The assessment system in Lithuanian schools is too much orientated in a final knowledge of a student and grading that knowledge with actual marks. This does not go along with the goals of education, expected results, and nowadays’ methods. The very new definition, as a helping process of learning, of the assessment is based on the documents that are regulating school’s education content in the country. Assessment is a constant process of storing information about student’s progress in learning, achievements, interpretations, and generalizations. Self-assessment is when a student makes decisions about his or her progress and achievements based on self-analysis and comparison of present and previous achievements. Also, foreseeing the next learning goals and the strategies to reach them. When the general programs and development standards were renewed the dance and theater subjects were added among the other subjects of art. There is no unified program of evaluating the theater subject, however the aims, principles, and the criteria of assessment are clearly stated in General programs. Students are used to being evaluated and getting remarks on their work. On the other hand, the most important aim of assessment is to help the student to get to know him/herself, to understand his/her strong and weak sides, evaluate the level of his/her achievements. The adoption of self-assessment in the process of education fits best for the students of the 5th grade during the transition... [to full text]

Temos aktualumas – nuo motyvacijos buvimo ar nebuvimo, aiškaus ir konkretaus vertinimo priklauso mokymosi sėkmė. Mokytojai tai seniai žino, bet pernelyg dažnai jie bejėgiškai stengiasi suvokti, kaip ta motyvacija sukuriama. Galime turėti geriausių ketinimų ir mokymo įgūdžių, bet jei mokiniai nebus tinkamai nusiteikę mokytis ir priimti mūsų vertinimą, patarimus, nerodys noro mokytis, naudos nebus. Meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui. Taigi, vertinimo paskirtis yra atspindėti sugebėjimus, bei skatinti mokymosi motyvaciją. Skatindami mokinių mokymosi motyvaciją sudarome palankias sąlygas jų gabumams plėstis. Todėl labai svarbu yra vertinant mokinio vizualinę raišką, ypač tokiame psichologiškai sunkiame amžiaus tarpsnyje, nenuslopinti poreikio domėtis menu, kūryba ir noro kurti pačiam. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės raiškos vertinimo įtaką dailės mokymosi motyvacijai. Uždaviniai: 1) aptarti vertinimo svarbą ir jo daromą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai; 2) atskleisti paauglio raidai būdingus psichologinius aspektus ir jų ryšį su vertinimu bei mokymosi motyvacija; 3) išsiaiškinti V-VII klasių mokytojų nuostatas į vizualinės raiškos vertinimą ir motyvacijos skatinimą; 4) išnagrinėti paauglių nuomonę apie vizualinės raiškos įtaką dailės mokymosi motyvacijai. Hipotezė – tikėtina, kad paaiškės, jog mokiniai ir mokytojai turi skirtingą požiūrį į vertinimą, vertinimo sistemą ir jo daromą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo objektas – vizualinės raiškos... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the theme. The success of studies belongs from the existence or absence of motivation, coherent and concrete estimation. Teachers know this already very long time, but they are trying to realize, how to create the motivation. The artistical upbringing is necessary for everyone. The purpose of the estimation is to reflect abilities and to stimulate the motivation of the learning. When we are stimulating the learning motivation of the pupils, we are creating the favourable conditions for their abilities. So, it’s very important, especially in this difficult period of the age, not to repress the pupils requirement of the interest in art, creation and a wish to create by themselves. The purpose of analysis — to detect the estimation influence of the visual expression for the art studies motivation. Objects: 1) to discuss the estimation influence of the visual expression for the art studies motivation. 2) to discover psychological aspects and their connections to the estimation and motivation of the learning, which are characteristic to a development of teenagers. 3) to clear the teacher regulations of V – VII class to the estimation of visual expression and stimulation of the motivation. 4) to investigate the opinion of the teenagers about the influence of visual expression to a motivation of art studies. Hypothesis — it’s possible, that it will become clear, that the pupils and the teachers have different point of view to the estimation, to the system of... [to full text]

Summary Currently the problem of aggression is very important in the entire world. Many people think that aggression is more common only in some kinds of sport and that requires analysis and special solution of the problem. The object of the research is expression of sportsmen aggression. The goal of the research is to analyse peculiarities of aggression expression of rugby and volleyball players. Tasks: 1. To investigate dependence of aggression expression of rugby and volleyball sportsmen depending from different kinds of sport. 2. To investigate coherence of aggression expression and sportsmen sex. 3. To analyse and compare measures of pedagogical effect recommended by coaches and sportsmen. The hypothesis is that the level of peculiarities of rugby and volleyball sportsmen aggression expression differs. Conclusions: 1. After the research of rugby and volleyball sportsmen aggression dependence from different kinds of sport, we can state, that the difference of harm expression forms of rugby-volleyball players is significant, statistically reliable (p<0,001). More than volleyball players, rugby players express envy and hate for the people round about. 2. After determination of aggression expression in aspect of sex, the result was a statistically reliable difference among averages of female and male opposition index. Therefore we can state, that female opposition for the people round about is smaller than of male. The results of all forms... [to full text]

Skaitmeninės technologijos suteikia mokiniams daug naujų galimybių, nes jie gali gauti daug ir įvairios informacijos pačiomis įvairiausiomis formomis – įskaitant tekstinę informaciją, fotografiją, grafiką, garsinę bei vaizdinę medžiagą. Pasinaudojus įvairia skaitmenine technika gautą informaciją lengva keisti, suteikiant jai savitumo, pritaikant individualiems mokymosi poreikiams. Skaitmeninės technologijos nuolatinė kaita ir spartus vystymasis lemia šiame darbe nagrinėjamą skaitmeninių technologijų vizualios raiškos mokinių galimybių plėtroje meniniame ugdyme naujumą. Tyrimo tikslas - skaitmeninių technologijų įtaka mokinių vizualios raiškos plėtrai. Tyrimo objektas - skaitmeninės technologijų naudojimas dailės pamokoje plečiant mokinių vizualią raišką. Tyrimo uždaviniai: (1) apibūdinti skaitmeninių technologijų galimybes kaip vizualios raiškos priemonę; (2) apžvelgti skaitmeninių technologijų panaudojimą kūryboje ir dailės ugdymo procese; (3) įvertinti esamą mokinių požiūrį į skaitmenines technologijas kaip priemonę realizuoti kūrybines galias. Tyrimo metodai: (1) Teorinis: pedagoginės, meninės, techninės literatūros studijavimas, švietimo sistemos dokumentų, interneto duomenų sisteminė analizė; (2) empirinis: anketinė apklausa, mokinių vizualinės raiškos darbų analizė; (3) matematinis: procentinė duomenų analizė. Darbe buvo apibūdintos tokios skaitmeninių technologijų galimybės kaip vizualios raiškos priemonės: galimybės panaudojant skaitmeninį fotoaparatą, skanerį... [toliau žr. visą tekstą] / Digital technologies allow pupils a lot of new possibilities as the pupils may receive a lot of information in the different forms, including textual information, photography, graphics, expressions and pattern information. When using the digital technology it is easy to adopt the information, to grant originality to the information as well as to adopt it to the individual learning needs. Constant change and rapid development in the digital technologies is the determining factor of novelty of the digital technologies in the artistic education in the development of school learners’ visual expression, which is being discussed in these diploma theses. The purpose of the research is analysis of the influence of the digital technologies to school learnen’ visual expression. The research subject-matter is a use of the digital technologies at the art lessons, with the purpose to expand learnen’ visual expression at the lesson. Research methods are as follows: (1) Theoretical, educational, artistic, analysis of the technical literature, systemic analysis of the documents of the educational system and internet data; (2) empirical: questionnaire interview, analysis of the pupils’ work of the visual expression; (3) mathematical: percentage analysis of the data. Implementation of the digital technologies, as the visual expression mean at the artistic lesson, facilitates individual learning, ensure basis to develop visual expression of the pupils, constitute possibilities to realize... [to full text]

Meno istorijoje nuo pat senovės iki šių dienų yra žinoma dailininkų, kurie bandė savo jėgas, kurdami muziką, ir muzikų, kurie norėjo išsakyti save piešiniu, tapyba. Tačiau dailininkai dažniausiai likdavo dailininkais, muzikai - muzikais. Dažnai tai būdavo polinkis į dvi skirtingas, nors ir artimas kūrybines profesijas. Muzika ir dailė artimiausi menai. Kaip vaikai nuo pat mažens piešia, taip ir su muzika susiduria daug anksčiau negu su kitomis menų rūšimis. Muzikos garsus kaip ir spalvas mes girdime, matome, su jomis susiduriame kasdien mus supančioje aplinkoje. Ilgai buvo taikomi tradiciniai metodai, nuo kurių buvo stengiamasi nenutolti. Parenkamos mokymo programos, metodai, derinami įvairūs, taip pat ir netradiciniai metodai, kurie skatina mokinių savarankiškumą, aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokytojas turi pasirinkti geriausiai mokymo tikslams tinkamus metodus atsižvelgdamas į mokinių amžių, psichologines savybes, mokymosi rezultatus ir kt. Vienas iš svarbiausių veiksnių skatinantis mokinių kūrybiškumą – motyvacija, nuo kurios priklauso ir mokinių noras arba nenoras kurti dailės pamokose. Pabrėžiama teigiama menų integracijos įtaka mokinių meninei raiškai, nemažai dėmesio skiriama ikimokykliniam bei pradiniam ugdymui integruojant menus, o šiam amžiaus tarpsniui (V – VII klasėms) literatūros trūksta. Darbo tikslas – atskleisti muzikos poveikį mokinių vizualinei raiškai. Tyrimo objektas – V – VII klasių mokinių vizualinė raiška dailės pamokose; Hipotezė – integruojamos... [toliau žr. visą tekstą] / In history of art from ancient times to our days, there is a known painters, who tried to create music, ant musicians, who tried to express themselves by painting. But most of the time painters kept on painting, and musicians created music. Still it was a passion for two different, though related creative professions. Music and painting arts are very close. Children start to paint in childhood, and they also get know music foremost than any other art. We hear music sounds like we see colors, and we do it everyday in our lifetime. For a long time there was a traditional ways of teaching children to paint, and teachers didn‘t move forward. But nowadays new teaching programs and ways of teaching are chosen, new methods, sometimes unconventional, are combined to stimulate pupil‘s self-sufficiency, activity and creativity. Teachers have to choose the way of teaching that fits best pupils‘ age, psychological features, studies results etc.. One of the most important factors, that stimulates pupil‘s creativity is motivation. Motivation influences desire to create during the art lessons, or a lack of it. The integration of other arts (music etc.) has a positive influence on pupil‘s artistic expression. That means more attention should be paid on the integration in pupil‘s education in school and even before. There is a lack of studying literature for V-VII classes on this subject. Work objective – reveal music influence on pupils’ visual expression; Research subject – V-VII classes... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių raišką ir ugdymo organizavimą. Tyrimui buvo siekta atskleisti pedagogų ir tėvų požiūrius į pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių raišką; išanalizuoti socialinių įgūdžių ugdymo organizavimą; nustatyti pedagogų organizacinių ir komunikacinių gebėjimų raišką ir jų įtaką mokinių socialiniams įgūdžiams; atskleisti, kaip šeima ir mokykla bendradarbiauja socialinių įgūdžių ugdymo procese. Empiriniam tyrimui pasirinkta anketinė apklausa, joje dalyvavo 271 mokinių tėvas, 121 Vilniaus miesto ir rajono pradinių mokytojas bei išsiaiškinta, kaip ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai. Remtasi kokybiniais metodais atlikta literatūros analizė, kurios pagrindu apibrėžta socialinių įgūdžių samprata ir socialinių įgūdžių ugdymo organizavimo aspektai. Taikant statistinių duomenų apdorojimo programą nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp mokinių socialinių įgūdžių ir: šeimos kurioje auga vaikas; veiklos kurioje ugdomi socialiniai įgūdžiai; pedagogų komunikacinių ir organizacinių gebėjimų; pedagogų ir tėvų skirto dėmesio socialiniams įgūdžiams ugdyti; metodų, kuriais remiantys ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai; struktūrinio mokymo komponentų. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad pedagogų nuomonė mokinių socialiniai įgūdžiai nėra pakankamai išugdyti, jų raiška dažniausiai vidutiniška. Pedagogai daug daugiau dėmesio skiria mokinių socialinių įgūdžių ugdymui nei mokinių tėvai. Paaiškėjo, kad pedagogai retai taiko... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to investigate the expression of pupils' social skills and organization of education. Also it was aimed for identifying the attitude of teachers and parents to the expression of social skills of primary school pupils; to analyze organization of education of social skills; to identify the expression of organizational and communicative abilities of teachers and their influence to pupils’ social skill; to find out the ways of communication between parents and school in the process of the education of social skills. A questionnaire survey was chosen for the empirical research 271 parents and 121primary schoolteachers of Vilnius city and Vilnius region participated in the research in order to find out the ways of education of pupils’ social skills. On the basis of literature analysis, which was done by using qualitative methods, conception of social skills and aspects of organization of the development of social skills were defined. By applying SPSS10 for Windows program for statistic processing of information, statistically important relations were found: pupils’ social skills and family; activities; communicative and organizational skills of teachers, attitude of teachers and parents towards education of social skills; methods; structural components of teaching. After completing an empirical research it emerged that according to the opinion of teachers, social skills of pupils are not educated enough, their expression is usually average. Teachers... [to full text]

The evaluation of originality becomes the priority in the abundant market of various things, services and ideas. In our modern surroundings we can find everything that could meet almost all our needs and fancies, so, very often, we have to make a well motivated personal decision. The increasing demand for originality requires a deeper understanding of it. The main objective of this study is to find out what properties reflect the originality of ideas, things and activity and how children (teenagers) express their originality stepping into the world of adults. Expression of originality of 7 - 8 form students during the technology lessons was chosen as a subject matter of originality research, because the program of technological subjects (nutrition, textile, construction materials) give an opportunity to develop the expression of originality of students not only in the technological activity, but also to form their inclination to originality in private life, meeting the everyday demands for food, clothes, living space and communication. After generalization of analysis of scientific literature was disclosed the model of the meaning of originality. The following three main indicators are characteristic to originality, as the main aspect of creative activity: novelty, truthfulness and peculiarity. It also became clear that originality as a characteristic of a creative personality can be achieved by any individual. The teenager period is particularly favorable for developing... [to full text]

Mažųjų meninė saviraiška – įvairialypis ir gana paslaptingas procesas. Čia susipina vaiko stebėjimai, jutimai, mėgdžiojimai bei kartojami veiksmai ir jo AŠ. Vaiko kultūros supratimas nulemia požiūrį į jo meninį ugdymą. Augdami meninėje aplinkoje, vaikai kaupia savo individualią patirtį ir perteikia ją įvairiomis meno formomis: kalbėdami, muzikuodami, šokdami, piešdami. Kartu jie pastebi bei pajaučia regimuosius simbolius, muzikos, poezijos ritmą.Vaizduodamas pasaką piešinyje, vaikas, nevaržomas kitų dėmesio ir nuomonės, gali laisviau fantazuoti, labiau pasinerti į apmąstymus, todėl kūrybiškiau mąsto ir originaliau bei įdomiau kuria įvairias idėjas. Tačiau kiekvienas mokinys, derindamas intuityvųjį ir s��mojingąjį pasakos suvokimą, turi įgyti tam tikrą kiekį teorinių žinių, būtinų saviraiškos motyvacijai tenkinti, pasakai piešti. Pradinių klasių mokinių gyvenimiška patirtis nedidelė, o teorinės žinios apie pasakos struktūrą, personažus, konfliktų sprendimo būdus ir kt. negausios. / Artistic self – expression of children – miscellaneous and quite mysterious process. There the observation, senses, imitations, repeating actions and also ego of the child intertwine. The child’s understanding of the culture determines the attitude towards his artistic training. Growing in artistic atmosphere, children store their individual experience and convey it in different forms of art: talking, making music, dancing, painting. Together they notice and feel visual signs, music and the rhythm of poetry.Fairy tale is the base of growing individual, the best way to prepare for life and work. When children read and tell fairy tales, they save our childhood world , which sometimes is forgotten. Painting a fairy tale, a child without others help, attention or opinion, can more easily fantasize and to sunk in contemplation. That’s why he contemplates more creatively and create ideas more originally and interestingly. However, each pupil, coordinating intuitive and ingenious understanding of fairy tale, have to acquire an amount of theoretic knowledge that is essential for self-expression and to paint a fairy tale. The true-life experience of primary school pupils is not big whereas theoretic knowledge of fairy tale structure, characters, ways to deal with conflicts and others is also not large.

Žadinant mokinių interesą meno, kūrinių studijoms ypač svarbus asmeninis vertinimas, skatinantis visavertišką asmens kultūros raidą. Tačiau pedagoginė praktika rodo, kad paties meniškumo išmatavimas ir jo įvertinimas yra labai problematiškas dalykas, juo labiau šiandienos kultūrinėje terpėje, kada tos meniškumą apibrėžiančios normos patiria netikėčiausius pasikeitimus, kuriuos pripažįsta ir naujoji meno teorija, ir meno istorija, teigiančios, kad nūdienos dailėje niveliuojasi meno ribos, blanksta demarkacinės žanrų linijos, kinta pati grožio sąvoka, o meno funkcijos klausimas taip pat tampa svarstytinas. Todėl šiame darbe siekiama išsiaiškinti, kaip profesionalaus istoriškai reikšmingo kūrinio vertinimas veikia paties mokinio meninę raišką, taikant tuos kriterijus ir normas, kuriais pats mokinys vertina profesionalų kūrinį. Tai apsprendžia darbo naujumą. Tyrimo tikslas – ištirti vizualinės raiškos pokyčius taikant įsivertinimo metodą. Tyrimo objektas – 9 klasės mokinių vizualinės raiškos rezultatų įsivertinimas. Tyrimo hipotezė – taikant savivertės metodą, gerėja paauglių vizualinė raiška. Tyrimo uždaviniai: aptarti mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitą ugdymo procese, atskleisti savivertės esmę ir paskirtį; atskleisti dailės kūrinių vertinimo reikšmę paauglių kūrybiniai veiklai; išnagrinėti kaip kinta vizualinė raiška, taikant savivertės metodą. Tyrimo metodika: įvairios literatūros analizė; apklausos metodas... [toliau žr. visą tekstą] / To interest students in art studies personal assessment is very important because it encourages students‘ cultural development. However,teaching practice shows that measuring art skills and its evaluation is a complicated issue, especially in today‘s cultural surroundings when art describing requirements experience unexpected changes which are acknowledged by a new art theory and art history. They claim that differences among art forms are disappearing, the notion of beauty is changing and the function of art is also in question.That is why this research tends to clarify how a historically important professional piece of art affects students‘ artistic expression, applying those criteria requirements which a student himself chooses to assess.It brings in a new look on a piece of art. The aim of the research is to analyse the changes of visual expression applying a self-assessment method. The object of the research: the assessment of the results of visual expression of the 9th formers. The hypothesis of the research: when applying self assessment method the students‘ visual expression improves. The goals of the research: to analyse the students‘ change in academic achievements and assessment in the process of teaching; to disclose the essence and the purpose of self-assessment; to show the importance of works of art to... [to full text]

Santrauka: Teminėje kartografijoje Lietuvos kultūros paveldo vertybių kartografavimas retas reiškinys. Teminių žemėlapių pastarąja tematika išleidžiama vienetai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių kartografinė raiška dažnai tampa tam tikrų žemėlapių turinio kompleksine dalimi, tačiau ne esmine informacija. Lietuvoje gausu išlikusių įvairaus tipo ir paskirties kultūros paveldo objektų (siekia keliolika tūkstančių). Nauji moksliniai tyrimai didina ir taip gausų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių skaičių. Atsiranda poreikis informaciją pristatyti visuomenei tiek pažintiniais, tiek mokslo tikslais, bei siekiant plėtoti kultūrinį turizmą. Todėl darbo tema „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo ypatumai teminėje kartografijoje“ – aktuali šių laikų realijoms. Mokslinio darbo tikslas – atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo teminiuose žemėlapiuose analizę ir įvertinti šios informacijos kartografinės raiškos galimybes teminių žemėlapių sudaryme ir leidyboje. Analizę sudarė paveldosaugos raidos etapų apžvalga, egzistuojančios kultūros paveldo vertybių informacinės sistemos vertinimas (neigiami ir teigiami jos aspektai), kartografinių leidinių, kuriuose kartografuojamos kultūros paveldo vertybės apžvalga, kultūros paveldo objektų kartografinės raiškos įvertinimas (ženklų sudarymo principai, stilistiniai ypatumai, būdingos sudarymo klaidos, ženklų atpažinimo vertinimas ir t.t.), teminio kultūros paveldo žemėlapio sudarymo tyrimas (kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Summary: The cartography of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography is a rare phenomenon. Very few thematic maps on the latter topic have been issued. The cartographic expression of the immovable culture heritage often becomes a complex part of content of particular maps, yet not an essential piece of information. There is quite a few different type and purpose cultural heritage objects (their amount reaches several thousand). New scientific research increases the plentiful number of valuables of the immovable culture heritage. A need arises to introduce the information to society both, for educational and scientific purpose, seeking to develop cultural tourism. Therefore the topic of the paper “The peculiarities of presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography” remains relevant for the realities of the present times. The goal of the scientific paper is to carry out an analysis of the presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic maps. The analysis consisted of an overview of stages of the heritage protection process, the assessment of existing information system of valuables of the cultural heritage, the assessment of cartographic presentment of objects of the cultural heritage (principles for forming signs, stylistic peculiarities, characteristic mistakes, assessment of the recognition of signs, etc.), an investigation into the formation of a thematic map of the cultural heritage... [to full text]