Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje ir nustatyti tobulintinas kovos su korupcija sritis siekiant užkirsti kelią korupcijai bei sumažinti jos mastus. Iškeltam tikslui pasiekti darbe pirmiausia nagrinėjama korupcijos samprata pagal Lietuvos ir užsienio teisės aktus, teisės doktriną, identifikuojamos esminės korupcijos atsiradimo priežastys ir sąlygos siekiant įvertinti, ar egzistuojanti korupcijos prevencijos ir kontrolės sistema Lietuvoje yra pajėgi šias priežastis ir sąlygas eliminuoti bei sumažinti jų įtaką korupcijos paplitimui. Korupcijos prevencijos ir kontrolės teisinio reglamentavimo analizė darbe apima svarbiausius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Daug dėmesio skiriama Lietuvoje egzistuojančių korupcijos prevencijos priemonių teisinio reglamentavimo analizei, išskiriamos pagrindinės korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančių teisės aktų tobulintinos sritys. Antikorupcinės politikos Lietuvoje vertinimui darbe remiamasi daugeliu korupcijos reiškinį nagrinėjančių tarptautinių organizacijų ir kitų institucijų tyrimo rezultatais: Transparency International, Freedom house, Pasaulio banko, Global Integrity, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kt. atliktais sociologiniais tyrimais. Palyginimui yra apžvelgiama ir kitų užsienio šalių antikorupcinė politika, išskiriami svarbiausi šių šalių kovos su korupcija sėkmės bruožai. Darbe pateiktos išvados ir pasiūlymai yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this essay is the analysis of legislation on corruption prevention and control in Lithuania, find the areas, where the anticorruption actions need to be improved in order to prevent corruption and reduce its scale. Firstly to achieve the aim the concept of corruption must be analyzed according to Lithuanian and foreign laws, legal doctrine, identify the key causes and conditions of corruption in order to assess whether the present corruption prevention and control system in Lithuania is able to eliminate these causes and reduce the spread of corruption. The analysis of the corruption prevention and control of the legal regulation includes the review of the key national and international law acts. Much attention is paid to explore the existing law in Lithuania on corruption control and the main corruption prevention legislation areas to amend are also distinguished here. The assessment of anticorruption Policy in Lithuania is based on many international organizations and other institutions such as Transparency International, Freedom house, World Bank, Global Integrity, the Lithuanian Free Market Institute study results and carried out sociological researches on the corruption phenomenon. For a comparison foreign anticorruption legal systems are overviewed and the most important success features to combat corruption in these countries identified. The findings and suggestions of this essay are seen to be important for the future anticorruption policy... [to full text]

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]

Lietuva kaip ir daugelis Europos valstybių savo naujajame CK įgyvendino pliuralistinę civilinių santykių objektų doktriną priskirdamas prie jų turtines teises. Šiame darbe analizuojamas specifinis teisių perleidimo sandoris – paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis. Šio sandorio probleminės sritys yra šios: paveldėjimo teisių perleidimo ribos, atsakomybė už palikėjo skolas, įpėdinio statuso perleidimas, dalies paveldėjimo teisių perleidimas, dokumentai, kurių pagrindu patvirtinama paveldėjimo teisių įgijėjo nuosavybė, taip pat aptariamos prielaidos vertinti šią sutartį kaip turinčią rizikos elementą. Pati paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis labai palengvina įpėdinio padėtį šių teisių disponavimo atžvilgiu. Tačiau ji retai taikoma dėl per mažo jos analizavimo teisinėje praktikoje. Darbe išreiškiama nuomonė, kad paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi yra perleidžiama palikimą priėmusio įpėdinio subjektinė turtinė teisė, kurios objektas – paveldėjimo teisės arba kitaip – palikimas, kaip turtinis kompleksas, suprantamas kaip vientisa teisių ir pareigų visuma, pripažįstama nematerialiu turtu, kuris gali būti perleistas iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taip pat didelę reikšmę turi paliko priėmimo būdas, nuo kurio priklauso ir paveldėjimo teisių pirkėjo atsakomybė už palikėjo skolas. Darbe kritiškai vertinama besiformuojanti Lietuvos teismų praktika, nepripažįstanti galimybės perleisti įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių dalies, ar... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania as well as many European countries has implemented in the new civil code the pluralistic civil relations of objects to the doctrine of assigning property rights. This paper analyzes the specific assignment transaction - sale and purchase agreement of succession rights. The transaction problem areas are the following: limits of the transfer of succession rights, responsibility for the debts of the deceased, sale of status of the successor, documents which confirms the property rights for the purchaser of succsession rights, also discussed the assumptions to assess the agreement as having the element of risk. The same sale and purchase agreement of succession rights makes it easy for the successor position in respect of the disposition of those rights. However, it is rarely applied due to lack of analysis of its legal practice. The paper expressed the view that the successor rights of the sale and purchase agreement of succession rights is transferred to the heir to the legacy which has adopted a subjective property right, the object - the right of successor - legacy as property complexes, seen as an integrated set of rights and obligations, recognized as an intangible asset that can be transferred to the right of succession certificate. It is also very important for left-making process, which depends on the successor rights of the buyer's responsibility for the debts of the deceased. The paper criticizes the nascent Lithuanian case law that does not recognize the... [to full text]

Santrauka Magistro baigiamajame darbe „Ar Lietuvos valstybė pažeidžia žmogaus teises nesuteikdama asmenims nemokamo gydymo?“ nagrinėjama viena iš svarbiausių žmogaus teisių – teisė į sveikatos priežiūrą. Nemokamo gydymo tema mūsų šalyje yra kiek nauja, mažai nagrinėta, tačiau be galo aktuali, nes situacija Lietuvoje rodo, kad yra neatitikimų tarp to, kas įtvirtinta teisės aktuose ir praktikos gydymo įstaigose. Pirmoje darbo dalyje išsamiai apibrėžiama teisės į sveikatos priežiūrą samprata. Šiame skyriuje analizuojama sveikatos priežiūros samprata, „sveikatos“ sąvokos aiškinimas ir tikslai. Be to kalbama apie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvoje. Taip pat aprašomos pacientų teisės ir pareigos. Antroje darbo dalyje aptariama teisė į nemokamą gydymą tarptautiniu lygmeniu, kalbama apie skirtingas užsienio valstybių sistemas sveikatos priežiūros sektoriuje, požiūrį į žmogų ir jo teises. Taip pat analizuojama situacija Lietuvoje, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti tarptautiniai teisės aktai. Trečioje darbo dalyje pateikiama privalomojo sveikatos draudimo samprata bei jo reikšmė. Akcentuojami privalomojo sveikatos draudimo privalumai ir trūkumai. Taip pat pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, padėję atskleisti nagrinėjamos temos problematiką. Darbe nagrinėjama keturių pažangių pasaulio šalių - Australijos, Kanados, Lenkijos ir Vokietijos sveikatos priežiūros sistemos modeliai, plėtojimosi istorija bei teisinis reglamentavimas. Išsamiai... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the Master’s final thesis “Does Lithuania violate human rights by refusing to provide treatment for people free of charge?” are analyzed the obligation of the State, set by Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania and problems in the health system. The right to free of charge treatment belongs to the group of social human rights. The implementation of this group of human rights usually depends on the economic situation of the state and, in particular, right to free charge treatment depends on the health protection policy of the state. Health care systems are criticized around a world. By reason of expensive medical technologies and medicine as such, require huge sums of money, which is scare. Patient’s needs and expectations for health care, health and quality of life are growing. Patients become more aware and demanding on health care. In these conditions health care quality helps to save resources and better meets patient’s needs and expectations. Globalization and privatization processes determine expansion of health care services and patient’s market. The Constitution was adopted by referendum on the 25th of October 1992. Since these days continues a period of biggest changes: a new system of social, economical, political relations was settled. The right of to free of charge health protection is established in Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania, which determines that the state shall take care of people’s health and... [to full text]

Vagystė – tai labiausiai paplitęs teisės pažeidimas (tiek kaip nusikaltimas, tiek kaip administracinis teisės pažeidimas) ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Faktiškai bendras teisės pažeidimų skaičius labiausiai priklauso nuo vagysčių skaičiaus. Kaip ne būtų keista, dauguma žmonių įsitikinę, jog iškraustyti kišenes nepastebint jų savininkui – fiziškai neįmanoma. Deja, statistiniai duomenys byloje ką kita. Pavyzdžiui vien Vilniuje per 2003m. įvykdytos 1309 kišenvagystės, kvalifikuotos pagal BK 178str. 1d. O kiek dar padaryta administracinių teisės pažeidimų? Pranešimas, kad šalyje padidėjo nusikalstamumas, dažniausiai reiškia, kad padaugėjo nusikaltimų nuosavybei, o ypač vagysčių. / The fear to become a victim of a crime makes human‘s security feeling less, and makes social life inadequate that‘s why it‘s published everwhere that the security of property is one of the most important functions of the government. Despite juridical human‘s security of property thefts consists about 80% of all the registered crimes in Lithuania. Lawyers faces that breaches of the criminal law are natural and inevitable element of the social life, however not all of these breaches we can say it‘s normal. Despite that crimes are inevitable element of the social life, governement must try to do something that there would be less crimes and people fealing of security must always be at the center of attention of the authority. The theft is the most popular breach of law not even in Lithuania but also in all the world. It‘s strange but most people who don‘t have had any deals with pickpockets are sure that turning out of pocket when the owner doesn‘t see is not possible. Despite that pickpockets takes about quarter of all the crimes of property (thefts) in Vilnius. In nowdays pickpocket is nice-dressed, invisible and inconspicous, capable, he can melt into the crowd very fast, acute, smart, supple and which has other right features, which gives him self-confidence and an opportunity invisible turn out the victim‘s pockets. Specifically are emphasize the profesional pickpockets, which are always training: hands quickness, specializes doing pickpockets by different ways and... [to full text]

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]

Šis magistro darbas skirtas fizinio asmens teisės palikti turtą testamentu įgyvendinimo analizei. Darbas suskirstytas į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje išsamiai nagrinėjamos testamento sudarymo sąlygos, kiekvieną iš šių sąlygų aptariant atskirai. Kitoje dalyje analizuojamos fizinio asmens teisės palikti turtą testamentu ribos, siekiant išsiaiškinti kiek laisvės turi asmuo spręsdamas savo turto likimą po mirties. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skirtas privalomosios palikimo dalies instituto analizei. Trečiojoje dalyje nagrinėjami tam tikri asmens tesės palikti turtą testamentu ypatumai. Didelis dėmesys šioje dalyje skiriamas specifinės testamentų rūšies – bendrųjų sutuoktinių testamentų aptarimui. Ketvirtoji darbo dalis skirta testamentų rūšių analizei Paskutiniojoje darbo dalyje išsamiai nargrinėjama kaip testatoriaus valia, išreikrta testamente, yra įgyvendinama. Atlikus išsamią magistro darbo temos analizę nustatyta, kad didžiausią įtaką testamento galiojimui turi testatoriaus veiksnumas testamento sudarymo metu, bei tinkama testatoriaus valios išraiška testamente. Išsiaiškinta, kad labiausiai palikėjo teisę laisvai spręsti turto likimą mirties atveju riboja privalomosios palikimo dalies institutas. Analizuojant atskirų testamentų rūšių privalumus nustatyta, kad nors oficialiojo testameno sudarymas susijęs su tam tikromis išlaidomis, formalumais ir procedūromis, šios rūšies testamentą nuginčyti sunkiau nei asmeninį, todėl didesnė tikimybė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The exercise of a natural person’s right to leave property by a will is analyzed in this Master’s paper. The paper is divided in to five major sections. A thorough analysis of conditions of making a will is provided in the first part of this paper. Each condition is analyzed separately. The other part of the paper is for analyzing the limits of a persons right to leave property by a will, trying to clarify how much freedom in deciding the ownership of his property after death, one has. The biggest attention in this section is paid for the analysis of mandatory share of inheritance. Specific features of the natural person’s right to leave property by a will are analyzed in the third section. The types of testaments are analyzed in the fourth section. The biggest attention in this section is paid to the joint will of spouses. A thorough analysis of the way the last will of the testator is enacted is provided in the last section of the paper. After a thorough analysis of the Master’s paper topic the following conclusions were made. The biggest influence to the validity of a will is made by the legal capability of a person during the making of the will and the expression of the testators will. The research showed that the right to mandatory share of inheritance is the major restriction to leave property to specific persons. To conclude the analysis of the types of testaments it may be said that despite of the fact that making of an official will means additional expenditure... [to full text]

Šiame magistriniame darbe analizuojama, kaip individualios peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis į pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos – tarptautinius individualias peticijas nagrinėjančius organus: JT Žmogaus teisių komitetą, įsteigtą pagal 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir individualias peticijas nagrinėjantį remiantis 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviu protokolu dėl peticijos teisės, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą, įsteigtą pagal 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, bei JT Komitetą prieš kankinimus, įsteigtą pagal 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą už jį ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, įsteigtą pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Taryboje individualios peticijos teisė buvo įtvirtinta anksčiausiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių institucijų, tad jo praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. Magistriniame darbe plačiai nagrinėjami reikalavimai, keliami individualioms peticijoms, remiantis aukščiau minėtomis tarptautinėmis sutartimis. Palyginus individualių peticijų priimtinumo kriterijus, galima teigti, kad jie iš esmės sutampa, kreipiantis tiek į JT komitetus, tiek į ET Europos... [toliau žr. visą tekstą] / This work subscribes how right to individual petition is implemented in two main and most effective international organizations – United Nations and Council of Europe – and their international institutions which may consider individual petitions: the Human Rights Committee established according to 1966 International Covenant on Civil and Political Rights, the Committee on the Elimination of Racial Discrimination established according to 1965 Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, the Committee Against Torture established according to 1984 Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment and European Court of Human Rights established according to 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Right to individual petition was first acclaimed by Council of Europe in 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. European Court of Human Rights is one of the main and most effective institution considering individual petitions. Its case-law is really important and deserves much attention in this work too. Requirements for the individual petitions according to the above mentioned conventions are broadly explained in this work. It is possible to say that requirements for the individual petitions to UN treaty bodies and to the European Court of Human Rights are similar or almost the same, only a few differences can be named: ratione temporis requirement... [to full text]

Šiame darbe yra siekiama glaustai apžvelgti prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje bei pateikti Lietuvoje vykdomos pabėgėlių integracinės programos aprašymą bei jos kritiką. Remiantis šiais tikslais yra analizuojami Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai ir pateikiamos nacionalinės teisės atitikties tarptautiniams ir regioniniams instrumentams vertinimas. Darbe yra iškeliami ne tik integracinio proceso atitikties ES acquis reguliavimui klausimai, bet ir keliamos integracinio proceso tinkamumo per se problemos, taip pat pateikiamos su autoritetingų nevyriausybinių organizacijų pozicija suderintos rekomendacijos kaip modifikuoti Lietuvos integracinę strategiją ir užtikrinti pabėgėlių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimą didesne apimti. Darbe taip pat yra pateikiama pavyzdžių apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių situaciją kitose Europos valstybėse. / This article aims to review pithily the oppurtunities of the implementation of rights of refugees and asylum seekers in Republic of Lithuania, to suggest characterization of national integration programes of Lithuania and to give the critics of it. On this purpose this work aimes to give the analysees of Lithuanian, international legislation and EU acquis. The questions raised in this article are related not only with the match of these national instruments to EU reguliation, but also with the problems of suitability of national integratio process per se. The author also analyses the practise given in certain areas by other countries and the recommendations of NGO.

Šio darbo tema yra tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais. Pagrindinis darbo tikslas yra, remiantis tarptautinėmis sutartimis, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos priimtomis rezoliucijomis, Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, teisės doktrina, išryškinti pagrindinius principų sąveikos aspektus bei pateikti galimus pagrįstus prieštaravimų sprendimo būdus. Nagrinėjama šių principų raida, jų įgyvendinimas, priežastys, dėl kurių principų santykis vertinamas nevienodai, kai kurie susiję probleminiai klausimai. Atskiruose darbo skyriuose pateikiamas tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais tautų, turinčių teisę į apsisprendimą ar jau įgyvendinusių šią teisę, atžvilgiu. / The theme of this work is the relation of the principle of self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability. The main purpose of the work is to clarify main aspects of the interface between these principles, on the base of international treaties, resolutions, adopted by the United Nations General Assembly and Security Council, practice of the International Court of Justice, doctrine of law, and to present the possible manners to solve contradictions. It is analysed evolution of these principles, its implementation, reasons for different interpretation of the relation of these principles, some problematical issues, related to the theme of this work. Separate sections of this work provide the relation of the principle od self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability in regard to nations which have a right to self-determination or which have already exercised this right.