Didelę reikšmę paauglystėje turi laisvalaikis, nes tinkamai organizuotas užimtumas taip pat gali padėti išvengti daugelio problemų. Viena iš jų, paauglių šeimų materialinė padėtis dažnai lemia laisvalaikio pasirinkimo galimybę. Į sociokultūrinių institucijų teikiančių laisvalaikio paslaugas patenka ne visi norintys paaugliai. Svarbus vaidmuo plėtojant neformalųjį vaikų švietimą ir užimtumą tenka atsakingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. Jų kuriama ir vykdoma politika turėtų būti grindžiama glaudaus bendradarbiavimo tarp valstybės ir savivaldybės įstaigų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų principu. Būtina, kad šiame bendradarbiavime aktyviai dalyvautų ir savo pozicijas gintų jaunimo, tėvų ir kitų neformaliuoju švietimu besirūpinančių pilietinių organizacijų atstovai. Todėl, atsižvelgiant į šios problemos aktualumą ir norint ją ištirti, tyrimo objektu pasirinktas Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono teikiamų laisvalaikio paslaugų sociokultūrinėse institucijose efektyvumas. Tyrimo tikslas – nustatyti Karoliniškių mikrorajono sociokultūrinių institucijų laisvalaikio teikiamų paslaugų paaugliams efektyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1. apibūdinti Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono sociokultūrinių institucijų ir mokyklų paauglių papildomojo ugdymo veiklos kokybę; 2. išsiaiškinti ar pakankamai Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajone sociokultūrinių institucijų teikiančių paaugliams organizuoto laisvalaikio paslaugas; 3. išanalizuoti kaip paauglius savo... [toliau žr. visą tekstą] / Leisure takes a significant part in adolescence since properly organized employment can also solve many problems. On of them are circumstances of teenager, s family, which determines the choice of leisure activities. Not all the willing teenagers are fortuned to get leisure services by sociocultural institutions. Responsible for that and municipality institutions take the main role in developing unofficial education for children and for their occupation too. Their established and implemented policy should be based on close cooperation between state and municipality institutions, communities and not governmental institutions. It, s essential for representatives of civil institutions caring about informal education and also for young people and parents to participate and advocate their attitudes while cooperating. Therefore, considering the significance of this problem and in order to tackle it the subject of research is efficiency of leisure services provided by sociocultural institutions of the district of Karoliniskes of city of Vilnius. Analysis objective – to rate the efficiency of leisure services for teenagers provided by sociocultural institutions of the district of Karoliniskes. Goals of analysis: 1. To characterize the quality of activity for additional training for teenagers of schools and sociocultural institutions of the district of Karoliniskes in Vilnius; 2. To ascertain if there are enough sociocultural institutions in the district of Karoliniskes that... [to full text]

Tyrimo tikslas – Nustatyti sociokultūrinių paslaugų poreikį bendruomenėje: esamą situaciją ir lūkesčius. Tyrimo objektas- sociokultūrinių paslaugų poreikis bendruomenėje: esama situacija ir lūkesčiai. Tyrimo metu taikyti metodai: atlikta anketinė apklausa raštu (taikant klausimyną). Ir statistinė duomenų analizė (aprašomoji aritmetinių vidurkių, statistinio reikšmingumo p reikšmės) analizė. Anketinėje apklausoje dalyvavo 272 respondentų, iš jų 90 socialinių pedagogų, 93 bendruomenių pirmininkai, 89 švietimo skyriaus darbuotojai. Darbe atlikta teorinė sociokultūrinės veiklos modelio bendruomenės teorinė analizė. Nustatyta, kad modelį sudaro: Rekreacija (poilsio ir laisvalaikio organizavimas, socialinių kontaktų užmezgimas, susitikimai, atsipalaidavimas); Švietimas ir auklėjimas (savitarpio mokymasis, bendrabūvio normų ir vertybių ugdymas); Menas ir kultūros (bendrų kultūrinių interesų nustatymas, kultūrinės išvykos); Bendruomenės kūrimo (socialinių tinklų kūrimas, bendrų interesų nustatymas) sritis. Vadinasi, galima teigti, kad sociokultūrinė veikla aprėpia žmogaus kultūrinę ir socialinę raišką. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Galima teigti, kad socialiniai pedagogai, pirmininkai, švietimo skyriaus atstovai įvairiu būdu tenkina sociokultūrines paslaugas švietimo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. 2. Taikant neparametrinę statistiką nustatyta, kad pageidaujamų gauti sociokultūrinių paslaugų formų daugiausia norėtų gauti organizavimo paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - Set of socio-cultural services in the community. The study object - socio-cultural services in the community. The study of the methods: a survey carried out in writing (using a questionnaire ). The statistical analysis of the data (descriptive arithmetic averages, the statistical significance of p-values) analysis. Participated in the questionnaire survey 272 respondents, of which 90 social teaching, 93 community presidents, 89 employees of the education department. The work carried out in the theoretical model of socio-cultural activities in the community and the school theoretical analysis . It was found that the model consists of : Recreation (recreation and leisure , social contacts and relations, meetings, relaxation); Education and Parenting (mutual learning coexistence norms and values education); Arts and Culture (general cultural interest determination, cultural visits); Community development (social networking, identification of common interests) area. It can be concluded that the socio-cultural activities include human cultural and social expression. The main conclusions of the research: • First can be said that social workers, presidents, representatives of the Department of Education is satisfied by various socio-cultural services in the education and social service institutions. • Second application of parametric statistics showed that wanted to get the service of socio-cultural forms mainly want to get the service organization told, social educators... [to full text]

Temos aktualumas. 2000 m. Europos viršūnių susitikime Lisabonoje buvo priimta Strategija, kurios tikslas – pasiekti, kad ES per dešimtmetį taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia ekonomika pasaulyje, pajėgi darniai augti. Viena iš sąlygų – stiprinant socialinę sanglaudą. Todėl ir Lietuvoje dėmesys turėtų būti sutelktas į vieną iš svarbiausių sričių – žmoniškųjų išteklių ugdymą, investicijas į žmogų. Bendruomenė – viena svarbiausių socialinio gyvenimo savivaldos, bendradarbiavimo, socialinių subjektų bendradarbiavimo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, vertybinio mąstymo ugdymo terpė. Kultūrinė (dvasinė) struktūra užtikrina kultūrinių – estetinių, dvasinių, aukštesnių vertybių patenkinimą. Todėl šioje studijoje bandėme diagnozuoti ir nurodyti galimybes kaip regioniniame mieste galima tenkinti bendruomenės sociokultūrinius poreikius. Prasminga bendruomenės sociokultūrinė veikla gali padėti kurti vieningą, tikslingą veiklą įprasminančią aukštesnėmis vertybėmis pagrįstą bendradarbiavimo, partnerystės sistemą. Bendruomenėje, kitose visuomenės sferose reikšmingus darbus gali nuveikti vadybos pagrindus gavęs kvalifikuotas socialinis darbuotojas, gebantis kritiškai, analitiškai mąstyti, bendradarbiauti ir mokyti kitus dirbti komandoje, būti pokyčių skatintoju. Vertindami Lietuvos regioninę politiką turime konstatuoti, kad periferijoje esančių bendruomenei įtaką darančių kultūros židinių (sociokultūrinių institucijų) veiklos, tenkinant ir ugdant bendruomenės poreikius, problema yra labai... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the theme: European leaders approved the Strategy at Lisabon meeting in 2000. The goal of the strategy is to achieve that EU becomes the most competitive and dynamic economic of the world which is capable to grow harmoniously. One of the conditions is to strengthen the social cohesion. Therefore, the attention should be focused on one of the most significant sectors, i.e. on the development of human resources and on the investments into human, in Lithuania too. Purpose of the research is to provide study of the possibilities to meet the social-cultural needs of the community in the regional town Tasks of the research: 1. To reveal the intensity of the community’s cultural life; 2. To reveal the involvement of the youths in the activity of the social-cultural institutions. 3. To present the role of the social-cultural institutions and their activity possibilities in the regional towns. 4. To reveal the strategy of common activity of the social-cultural authorities. Hypothesis: The developmental interaction with the community would be much more effective if the common strategy of the activity of social-cultural institutions would be established in regional town. Methodical provisions and methods of the research: Culture is a system of values which can be acquired, formed, received and transferred. Person operates in particular environment as subject and object, therefore he/she has influence and create himself/herself. Therefore the relations of the... [to full text]

Nors Kauno miestas ir yra plačiai tyrinėtas, tačiau tam tikros jo zonos yra primirštos. Viena iš tokių zonų – Žemųjų Šančių kapinės, kurios esti pačiame Žemųjų Šančių pakraštyje, šalia Nemuno upės. Žemųjų Šančių kapinės yra neabejotinai vienas svarbiausių šios Kauno dalies objektų, tačiau nėra sulaukusios deramo akademinio dėmesio ypač kultūros paveldo srityje. Šio darbo objektas yra Žemųjų Šančių kapinės kurios matė visą šios Kauno dalies raidą ir yra tampriai surišta su bendruomenės veikla ir papročiais. Todėl šiame darbe bus siekiama atskleisti Žemųjų Šančių kapinių sociokultūrines vertes, kurios turėtų padėti šioms kapinėms įgauti deramą įvertinimą. Siekiant šio tikslo keliami šie darbo uždaviniai: • Atskleisti kultūrinės atminties teorijos pritaikymą bendruomenei svarbiems objektamstyrinėti; • Atskleisti Žemųjų Šančių istorinę vertę ir istorinius įvykius; • Atskleisti Žemųjų Šančių kapinėse dominuojančių antkapinių paminklų tipus ir medžiagas; • Atskleisti Žemųjų Šančių kapinėse dominuojančius antkapinių paminklų simbolius; • Atlikti apklausą ir atskleisti Žemųjų Šančių bendruomenei svarbias socialines ir kultūrines verte,s kurios slypi Žemųjų Šančių kapinėse. Tyrinėjimui pasitelkta aprašomasis ir apklausų metodai. Atlikus tyrimą, nustatyta Dėl savo geografinės padėties bei seno apželdinimo Žemųjų Šančių kapinės gali būti seniausia paupio gyvenvietės ar žvejų kaimelius menanti vieta, su vertinga perspektyva atsiveriančia į Nemuną - tai peizažinio kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Kaunas city is well explored, but some regions of it remains to be investigated. One of them –Žemieji Šančiai Cemetery, situated in the border od Žemieji Šančiai, near the river Nemunas.The object is certainly one of the most important in the region, but still lacking of academic attention, expecially in the field of cultural inheritance and remains to be investigated. The target of the investigation is the Žemieji Šančiai Cemetery, closely related to activity and mores of the local community. The aim of the study is to reveal sociocultural values and denominations of Žemieji Šančiai Cemetery.The objectives of the investigation are: • To reveal applicability of the cultural memory theory for the investigation of socially significant objects; • To reveal Žemieji Šančiai historical values; • To reveal the main types of cemetery monuments and dominating material they made from. • To reveal the main symbols in the monuments. • To conduct a survey in order to reveal key social and cultural values for the community of Žemieji Šančiai. For this research desribing and interviewing methods were selected. Research results are: Because of it‘s geographical location and ancient planting the cemetery of Žemieji Šančiai could be the oldest place reminiscent of riverside settlements and fishermen villages, a remnant of a landscape in an urban environment.It‘s the only cemetery in the city revealing the identity and symbolism of cultural memory of the local community. The cemetery... [to full text]

SUMMARY Renata GAIŠAITĖ ORGANIZATION OF YOUTH SOCIO-CULTURAL ACTIVITY IN RURAL COMMUNITIES Final project of Master’s studies written in Lithuanian language consists of 69 pages, 23 pictures, 13 tables, 56 sources of literature and 5 enclosures. KEYWORDS: youth, organization of socio-cultural activity, rural community, social problem, social assistance, social integration. Object of research – youth socio-cultural activity in rural communities. Objective of study – to analyze the organization of youth socio-cultural activity in rural communities and to present a model of youth’ socio-cultural activity organization in rural communities. The main tasks are: 1. To traverse theoretical aspects of youth socio-cultural activity organization in rural communities. 2. To present youth’, as a social group, characteristics that has its peculiar problematic aspects. 3. To analyze the survey data results of experts’ and youth’ sociological research. 4. To do a comparable analysis of survey results of experts and rural youth. 5. To present a model of youth socio-cultural activity organization in rural communities. Methods of research are: logical analysis and synthesis, comparable analysis, data analysis of nonfiction and statistics, half standardized interview of experts, youth’ questionnaire survey data analysis, graphic presentment and generalization. While studying the scientific works of Lithuanian and foreign authors, Laws of Lithuanian Republic, the theoretical aspects of youth... [to full text]