Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

Darbo teisės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – pagrindinės teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia darbo sutarties pagrindu, ir jos pasižymi ypatingais požymiais, kurie išskiria jas iš kitų rūšių teisių ir pareigų. Be to, darbuotojas darbo santykiuose paprastai laikomas silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami jo teisėms ir pareigoms griežtesni reikalavimai, jiems nustatomos ne vienodo svorio teisės ir pareigos. Kito darbo teisės subjekto - darbuotojo kolektyvo – teisių ir pareigų ypatumus lemia jo subjektiškumas, kuris pasižymi tam tikru specifiškumu – daugeliu atveju darbuotojų kolektyvas tiesiogiai realizuoti savo teisių negali. Todėl daugiau kalbama apie šio subjekto atstovavimą. Ir darbuotojai, ir darbdaviai, siekdami organizuotai ginti savo teises ir interesus, vienijasi į organizacijas. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos, šiems subjektams suteiktos beveik vienodos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės, išskyrus tam tikras profesinių sąjungų išimtines teises. Darbdavių atstovai – darbdavių organizacijos – veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuris nėra pritaikytas darbo santykių specifikai ir kuriame nėra išspręstas darbdavių asociacijų narių atstovavimo darbo santykiuose kompetencijos klausimas. / The main labour rights and labour obligations of an employee and an employer may arise, change or expire under an employment contract. These labour rights and duties as to perform work of a certain profession, speciality, qualification or to perform specific duties in accordance with the work regulations established at the workplace; and to provide the employee with the work specified in the contract, to pay him the agreed wage and to ensure working conditions, have special features which set apart them from other (for instance, civil rights and obligations) rights and obligations. Besides, an employee is more vulnerable than an employer so for this reason an employer has more obligations and from him is asking to be more careful than an employee. The other subject of labour law is the staff whose legal capacity is special. The staff can not perform some of his rights and obligations directly, in these cases he needs to be represented by the other entities. Employees and employers may be represented both in collective and individual labour relations. Representation in collective labour relations is regulated by Labour Code, and in this work only the representation in collective relations is studying. Representatives of employees are trade unions and labour councils, they possess almost the same rights of collective representation except some exclusive rights which belong only to trade unions. Employers can be represented by the organisation too. Employers’s organisation is... [to full text]

Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]

Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje Santrauka Konstituciniam Teismui paskelbus 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, Lietuvoje precedentas pirmą kartą oficialiai pripažintas privalomu teisės šaltiniu. Lietuvos teisininkų bendruomenėje buvo ir vis dar yra svarstoma, kokos priežastys lėmė, kad bendrosios teisės institutas tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi. Darbe, remiantis statutinės teisės normomis, Lietuvos teisės mokslo atstovų darbais, bei konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, stengiamasi ištirti ir atskleisti prielaidas bei aplinkybes, lėmusias precedento susiformavimą dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje. Precedento instituto užuomazgų būta jau tarpukario Lietuvoje, tačiau pasireiškus tarybinės teisės intervencijai, jis taip ir liko nesusiformavęs. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teismų vaidmuo ir jų formuojamos praktikos reikšmė palaipsniui didėjo, kol galiausiai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo vadovautis jau sukurtais precedentais, o ne kurti naujus. Tai buvo precedento doktrinos formavimosi Lietuvoje pradžia. / A Precedent as a Source of Law Issues in Lithuania Summary A judicial precedent was established as a binding source of law in the Lithuanian law system by the resolution of the Constitutional Court of the Republic Lithuania, dated 28h March 2006, and the resolution of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, dated 24th October 2007. The question whether the institute of the common law tradition should have had to become a part of Lithuanian law system is still considered and discussed among the Lithuanian lawyers. This paper, which is based on the analysis of legal acts, works of Lithuanian law scientists and decisions of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania, seeks to analyse the background and circumstances under which the precedent institute was established in Lithuanian law system. A germ of the precedent already existed in the interwar Lithuania. However, due to the historical reasons and an intervention of the Soviet law, the precedent institute was not further developed. Later, after Lithuania announced independence, the role of Lithuanian courts and their jurisprudence has become important again. Finally, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has stated that the same cases must be decided in the same way, i.e. they have to be decided not by creating new court precedents, competing with the existing ones, but by taking account of the already consolidated ones.

Turto prievartavimas ir savavaldžiavimas – pavojingos nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius. Turto prievartavimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises bei turtinius interesus, o savavaldžiavimu kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką. Magistrinio darbo aktualumą, visų pirma, nulėmė turto prievartavimo ir savavaldžiavimo santykio problematika, susijusi su šių nusikalstamų veikų praktiniu atribojimu, kita vertus, labai trūksta mokslinių darbų, apimančių turto prievartavimo ir savavaldžiavimo santykio teorinę ir praktinę analizę. Pirmą kartą lyginamuoju metodu atliktas tyrimas, lyginant analizuojamų nusikalstamų veikų ir sudėties elementų traktuotę LR baudžiamuosiuose įstatymuose ir pasirinktų užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamos turto prievartavimo ir savavaldžiavimo sampratos, jų teisinės ištakos, istorinė raida, įtvirtinimas teisės aktuose. Antra dalis apima turto prievartavimo ir savavaldžiavimo baudžiamąjį teisinį vertinimą, doktrininį ir teisminį aiškinimą. Tai sudaro didžiąją magistro darbo dalį. Analizuojamų nusikalstamų veikų analizė pateikiama laikantis tradicinio modelio: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Trečioje darbo dalyje analizuojami turto prievartavimą ir savavaldžiavimą kvalifikuojantys požymiai, kurie nusikalstamą veiką daro labiau pavojingą, sąsajos, siejančios šias nusikalstamas veikas kvalifikuojamųjų požymių kontekste. Ketvirtojoje... [toliau žr. visą tekstą] / Extortion of property and arbitrary conduct are dangerous criminal acts, which attempt to legal goodnesses which are protected by the state. Extortion of property attempts to property, things in action and legal interests, and arbitrary conduct attempts to method of government of state. My Master‘s thesis urgency is at first because of relation problems between arbitrary conduct and extortion of property, which are related to practical delimitation of these criminal acts, otherwise there is a lack of scientific works, which would include practical and theoretical analysis of extortion of property and arbitrary conduct. It is a first time when it is done a reserch by comparative method of study, when it is compared how these criminal acts and their elements are treated in Lithuania criminal law and in other criminal law of selected foreign states. In the first part of my work there are reviewed conceptions of arbitrary conduct and extortion of property, their legal sources, historical development and consolidation in legal acts. The second part of my Master‘s thesis involves doctrinal and judicial explanation, legal criminal estimation of arbitrary conduct and extortion of property. It makes the biggest part of my Master‘s thesis. The analysis of these criminal acts is presented in traditional model: object, objectivist side, subject and subjective side. Qualifying signs of arbitrary conduct and extortion of property, which make the criminal act more dangerous, and connections... [to full text]

Šiame magistriniame darbe nagrinėjamas muzikos kūrinių autorių teisių administravimas, kuris yra aktualus kiekvienam muzikos atstovui, tiek pačiam kūrėjui, tiek vartotojui. Analizuojama muzikos kūrinių autorių teisių administravimo sistema bei teoriniai muzikos autorių teisių apsaugos modeliai, aptariama pasaulyje bei Lietuvoje autorių teisių apsaugą užtikrinanti institucinė bei įstatyminė sistema, akcentuojant autorinio atlyginimo pasiskirstymą, bei jo įtaką kūrėjams. Taikant kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodikas analizuojamas autorinio atlyginimo pasiskirstymas, palyginant ir su kitomis valstybėmis, tokiomis kaip Danija, Belgija, Prancūzija, tiriamos Lietuvos autorių teisių problemos bei aptariama bendra tiriamos srities situaciją Lietuvoje. Darbe atsakoma į svarbius klausimus, kurie iškyla eiliniam žmogui: kaip yra atlyginama meno kūrėjams už jų intelektualaus kūrybinio darbo rezultatus, skatinančius visuomenės pažangą? Kaip suderinti teisų turėtojų ir teisių naudotojų interesus atsižvelgiant į vis didėjantį intelektinės nuosavybės komerciškumą ir technologijų pažangą visuomenėje? Į klausimus atsakoma ne tik remiantis įvairiais literatūros šaltiniais bei straipsniais, bet ir pasitelkus kokybinį tyrimą, kurio metu kalbinti du įtakingi muzikos srities atstovai. Pirmasis interviu su LATGA-A muzikos kūrinių skyriaus vedėju Mariumi Kuzminu padėjo įsigilinti į asociacijos veiklą, autorinio atlyginimo pasiskirstymo sistemą, bei surinkti įdomios ir išsamios medžiagos iš... [toliau žr. visą tekstą] / In this master work there is a research of copyright management of music authors, which is relevant to every representative of music, including creators and users. There is also analyzed copyright management system of music and theoretical copyright protection models and discussed copyright protection institutional and legitimate system, emphasizing the distribution of royalties and its impact on creators in Lithuania and worldwide. In the qualitative and quantitative researches there is analyzed the distribution of royalties and there is a comparison with other countries such as Denmark, Belgium and France. There is studied copyright issues and discussed the overall situation in the investigated area in Lithuania. This work answers to important questions which arise for ordinary people: how to reward the artists for their intellectual and creative results of works which also promotes social progress? How to balance the rights of holders and the rights of users' interests in the growing commerce of intellectual property and in the progress of modern technology in society? The questions are answered not only on the basis of various literature and articles, but also through a qualitative research in which there were interviewed two influential representatives of music. The first interview with Marius Kuzminas, the head of music department in LATGA-A, allowed to have an insight into the activities of the association as well as into the royalty distribution system and also... [to full text]

Demokratija reikalauja visų ar bent jau daugumos visuomenės narių dalyvavimo sprendžiant vienus ar kitus klausimus. Todėl aktyvus vaikų dalyvavimas yra naudingas ne tik jiems patiems, bet visai visuomenei - vaikai turi turėti galimybių būti aktyviais dalyviais. Nors vaikai ir pripažįstami savarankiškais teisės subjektais, jų teisių įgyvendinimas priklauso nuo tėvų. Todėl būtina kreipti išskirtinį dėmesį tėvų elgesiui su vaiku, jų požiūriui į vaiko teises ir vaiko, kaip aktyvios, dalyvaujančios asmenybės auklėjimui. / Democracy requires participation of all or at least the majority of the members of the public in addressing all kinds of issues. Accordingly active participation of children is beneficial both for themselves and the whole of society - children should have opportunities to be active participants. Although children are recognized as independent legal entities, exercise of their rights lies with parents. It is therefore necessary to pay particular attention to the behaviour of parents with regard to their children, their approach to the child rights, and the education of a child as an active participating individual.

The changing situation in the economic and social lives, various technological innovations and rising demand to protect intellectual property efficiently induce the passing of new international laws reglamenting intellectual property. The international reglamenting of intellectual property affects national law systems involving it. Progressive means of communication and information transmission as well as international and regional reglamenting of intellectual property leads to the globalization of the law of intellectual property. In this work there are analyzed international legislations, most affecting the globalization of the intellectual property law. There are shown the reasons of rise of such a phenomenon. There are shown fields in which the globalization of the intellectual property takes part and it is studied international agreements, conventions, directives of European Parliament and European Council, related to intellectual property. Attempting to perceive what is the globalization of the intellectual property and how does it affect national systems of law, it is studied several ways of international reglamentation of the objects of intellectual property - global and regional, and the demand of such a classification is shown as well. In the last part of this work it is analyzed the influence of the globalization of intellectual property over the national law systems. It is also studied how the globalization of the law of intellectual property affects the law... [to full text]

Darbo teisės poveikio Lietuvos valstybės tarnautojų korpusui specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą (plačiąja prasme), įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatyme, papildo darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teismų formuluojama ir nuolat plėtojama teisminė doktrina. Magistro darbo temos aktualumas yra siejamas su darbo teisės taikymu specifiniams savo esme darbo teisiniams santykiams – valstybės tarnybai. Magistro darbo tikslas – remiantis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokomis kuo visapusiškiau išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduriama, atskiriant valstybės tarnybos ir darbo sutartimi grindžiamus teisinius santykius bei nustatant darbo įstatymų taikymo ribas valstybės tarnybos srityje, pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo sritis yra siauresnė nei darbo įstatymų, todėl dalis valstybės tarnautojų tarnybos santykių, nereguliuojamų specialiaisiais įstatymais, yra reglamentuojami bendraisiais darbo įstatymais. Tačiau visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o Darbo kodekso nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Nežiūrint to, kad Valstybės tarnybos įstatymui šaiais metais skaičiuojamas dešimties metų jubiliejus, o Darbo kodeksui – jau septyneri... [toliau žr. visą tekstą] / The particularity of influence of Labor Law on the block of public servants specifies the fact that, in a broad sense, their legal status regulation embedded in the Law on Public Service, is complemented by labor laws and other legal acts regulating labor relations, and also constantly evolved judiciary doctrine. The relevance of this study is associated with the application of labor law to the in substance specific legal relations– i.e. Public Service. The object of this study is – in accordance with the concepts the public service and the public servant, making a thorough analysis of the problems confronted with in the process of differentiating the legal relations based on public service and an employment contract, specifying the labor law application framework in the field of public service, also proposing the possible ways of problem solving. As the field of laws regulating the public service is narrower than the sphere of labor law, therefore the public service legal relations, which are not regulated by specific acts, are regulated by common labor law. However, evermore, if de facto legal relation is regulated by the Law on Public Service, the latter must be applied. On the other hand, if the Law on Public Service does not regulate de facto legal relation, the provisions of a Labor Code must be applied. Despite the fact, that the Law on Public Service holds this year a jubilee of 10 years, and the Labor Code – already is seven, there is quite a number of situations... [to full text]

Magistro darbe, pasitelkus Lietuvos Respublikos, tarptautinius bei Europos Sąjungos norminius teisės aktus, Lietuvos bei užsienio šalių teisinę literatūrą, teismų praktikos medžiagą bei įvairią oficialią statistinę informaciją nagrinėjamas darbuotojų saugos ir sveikatos reguliavimas, jo samprata. Analizuojama, kiek ir kokiose teisės šakose reglamentuota darbuotojų sauga ir sveikata bei kokiu pagrindu šį institutą galima laikyti darbo teisės šakos reguliavimo dalyku. Taipogi darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas tiriamas kaip dviejų darbo santykio šalių – darbdavio ir darbuotojo – teisių ir pareigų santykis. Bandoma pasigilinti į šių teisių ir pareigų turinį, realias norminių teisės aktų įgyvendinimo galimybes, iškelti egzistuojančius probleminius reglamentavimo klausimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas įstatymų leidėjo nustatytoms normoms, leidžiančioms pačiam darbuotojui apginti savo teises tiek individualiai, tiek kolektyviai bei darbdavio pareigų saugos ir sveikatos srityje klasifikacijai, šių pareigų turiniui ir įgyvendinimui. / This master paper analyses the regulation of occupational safety and health issues and its conception on the basis of the Lithuanian, international and European Union legal regulation, legal literature, legal practice and official statistics. The aim of this work is to find out which branches of law and to what scale regulate the safety and health at work and what gives the reason to consider this institute as an object of labour law regulation. Additionally, the regulation of occupational safety and health is analysed as relation of rights and obligations between labour law parties (employer and employee). The paper is trying to examine the content of mentioned issues, the actual regulations on implementation of these opportunities as well as raising the existing problematic regulation issues. The main attention is focussed both on the possibilities of employee to protect his rights both individually and collectively; and on the classification, content and implementation of the employer’s obligations in the field of safety and health at work.