Darbe yra atskleidžiamos pagrindinės priežastys, kodėl atsirado būtinybė modernizuoti tuometinius ES bendrovių teisės rėmus ir gerinti bendrovių valdymą. Pagrindinės priežastys yra: finansinių skandalų padariniai, bendrovių poreikis veikti peržengiant vienos valstybės sienų ribas, kapitalo rinkų integracija, informacinių ir komunikacinių technologijų vystymasis, besiplečianti ES. Pagrindiniai politiniai tikslai, kurių buvo siekiama yra akcininkų teisių ir kreditorių apsaugos stiprinimas, verslo produktyvumo ir konkurencingumo skatinimas. Veiksmų plane buvo numatytas nemažas skaičius iniciatyvų, kurias reikėjo įgyvendinti, siekiant sukurti modernius ES bendrovių teisės rėmus bei pagerinti bendrovių valdymą. Iniciatyvos yra skirstomos į bendrovių valdymo, bendrovių grupių ir piramidžių, kapitalo palaikymo ir keitimo, bendrovių mobilumo, bendrovių restruktūrizavimo, Europos privatinės bendrovės ir kitas iniciatyvas. Darbe yra analizuojamos visos Veiksmų plane numatytos iniciatyvos. Atskleidžiami pagrindiniai iniciatyvų aspektai, pasirinktos įgyvendinimo priemonės, svarbiausios problemos, liečiančios konkrečias iniciatyvas ir kt. Kai kurios iniciatyvas, atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, aptariamos viename skyriuje. / Die Arbeit erläutert, warum die regulatorischen Rahmenbedingungen für Gesellschaftrecht und Corporate Governance modernisiert werden müssen. Die hauptsächliche Gründe sind: die schädliche Auswirkung jüngsten Finanzskandale, der wachsende Trend europäischer Gesellschaften zu grenzübergreifender Tätigkeit im Binnenmarkt, die anhaltende Integration der europäischen Kapitalmärkte, die rasante Entwicklung neuer Informations- und Kommunikationstechnologien sowie die Erweiterung der Europäischen Union um 10 Mitgiedstatten. Die hauptsächliche Zielsetzungen der Aktionsplans sind verstärkte Aktionärsrechte, Schütz der Dritter und Forderung der Effizienz und Wettbewersfäihkeit der Unternehmen. Die Mitteilung ist der Meilenstein um diese Ziele zu schaffen. Der Aktionsplan beruht auf einem umfassenden Satz von Maßnahmen, deren Durchführung notwendig ist, um eine eingesetzte Ziele zu schaffen. Im Aktionsplan werden Art und Umfang der Maßnahmen ermitteln. Die wichtigste Gebiete sind Corporate Governance, Kapitalerhaltung und Kapitaländerung, Unternehmengruppen und Unternehmenpyramiden, Unternehmenmobilität, Unternehmenrestrukturierung, die Europäische Privatgesellschaft, Genossenschaft und andere Unternehmensformen. In der Arbeit sind alle diese Maßnahmen vollständig analisiert. Angesichts Zwischenverbindung, einige Maßnahmen sind in einem Kapitel beschreiben. In der Arbeit beweisen Schwerpunkten der Inititiven, die grundlegenden Problemen der Durchführung, positives und negatives Einflüss.

Šio darbo tikslas – remiantis tarptautinės teisės normomis įvertinti Čečėnijos tarptautinį teisinį statusą skirtingais kovos už nepriklausomybę laikotarpiais, nustatyti Čečėnijoje vykusių ginkluotų konfliktų pobūdį bei apžvelgti šių ginkluotų konfliktų metu padarytus žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Darbe remiantis tarptautinės teisės aktais atskleidžiamas tautų apsisprendimo teisės turinys, jos santykis su teritorinio vientisumo principu. Apžvelgiami tarptautinės teisės subjektų požymiai, didžiausią dėmesį skiriant valstybės sąvokai ir požymiams, nagrinėjami svarbiausi Čečėnijos statuso aspektai. Taip pat atskleidžiama ginkluoto konflikto sąvoka bei aptariami tarptautinio ir netarptautinio ginkluotų konfliktų požymiai, kuriais remiantis nustatomas Čečėnijoje vykusių konfliktų pobūdis. Darbe apžvelgiama Europos žmogaus teisių teismo praktika ir remiantis ja nustatomi humanitarinės teisės pažeidimai, padaryti vykstant ginkluotiems konfliktams Čečėnijoje. 1991-1992 m. Čečėnija turėjo visus pagrindinius valstybės požymius: gyventojus, apibrėžtą teritoriją, vyriausybę. Tai reiškė jos, kaip valstybės, susikūrimą pagal tarptautinės teisės normas. Čečėnijos pergalė Pirmajame Čečėnijos kare dar kartą patvirtino Čečėnijos valstybingumą. Rusija savo vėlesniais veiksmais de facto patvirtino Čečėnijos nepriklausomybę. Išnagrinėjus galimus skirtingus Čečėnijos ginkluotų konfliktų vertinimus bei remiantis darbe prieita išvada, kad Čečėnija yra nepripažinta... [toliau žr. visą tekstą] / This work aims to evaluate the international legal status of Chechnya in different periods of its fight for independence on the basis of international legal norms and to determine a type of armed conflicts that took place in Chechnya as well as to review violations of human rights and the international humanitarian law made during these armed conflicts. Following international legal acts the work reveals contents of the freedom of national self-determination and its relation to the principle of territorial integrity. Also, the work reviews qualifications of persons of the international law with a particular attention given to the concept and attributes of the state and examines the most important aspects of the status of Chechnya. Also, this research presents the concept of the armed conflict and discusses features of international and non-international armed conflicts on which basis the type of conflicts that took place in Chechnya has been determined. The work overviews the case law of the European Court of Human Rights on which basis violations of the humanitarian law that were made during the armed conflicts in Chechnya have been determined. In 1991/1992 Chechnya had all main qualifications of the state: population, a defined territory and the government. According to the norms of the international law this meant its establishment as the state. The victory of Chechnya in the First Chechnya War has proved Chechnya statehood once again. Russia de facto confirmed... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Šių teisės normų taikymas yra ypatingas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismams kolizinės normos taikymas dažnai reiškia nukreipimą į kitos valstybės teisę arba tiesioginį tarptautinių sutarčių normų taikymą teisiniams šalių santykiams. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys konkrečiose bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Kadangi Lietuvos teismų praktika šioje srityje negausi, darbe yra ieškoma atsakymų į kai kuriuos su užsienio teisės taikymu susijus klausimus, kurie gali kilti teismas taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra teorinio pobūdžio, skirta apibūdinti pačią tarptautinės privatinės teisę kaip savitą teisės šaką, išskirti pagrindinius jos požymius, apibūdinti jos reguliuojamus teisinius santykius ir juos reglamentuojančius teisės aktus ir jų vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje yra nagrinėja teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas atskiriems privatinių teisinių santykių institutams. Kadangi Lietuvos teismams dažniausiai tenka taikyti tarptautinės privatinės teisės normas nagrinėjant šalių ginčus kylančius iš tarptautinio krovinių pervežimo keliais teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis presents the analysis of the judicial practice of courts in the Republic of Lithuania related to international private law norms. The practice of the norms is specific due to the fact that the collision norm application in the courts of the Republic of Lithuania often means shifting the matter to the other country’s law or the direct application of the international contract norms. The main source used to explore the theme is judgments in civil cases passed by the Lithuanian Supreme Court and the international private law practice in the courts of the Republic of Lithuania which was approved by the Lithuanian Supreme Court Senate. Considering the fact that the practice of Lithuanian courts in this field is spare, the thesis is looking for answers in some of the foreign law applications which arise for courts examining them. The thesis consists of three main parts. The first part is theoretical and describes the international private law itself as a distinctive branch of law. In addition, it speaks about the main features of the international private law as well as its interaction with judicial relations, law acts and their place in the Lithuanian law system. The second part discusses the court practice in the international private law and its norms for distinct institutes in private legal relations. Due to the fact that most litigation in the international carriage of goods is solved by applying the international private law, the third part studies the 1956 Geneva... [to full text]

Konstitucinis skundas – tai tam tikra teisinė priemonė, suteikianti asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti verifikuoti viešosios valdžios sprendimus. Nėra vieno, universalaus konstitucinio skundo modelio, tinkančio visoms valstybėms, todėl kiekviena valstybė, apmąstanti šio instituto įtvirtinimo savoje teisinėje sistemoje reikalingumą, naujai turi išskirti konstitucinio skundo modelių esminius bruožus ir įvertinti jų privalumus bei trūkumus. Diskusijos dėl konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje jau peraugo į realius įstatymo leidėjo darbus: suformuota darbo grupė konstitucinio skundo modelio koncepcijos projektui parengti. Tačiau nors plačiai svarstomas šio instituto įtvirtinimo pagrįstumas, dar nevyksta diskusija dėl konkretaus modelio ar specialių jo požymių privalomumo Lietuvos teisės sistemoje. Šiame darbe analizuojama kuo išsiskiria ir kuo panašūs yra konstituciniai skundai skirtingose Europos valstybėse. Svarstant koks konstitucinio skundo modelis geriausiai tiktų Lietuvai darbe analizuojami Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Vengrijos valstybių konstitucinio skundo modeliai. / The individual constitutional claim – is a certain legal measure, which gives a chance to a person, who believes that his constitutional rights and freedoms are violated, to apply to the Constitutional Court and ask for verification of decisions of public authority. The only one, universal juridical model of the individual constitutional complaint suited to all States doesn’t exist. Every State thinking of necessity to institute such legal measure into its legal system, has over again to identify and set apart the constitutive features of different juridical models of the constitutional complaint and to evaluate their merits and demerits. Discussion whether the constitutional complaint has to be instituted or not in the Lithuanian legal system has grown into the real actions of legislator: the work group for preparing the draft of conception of the Lithuanian constitutional complaint has been organized. Despite the fact that legitimacy of institute of constitutional complaint is under extensive consideration, concrete juridical model of the constitutional complaint or binding technical elements in the Lithuanian legal system are still not under discussion. Similarities and differences of the European juridical models of the constitutional complaint are analyzed in this work.

Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas. Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių... [toliau žr. visą tekstą] / There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state. Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper. The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU... [to full text]

Pagrindinės sąvokos: konkurencijos teisės subjektas, viešasis konkurencijos teisės subjektas, teisinis vienetas, ekonominis vienetas, ekonominė veikla, valstybės funkcijos. Darbe autorė siekia nustatyti ir išanalizuoti ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, atskleisti jų turinį bei teisingo nustatymo praktinę svarbą. Šiame darbe analizuojama ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto samprata Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisėje, aptariamos Lietuvos bei Europos Sąjungos konkurencijos teisėje egzistuojančios konkurencijos teisės subjekto sąvoką aiškinančios teorijos (teisinė ir ekonominė ūkio subjekto koncepcijos), išryškinami konkurencijos teisės subjekto sampratos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisėje neatitikimai ir prieštaravimai. Šiame darbe taip pat įvardinami bei atskirai analizuojami būtini, esminiai ūkio subjekto požymiai, kuriais savo jurisprudencijoje rėmėsi ETT pripažindamas ūkio subjektus konkurencijos teisės subjektais, t.y. ekonominės veiklos vykdymas, ūkio subjekto savarankiškumas. Aptarus esminius ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, teisiniu požiūriu įvertinama ir pagrindžiama jų teisingo nustatymo praktinė svarba taikant konkurencijos teisės normas bei atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus. Remdamasi ETT išskirtais esminiais ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymiais šio darbo autorė suformuluoja konkurencijos teisės subjekto apibrėžimą bei pateikia... [toliau žr. visą tekstą] / The main concepts: undertaking, public undertaking, legal unit, economic unit, economic activity, state functions. The main aim of this work is to find out the features of undertakings, exhibit their content, and evaluate the practical significance of these features’ right identification. The author analyses the concept of undertaking according to European Union and Lithuanian competition law, discusses the theories which exist in Lithuania and in European Union (the concept of economic unit and the concept of legal unit) and points out the most important dissonances and contrarieties of the concepts of undertaking in Lithuanian and European Union competition law. In this work the author also identifies and analyses the main fundamental features of undertakings, which followed European Court of Justice (according to explications of the European Court of Justice independent entity engaged in an economic activity must be acknowledged as an undertaking). The author discusses and argues the importance of the right recognition of the main features of undertakings, which condition the right application of competition rules and liability to undertakings, which made infringements of competition rules. The author defines the concept of undertaking according to the main features of undertaking, which acknowledged European Court of Justine, and offers to change the concept of undertaking which is regulated in national rules and to refuse this national rule – the activity of... [to full text]

Šiame darbe yra stengiamasi parodyti religijos ir teisės, kaip socialinių fenomenų, tarpusavio ryšį. Pirmoje dalyje autorius stengiasi parodyti religijos ir teisės istorinius, etimologinius, simbolinius skirtumus ir panašumus bei pabrėžti istorinę religijos įtaką teisės sampratai. Šios dalies pabaigoje autorius ieško teisės sampratos užuomazgų bibliniame pirmojo nuopuolio pasakojime. Antroji darbo dalis yra skirta teisingumo sampratai, kurio autoriaus nuomone apjungia tiek religiją ir filosofiją, tiek pastarąsias su teise. Visų pirma, atskleidžiama mitinė-religinė teisingumo samprata senovės Egipte ir Graikijoje. Vėliau nagrinėjama filosofinė teisingumo samprata, ypač remiantis Derrida dekonstrukcine filosofija. Šios dalies pabaigoje pateikiama „teisminė teisingumo samprata“, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudencija. Trečioje dalyje stengiamasi atskleisti šiuolaikinės filosofinės hermeneutikos ištakas biblinėje egzegetikoje, todėl pateikiama istorinė biblinės egzegetikos apžvalga. Vėliau dėmesys perkeliamas egzistencializmui ir fenomenologinei dialogo filosofijai, ypač akcentuojant S. Kierkegaardo ir E. Levino indėlį. Galiausiai, pateikiama filosofinės hermeneutikos apžvalga, remiantis Gadamerio ir Vattimo indėliu. Paskutinė dalis skirta parodyti biblinės egzegetikos ir filosofinės hermeneutikos tradicijos galimą įtaką šiuolaikinei teisės sampratai. Darbo pabaigoje pateikiami kai kurie galimi teisminio argumentavimo hermeneutiniai metodai ir taisyklės. Darbas... [toliau žr. visą tekstą] / The very aim of this master thesis is to show some existing relations among religion and law. In the first section the author shows some etymologic and symbolic similarities of these two phenomena and also emphases the religion’s historic influence onto the concept of law. In the end of the first section the author tries to find some origins of this concept especially in the biblical narrative on the Fall of Man. The second section is deserved for the concept of justice, which, according to the author, may also connect religious, philosophical and legal phenomena. In the beginning of this section the mythical-religious concept of justice is described, especially what concerns ancient Egypt and Greece. Later author concentrates on philosophical concept of justice, especially regarding „deconstructionist“ philosophy of Jacques Derrida. In the end of this section – judicial concept of justice is revealed according to jurisprudence of Lithuanian Constitutional court. The third section is devoted for showing some exegetical origins of the modern philosophical hermeneutics. Therefore, firstly, the author concentrates on historic survey about biblical exegesis. Afterwards the main attention is drawn to existentialism and phenomenological philosophy of dialog, especially concentrating on philosophy of Søren Kierkegaard and Emmanuel Levinas. Finally, philosophical hermeneutics is analyzed, relying on philosophy of Hans Georg Gadamer and Gianni Vattimo. The last section of the thesis... [to full text]

Society’s attitudes towards children have undergone major changes throughout this century. For a long time it was clear that children are vulnerable and need special protection from parents and society. Only recently children were recognised as legal subjects and bearers of rights. The wast number of various international documents is the evidence of the changing attitude towards children and childhood policy as well as the atitudetowards child as an individual, having fundamental rihgts and beeing a citizen. Achieving an effective spread, conception and prevalence of the child rights in pre-school institution it is important to warrant strong leading skills and the most important requirements to leaders and pedagogues. Recently the role of the leader of the pre-school institution in the process of society democratization has not lost it meaning, but developed into a new level. Currently the leader is not only a studious minister but also a political undertaker of the institution and a guarantor of the successful activity of his team. The success and effectiveness of the institution activity depends on proper management:planning, organizing, management and control. Pre-school institution management is a particular type of professional activity the aim of which are optimal results achieved rationally using material, humane, financial resourses, applying various principles and functions. Pre-scool institution leader must be a good strategist:foresee the vision and mission of... [to full text]

1994 – 1996 m. trukęs pirmasis bei 1999 m. prasidėjęs ir iki šiol besitęsiantis antrasis Rusijos – Čečėnijos karinis konfliktas iškėlė neišspręstas tarptautinės teisės problemas Čečėnijos atžvilgiu – jos tarptautinio teisinio statuso ir pripažinimo klausimą, Rusijos vykdomos politikos Čečėnijos atžvilgiu neteisėtumą, tarptautinės bendrijos atsargią ir neutralią politiką ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus regione. Karą Čečėnijoje sukėlė daugybė politinių, ekonominių, teisinių, karinių konfliktinių priežasčių, besitęsiančių nuo pat 1859 m., kai Čečėnija buvo jėga prijungta prie carinės Rusijos. / The study analyses the most important international legal issues concerning the conflict in Chechnya during 1994 – 1996 and 1999 - 2005. The author examines and evaluates the status of Chechen Republic of Ichkeria, the consequences of international non-recognition policy and the legality of Russian Federation (RF) military acts – which have features of acts of aggression and violation of human rights as well. The violations of human rights and humanitarian law in Chechnya has attracted the attention of international community, but no international law measures for solving the conflict have been applied.

Magistriniame darbe nagrinėjama interneto teisės termino vartojimo tikslingumas, bei įvardijamos šio termino galimos alternatyvos, kurios sutinkamos moksliniuose darbuose. Apžvelgiami interneto teisei būdingi principai, jų teisinė paskirtis, bei įtaka. Vadovaujantis teisės teorijos sukurtais teisės šakos identifikavimo reikalavimais, iškeliama hipotezė, jog interneto teisė esanti atskira kompleksinė teisės šaka, bei pateikiamas šios teisės šakos apibrėžimas. Siekiant patvirtinti iškeltą hipotezę įvardijamos identifikacinės problemos (reguliavimo, jurisdikcijos) su kuriomis susiduria interneto teisė, ją taikant visuomeniniuose santykiuose, o taip pat šių problemų galimus sprendimus. Nustatoma ir pagrindžiama interneto teisės vieta teisės sistemoje ir jos vidinė struktūra. Trumpai aptariama Jungtinių Amerikos Valstijų, bei Lietuvos Respublikos teisinė praktika susijusi su interneto teise, bei galimi veiksmai siekiant padidinti šios teisės veikimo efektyvumą. / In Master’s Thesis discusses internet law term usage tendencies and expediency. Also it is setting forth the alternatives of this term which can be met in scholar studies. There is given review of basic internet law’s principles, their judicial purpose and influence. Main axes of internet law identification are requirements created by law theory and depending on them there have been raised hypothesis that internet law is a separate complexical law branch. There are shortly described Lithuanian and United State’s law practice based on internet law and the possibilities of raising the effectiveness of this law.