Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. / The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.

Diplominio darbo idėja sukūrė asmeninė patirtis keliaujant viešuoju transportu (šiuo atveju - autobusu). Man didelį įspūdį paliko žmonių bendravimas ir komunikavimas tarpusavyje pvz.: kuomet pilnas autobusas žmonių tyli ir nebendrauja tarpusavyje ar kai koks nors vaikas, įsijungęs mobiliojo telefono melodijas, groja visame autobuse. Tai mane inspiravo sukurti kompiuterinės tapybos iliustracijas. Kurdamas kompiuterines iliustracijas pateikiu savo požiūrį į visuomenę, žmonių tarpusavio komunikavimą, bendravimą, kas šiame darbe man ir yra aktualiausia. Taip pat yra aktualu ir darbų vizualumas ir jų pateikimas ekspozicijai. Diplominio darbo problematika kyla iš šiuolaikinės Lietuvos visuomenės, kuri dabar išgyvena susiskaldymo būseną, ekonominę krizę, įvairias pasaulio katastrofas. Man įdomu iliustruoti ir bandyti analizuoti šių dienų Šiaulių visuomenę, kuri naudojasi viešuoju transportu bei užfiksuoti vyraujančias nuotaikas tarpusavio žmonių komunikavime. Viešasis transportas, šiuo atveju, yra žmonių sambūrio vieta, kurioje žmonės keliauja iš taško A į tašką B, o kitu atvejų - tai visuomenės dalis, kuri savo noru užsidariusi autobuse komunikuoja su kitais individais. Vienas iš diplominio darbo tikslų yra sukurti kompiuterines iliustracijas atspindinčias visuomenės bendravimo ryšį ir išnagrinėti visuomenės, menininko bei technologijų tarpusavio komunikavimą. Iliustracijos tampa ne tik meno kūriniais, bet ir patalpinti virtualių bendruomenių puslapiuose jie komunikuoja su... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the Bachelor thesis was influenced by personal experience which was gained by using public transport. The ways of communication in the bus gives huge impression. For example when there are full bus of people and no one has a conversation or when youngsters turn their mobile music on, so that everyone in the bus could hear it. These situations inspired me to create illustrations by using digital technologies. By creating digital illustrations I present my attitude towards our society and lack of communication between people. Moreover, by creating these illustrations huge attention was given to their visual properties and how they will be represented in exposition. The topic of the Bachelor thesis was influenced by Lithuanian society which at the moment is experiencing lethargy which is the result of the economical crisis and other global disasters. I am interested in showing and analyzing communication of nowadays society in Siauliai town In this case, public transport is the plays where people gather in oder to reach their destination. What is more, individual which choses public transport in some way is forced to get into contact with other people. One of the aims of this paper is to create digital illustrations that would represent society‘s communication and to analyze relations between society, artist and technology. Moreover, digital art is not only the pieces of art because when digital illustrations are placed in the public sites, they become as one of... [to full text]

Современное искусство, фотография, живопись. / Daugiausia dėmesio skirdama XX ir XXI amžiaus fotografijai ir tapybai, pasirinkau buvimo/nebuvimo temą. Mane domina vieneto buvimo santykis visuomenės kontekste. Ieškau skirtumų, panašumų, išraiškos bei priklausomumo priemonių tarp aukščiau pateiktų meno sričių. Fotografiją reprezentuoja Toddo Hido (Houses), Cindy Sherman (Untitled Film Still, History Portraits) ir Andrzejo Kramarzo (Things, Home – bendradarbiaujant su Weronika Łodzińska) pasirinkti kūriniai. Tapybos atveju nurodau į kūrinius: Franciso Bacono (Head I-IV, Study of Pope Innocent X by Velazquez, Three Studies a Portrait of Lucian Freud, Triptych Studies from the Human Body), Romano Opałkos (ОPALKA 1965/1-) ir Gerhardo Richtero (Mrs Wolleh with children, Nanni and Kitty, White). / Contemporary art, photography, painting.

Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. / The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Molbertinės tapybos darbai Lietuvos visuomeninių pastatų architektūroje“ nagrinėjami XX-XXI a. pr. Lietuvos visuomenių pastatų interjerai, kurių svarbi meninės raiškos priemonė yra molbertinės tapybos paveikslai. Išsamiai analizuojamos paveikslų naudojimo visuomeniniuose interjeruose prasmės, tapybos integravimo architektūroje istorinės raidos ir dabarties tendencijos. Išryškinami tapybos ir interjero architektūros sąveikos kompoziciniai principai ir dermės dėsningumai. Daroma išvada, kad tiek estetiniu, tiek semantiniu požiūriu tapybos kūriniai gali būti svarbūs architektūrinės erdvės formantai ir, nepaisant daiktinės aplinkos formavimo tendencijų XX a. pabaigoje - XXI a. pr. pokyčių, molbertinės tapybos naudojimas architektūroje išlieka tvarus. Darbo apimtis - 94 psl. 97 iliustracios, 1 lentelė, 94 bibliografiniai šaltiniai. / In master's thesis final paper work “Easel painting in the architecture of Lithuanian public buildings” interiors of public buildings at the period of XX and the beginning of XXI century in Lithuania are considered. Easel paintings have a very important mean of art expression in these interiors. Meanings of use of paintings in interiors of public buildings, historical developments and tendencies of paintings integration in nowadays architecture are analyzed at length. Fundamentals and consistent pattern of harmony of interaction between painting and architecture of interior are highlighted. The conclusion is done that painting works could be important formants of architectural space in esthetical and semantic points of view. Moreover, the usage of easel painting remains stable despite the tendency changes in formation of materialistic surrounding at the end of XX century and at the beginning of XXI century. Size of the paper work - 94 pages, 97 figures, 1 table, 94 bibliographical sources.