Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

Daugelio šiuolaikinių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, prievolių teisė yra susiformavusi romėnų prievolinės teisės pagrindu. Didelė Senovės Romoje sukurtų prievolių teisės idėjų, principų, nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei nekvestionuojama. Magistro darbe tiriama, kuo konkrečiai pasireiškė bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei, t.y. kokios idėjos, principai, taisyklės darė įtaką minėtos teisės šakos formavimuisi ir kuo konkrečiai ji pasireiškė, kokios nuostatos buvo perimtos ir kaip jos įtvirtintos šiuolaikinėje teisėje. Pirmoje magistro darbo dalyje pateikiama romėniškoji prievolės samprata, jos genezė ir evoliucija iki tokios prievolės sampratos, kokią ją turime šiandien. Čia taip pat apibūdinami bendrieji romėnų teisės recepcijos bruožai, svarbiausi atgijusio susidomėjimo šia teisės sistema momentai. Antroji darbo dalis skirta analizei tų teisės institutų, kurie laikytini pagrindiniais prievolių teisėje, padariusiais didžiausią, esminę įtaką šiuolaikinės civilinės teisės formavimuisi. Šioje dalyje siekiama ištirti konkrečias bendrąsias romėnų prievolinės teisės nuostatas, idėjas, jų raidą ir įtaką šiuolaikinei prievolių teisei. Darbe analizuojami tokie prievolių teisės institutai: prievolės dalykas, prievolės šalys ir jų pasikeitimas, bendrininkavimas prievolėje, prievolių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, atsakomybė už prievolių pažeidimą. Iš esmės nagrinėjamos tik... [toliau žr. visą tekstą] / The obligation law in many European countries, including the Respublic of Lithuania, was influenced by Roman obligatory law. Huge influence of ideas, rules and principles in obligatory law formed in Ancient Rome, are not questioned. This Master thesis analyses, what exact influence Roman obligatory law made for contemporary law, i. e. what ideas, principles and rules made influence for the branch of law mentioned above and how it operated, what rules were adopted and how they are consolidated in contemporary law. The first part of this work reveals the conception of Roman obligation, genesis and formation of conception of contemporary obligation. The major features of common Roman law reception are also discussed here, the main moments of renewed interest in this system. The second part is devoted to analysis of the legal institutions in obligatory law, which made a great, basic influence to formation of contemporary civil law. This part has purpose to explore the concrete common Roman obligatory law rules, ideas, their genesis and influence to contemporary obligatory law. The institutions of obligatory law are analyzed in this work as it follows: the object of obligation, the parties of obligation and their changes, cooperation in obligation, the beginning and the end of obligation, the guarantees for obligation and responsibility for breach of obligation. Essentially the rules, that made the greatest influence for contemporary obligatory law are analyzed, while these, which... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – vaiko statuso ginkluoto konflikto metu institutas tarptautinėje teisėje. Vaikai, esantys teritorijoje kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, skirstomi į dvi dideles grupes. Pirmoji, tai vaikai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinamieji vaikai kareiviai. Antroji - tai vaikai, kurie tiesiogiai nedalyvauja konflikte, tiesiog atsiduria jo teritorijoje ir yra jo vienaip ar kitaip veikiami, t.y. vaikai civiliai. Nagrinėjant vaikų kareivių klausimą, aiškinamasi, kaip tarptautinė teisė riboja vaikų dalyvavimą ginkluotame konflikte, koks yra minimalaus amžiaus reikalavimas, kokia atsakomybė iškyla už vaikų panaudojimą kariniams veiksmams, atskleidžiamos probleminės sritys, tam tikros reguliavimo spragos ir galimi jų vengimo būdai. Taip pat gilinamasi ir į vaikų kareivių atsakomybės už jų padarytus karo nusikaltimus problemą. Galiausiai pateikiama trijų didžiausių šiuolaikinių konfliktų, kuriuose plačiai naudojami vaikai kareiviai trumpos dosje. Civiliai vaikai aptariami atsižvelgiant į tarptautinės teisės jiems garantuojamą bendrąją, kaip ir visiems kitiems civiliams asmenims, ir specialiąją – būtent vaikams, kaip ypatingai pažeidžiamai grupei, apsaugą. Tai pat aptariamas ir vaikų karo belaisvių statusas. Pagrindinis darbo tikslas – visapusiška tarptautinės paprotinės ir sutartinės teisės, taikomos asmenims iki 18 metų amžiaus ginkluoto konflikto metu, analizė, siekiant išsiaiškinti reguliavimo spragas ir trūkumus. / Children who appears to be in the territory of armed conflict, can be divided in two large groups according to the Intenational Law. Firstly, there is children who participate in conflicts directly engaging in combat or act indirectly trough such acts as seeking and sending military information and transporting arms and munitions, they are refered in this master thesis as child soldiers. Next group is known as child civilians, who do not participate in military activities, however, they are still affected by conflict. The international law prohibits recruitment and participation in hostilities of child soldiers. Among others this prohibition brings into focus such issues: the type of participation with which international law is concerned; minimum age of recruitment and the specific situation of children who are 15 to 18 years old; whether there is effective mechanism of implementation; what is the extent of duty upon states, and many more. Also, the possibility of prosecution when the child soldiers seriously violate international criminal law is discussed. Lastly, the short study of three recent armed conflicts where the child soldiers were massively recruited is provided. International law seeks to provide child civilians with protection and care both because children are regarded as a part of the general civilian population and also because children are one of the more vulnerable groups in the population for which internation humanitarian law provides special protection... [to full text]

Šiame darbe aptariamas nekilnojamųjų kultūros vertybių (sutr. NKV) valdytojų vaidmuo Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje (nuo 1990 m.). Jie yra itin svarbūs jos dalyviai. Pagrindinė valdytojų pareiga yra rūpintis NKV išsaugojimu ir būti atsakingiems už jų išlikimą. Darbe detalizuotos atskiros temos dalys: NKV valdytojo traktavimas galiojančiuose teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir jo dalyvavimas praktiniame paveldosaugos lygmenyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, radikaliai pasikeitė nuosavybės santykiai. Daugelis NKV tapo privačia nuosavybe. Įgyvendinant dalinę restituciją, nemažai sakralinio paveldo objektų sugrąžinta teisėtiems savininkams - religinėms bendrijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagrindiniuose su NKV apsauga ir valdymu susijusiuose teisės aktuose yra nustatytos valdytojo teisės ir pareigos, sureguliuoti jo ir valstybės teisiniai santykiai, numatyti nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ypatumai. Kritiniu atveju valstybė galinti pasinaudoti NKV priverstinio išpirkimo teise ar paimti ją visuomenės poreikiams. Valdytojams turi būti išmokamos trijų rūšių kompensacijos, su jais sudaromos apsaugos sutartys, nustatančios abipusius įsipareigojimus. Deja, ne viskas vyksta taip sklandžiai kaip kad norėtųsi. Iki šiol stringa kompensavimo valdytojams mechanizmas, nėra realizuojamos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / This work discusses the role of managers (owners) of cultural heritage objects in the Cultural Heritage Protection System of Lithuania (since 1990). The main duty of managers (owners) is to take care of the preservation of an objects of cultural heritage and to be responsible for their survival. The work is divided into two parts: one of them – the treatment of the Manager (Owner) in law and the other – his presence in the practical level of the cultural heritage protection. There were radical changes of ownership after Lithuania regained its independence. Many of the cultural heritage objects became the private property. According to the partial restitution many objects of the sacral heritage were returned to the lawful owners – religious sodalities. The Constitution of the Republic of Lithuania assigns that the historical, archaeological and cultural objects of State importance shall belong by the right of exclusive ownership to the Republic of Lithuania. The main legal acts which concern the cultural heritage protection and its keeping rules determine the rights and duties of manager (owner), regulate legal relations between manager (owner) and State and cover the peculiarities of property‘s keeping, usage and disposal. At the critical point the State can use the right to redeem the cultural heritage object from manager (owner) compulsively or take it for public needs in accordance with the procedure laid down by laws. The managers (owners) have right to get compensation... [to full text]

SANTRAUKA Magistro baigiamojo darbo tema: Teisės atėmimas pagal administracinę teisę. Šiame darbe nagrinėjamas administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimas pagal administracinę teisę. Pirmiausia nagrinėjami administracinės atsakomybės teoriniai pagrindai, sąvoka ir sąlygos jai atsirasti, todėl pirmoje dalyje aptariamos tokios teisinės kategorijos kaip ,,teisinė prievarta,“ ,,teisinė atsakomybė,“ „teisės pažeidimas,“ ,,administracinė atsakomybė ir jos priemonės“ Kitoje dalyje nagrinėjamas asmens teisės ir specialiosios teisės santykis, normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - teisinius pagrindus ir ypatybes. Svarbu atkreipti dėmesį, kad administracinė nuobauda yra represinio pobūdžio ir sukelia asmeniui neigiamas teisines pasekmes, todėl svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti draudimus ir paliepimus, suderinti normas tarpusavyje ir pašalinti nuostatų prieštaravimus, siekiant administracinėmis priemonėmis užtikrinti teisinės tvarkos ir asmens interesų pusiausvyrą. Be to, administracinės atsakomybės praktinio realizavimo problemiškumą lemia ir tai, kad daugiausia administracinių nuobaudų skiria ne teismai, o įvairios įgaliotos vykdomosios valdžios institucijos (pareigūnai). Toliau nagrinėjamos normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – taikymo pagrindus. Analizuojamos veikų, už kurias skiriama minėta administracinė nuobauda, juridinių sudėčių ypatumai, tam tikrų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Graduate work for a Master’s degree: “Deprivation of Rights in Accordance with Administrative Law”. Key words: legal responsibility, administrative responsibility, administrative offence, administrative penalty. The administrative penalty – deprivation of special rights in accordance with administrative law – is analysed in this work. Theoretical basis of administrative responsibility, the concept and conditions for its occurrence are analysed first, therefore such legal categories as “legal enforcement”, “legal responsibility”, “law offence”, “administrative responsibility and its measures” are discussed in the first part. The relation between personal rights and special rights, norms regulating legal background of administrative penalty – deprivation of special rights – are analysed in the next part. It is important to point out that administrative penalty is of repressive character, and it causes negative consequences to the person, therefore it is important to define prohibitions and orders clearly and accurately, to coordinate legal norms, to eliminate contradictions in the provisions in order to ensure balance between a legal order and personal interests by application of administrative measures. The problem of practical realisation of administrative responsibility is predetermined by the situation, when the majority of administrative penalties are imposed not by courts, but by different authorised institutions (officers) of executive power. Further the norms... [to full text]

A challenging period - adolescence has started. Childhood has been left behind. A child is standing on the threshold facing adulthood. The crucial moment of this extremely responsible period is settlement of proper interrelationship between a child and his/her parents. It is no worth suppressing his/her independence; however, the procedure can in no way be stranded. A mistake made by parents can direct the child towards the influence of criminal offenders. The latter can by no manner of means be tolerated. The younger a person having committed a (violence-related) crime is the higher gets the probability of his/her repeat offence in the future. In Telšiai County children-outlaws are causing greater and greater dismay, the problem of children violence is discussed not only in the works of criminologists and psychologists, but also by influential public figures, politicians and law-and-order officers. Various programs are being developed in order to solve the problem, huge amounts of money are spent. All the above is inspired not only by the elementary perception that a juvenile offender may turn into a dangerous and tough criminal. Members of the society, even though unaware of the conclusions of various social studies being conducted, perfectly realize that violence-related crimes committed by children is also an alarm to their safety, a sign signifying the presence of some kind of disorder in the society itself as well as in the machinery monitoring and reproducing the... [to full text]

Aim of the study. To evaluate mental health care institution staff’ and patients’ opinion about application of the doctrine of informed consent. Objectives: 1. To evaluate personal health care specialists’ opinion about application of the doctrine of informed consent in the health care institution. 2. To evaluate patients’ opinion about procedure of the written consent. 3. To compare personal health care specialists’ and patients’ opinion about application of the doctrine of informed consent. Methods. Anonymous survey of 138 personal health care specialists (response rate – 84 percent) and 315 patients (response rate – 90 percent) at Vilnius mental health centre was carried out. SPSS 13.0 version of statistic analysis packet was used to process the data. Diagrams and tables were prepared using Microsoft Excel 2003 program. Results. In evaluation of necessity of given information, 54,1% of personal health care specialists indicated that patient should be fully informed about his health status and diagnosis, 42,2% indicated that such information for mental health patients should be given just partially. 21,7% of patients claimed that information about prognosis and possible results of treatment given by doctors was unclear. In evaluation of procedure of written consent, 31,2% of specialists evaluated it as a manner for the doctor’s insurance and 24,9% – as an instrument for the protection of patient’s rights. Half of patients (49,9%) maintained that procedure of written consent... [to full text]

Darbe autorius analizuoja teisinio argumentavimo ir teisės aiškinimo santykį bei tai, kaip šis santykis pasireiškia teismo precedente. Keliamas klausimas - teismo precedentas yra teisinio argumentavimo ar teisės aiškinimo sudėtinė dalis? Ieškant atsakymo į šį klausimą, analizuojama teisinio argumentavimo samprata ir argumentavimo prielaidos, teisės aiškinimo samprata ir jo prielaidos, jų tarpusavio sąsajos. Kadangi tiriama, kaip teismo precedentas pasireiškia argumentavimo ir aiškinimo procese, detaliau analizuojama precedento samprata, precedento veikimo mechanizmas, kuris atskleidžia, kad precedento teorija iš esmės yra teisinio argumentavimo teorija, lemianti unikalų tokio argumentavimo aspektą – privalomą nurodymą teismui savo sprendimą grįsti ankstesnio teismo sprendimu kaip argumentu. Tokiu būdu atskleidžia, kad precedentas kaip sprendimo argumentas yra privalomas ne tiek dėl savo turinio įtikinamumo, kiek dėl to, jog teisės nuostatą suformavo aukštesnės galios teismas. Tokį privalomumo aspektą patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymų analizė bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šiame darbe autorius tai pat analizuoja, kokį vaidmenį atskiri precedento elementai vaidina argumentavime, nurodoma, jog šių elementų išskyrimas yra gan sudėtingas, kas savo ruožtu apsunkina ir argumentavimą, tačiau iš kitos pusės daro jį ganėtinai lankstų. Kaip dar vienas lankstumo argumentuojant teismo precedentu pasireiškimas aptariamos taisyklės, leidžiančios išvengti privalomo... [toliau žr. visą tekstą] / The author is dealing with the issue of relations between legal reasoning and law interpretation, therefore, disclosing the appearance of such relations in the context of precedent. Furthermore, the question whether precedent is the constitutional part of the legal reasoning or law interpretation is met. In answering the previous question issues on the definition and conditions of legal reasoning, the definition and conditions of law interpretation and their correlation are approached. As the different ways of the precedent appearance in the legal reasoning and law interpretation are analyzed during the course of the work, the definition of precedent and its mechanism of working are analyzed more thorough, as these issues reveal that the theory of precedent is the integral part of the legal reasoning theory, having its particular and unique aspect – the mandatory order to the court to ground ones decisions taking into consideration previous decisions of the courts. In that way it is to be concluded, that the precedent as an argument of the court is compulsory not for its persuasive content but for the reason that it has been established by the superior court. The upper-mentioned specifics are confirmed by the analysis of the practice of Lithuanian Republic courts and the practice of the Supreme Court of Lithuania. In the course of work the issue of the importance of precedent’s elements is approached by the author, giving a conclusion that the distinguishing of different... [to full text]

Santrauka Lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje: lyginamoji analizė Teisės teorijoje teigiama, kad vienas iš svarbiausių ir plačiausiai taikomų teisės aiškinimo metodų yra lingvistinis teisės aiškinimo metodas, nes kiekviena teisės norma - tai žodžiais išreikšta elgesio taisyklė. Šio metodo esmė – nustatyti žodžių reikšmę atsižvelgiant į straipsnio kontekstą arba norminio teisės akto turinį, todėl dauguma teisės mokslininkų mano, kad teisės aiškinimo metodų eiliškumo atžvilgiu lingvistinį teisės aiškinimą būtina taikyti pirmiausiai. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kurias yra suformulavęs teisės teorijos mokslas, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti aiškinimo racionalumą. Tačiau norint pasinaudoti minėtomis taisyklėmis susiduriama su šių taisyklių pritaikomumo problema, nes sudėtingas lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas yra susijęs su objektyviomis priežastimis, t.y. su pačia kalbos prigimtimi, su įstatymo tekste vartojamų žodžių daugiaprasmiškumu, neapibrėžtumu, abstraktumu, to paties žodžio vartojimu skirtingame kontekste ir pan. Remiantis išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, darytina išvada, kad nei vieno iš šių teismų praktikoje lingvistinis teisės aiškinimo metodas nedominuoja, t.y. šių teismų praktika nepatvirtina teisės teorijos teiginio, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Application of the Linguistic Interpretation Method in the Practice of the Lithuanian Supreme Court and Constitutional Court of the Republic of Lithuania The linguistic method of law interpretation is recognized in law theory as one of the most important and widely implemented in interpreting law, for every rule of law is an embodied rule of behavior. The essence of this method lays in determining the word sense according to the context of the article or the content of the law. That is why most scholars believe the linguistic method to be the first method to be taken into account among others. The concrete linguistic interpretation rules should be preserved when implementing linguistic method of law interpretation, formulated by law theory. Only by preserving such rules, the rationality of law interpretation would be safeguarded. One faces problems implementing these rules, because the complicated implementation of the linguistic method of law interpretation is concerned with objective reasons, i.e. with the nature of the language, the ambiguity, indetermination, abstractedness of words used in the law, the use of the same word in the different context and etc. According to the analyzed practice of the Supreme Court of Lithuania and the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, it might be concluded that the linguistic method of law interpretation does not prevail in the practice of these courts, i.e. the practice of these courts does not prove the... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti darbo teisės kaip savarankiškos teisės šakos ypatumus, išskiriant teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Siekiant užsibrėžto tikslo, buvo iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teisės šaką, kaip teisės sistemos struktūrinį elementą; 2. Išnagrinėti teisės šakos, kaip teisės sistemos struktūrinio elemento, atskyrimo kriterijus; 1. Aptarti kriterijus, kuriais remiantis atskiriama darbo teisės šaka, Lietuvos Respublikos sistemoje; 2. Atskleisti darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų tarpusavio santykius, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje – Teisės sistema – aptariama: teisės sistemos struktūra, kas sudaro teisės šakas, jų atskyrimo kriterijai. Detaliau nagrinėjami teisės skirstymo šakomis pagrindai – teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Antra darbo dalis – Darbo teisės šakos atskyrimo kriterijai. Šioje dalyje Suformuluojama darbo teisės sąvoka bei supažindinama su darbo teisės sistema. Nagrinėjami darbo teisės reguliavimo objektas bei metodas, aptariami pagrindiniai darbo teisės principai. Trečioji darbo dalis - Darbo teisė ir kitos teisės šakos. Šioje dalyje analizuojama kokie santykiai yra tarp darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų, kaip: Konstitucinės, socialinės apsaugos, administracinės. Didelis dėmesys skiriamas darbo teisės ir civilinės teisės šakų atskyrimo klausimui. Yra gana daug... [toliau žr. visą tekstą] / LABOUR LAW AS INDEPENDENT BRANCH OF LAW The purpose of this Master’s Thesis is to show peculiarity of labour law as an independent branch of law, distinguishing object and method of legal regulation. Seeking the purpose these tasks of study were set: 1. To reveal a branch of law as a structural element of legal system; 2. To analyze separation criterion of a branch of law, as a structural element of legal system; 3. To discuss criterion, invoking which branch of labour law is separated, in law system of the Republic of Lithuania; 4. To open interrelation of branch of labour law and other branches of law in legal system of the Republic of Lithuania; The Thesis consists of three main parts, conclusions, list of literature and appendixes. In the first part of the Thesis – Legal system – the structure of legal system, what makes legal branches and criterion of their separation are discussed. The basis of separating law into branches – the object of legal regulation and the method - are analyzed in details. The second part of the Thesis – The criterion of the branch of labour law separation. The concept of work law is formulated. It is also introduced with a system of labour law in this part. The object and the method of labour law are analyzed; the main principles of labuor law are discussed. The third part of the Thesis – Labour law and the other branches of law. In this part the interrelation between labour law and the other branches of law - such as constitutional, social... [to full text]