Darbe analizuojamas tėvų turtinių teisių ir pareigų vaikams atsiradimo pagrindas, pradžia, pabaiga, teisės ir pareigos, susijusios su vaikams priklausančiu turtu, pareiga materialiai išlaikyti vaiką, vaiko turtinių interesų apsaugos garantijos tėvams įgyvendinant teises ir pareigas, susijusias su vaikams priklausančiu turtu ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsauga ir gynimas tėvams nevykdant išlaikymo pareigos. Pagrindinis darbo tikslas - nustatyti, kokia apimtimi Lietuvos teisės sistema užtikrina vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimą, reglamentuodama turtines tėvų teises ir pareigas vaikams, formuodama jų įgyvendinimo praktiką, kokios yra šių teisių ir pareigų įgyvendinimo teorinės ir praktinės problemos, jų galimi sprendimo būdai bei prielaidos. / The basis, the commencement and the end of the parents property rights and obligations, the content of the rights and obligations of the parents to their children‘s property, the right and obligation to support the child materially, the guaranties safegarding children‘s property rights and interests while their parents execute their rights and obligations, were analized in the thesis. The main purpose of this thesis was to determine in what scope the legal system of the Republic of Lithuania ensure the implementation of the principle of the supremacy of the children‘s interests by regulating the rights and obligations of their parents, forming the practice of the implementation, what are the practical and theorical problems of the implementation of these rights and obligations, what are the possible preconditions and solutions of the problems.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.2 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių reglametavimo principus. Šiame straipsnyje pateikiami tik principų pavadinimai, o jų turinys atskleidžiamas per kitus Civilinio kodekso straipsnius ar teismų praktiką. Principų vaidmuo vis auga, nes jie yra tam tikros gairės, kuriomis turi sekti tiek įstatymų leidėjas, tiek teisėjas, spręsdamas bylą, tiek patys civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl šiame darbe civilinės teisės principai atskleidžiami per teismų praktiką, tai yra kokį jų turinį ir supratimą savo priimamuose sprendimuose nustato teismai. Pirmoje darbo dalyje pateikiama bendra civilinės teisės principų interpretacija - kas yra teisės principas, kartu pateikiant civilinės teisės principo sąvoką. Taip pat analizuojamos civilinės teisės principų funkcijos, kurios yra svarbios aiškinant pačių principų turinį. Tame pačiame skyriuje aptariamas santykis tarp civilinės teisės santykių reglamentavimo ir įgyvendinimo principų, nuosekliai pereinant prie kelių Europos Sąjungos principų, kurie padarė didžiausią įtaką Lietuvos civilinei teisei, kadangi buvo perkelti harmonizuojant mūsų teisės normas. Antroje darbo dalyje kiekvienas civilinės teisės principas analizuojamas atskirai, jo analizė pateikiama remiantis mokslininkų nuomone bei teismų suformuluotomis taisyklėmis. Paskutinėje darbo dalyje nurodomos civilinės teisės principų ribojimo galimybės ir būdai, kaip tai galima padaryti. Pabrėžtina, kad negalima piktnaudžiauti... [toliau žr. visą tekstą] / The 1.2 article of the Lithuanian Civil Code establishes the principles of the regulation of legal civil relations. Only the bare names of these principles are being presented in this article, while their content is revealed through the other articles of the Civil Code or through the judicial practice. The importance of the principles keeps growing, since these seem to constitute certain basis which is equally to be relied upon as by legislation, so by judges (that deal with the case) or by the subjects of legal civil relations themselves. It follows that in the present work the principles of civil law are revealed through the judicial practice (i.m. what content and interpretation of the mentioned principles the court establishes in its litigations and judgments). In the first part of the present work, general interpretation of the principles of civil law is presented, and, at the same time, in respect of that, the definition of a principle is clarified. There are analyzed as well the functions of the principles of civil law, these are essential in future while explaining the content of the principles themselves. The correlation between the regulation principles of civil law and enforcement principles of civil law is analyzed in the same part of the work; afterwards the author consequently passes on to some principles of European Union that caused enormous impact on the Lithuanian civil law, as they have been extrapolated within the harmonization of our provisions. Each of... [to full text]

This work deals with the problems of extradition: human rights in the process of extradition, grounds for refusal of extradition end strengthening the principle aut dedere aut judicare in extradition. The introductory part, after a short extradition legal definition review, is devoted to argumentation of this subject in connection with the reality of Lithuania: presentation figures of surrendered Lithuanian citizens, display the cost from Lithuanian state budget for extradition of citizens. It is emphasized, that although there has been a long history of study and experiences in the field of extradition, however there is need in Lithuania for deeper study of particular issues on extradition : that is human rights questions in extradition, analysis of grounds for refusal. The main purpose of this work was, based on the studies of other authors, after comparative analysis of international conventions, international treaties including also analysis of Lithuanian Criminal Procedure Code, after review of the European Court of Human Rights practice, to what particular human rights arises threat to be violated or limited without sufficient ground in the extradition process. It is here that the concept of fundamental human rights has emerged and is gaining a widespread acceptance and this group of rights has been recognized as non-derogable in all universal and regional legal instruments. In the examination of grounds for refusal of extradition an attempt... [to full text]

Santrauka Pirminiai darbo teisės šaltiniai yra: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys; Europos Sąjungos teisės normos; Lietuvos Respublikos DK; kiti įstatymai ir įstatymams neprieštaraujantys norminiai teisės aktai; kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos. Darbo teisės šaltinių sistema reikalinga tam, kad teismas ar kitas subjektas teisingai pasirinktų taikytiną teisės normą. Hierarchiškumo principas pasireiškia tuo, kad žemesnis pagal hierarchiją įstatymą įgyvendinantis aktas neturi prieštarauti aukštesniam. Hierarchija - sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais, žemesniųjų grandžių paklusnumo aukštesniosioms tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukščiausios juridinės galios teisės aktas įstatymų hierarchinėje sistemoje. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Europos Sąjungos teisinės sistemos šaltiniuose įtvirtintos darbo teisės normos Lietuvoje turi būti vienodai aiškinamos ir taikomos, o nacionalinė teisė turi būti visiškai su jomis suderinta. DK – pagrindinis darbo teisės šaltinis, nustatantis darbo teisinių santykių reglamentavimo ribas. Teisinis įstatymas – tai valstybinės valdžios suformuluota, privalomo bendro elgesio taisyklė, atitinkanti prigimtines (konstitucines) žmogaus teises ir išreiškianti priešingų interesų kompromisą. Be įstatymų, darbo teisės šaltinis yra ir kiti norminiai Vyriausybės, kitų valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / Summary (The hierarchy of the sources of labour law and its range of use) The primary sources of labour law is stated in Labour Code of the Republic of Lithuania are these: the Constitution of the Republic of Lithuania, international treaties of the Republic of Lithuania, legal norms of the European Union, the Labour Code of the Republic of Lithuania, other laws and regulations that are within the law, normative provisions of collective agreements. The system of the sources of labour law is necessary for the court or other entity to select the applicable law correctly. The hierarchical principle is based on the fact that the bylaw which is inferior under the principles of hierarchy, cannot contradict the senior. Hierarchy – consisting of the stages in the chain of related links, lower links in obedience higher order. The Constitution of the Republic of Lithuania is the highest legal force act in the hierarchical system of the law. The international treaties, ratified by the Parliament of the Republic of Lithuania, is a component of the Lithuanian legal system. The labour laws, placed in the sources of European Union legal system, should be interpreted and applied uniformly, and the national law must be fully consistent with them. The Labour Code is the main source of labour law, establishing the limits of regulation. Legal Law – the overall conduct of the mandatory rule, corresponding to natural (constitutional) rights and representing the compromise of any opposite interests... [to full text]

Magistro darbo objektas – įstatymo ir teisės analogija Lietuvos darbo teisėje. Ši tema yra ir bus aktuali, kadangi darbo santykių dinamika yra greitesnė nei įstatymo leidėjo reakcija, o tai sąlygoja darbo teisės spragų susidarymą, kurios šalinamos taikant įstatymo ir teisės analogiją. Be to, darbo teisėje sumažėjus teisinių imperatyvų, teisę taikantiems subjektams gali tekti tokių priemonių imtis vis dažniau. Atsižvelgiant į teisės doktrinos ir praktikos šiuo klausimu trūkumą, teisę taikantys subjektai gali susidurti su tam tikromis problemomis. Darbe aptariamos teismų praktikoje pasitaikančios ar galimai pasitaikysiančios klaidos, analizuojama teismų praktika, pateikiami siūlymai. Pirma darbo dalis apima bendruosius įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje klausimus, antra – įstatymo ir teisės analogiją darbo teisėje, jos taikymo sąlygas ir taisykles, trečia – darbo teisės spragas ir jų šalinimo būdus. Šiose dalyse nagrinėjamos temos kontekste analizuojami tokie pagrindiniai klausimai: įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje reglamentavimo ir taikymo reikšmė; aktualios įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje taikymo problemos; santykis tarp įstatymo analogijos darbo teisėje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso taikymo pagal analogiją darbo teisėje; Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos nekonkuravimo susitarimų tarp darbdavio ir darbuotojo kvalifikavimo praktikos problema; kolektyvinio susitarimo skatinimas kaip pagrindas darbo teisės spragai susidaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master work is the analogy in Lithuanian labour law. The theme is always topical because of the dynamic in labour relationship which is much faster than the legislative procedure. Furthermore, the liberalization of labour law is the reason why the analogy will be applied more frequently in the near future. Considering the lack of doctrine and practical material the law applying subjects may face related problems. The master work embraces some practical suggestions, analysis of court decisions and mistakes that were made by courts or is on the risk to be made. The first part is about the general questions of analogy in labour law. The second part embraces the analogy in labour law and its rules of application. In the third part the particular examples of the lack of regulation and way how to solve it is explained. There are several particular questions which are analyzed in the work: the importance of analogy in labour law regulation and application; topical problems of analogy in labour law application; the relationship between analogy in labour law and application of Lithuanian Labour Code; Lithuanian Supreme Court practice on competition restricting agreements between employer and employee; collective agreements as a cause for the lack of labour regulation; the lack of regulation on relationship between the employer and employee when using the internet and e-mail at the work place; the lack of labour procedure rules at the work place as one of the examples... [to full text]

Pledge is a special security for the performance of obligations as it best reflects the security function of the obligation, thus making pledge extremely attractive. The security for the performance of collateralised loan obligations may take the form of real estate, movable property and property rights. The aim of this paper is to determine whether the legislation in force is comprehensive enough at regulating the pledge of property rights, identify the shortcomings of the legislation regulating the pledge of property rights and suggest possible ways to solve the identified problems.

Šiame darbe yra nagrinėjama dviejų socialinių elgesio reguliatorių: teisės ir moralės, - koegzistavimas. Pagrindinis dėmesys yra sukoncentruotas ties tokios situacijos analize. Pirmoje darbo dalyje pateikiamos įvairios teorijos paaiškinančios teisės ir moralės tarpusavio padėtį žmonių elgesio reguliavimo sferoje. Nagrinėjamos teorijos, pateikiančios skirtingus požiūrius: nuo teisės ir moralės sutapties (E.N. Trubeckojus) iki jų išskyrimo, nurodant tarp jų egzistuojančius skirtumus (S.S. Solovjovas ir kt.). Kritiškai analizuojamos kiekviena iš nagrinėjamų teorijų, nustatinėjant jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pagrindinis dėmesys antroje darbo dalyje sukoncentruotas ties Lietuvos Respublikoje susiklosčiusios situacijos analize. Galima išskirti tris pagrindines šios analizės kryptis. Pirma, moralės reikšmė įstatymų leidybos procesams. Antra, moralės nuostatų įtvirtinimas konkrečiose teisės normose. Ir trečia, moralės vaidmuo sprendžiant įvairius teisinius ginčus. Taip pat darbe yra pateikta trumpa istorinė teisės ir moralės tarpusavio ryšių ir pakeičiamumo viena kitu apžvalga. Nagrinėjama moralės įtaka teisės sistemų formavimosi procesams. Trečia darbo dalis skirta analizei problemų, kylančių dėl galimo teisės ir moralės prieštaringumo. Šioje darbo dalyje apžvelgiami argumentai už prioriteto nurodytoje situacijoje suteikimo moralei arba teisei. / In the given work the theme of coexistence of two social regulators of behaviour is investigated: the law and moral. The basic attention is concentrated to the analysis of such situation. In the first part of work the various theories explaining a site of law and moral in sphere of regulation of human behaviour are resulted. The theories which are putting forward various ideas from concurrence of moral and law (E.N.Trubetskoj) before their differentiation by the indication of their distinctions (by S.S.Alexey, etc.) are researched. The critical analysis of each of considered theories is made, weak and their strong sides are specified. The basic attention in the second part of work is concentrated to research of the practical situation which have developed in territory of the Lithuanian Republic. It is possible to allocate three basic directions of this analysis. The first, influence of morals on legislative activity. The second, fastening of moral indications in concrete rules of law. And, the third, influence of morals on the sanction of legal disputes. Also in work the brief historical review of interrelation and interchangeability of concepts of the right and morals is presented. Influence of morals on processes of formation of legal systems is investigated. The third part of work is intended for the analysis of the problems arising at presence of cases of the contradiction of moral and law. In the given part of work arguments for granting of a priority in the specified... [to full text]

This paper explores the application of human rights in the EU asylum policy. The prevention of terror and the strengthening of the area of Justice, Freedom and Security require tighter border controls, which consequently reflect negatively on asylum seekers and their human rights. Therefore this paper sets the aim to explore the application of human rights for EU asylum policy in respect to international obligations. There are three main objectives to be attained in the paper: to determine if the treatment of asylum seekers, Conventional Refugees and persons granted Subsidiary Protection in the EU corresponds to human rights obligations; to explore how certain rules regarding asylum are used for the purpose of migration controls; to assess the impact of such policies for the people in the need of international protection. The research has to determine the correctness of the hypothesis claiming that the application of human rights in the EU asylum policy is often oriented to migration controls rather than humanitarian obligations. The research is based on a theoretical analysis and uses primary as well as secondary data sources. The research determines that the hypothesis has been approved. Theoretical analysis based on the social-constructivist neo-institutionalism indicates the need for the incorporation of human rights into the EU asylum rules, the application of which is currently very vague. A remarkable part of the rules related to the EU asylum policy does not... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje. Terorizmo prevencija bei Teisingumo, laisvės bei saugumo erdvės stiprinimas reikalauja griežtesnės sienų kontrolės, kas neigiamai atsiliepia prieglobsčio prašytojams bei jų žmogaus teisėms. Ryšium su tuo, šio darbo tikslas – ištirti žmogaus teisių taikymą ES prieglobsčio politikoje tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Darbe siekiama įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius: nustatyti, ar elgesys su prieglobsčio prašytojais, konvenciniais Pabėgėliais bei asmenims, kuriems suteikta Papildoma apsauga, atitinka tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus; ištirti, kaip tam tikros su prieglobsčiu susijusios taisyklės yra naudojamos migracijos kontrolės tikslais; įvertinti atitinkamos politikos poveikį asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, teigiančią, jog dažnais atvejais žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje yra orientuotas ne į humanitarinius įsipareigojimus, bet į migracijos kontrolę. Darbas paremtas teorine analize, naudojant pirminius bei antrinius šaltinius. Tyrimu nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtino. Teorinė analizė, paremta socialkonstruktyviuoju neoinstitucionalizmu, identifikavo poreikį į ES prieglobsčio politikos taisykles įtraukti žmogaus teises, kurių taikymas šiuo metu yra labai vangus. Ženkli su ES prieglobsčio politika susijusių taisyklių dalis neatitinka žmogaus teisių įsipareigijimų. Non-entré... [toliau žr. visą tekstą]

Šis darbas analizuoja Lietuvos bankų teisės šaltinius, atskirai išskiria ir aptaria kiekvieno iš jų svarbą Lietuvos bankų teisės reglamentavimui. Trumpai apžvelgiama bankų teisės samprata, bankų teisės sistema, teisės šaltinio sąvoka. Atskirai aptariama bankų teisės normų sisteminimo reikšmė. Darbe nagrinėjami Lietuvos bankų teisės kaip atskiros teisės šakos bei bankų teisės aktų, reglamentuojančių bankų teisinius santykius, ypatumai. Analizuojant bendrus teisės šaltinius atitinkamai parodoma jų vieta bankų teisės šaltinių sistemoje, nes teisingas bankų teisės šaltinių įvertinimas, jų vietos nustatymas teisės šaltinių hierarchijoje leidžia teisingai pritaikyti bankų teisės normas praktikoje. Darbe nagrinėjami ne tik banko teisės šaltiniai, teisinio reglamentavimo problematika, tačiau atskleidžiama ir pačio bankų teisės instituto, teisės šaltinio specifika, trumpai aptariama bankų teisės samprata, jos formavimosi prielaidos. Siekiant plačiau atskleisti bankų teisės sistemų įvairovę, trumpai apžvelgiama užsienio valstybių bankų teisė, jos reglamentavimas bei sisteminimo problemos ir tendencijos. / Peculiarities of banking law of the Republic of Lithuania as a separate branch of law as well as peculiarities of banking law acts regulating legal relations of banks are analyzed in the paper. By analyzing general sources of branches of law, their position in the system of banking law sources is indicated, for righteous assessment of sources of banking law, institution of their position in hierarchical system of law sources enables to put into practise the rules of banking law. Not only sources of banking law and topics of legal regulation are analyzed but also institution of banking law itself and particularity of a law source is inducted, as well as conception of banking law and premises of its formation are briefly discussed in the paper. In order to induct variety of systems of banking law more widely, banking law of foreign countries, its regulation as well as problems and tendencies of systematization are briefly reviewed. While reviewing the system of banking law sources, every banking law source is separately analyzed in the paper as a separate banking law act: the Constitution of the Republic of Lithuania, ratified international treaties, laws, post-law legal acts and additional – facultative – banking law sources – doctrine, customs, principles, and court practice. Their arrangement in hierarchical system of law sources is discussed by determining position and significance of each of them in the system of law sources. Changes of law sources in the context of... [to full text]

Žmogaus reprodukcinės teisės turėtų būti suprantamos kaip galimybė nevaisingiems asmenims dirbtinių technologijų pagalba susilaukti vaikų bei įgyvendinti savo teisę turėti šeimą. Aptariant dirbtinio apvaisinimo technologijų prieinamumą asmenų atžvilgiu reikėtų atsižvelgiant į šeimos instituto pokyčius bei užtikrinti, kad nevaisingiems santuokoje ar partnerystės santykiuose esantiems asmenims, o taip pat vienišoms moterims būtų užtikrinta galimybė susilaukti vaikų dirbtinių technologijų pagalba. Dirbtinis apvaisinimas yra ligos, t .y. nevaisingumo gydymo būdas, todėl asmenims besinaudojantiems dirbtinio apvaisinimo procedūromis turėtų būti taikomi pacientų teisių apsaugos principai: teisė į informuotą sutikimą, privataus gyvenimo apsaugą ir t.t. Dabartinė dirbtinio apvaisinimo teisinė reglamentacija Lietuvoje yra netinkama, nes skirtingai nei to reikalauja LR civilinis kodeksas, dirbtinio apvaisinimo klausimai yra reguliuojami poįstatyminiu aktu, kas iš esmės prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms. Reglamentuojant dirbtinio apvaisinimo klausimus turėtų būti atsižvelgta į asmenų skirtingų interesų kolizijas siekiant išvengti žmogaus teisių pažeidimų. Kalbant apie dirbtinį apvaisinimą būtina atsižvelgti į būsimo vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, teisių bei teisėtų interesų apsaugą, ypač reglamentuojant tėvystės bei motinystės nustatymo klausimus, vaiko teisę žinoti savo kilmę. Be to, kadangi dirbtinis apvaisinimas sukelia asmenų norinčių susilaukti vaikų bei embriono... [to full text] / Human reproductive rights should be understood as the persons right to found family and possibility for infertile people to procreate with assistance of artificial insemination technologies. Infertile people should have access to assisted procreation with regard to changing concept of family: family - means married couple or people living together without registering marriage, also single woman with a child. In addition to this, if people are infertile, it should be possible for them to have an access to all kind of treatment, including assisted procreation, so people who are undergoing these procedures should exercise such patients rights as a right to informed consent, a right to private life. Lithuania doesn’t have an appropriate regulation of assisted procreation: according to Civil code all the issues related to assisted procreation must be regulated with law. In spite of this, procedures of artificial procreation are regulated with instruction of Ministry of Health Care. Such an inappropriate regulation might be even found unconstitutional. Moreover, many moral and also legal problems arise from this medical procedure: there is always a collision between infertile persons wish to have children and embryos right to life, because not all the embryos are used to the family plan, part of them are frozen or destroyed. If the donors or surrogate mother takes part in assisted procreation, questions of parenthood and children right to know their origin arise. These are the... [to full text]