Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]

Nors Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikui netekus tėvų globos, prioritetu turėtų tapti įvaikinimas, Lietuvoje vyraujanti vaikų priežiūros forma lieka laikinoji ar nuolatinė globa. Nors įvaikinimo situacija Lietuvoje gerėja, tačiau analizuojant teisinį įvaikinimo reglamentavimą vis dar randama spragų, kurioms ištaisyti būtinos teisės aktų pataisos. Manoma, jog tobulinant Lietuvos įvaikinimo sistemą, tikslinga būtų perimti ir pritaikyti kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Dėl šios priežasties, taip pat dėl darbo autorės asmeninės patirties, šiame darbe Lietuvos įvaikinimo teisinis reglamentavimas lyginamas su Vokietijos, šalies, turinčios gilesnę patirtį ir tradicijas įvaikinimo srityje. Magistro darbo tyrimo objektas - įvaikinimo institutas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti įvaikinimo instituto materialinių sąlygų teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Vokietijoje. Todėl didžiausias dėmesys šiame darbe skiriamas įvaikinamo materialinių sąlygų, keliamų tiek potencialiems įvaikintojams, tiek įvaikinamiems vaikams, analizei. Taip pat siekiama nustatyti, kokios sąlygos labiausiai atitinka vaiko interesus. Siekiant ištirti, kodėl Lietuvoje vis daugiau vaikų įvaikina užsieniečiai, analizuojamos tarptautiniam įvaikinimui keliamos sąlygos. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta lyginamoji dokumentų analizė, kadangi tai vienas iš būdų, leidžiančių tiksliausiai palyginti dviejų šalių įvaikinimo teisinį reglamentavimą. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Although United Nations convention on the rights of the child states, that priority should be given to adoption in case the child loses his parents, the dominant child care form in Lithuania remains temporary and permanent. The situation in Lithuania is improving, however, analyzing legal regulation of adoption, the gaps that need to be removed by changing legal acts are still found. It is considered that the experience of European Union countries should be taken and applied to improve Lithuanian adoption framework. Therefore, this reason and authors personal experience is the cause for comparing Lithuania’s and Germany’s, the countries that has deeper experience and traditions in adoption field, legal regulation of adoption. The object of the master research work is the adoption institute in Lithuania and Germany. The objective of the research is to compare legal regulation of the adoption institute material conditions in Lithuania and Germany. Therefore, the work is focused on the analysis of the adoption material conditions that are raised for potential adoptive parents and adoptees. Also the conditions that most off all satisfy a child interests are determined. The conditions for international adoption are analyzed trying to find out why more and more children are adopted by foreign people. The comparative document analysis was chosen as the main research method, because it is one of the methods that lets most precisely compare the legal regulation of adoption in two... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – tautinių mažumų kalbų politika. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvoje ir Rumunijoje formuojama ir vykdoma mažumų kalbų politika. Darbo uždaviniai: išanalizuoti kalbos politikos tipus ir kalbos planavimo modelius; išanalizuoti tautinės mažumos sampratą tarptautinėje teisėje bei atskirose Europos valstybėse: Lietuvoje ir Rumunijoje; išanalizuoti Europos tautinių mažumų kalbinių teisių raidą ir reglamentavimą bei Europos Sąjungos kalbų politiką; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Lietuvoje; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Rumunijoje; ištirti mažumų kalbų politikos recepciją Lietuvoje ir Rumunijoje; palyginti Lietuvoje ir Rumunijoje vykdomą mažumų kalbų politiką. Atlikus mokslinės literatūros analizę prieita prie išvados, kad dėl kiekybinės daugumos persvaros bei pasaulinio globalizacijos proceso tautinėms mažumoms ir jų unikaliam identitetui gresia asimiliacijos pavojus. Šį pavojų gali eliminuoti valstybės vykdoma kalbos politika, jei ji tarpusavyje derina tiek valstybinės kalbos ir jos vartotojų, tiek mažumų kalbų ir jų vartotojų interesus. Egzistuoja įvairūs kalbos politikos tipai ir įgyvendinimo būdai. Rumunijai ir Lietuvai pagal J. Leclerco tipologiją yra būdingas mišrus kalbos politikos tipas: oficialios kalbos vertinimo ir skirtingo teisinio statuso kalbų politika. Tai reiškia, kad šiose šalyse egzistuoja oficiali valstybinė kalba, įteisinta įstatymais. Tautinių mažumų kalbas taip pat reguliuoja įstatymai, tačiau joms... [toliau žr. visą tekstą] / National minority language policy is an object of this master thesis. It aims at analyzing how minority language policy is being formed in Lithuania and Romania. Goals of the thesis are: to analyze types of language policy and models of language planning; concept of national minority in social sciences, international law and European countries – Lithuania and Romania; development and regulations of European minorities‘ linguistic rights as well as language policy of the European Union; to research minority language policy in Lithuania and Romania as well as reception of minority language policy in Lithuania and Romania and to compare implementation of minority language policy in these two countries. There is no single description neither for national minority nor for language policy. However, national minority is often understood as a group of people, who historically live in the territory of another country, and have unique linguistic, cultural, sometimes – religious identity. Therefore, language is a part and parcel of minority‘s identity. So, it is very important that language policy would ensure rights of minority language‘s users and help to preserve minority‘s linguistic identity. Language policies in Lithuania and Romania can be described as combining types of official language valuation policy and different judicial status policy. Romanian language policy also meets definition of bilingualism (territorialized personal rights), because it allows usage of minority... [to full text]

Google Street View projektas buvo pradėtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įstatymai, skirti reguliuoti nuotraukų ir vaizdo įrašų darymą viešose vietose yra daug liberalesni negu Europos privatumo įstatymai. Todėl plečiant projektą Europoje, Google susidūrė su daugybe kritikos tiek iš privačių asmenų, tie iš Europos Sąjungos institucijų atstovų pusės. Europos Komisijos pateikti reikalavimai 2010 m. netgi lėmė viešus Google svarstymus dėl galimo Google Street View projekto nutraukimo Europoje. Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsiskyrė JAV ir Europos požiūris į Google Street View projektą, slypi skirtingame istoriniame Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos požiūryje į laisvės ir privatumo teisių apsaugą. Jungtinėse Amerikos Valstijose privatumo apsaugos principą iš esmės galima apibūdinti kaip „teisę būti paliktam ramybėje“ („right to be left alone“). Tradiciškai susiklostė įsitikinimas, kad asmens teisė į privatų gyvenimą gali būti užtikrinta tik jeigu į jį nesikiš vyriausybė. Privačiam sektoriui taikomi įstatymai iš esmės tik numato, kokiu būdu turi būti renkami, tvarkomi privačių asmenų duomenys, yra numatytas draudimas informaciją apie savo klientus atskleisti trečiosioms šalis. Visa kita palikta įmonių savireguliacijai. Europos požiūris į asmens privatumo apsaugą yra skirtingas negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindinė vertybė, kurią siekiama apsaugoti leidžiant teisės aktus privatumo apsaugos srityje – asmens orumas. Asmuo, išeidamas į viešumą, negali... [toliau žr. visą tekstą] / „Recent inventions and business methods call attention to the next step which must be taken for the protection of the person, and for securing to the individual what Judge Cooley calls the right "to be let alone" This idea of one‘s right to privacy was presented by two United States lawyers S. Warrend and L. Brandeis in 1890. The authors felt threatened by the growing number of tabloid press and new snap cameras. They were the first to publicly express the need to safeguard personal rights, such as a right to one’s image, a right to privacy, a right to be left alone. Today portable photo cameras are old news, but new technologies still seem to challenge our law systems. Such a novelty technology is definitely Google Street View, project, which enables to wander the streets of various cities all around the world without leaving the comfort if our homes. Today Street View is available on all the continents, including Antarctica. Google Street View was introduced in the United States in 2007, where law regarding privacy is not as sophisticated as the one in European Union. This was the reason why Google faced so many challenges, which were not an issue in the United States, once it launched the program in various European countries. This thesis examines two different approaches to protect personal rights, the one in the United States and the one in European Union. Research also includes examples of various cases against Street view and short history of the evolution of the right... [to full text]

Nacionalinė valstybių narių teisė yra įtakojama Europos Sąjungos leidžiamų reglamentų ir valstybės narės dėl teisiškai privalomų tam tikros srities teisės aktų priėmimo ir ta kompetencija direkyvų, kurių turi šalys narės laikytis, tačiau yra sričių, kuriose savo kompetencija dalijasi Europos Sąjunga valstybės narės naudojasi tik tiek, kiek ES nepasinaudojo ar nusprendė nepasinaudoti. 2013m. LR Aukščiausiasis teismas kilus klausimui dėl ES teisės autonominio aiškinimo kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Šiame darbe keliama problema yra ta, ar advokatas gali būti pripažintas verslininku, kuris teikia atlygintines teisines paslaugas fiziniui asmeniui, vartotojų teisių apsaugos atžvilgiu. Šiame darbe siekiama: 1) atskleisti advokato profesijos veiklos principus; 2) išanalizuoti advokatų teikiamų teisinių paslaugų turinį; 3) išnagrinėti verslo ir verslininko sąvokas, veiklos ypatumus; 4) palyginti verslininko ir advokato veiklas, išskirti panašumus ir skirtumus; 5) vartotojų teisių apsaugos sutarčių analizavimas ir ES reglamentų bei direktyvų aptarimas šiuo klausimu. Vartojimo sutartis turi atitikti esminius požymius, kad silpnesniajai šaliai būtų suteikiamos vartotojų teisių apsaugos garantijos: 1) paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) paslaugas įsigyjantis fizinis asmuo, jas turi įsigyti savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) paslaugas teikia fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra laikomas verslininku ir... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this work: Does a lawyer providing legal services to private persons under recoverable concluded contracts for legal services must be recognized as an entrepreneur in consumer protection in law terms? The national law of Member States of the European Union is subject to the regulations and directives that must followed by the Member States, but there are areas where the competence is shared between the European Union and its Member States as concerns the legally binding law-making in a certain area, and the competence is exercised by the Member States to the extent that the EU did exercise or decided not to exercise. The Supreme Court of the Republic of Lithuanian has applied to the European Court of Justice for a preliminary ruling regarding the issue of autonomous interpretation of the EU law in 2013. The problem raised in this work is whether a lawyer can be recognized as an entrepreneur who provides chargeable legal services to natural persons in respect of protection of the consumer rights. This work aims to: 1) identify principles of the professional practice of lawyers; 2) analyze contents of the legal services provided by lawyers; 3) examine the concepts of business and entrepreneur, and business peculiarities; 4) compare activities of entrepreneurs and lawyers, to highlighting the similarities and differences; 5) analysis of treaties on consumer rights and discussion of EU regulations and directives on this issue. Consumer contracts must comply with the... [to full text]

Kurdami teisinę visuomenę ir valstybę, visi piliečiai privalo turėti teisės žinių, išmanyti įstatymus, dorovės normas, jausti ir žinoti, kas yra gėris ir blogis, kaip reikia elgtis. Teisė yra glaudžiai susijusi su tautos istorija, gyvenimo būdu, nuosavybės formomis. Atsižvelgiant į šias nuostatas, bendrojo lavinimo programa bandoma sudaryti taip, kad jos pagalba būtų išugdyti pilnaverčiai visais atžvilgiais asmenys. Tuo tikslu buvo organizuota sistema papildomų (pasirenkamų) pamokų (modulių) prie pagrindinių dalykų, kad praplėstų mokinių akiratį, sustiprintų pilietiškumo jausmą ir geriau parengtų tolimesniam socializacijos procesui. Būtent tam tikslui ir yra skirtas toks dalykas kaip teisės pagrindai. / The science of law is full of assertions on the influence of law on social enviroment, and vice versa. Most often such asertions are based on the experience of judicial profession. Social psychology and sociology also deal with social influence. Social psychology treats social influence as an interpersonal possibility, or a specially created circumstances of influence, when an influence agent tries to influence several objects. Social psychology also investigates assertiveness, social learning, ways of behaviour reinforment. Sociology deals with social instruction. Ways of behaviour reinforment, assertiveness are categories known and investigated in law in their own way. Sociological theories of aggression explain, its learning in the socialization process, as social behaviour model’s cause. There are primary and secondary socialization. The primary socialization is a familly and the secondary- school, mass media, unformal groups. Social behaviour needsbalance between soviety’s standarts and position of personality.

SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

Darbe nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Nacionaliniai administraciniai teismai gali taikyti Europos Sąjungos teisę tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau darbe šie būdai aptariami siauriai, nes tyrimo objektas – Europos Sąjungos teisės taikymas yra analizuojamas nagrinėjant teisminio teisės taikymo stadijas nacionaliniuose administraciniuose teismuose. Visų pirma, aptariama teisėjo pozicija pasirenkant taikytiną teisę, analizuojamas Europos Sąjungos teisės viršenybė, jos santykis su nacionalinės proceso teisės autonomijos principu, aiškinamos Europos Teisingumo Teismo išplėtotos tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo doktrinos. Pirmojoje dalyje taip pat analizuojamas taikytinos teisės galiojimo nustatymo klausimas, lyginama subjektų, galinčių spręsti teisės galiojimo klausimą, kompetencija tuo aspektu. Antrojoje dalyje analitiškai vertinamas vienas iš svarbiausių teisminio teisės taikymo stadijų – teisės aiškinimas. Analizuojamas teisės aiškinimo būtinumas, subjektų teisių apimtis aiškinant taikomą teisę, pateikiami pagrindiniai ir labiausiai Europos Sąjungos teisės specifiką apibūdinantys teisės aiškinimo metodai, akcentuojamos Lietuvos administracinių teismų darbe galimos problemos, susijusios su tinkamu Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ir visoje Bendrijos erdvėje užtikrinimu, vienodos praktikos formavimu. Darbe siekiama analitiškai įvertinti, kuo Europos Sąjungos teisės taikymas yra ypatingas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Enforcement of European Union Law by the administrative courts of Lithuania is analyzed in this Master’s paper. National courts may enforce and apply European Union law directly or indirectly, but these methods are analyzed on a small scale because the object of paper – enforcement of European Union law is analyzed through the stages of judicial proceedings of national administrative courts. First of all, it is described the position and duty of judge to choose the applicable law. It is analyzed the supremacy of European Union law and it’s coherence with the principle of national procedural autonomy, commented on the direct applicability and direct effect doctrines. In the first part of paper it is also ascribed the question of validity of applicable law and who is competent to judge this. In the second part of paper it is estimated the necessity to interpret law rules, methods of interpretation of national and Community law. It is also analyzed the possible problems in administrative courts of Lithuania which arise while applying European Union law properly and seeking to ensure consistent practice in the whole Community. The purpose of the paper is to research how the application of European Union law is specific and different from the application of national law in the administrative courts of Lithuania and whether the courts apply European Union law properly.

Teisingo užsienio teisės taikymo teismų praktikoje aktualumą lemia tai, jog tarptautinės privatinės teisės dalykai Lietuvos teisės praktikoje ir doktrinoje yra palyginti naujas reiškinys, teismų praktika šioje srityje nėra gausi ir nusistovėjusi, teisėjams trūksta ne tik praktinės patirties, bet ir teorinių žinių. Šio darbo tyrimo objektas yra užsienio teisės taikymo teismuose teoriniai ir praktiniai aspektai. Darbe pateikiamos užsienio teisės ir užsienio teisės taikymo sampratos, nagrinėjami užsienio teisės taikymo teisiniai pagrindai, užsienio teisės turinio nustatymo aspektai bei užsienio teisės taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su užsienio teisės taikymu, išryškinant dažniausiai kylančius probleminius aspektus, nes kaip rodo atliktos analizės rezultatai, Lietuvos teismai ne visuomet teisingai išaiškina ir taiko įstatymų normas, reglamentuojančias užsienio teisės taikymą. Darbe neapsiribojama tik teismų praktikoje pasireiškusiais užsienio teisės taikymo aspektais, tačiau siekiant nuoseklumo ir darant prielaidą, kad teismų praktika šioje srityje neišvengiamai bus gausesnė, aptariami ir tie klausimai, kurie galėtų kilti teismų praktikoje netolimoje ateityje arba be kurių išaiškinimo nustatytųjų problemų analizė nebūtų pakankamai aiški ir išsami. / The relevance of the legitimate application of foreign law is determined by the fact that the matters of the international private law are comparatively new in the doctrine and practice of the Lithuanian law, the court practice in this field is not numerous and settled, and the judges face the lack of practice and theoretical knowledge. In this work the object of the analysis is the theoretical and practical aspects of the application of foreign law in courts. The definitions of foreign law and the application of foreign law are presented, and the legal grounds of the application of foreign law, the aspects of the determination of the content of foreign law, and the limitations of the application of foreign law are analysed in this work. The analysis is based on the rulings, passed by the Civil Division of the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions and rulings of the courts of the first and appeal instances, which are in one or another way related to the application of the foreign law, highlighting the frequently appearing problematic aspects, as the results of the analysis show that the Lithuanian courts do not always correctly explain and apply the legal norms, which regulate the application of foreign law. The analysis is not limited to the aspects of the application of foreign law, found in the court practice. Reaching for consistency and making the assumption that the court practice in this field shall definitely become more numerous... [to full text]