Išanalizavus Lietuvos strateginio planavimo raidą, strateginį planavimą reglamentuojančius teisės aktus, atlikus Vidaus reikalų ministerijos 2007–2009 m. strateginio veiklos plano analizę ir atsižvelgiant į atliktą tyrimą galima pateikti išvadas, į kurias galėtų atsižvelgti strateginį planavimą vykdančios ir diegiančios valstybės institucijos bei tobulinant Strateginio planavimo metodiką. Institucijos, rengdamos strateginį veiklos planą, turi tinkamai įvertinti turimus išteklius, išanalizuoti išorinę ir vidinę aplinką, suvokti grėsmes, galimybes, stiprybes ir silpnybes, sugebėti tinkamai parengti strateginį veiklos planą ir jį įgyvendinti, analizuoti ir sugebėti taikyti užsienio šalių patirtį strateginio planavimo srityje. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama Lietuvos strateginio planavimo raida, aptariamos problemos, su kuriomis buvo susiduriama diegiant strateginį planavimą, analizuojami Strateginio planavimo metodikos pokyčiai. Antrame skyriuje analizuojama, ar Vidaus reikalų ministerijoje efektyviai vykdomas strateginis veiklos planavimas bei tinkamai parengtas strateginis veiklos planas, kaip vykdoma stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus, analizuojama, ar strateginis veiklos planavimas vykdomas vadovaujantis metodika. Trečiame skyriuje apibendrinami atlikto tyrimo metu gauti rezultatas, įvardijamos problemos ir didžiausią įtaką turintys veiksniai įtakojantys strateginį veiklos planavimą. Pabaigoje apibendrinamos išvados ir pateikiami pasiūlymai strateginio planavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Having analysed the development of the Lithuanian strategic planning and the legislation regulating strategic planning, having analysed the strategic action plan of the Ministry of the Interior for 2007–2009 and taking into account the study performed it is possible to draw conclusions that could be taken into account by agencies which carry out and develop strategic planning, as well as to improve the Strategic planning methodology. Agencies which draft their strategic action plan have to properly assess their resources, analyse external and internal conditions, realise threats, opportunities strengths, and weaknesses, be able to properly draft strategic action plan and carry it out, analyse and apply best practices of foreign countries in the sphere of strategic planning. Initial section of the thesis analyse development of the Lithuanian strategic planning, discusses the issues that have been faced in implementing strategic planning, analyses changes to Strategic planning methodologies. The seconde chapter assesses whether the Ministry of the Interior is carrying out an effective strategic planning and whether it has a proper strategic action plan, how monitoring and reporting is done, analyses whether strategic action planning is based on Strategic planning methodology. The third chapter summarises results obtained during the study, issues and factors with greatest influence are brought forward. The thesis ends with conclusions and suggestions for improvement of strategic... [to full text]

Iki XIX amžiaus vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas, tačiau 1935 m. TDO priėmė konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“ ir valstybės įsipareigojo trumpinti darbo laiką, kartu žiūrėdamos, kad nenukentėtų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos DK 144 straipsnyje yra nustatoma 40 val. normali darbo savaitė, kuri gali būti viršijama iki 48 val. per savaitę tik viršvalandinių darbų atveju. Lietuvos Respublikos DK 151 str. numatyti atvejai, kada viršvalandiniai darbai yra leidžiami. Iš to matyti, kad viršvalandžiai Lietuvoje yra faktiškai uždrausti. Lietuvos Respublikos DK 152 str. numatytos nuostatos, nustatančios viršvalandinių darbų apribojimų atvejus, kai jie leidžiami ir viršvalandinių darbų trukmę. Lietuvos Respublikos DK 144 str. 4 d. numato kategorijas tam tikrų darbuotojų, kuriems darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Šios kategorijos yra detalizuotos LR Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos DK 145–146 straipsniuose yra nustatytos darbo laiko rūšys, kurios išskirtos pagal darbuotojų amžių, darbo režimą, darbo sąlygas ir kitus kriterijus, kuriuos detalizuoja LR Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos DK 149 str. yra nuostatos, susijusios su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, kurios taikymas Lietuvoje yra labai ribotas. Nakties darbą reglamentuojančios normos yra Lietuvos Respublikos DK 154 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnyje išdėstytos normos yra susijusios su budėjimo rūšimis... [toliau žr. visą tekstą] / Till the middle of the XIXth century hours of work was unlimited. However in 22nd of June 1935 International Labour Organisation adopted ‚Forty-Hours Week‘ convenion No 47, where member states undertake to provide the working week to be progressively ruduced to the extend that guarantee decent standart of living for themselves and their families. In the article 144 of Labour Code of Lithuania is setted 40 hours working week, which may be exceed to 48 hours working week including overtime. In the article 151 of Labour Code of Lithuania is provided exceptional cases, when overtime could be done. As a metter of fact generaly overtime work is prohibited. There are exceptional cases named in the articles 150–152, when overtime is permited, number hours to be worked. In the article 144,4 named the specific categories of employees as well as persons on duty in permises may be up to 24 hours per day, which are detailed by Government regulations. In articles the 145–146 there is provided types of working time excluded depends on employees age, work conditions and other matter, which are detailed by Government regulatios as well. There are detailed provisions in the article 149 related to reference period of working time, which is application limitted. The regulations of night work is seted in the article 154. Article 155 provides regulations for on-call work. As in recomendations anounced by European Commision to separate on-call time from inactive part of on-call time and use... [to full text]