Darbais kuriame savo istoriją, tarsi stebuklinį mitą, kuris tampa savotišku veidrodžiu, rodančiu regimus ir neregimus mūsų sielos pavidalus. Gintauto Nauronio tapyba taip pat jo gyvenimo metraštis, abstraktūs vaizdai, žmogaus pažvelgimas į save, į savo vidinį pasaulį, charakterio, temperamento savybes, egzistenciją. Aliejinės tapybos darbų kolekcija "Abstrakti vizija"- tai sielos harmonija, kurios nereikia filosofiškai paaiškinti – užtenka išgyventi, pajusti, nuspėti. Dailininko prigimtis, įvaldyta tapybinė technika, sugebanti įkvėpti gyvybę drobei. Įvairiausių spalvų ir atspalvių deriniai, kompozicijose panaudota linija, tapybos ciklui suteikia ypatingo skambesio. Darbuose dvelkianti ramybė, nuoširdumas, tyrumas, fantazija, jautrumas, optimizmas, ryžtas, geros, šviesios mintys užpildo naujais pojūčiais kiekvieno žiūrovo sielą ir gerą nuotaiką… Dinamiškas modernistinis tapymo būdas, kurio pagrindas - tikėjimas, esą vidines pajautas, intuicijas, jausmus, potyrius bei būsenas betarpiškai perteikia spontaniška estetinio impulso raiška, suardanti nusistovėjusį pasaulį, jo vaizdą ir deformuojanti jo pavidalus. Magistro darbas susideda iš dviejų dalių: teorinio aprašo ir praktinio kūrybinio darbo. Teorinėje dalyje apžvelgiama kolekcijos koncepcija, idėjos ir temos paieška, darbe nagrinėjama problema, darbo tikslo bei uždavinių konkretizavimas, apžvelgiamos abstrakcionizmo, ekspresionizmo, fovizmo temos, spalvos reikšmė mene, kompozicijos... [toliau žr. visą tekstą] / By works we create own history, sort of magic myth, which becomes a peculiar mirror showing visible and invisible our shapes of soul. The painting of Gintautas Nauronis and also his chronicle of life, abstract images, and human’s look into himself, his inner world, character, temperament’s features, existence. The creative collection of oily paintings Abstract Vision – it is soul‘s harmony, which is needn‘t to explain philosofically – it is enough to outlive, feel, foresee. The nature of painter, acquired pictorial technique, which is able to animate for a linen. The combinations of various colours and tones, a line used in the composition give a special sound for cycle of painting. The calm, warm, energy, breath, optimism, strength, sensibility and even love whiffling in the paintings, fill every spectator‘s soul and moode by new feelings... Dynamic modernistic method of painting, whose principle - belief that sensations, intuitions, feelings, experiences and states are proximately conveyd by spontaneous aesthetical expression of impulse, which destroys a well-established view of life and deforms its shapes. Dissertation consists of to parts: theoretical schedule and practical creative work. In the theoretical part it is overlook ideas and search of theme, the significance of abstractionism, expressionism, fovism and colour in the art, conception of composition, it is also provided theoretical material of Dr. Robert Belton What is Art?, What is... [to full text]

Šiuolaikinio meno pasaulyje vis labiau ryškėja socialinėje atskirtyje atstumtojo, keistuolio personažas, jo būties problema visuomenėje. Daugeliui meno kūrėjų tokių personažų gyvenimo būdo ar paties, kaip asmenybės analizavimas tampa įkvėpimo šaltiniu kūrybai. Metamorfozė mano darbe – žmogaus virsmas atstumtuoju visuomenėje. Ryškėjanti socialinė atskirtis ir socialinių sluoksnių gradacija, taip pat šiandieninėje visuomenėje išskiriama silpnųjų ir atstumtųjų grupė. Šio darbo nagrinėjama problema padeda pastebėti ir išskirti vieną iš aktualiausių šiandieninių temų – kodėl žmogus tampa visuomenės atstumtuoju. Darbo objektas. Trijų tapybos darbų ciklas, paremtas Francio Kafkos novelės „Metamorfozė“ motyvais. Novelė „Metamorfozė“ ir jo herojaus Gregoro Zamsos istorija, mane įkvėpė kūrybai ir tapo pagrindiniu diplominio darbo atspirties tašku. Nesiimu iliustruoti pačios novelės ar kaip nors grupuoti savo darbus suskirstant kūrinį į tam tikrus segmentus, tiesiog ši novelė mane įkvėpia kūrybai, sukelia vidinius jausmus, vaizdinius. / Contemporary art in the world are becoming increasingly apparent in the social exclusion, eccentric character, it being a problem in society. Many artists these characters or the same lifestyle as the analysis of personality is a source of inspiration creation. Metamorphosis of my work – the human transformation in outcast society. Becoming visible social exclusion and social backgrounds, graduation, and identifies weaknesses in today society and outcasts group. This work examines the problem helps detect and identify one of the most pressing issues today - why a person becomes a public outcast. The object: three series of paintings based on the novels of Francis Kafka “Metamorphosis” motives. Work focused on the environment, as well as an existing human being marginalized as the character Gregor bequest identify with the environment. Therefore, my work in the respective places and spots in the line help, with some emphasis on the human body parts. Hands, feet, facial fragments only as a hint indicating that this man abandoned in the environment exists. Earlier consideration of outcasts who live in their created world adapts itself to accept the environment, these two segments are inherent in public.

Darbo objektas – keturių tapybos darbų kolekcija „Irstančios materijos“. Darbuose bandžiau tapybiškai pavaizduoti siena. E. A. Cukermanas rašė – „Jei dailininkui mažai rūpi buitinės/ socialinės problemos ar vienadienės aktualijos, jei jis mintimis gręžiasi į Universumą, galimas dalykas, kad jis pasuks link abstrakcijos“. Mano darbai abstraktūs. Tapau irstančias materijas taip stengdamasis atitrūkti nuo mus supančio materialaus pasaulio. Žmonės susvetimėję, užsidarę savyje. Darbais noriu parodyti žmonėms, kad pasaulis nebūtinai yra toks kokį mums tapo normalu matyti. Meno objektai supa kiekvieną žmogų. Tereikia atidžiai stebėti. Gali būti, kad žemės grafika ar suiręs sienos paviršius gali įkvėpti naujiems kūriniams. Darbo tikslas – pritaikyti savo išmoktas tapybos technikas. Pateikti tapybine kalba nutrupėjusias, suirusias, daugiasluoksnes sienas ir atitrūkti nuo jų pradinio vaizdo. Ieškoti problemų sprendimo būdo, įvykdyti sau iškeliamas užduotis. / Object of work - a collection of four paintings "The Disintegration of Mater". In my works I tried to display the walls in painting. E. A. Cukermanas wrote - "If the painter was little concern for domestic / social issues, or old news, if it turns thoughts to the Universe, it is possible that he turned toward abstraction". My works are abstract. I’m painting the disintegration of matter and trying to break away from the physical world that surrounds us. People alienated withdrawn life. I want to show people with paintings that the world is not necessarily what has become normal for us to see. Art objects are surrounded by everyone. Just be carefully monitored. It may be that the soil or ramshackle wall graphics surface can inspire new painting works. The aim is to adapt my learned painting techniques. Provide into pictorial language broken to the small pieces, disintegrated, multi-wall and break away from their original image. Find solutions for the problems; solve the tasks set out for myself.

Baigiamajame darbe suteikti įspūdį, kuris išreiškiamas per spalvas, dėmes, šešėlius ir judesį. Baigiamojo darbo atlikimo technika yra gana nauja, nes tokio tipo darbų nėra. Ieškant pavyzdžių, jų nebuvo rasta. Technika buvo atrasta remiantis bandomųjų darbų eskizais. Pasirinkus pastozinę tapybą, galima nutapyti įvairias temas išreiškiant jas abstrakcijomis, judesiu, spalvomis. Abstrakcija prasideda nuo tikrovės, kuri apkarpoma atsikratant pertekliaus, ir galiausiai atsiskleidžia vertinga, dažnai netikėta esmė, sukuriamas minimalus žodynas, perteikiantis kuo daugiau pojūčių ir jausmų. / To create an impression witch is expressed by colors, splashes, shadows and movements. The technique of my bachelor is quite new, because there aren’t such types of works. In searching such works it was not found. This technique was found with reference to experimental sketch of work. In selecting the postoso action painting is possible to paint various themes expressing it with abstractions, movements, colors. The abstraction starts from reality which get a rid of abundance and ultimately dehisce valuable, frequently unexpected essentiality. Is creating a minimal vocabulary witch convey more sensations and sensibilities.

Tiek kūrybos procese, tik užbaigtame kūrinyje man svarbiausia yra paties vaizdavimo proceso preparavimas. Savo darbuose stengiuosi balansuoti tarp kūrinį sudarančių elementų ženkliško autoreferentiškumo, tapybos stilistinio autoreferentiškumo ir procesiškumo bei bandymo ženklų ir nuorodų pagalba kurti asociacijų ir būsenų tinklą. Projekto pavadinimas ( Vyksmo vieta ) yra pasitelkiamas kaip dviguba nuoroda. Viena vertus, yra nurodoma į drobės paviršių kuriame yra konstruojamas kūrinys. Kita vertus, pavadinimas veikia kaip nuoroda į įsivaizduojamą ženklų ir asociacijų tinklo kuriamo pasakojimo veiksmo vietą. / My paintings aim at making a preparation of the process of depicting. It applies to both - painting as a completed image and the process of making it. I am balancing between the signifying autoreferntiality of each element in my painting, autoreferentiality of the process of constructing the painting and the network of associations and perceptions generated by signs and references. The title of the project ("Place of occurrence") is used as a double reference. On one hand, it refers to the canvas itself on which the painting is being constructed. On the other hand, it refers to a place of a story, generated by the interplay of signs, references and associations.

Svetlana‘s Penkauskienė‘s oil painting collection „Tirpstanti riba“(„Melting bound“) consists of eight separate paintings, that covers the idea of similarity an difference of disparity in age, realized through oil painting. Man‘s figure disappears from paintings of modern art in nowadays. Despite that man‘s figure were the most common and essential piece in paintings of old-world, nowadays it fades. Today the mainstream of modern and abstract art allows us to analyze man‘s physiologic, psychologic and philosophic aspects even without touching the substantial. That is why it is essential to unfold this problem now, when it’s so distant in nowadays and in the other hand it’s so close to our life. In my collection of paintings I try to represent the disparity in age in a different way, I try to discover the similarity and difference of young and old. The intercourse problem between young and old is not only a nowadays problem, it was relevant in all times, but nowadays in these youth-cult times, this is a matter of great importance. So it was my decision to analyze those two separate, always different and always stationary, aspects of youth and age. Whole art work was realized through oil painting. It’s a steady and durable technique, which ensures the work to be done like it was meant to be done in a first place. The aim of art is not the truth, - it’s beauty. Art is not a mirror of reality – it creates one. And it even doesn’t matter if this “new” reality doesn’t represent... [to full text]

The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text] / Disertacijos santraukoje nurodomi analizuoti Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijos santraukoje atskleidžiamos Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidos ir galimybės. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX... [toliau žr. visą tekstą]

Masinėje kultūroje vaizduojamas žmogaus kūnas dažniausiai atrodo labai įprastas ir fiziškas. Visuomenėje pastebima, kad tik skirtingos mokslo disciplinos tyrinėja tam tikrus kūno vaizdavimo metodus. Kūnas dažniausiai egzistuoja kaip, fiziologinis, anatominis, etnologinis, religinis ir estetinis. Diplominiame darbe „Žvilgsnis į priekį, žingsnis atgal” analizuojama moters, kaip stebimojo objekto raida tradiciniame mene, kine ir videomene. Pagrindinė, kylanti iš moters kaip žiūrimojo meno objekto sampratos problema yra, kaip galima konceptualizuoti realų žiūrovo žvilgsnio mechanizmą ir žiūrėjimo malonumą, kito¬kį, nei tapatinimasis su vyriškojo žvilgsnio objektu. Diplominiame darbe nagrinėjami moters įvaizdžio kaita mene ir naujas požiūris į moterį, kaip vertinamąjį meninį objektą. Normatyvinėje lyčių sistemoje, kurią sergsti heteroseksualumo imperatyvas, paprastas žiūrėjimo situacijos apvertimas neįvyksta (vyrui tapus stebėjimo objektu, moteris automatiškai netampa stebinčiu subjektu). Todėl, siekiant struktūrinių permainų vaizdinėje lyčių reprezentacijoje, teko nagrinėti patį heteroseksualinį imperatyvą. Skaitmeninės tapybos portretų cikle „Žvilgsnis į priekį, žingsnis atgal” bandyta žiūrintįjį ir žiūrimąjį sukeisti vietomis ir paversti moterį iš vertinamojo objekto į vertintoją. / Human flesh for many it seems very normal and physically. In a society noted that only they are capable of different academic disciplines to engage in some physical exploration. The body exists as physiological, anatomical, ethnological, religious and aesthetic. The paper analyzes the woman as object tracking developments in the traditional arts, cinema and video art. The main problem arising from the woman observed an object of art concepts: how to conceptualise the actual mechanism of sight of viewers and viewing pleasure, other than an identification with the object of male gaze. The work deals with women in the art of image change and a new approach to women, as assessed in an art object. Gender-operative system, which is imperative sergsti heterosexuality, a simple viewing situation inversion takes place (the man has become the object of observation, the woman does not become automatically monitor the subject). Therefore, to structural changes in the image of gender representation, had to consider the most heterosexual imperative. Digital portrait painting series "Looking forward, step backward and watching a visible attempt to reverse and transform a woman into an object of the benchmark estimator.

XVII – XIX a. ir XX a. II pusės – XXI a. liaudies tapyba Lietuvos dailės istorijoje izoliuotos ir tarpusavyje beveik nelyginamos. XVII–XIX a. lietuvių liaudies tapybos reiškinį apibrėžia buitis ir religija. Valstiečio gyvenime abi sritys buvo neatskiriamos, tai reiškia, jog viena kitą veikė. Šventojo atvaizdas buvo interpretuojamas ne tik kaip estetikos pagrindu sukurtas religinis objektas, bet ir kaip ryšininkas tarp materialaus ir transcendentalaus pasaulio. Dėl tos priežasties atvaizdai iš bažnyčių (kurios suvoktos kaip šventa erdvė) paplito valstietijos tarpe. Periferijos bažnyčių interjerą puošė pasimokiusių liaudies meistrų paveikslai - profesionaliosios bažnytinės tapybos kartotės. Jos tapdavo pagrindu savamokslių meistrų kūrybai. Priklausomai nuo bažnyčios titulo, ir maldos namuose kabėjusių paveikslų – nuo parapijos globėjo iki stebuklingų atvaizdų kartočių – valstietijos tarpe plito analoginiai pavyzdžiai. Egzistavo keletas „universalių“ šventųjų, kurių atvaizdai plito nepriklausomai nuo propaguoto kulto. Jie daugeliu atvejų susiję su pragmatiškuoju aspektu: saugojo nuo gaisro, ligų, kitokių nelaimių. Tiek pasimokę, tiek savamoksliai meistrai tapė griežtai pagal krikščioniškos ikonografijos taisykles: šventieji buvo atpažįstami iš jiems būdingų atributų. Autorinei kūrybai vietos beveik nebuvo. XX a. pradžioje liaudies tapybos tradicija nunyko dėl spausdintinių devocinių atvaizdų gausos, „gražumo“ ir pigumo. Liaudies tapybos sugrįžimą žymi XX a. II pusė. Dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk paintings periods during their existence from 17th to 19th and from the second half of the 20th to 21st centuries were isolated and no one has ever tried to compare them. 17th – 19th centuries Lithuanian folk painting defines the phenomenon of everyday life and religion. Both these areas of peasant life, were connected. What is more, it means that they used to influence each other. Holy image was interpreted not only as an aesthetic-based religious object, but also as a liaison between the material and the spiritual world. Periphery church interior used to be decorated with folk art paintings of instructed unprofessional artists, who have had reiterated church paintings. These images became the basis of self-taught artists works Both instructed unprofesionals and self-taught masters painted in strict accordance with the rules of Christian iconography: the saints were recognizable from their characteristic attributes. There were no space for artists imagination. In the beggining of the 20th century folk painting tradition disappeared because of industrial prints. They were „beautiful“ and cheep. Folk painting returned in the second half of 20th century. Because of the political situation (the second Soviet occupation of Lithuania had lasted from 1944 to 1990) in the public domain folk paintings have evolved only in conformistic genres: landscape, portrait, genre paintings, or ideological images. Sacral folk painting mostly unfolded in a private space, so they... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. / The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.