyses of statistical data, half-structured interview, questionnaire poll, graphics, PEST analyses, SWOT analyses, portfolio analyses. Having analyzed theoretical aspects of strategic marketing management and made empirical research, it was find out the influence of different forces, affecting promotion strategy in cooperative „Daržovių centras“ and prepared the model of promotion strategy.