• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 26
  • Tagged with
  • 26
  • 8
  • 5
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Drausminės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka / Disciplinary sanctions and the procedure of imposing them

Ramašauskaitė, Justina 25 June 2014 (has links)
Magistro darbe teoriniais ir praktiniais aspektais analizuojamos drausminių nuobaudų, taikomų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, rūšys ir jų skyrimo tvarka. Darbe atskleidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių darbo drausmę normų turinys, pateikiami užsienio valstybių darbo įstatymų reglamentavimo pavyzdžiai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, aiškinant ir taikant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos taisykles. Temai atskleisti, analizė skaidoma į keturias pagrindines dalis: drausminės nuobaudos kaip darbo drausmės poveikio priemonės tyrimą; drausminių nuobaudų rūšių analizę; jų skyrimo tvarkos nagrinėjimą; bei drausminių nuobaudų galiojimo ir apskundimo klausimus. Kiekvienoje jų keliamos pagrindinės praktinės problemos, nagrinėjamų klausimų kontekste, atkreipiamas dėmesys, kuriais aspektais teismų praktika nėra vieninga. Reziumuojant pasakytina, kad drausminės nuobaudos kaip veiksmingiausios drausminio poveikio priemonės padeda užtikrinti darbo drausmę, t. y. atlieka ne tik baudimo bet ir prevencinę funkcijas. Kita vertus, neteisėtai pritaikyta drausminė nuobauda sukelia neigiamas pasekmes ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui. Kiekvienu atveju, parenkant drausminę nuobaudą darbdavys privalo analizuoti reikšmingas faktines aplinkybes, laikytis visų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos taisyklių. Tačiau, gausi LAT praktika patvirtina, kad vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos... [toliau žr. visą tekstą] / The Master's thesis analyses theoretical and practical aspects of the disciplinary sanctions for employees under an employment contract, their types and the procedures of imposing them. The paper reveals the content of labor discipline rules of the Labor Code of the Republic of Lithuania, the special laws, the foreign labor laws and examples of regulatory practice of Supreme Court of Lithuania. To reveal relevant questions, the analysis is divided into four main parts: disciplinary sanction as the effective measure to ensure labour discipline; the types of disciplinary sanctions; the procedure of imposing them; and the validity and the appeal procedures. Each of the major practical problems in the context of the issues, points out that some aspects of the case law is not unanimous. To sum up, it may be emphasized that disciplinary sanctions as the most effective disciplinary measures help to ensure labor discipline. It means that they act not only punishment but also preventive role. On the other hand, illegally imposed disciplinary sanction has negative consequences not only for employees but also for employers. In each case, the choice of disciplinary sanction by the employer must analyse the relevant facts, comply the procedure of imposing them. The case law of Supreme Court of Lithuania confirms that the only formal violation of disciplinary procedure does not constitute the grounds to declare that the disciplinary action is unlawful.
2

Viešosios tvarkos institutas arbitražo procese / The institute of public policy in arbitration proceedings

Duliūtė, Roberta 25 June 2014 (has links)
Šiame magistro darbe nagrinėjama viešosios tvarkos samprata ir jos kaip atskiro instituto reikšmė arbitražo metu. Darbas pradedamas nuo arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, sampratos, trumpai apžvelgiant jo privalumus ir trūkumus, lyginant su teisminiu procesu. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti viešosios tvarkos sampratą, per tarptautinės, transnacionalinės ir daugianacionalinės viešosios tvarkos kategorijas. Nagrinėjant šias kategorijas stengiamasi atsakyti, ar jos palengvina viešosios tvarkos išimties taikymą. Trečioje darbo dalyje yra nagrinėjama, kokie reikalavimai keliami arbitražinio susitarimo galiojimui, bei sprendžiamas klausimas ar arbitražinio susitarimo formos, arbitruotinumo, šalių veiksnumo pažeidimai kartu pažeidžia ir viešąją tvarką. Ketvirtojoje magistro dalyje yra nagrinėjamas arbitražo procesas, išskiriant dvi viešosios tvarkos kategorijas – materialinę bei procesinę viešąją tvarką ir atskleidžiant kokie atvejai laikomi jų pažeidimu. Pažymėtina, kad klausimai dėl pažeidimų, kurie susiję su neteisėtumu, šališkumu, bei tinkamo proceso pažeidimais, turi būti sprendžiami kuo greičiau, nes kitai gali iškilti klausimas ar šalis nereikšdama laiku prieštaravimų , neatsisakė teisės juos reikšti vėliau. Paskutinėje darbo dalyje analizuojamas arbitražo sprendimo panaikinimo ir atsisakymo jį pripažinti institutų santykis, bei viešosios tvarkos taikymo apimtis. Analizuojama teismų praktika, kurios nevienodumas leido atsirasti situacijai, kai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The Institute of Public Policy in Arbitration Proceedings The aim of this master thesis is to define the concepts of public policy and analyse the public policy significanse during the course of arbitration. The first part of the master thesis introduces the concept of arbitration as alternative dispute resolution, including the basic characteristics and brief comaparisons with judicial process. The author also tries to define the different concepts of public policy such as international, transnational, multinational public policy in the second part of the Thesis. The different concepts of public policy is aimed at facilitating the use of public policy exception. The third part reveals what the requirements are for the validity of the arbitration agreement. And the question could be raised whether the violation of the arbitration form, arbitrabilyty or capacity, might also be seen as the violation of the public policy. The fourth chapter deals with the process of arbitration, distinguishing between two categories of public policy - the substantial and procedural. These categories are important for determining what kind of acts should be considered as the violation of public policies. It has to be mentioned that such issues as illegality, due process violations, impartiality needs be raised as early as possible when the violation occurs. Because the consequence of doing nothing may be understand as the waiver of rights. Finally it was dealt the relationship between setting... [to full text]
3

Drausminės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka / Disciplinary sanctions and the procedure of imposing them

Adomikaitytė, Gintarė 25 June 2014 (has links)
Drausminės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka Darbo kodekse numatytos darbuotojo pareigos dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Jei darbuotojas nesilaiko šių pareigų, jam gali būti taikoma drausminio poveikio priemonė – drausminė nuobauda. Darbdavys, norėdamas paskirti drausminę nuobaudą darbuotojui privalo tai padaryti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl šio darbo tikslas - ištirti drausminių nuobaudų skyrimo tvarką teoriniu bei praktiniu aspektu. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Siekiant išsiaiškinti drausminių nuobaudų sampratą, nagrinėjama drausminių nuobaudų istorinė raida, drausminių nuobaudų skyrimo pagrindai ir rūšys. Antroje dalyje detaliai analizuojama drausminių nuobaudų skyrimo tvarka bei su ja susijusi problematika. Šioje dalyje išsiaiškinama, kaip darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą privalo išsiaiškinti, ar darbuotojo padaryta veika, laikoma drausmės pažeidimu, kokiuose teisės aktuose tai numatyta. Taip pat didelis dėmesys skiriamas darbuotojo pasiaiškinimo institutui, kur analizuojama pasiaiškinimo reikšmė, tvarka ir terminai bei kokios pasekmes gali sukelti darbdaviui, nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinti. Antroje dalyje taip pat išsiaiškinamos drausminių nuobaudų parinkimo ir skyrimo taisyklės, jų reglamentavimas ir įforminimas... [toliau žr. visą tekstą] / Disciplinary Sanctions and the Procedure of Imposing them Labour code states employee‘s obligations to work diligently and honestly, comply with labour discipline, fulfil the lawful orders of the employer and the administration in due time and accurately, observe the requirements of technological discipline, labour protection and health, and use the employer's property sparingly. If employee does not follow those obligations disciplinary measure – disciplinary sanction - may be applied. In order to apply a disciplinary sanction employee must do this in compliance with the order stated in law. The purpose of this paper is to research the order of imposing disciplinary sanctions in theoretical and practical aspects. Paper consists of three main parts. In order to ascertain the conception of disciplinary sanctions historical process of disciplinary sanctions, their types and bases of imposing are researched. In the second part procedures of imposing disciplinary sanction and related problematic issues are analysed. In this part it is researched how an employer should investigate if employee’s actions can be considered as violation of labour discipline before applying a disciplinary sanction, which legal acts regulate this. It focuses also to the institute of employee’s explanation where it is analysed the importance, procedures and terms of explanation as well as consequences caused to an employer if explanation is not demanded. Besides, in second part selection and imposing... [to full text]
4

Savireguliacijos mechanizmų principas socialinių ir ekonominių struktūrų teorijose / The principal of self-regulation mechanisms in theories of the social and economic structures

Žališkevičiūtė, Simona 11 July 2011 (has links)
Šiame darbe aptariant socialinių ir ekonominių struktūrų ypatumus pagrindinė analizė sutelkiama ties esminiu – savireguliacijos - principu. Pasitelkus socializmo, istoricizmo, psichologizmo, racionalizmo, biurokratinės ir verslinės tvarkos teorijas analizuojama kaip savireguliacijos mechanizmo principas veikia įvairiose visuomenės struktūrose. Aptariant bendrus šių teorijų bruožus siekiama atskleisti ir bendrus jų principus bei prigimtį. Kiekvienos teorijos mechanizmas funkcionuojantis pagal savus dėsnius tarnauja vienai ar kitai tvarkai. Vienos teorijos yra sureguliuojančios, t.y., jos būtinos ten, kur netinka savireguliacinė tvarka, o kitos yra spontaniškos prigimties ir joms negalioja su-tvarkymo mechanizmas. Centralizuoto valdymo siekis yra sukontroliuoti bendros tvarkos principų laikymąsi. Egzistuoja prieštara ir perskyra tarp centralizuoto valdymo ir saviregualicijos – savivaldos principų. Tie būdai, kurie tinka susireguliuojančiai tvarkai palaikyti, negali būti pritaikomi ir reguliuojančioje tvarkoje, todėl viena tvarka negali būti pakeista kitu tų pačių reikalų tvarkymo būdu. Savireguliacinis mechanizmas yra būdingas toms tvarkoms, kurioms negalioja su-reguliuojančios tvarkos būdas, tačiau tuo pačiu šios tvarkos visada yra koegzistuojančiame santykyje. Kai viena tvarka įgyja kitos tvarkos bruožų ji praranda savo esmines funkcijas. Iracionalumo principu paremtos teorijos priskiria vienai tvarkai kitos tvarkos bruožus. Šiame darbe aptariama socialinių ir ekonominių... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper, in which the structure of the social and the economic aspects are being discussed, the main analysis is based on the fundamental principal of self-regulation. Using theories of socialism, historicism, psichologism, rationalism, bureaucratic and business order the analysis of how the mechanism of self-regulation behaves in different social is being proceeded. In order to find out about the nature and the features of these theories, several discussions are being processed. Each single feature of a theory is dependant on some orders. Some theories are controlling which means they are required when self-regulation order is not appropriate. The others have spontaneous nature and no rules of the controlling mechanism can be applied to them. The purpose of centralist order is to control the following of the rules of the main order. There are the face off and distinction between the principles of centralist order and self-regulation (self-control). The methods that can be applied to the self-controlling order can never be applied to the controlling order and because of that, one order can not be replaced to another. Self-regulation mechanism is inherent to the orders to which the controlling order can not be applied. But at the same time, these two orders are always in a co-existent relationship. When one of them takes over some features from another, it loses its’ key functions. Theories based on the principal of irrationalism attribute the features of one order... [to full text]
5

Drausminės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka / Implementation of disciplinary sanctions

Valivonienė, Audronė 27 June 2014 (has links)
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 227 str. 2d. sako, kad darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Darbo drausmė – tai darbuotojo pareiga laikytis jam privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi. Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojų kaltės. Drausminio poveikio priemonės – tai darbdavio skiriamos drausminės nuobaudos. Nuobaudų paskirtis – drausminti prasižengusį darbuotoją, skatinti jį sąžiningai atlikti savo darbo funkcijas. Šiame magistro darbe analizuojami darbo drausmės pažeidimų už kuriuos taikoma drausminė atsakomybė, pagrindai. Darbe, remiantis galiojančiais teisės aktais, analizuojamos drausminių nuobaudų rūšys, jų taikymo, tame tarpe ir darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 235 straipsnyje, reglamentavimas, tinkamas taikymas bei praktinio įgyvendinimo problemos, drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. / The Labour Code of the Republic of Lithuania, Art. 227. part 2 provides that disciplinary measures may be applied to the employees who are in breach of labour discipline. Labour discipline is an obligation of an employee to comply with regulatory requirements and carry out the legitimate employer's and administration instructions, given on the basis of a labour contract. Breach of labour discipline means non-performance or improper performance of labour duties through the employee's fault. Disciplinary sanctions are disciplinary sanctions imposed by the employer. The purpose of sanctions is to discipline the misbehaving employee, to encourage him to behave properly and perform his job functions in good faith. This Master thesis analyzes the fundamentals of Labour discipline violations which are subject to disciplinary sanctions. Based on the applicable law, the work analyses types of disciplinary sanctions and their application, including termination of employment contracts for serious violations of work obligations provided for in Article 235 of the Labour Code, proper application and practical implementation issues, procedure for imposing disciplinary sanctions.
6

Viešoji tvarka ir gera moralė, kaip sandorio galiojimo sąlyga / Public Policy and Good Moral as a Condition for Validity of a Contract

Tamošaitis, Darius 04 March 2009 (has links)
Sudarydami sandorius, asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius, todėl šiuolaikinėje teisinėje valstybėje sandoriai yra pagrindinis civilinės apyvartos ir ekonomikos variklis. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir iš sandorių kylančių civilinių teisinių santykių stabilumą, teisės aktuose įtvirtino sandorių negaliojimo institutą. Viena iš sandorio galiojimo (negaliojimo) sąlygų – viešoji tvarka ir gera moralė – ir analizuojama šiame darbe. Daugiausia naudojant loginį - analitinį metodą, kuris pasireiškė teismų praktikos, teisės aktų ir teisės doktrinos autorių dėstytų pozicijų aptarimu, palyginimu ir analize, šiame darbe bandoma apibrėžti viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokas, atskleisti jų sampratą, išanalizuoti moralės ir teisės santykį, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti moralės ir teisės normas, įvertinti viešosios tvarkos ir geros moralės teisinę reikšmę sandorio galiojimui ir sandorio šalių teisių ir pareigų apimčiai, nustatyti šios sandorio galiojimo sąlygos taikymo ir aiškinimo kriterijus. Lietuvos sutarčių teisei tai labai aktualu, kadangi minėta sandorio galiojimo sąlyga Lietuvoje teisėje yra palyginus nauja, įvesta tik 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl ji mažai nagrinėta Lietuvos teisės doktrinoje, o Lietuvos teismų praktika šioje srityje kol kas yra labai kukli. / In concluding contracts, individuals seek to create, change or annul their civil legal relations; therefore, in the contemporary legal society contracts are the main moving force of civil circulation and economy. Seeking to secure the legality and the stability of civil legal relations arising from contracts, the legislator has consolidated the institute of void contracts in legal acts. One of the conditions of contract validity (nullity), i.e. public order and good moral, is analysed in the thesis. The thesis attempts to define the concepts of public order and good moral, disclose their conception, analyse the relation between moral and law, define the criteria determining the norms of moral and law, assess the legal significance of public order and good moral for the validity of the contract and the volume of rights and duties of the contracting parties as well as determine the application and the criteria of applying and interpreting the validity conditions of the contract. A logical-analitical method, which has been manifested in discussing, comparing and analyzing the positions laid by judicial practice, legal acts and the authors of legal doctrine has mostly been used in the thesis. The above-mentioned validity condition of the contract is extremely significant for the Lithuanian contract law as it is relatively new in the Lithuanian Law. It was introduced only on 1 July 2001 after The Civil Code of the Republic of Lithuania came into force. Therefore, it has been... [to full text]
7

Sutuoktinių asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės atribojimo pagrindai ir tvarka / Grounds and procedure for delimitation of the separate and community property of spouses

Bručaitė, Rasa 27 June 2014 (has links)
SUTUOKTINIŲ ASMENINĖS IR BENDROSIOS JUNGTINĖS NUOSAVYBĖS ATRIBOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA Šiame magistro darbe nagrinėjama sutuoktinių asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės atribojimo pagrindai ir tvarka, jų ypatumai, teorinės ir praktinės problemos. Darbe didelis dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai nagrinėjama tema. Lyginamajai analizei, siekiant pabrėžti esminius teisinio reguliavimo panašumus ar skirtumus, pasirinktos Estijos ir Latvijos valstybės. Pirmojoje darbo dalyje aiškinamasi sutuoktinių turto teisinio režimo samprata, įvertinami galimi sutuoktinių turto teisinio režimo modeliai bei rūšys, apžvelgiama istorinė Lietuvoje galiojančio sutuoktinių turto teisinio režimo raida ir vertinama jos įtaka dabartiniam reguliavimui. Antrojoje darbo dalyje aiškinamasi, kokiais atvejais kyla poreikis atriboti sutuoktinių asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę, taip siekiant parodyti atribojimo reikšmingumą ne tik teisės teorijai ir praktikai, bet ir visuomeniniams santykiams. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, aiškinamasi jo esmė bei atliekama įstatyme nustatytų sutuoktinių turto atribojimo pagrindų analizė per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3. 88, 3. 89, 3.90 bei 3.91 straipsnių prizmę, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką. Taip pat aiškinamasi registracijos viešajame registre reikšmė, atribojant sutuoktinių turtą, t. y. ar ją galima priskirti prie sutuoktinių turto... [toliau žr. visą tekstą] / GROUNDS AND PROCEDURE FOR DELIMITATION OF THE SEPARATE AND COMMUNITY PROPERTY OF SPOUSES This Master’s thesis examines the grounds and procedure for delimitation of the separate and community property of spouses, their characteristics, and theoretical and practical problems. The work focuses to a great extent on case law of the Supreme Court of Lithuania regarding this particular subject. Estonia and Latvia have been selected for comparative analysis in order to highlight essential similarities or differences in legal regulations. The first chapter of the thesis explores the concept of the matrimonial property regime; possible models and types of matrimonial property regimes are assessed. An overview of the historical evolution of the matrimonial property regime in Lithuania is provided and its affect on current legal regulation is assessed. The second part of the thesis examines the cases when the need for delimiting the spouses’ personal and community property arises. As a result, the importance of delimitation on the theory and practice of the law and social relationships is demonstrated. The third part of the thesis deals with the statutory matrimonial property regime, examines the essence of the regime, and analyses the grounds for delimitation of the separate and community property of spouses as per Articles 3.87, 3.88, 3.89, 3.90, and 3.91 of the CC while also taking into account the case law of the cassation court. The importance of property registration in a public... [to full text]
8

Arbitruotinumo problematika ir tendencijos / The problematic aspects and current trends of arbitrability

Kunickas, Simonas 23 June 2014 (has links)
Šis magistro darbas skirtas nuosekliai arbitruotinumo koncepcijos analizei ir pasaulinių tendencijų, susijusių su šiuo arbitrų jurisdikcijos ribojimo statusu bei kaita įvairiose pripažintų teisinių tradicijų valstybėse, nustatymui bei palyginimui su Lietuvoje esančiu reglamentavimu ir praktika. Remiantis bene daugiausia patirties nagrinėjamu klausimu turinčių valstybių (JAV, Prancūzijos, Belgijos) teismų sprendimais teisės aktais bei doktrina yra išgryninama arbitruotinumo sąvoka bei pagrindžiamas išskyrimas į subjektyvųjį ir objektyvųjį arbitruotinumą. Autorius taip pat apžvelgia arbitruotinumo ir viešosios tvarkos santykį bei dėl šio santykio neapibrėžtumo kylančias problemas. Kitas svarbus klausimas – arbitruotinumo nustatymo teismuose bei arbitražo institucijose specifika. Priklausomai nuo to, kokie subjektai ir kokiame etape sprendžia klausimą dėl arbitruotinumo šiam klausimui spręsti gali būti skirtingų valstybių teisės normos. Galiausiai apžvelgiamos pagal Lietuvos teisės aktus ir teismų praktiką daugiausiai probleminių klausimų keliančios ginčų rūšys (su bankrotu, intelektine nuosavybe, konkurencine teise susiję ginčai bei ginčai kylantys iš vartojimo sutarčių ar darbo teisinių santykių) ir nustatoma kaip jų vertinimas skiriasi nuo to, kuris egzistuoja lyginamose užsienio valstybėse. / This master thesis is aimed at defining concepts of arbitrability and performing extensive analysis of global trends and changing contents of this legal institution, while comparing its current status in foreign states (the U.S., France, Belgium) to one in Lithuania. Author provides the definition of arbitrability within the scope of legal systems of mentioned foreign countries and also reveals existing different concepts. The grounds for division into subjective and objective arbitrability are also provided. The relation of arbitrability and public order is also discussed and covered in this work. The specifics of defining arbitrability in national courts as well as in arbitration institutions are analyzed as a substantive criteria for applying legal rules of different countries. Finally an overview of the most problematic issues under Lithuanian legal acts is provided (arbitrability of disputes related to bankruptcy, intellectual property, competition law, disputes arising from the consumer contracts and employment law disputes), while comparing how other foreign countries deals with the same questions and how they are being resolved.
9

Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas / Sentence passing an pronouncing

Bilotienė-Motiejūnienė, Aušra 23 December 2014 (has links)
Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas užbaigiamas teismo nuosprendžio priėmimu, todėl logiška teigti, kad nuosprendis yra teisingumo vykdymo aktas, o teisingumas- valstybės pagrindas. Vykdant teismams teisingumą pagrindinė teismo pareiga – išspręsti teisinį konfliktą, objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes ir byloje priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Magistro darbo tikslas – atskleisti teismo nuosprendžio priėmimo ypatumus, pateikti svarbiausias ir aktualiausias su tuo susijusias problemas, jas išanalizuoti ir pasiūlyti sprendimo būdus. Magistro darbe išanalizuota nuosprendžio teisinė charakteristika, apimanti: nuosprendžio sampratą ir reikšmę; priėmimo tvarkos ir sąlygų specifiką; dokumento surašymo tvarką ir formą; nuosprendžio paskelbimą, kaip sukeliančio tam tikrus teisinius padarinius. Pateikiama sukauptos medžiagos analizė bei patirtis ir suvokimas nagrinėjamais klausimais. Nagrinėti teoriniai ir praktiniai aspektai šia tema. Darbe ypač daug dėmesio skiriama nuosprendžio kaip ypatingo dokumento, surašymo tvarkai, formai ir turiniui. Pateikiamos konkrečios rekomendacijos nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo klausimu. Magistro baigiamasis darbas susideda iš įžangos, trijų pagrindinių skyrių. Įvadiniame skyriuje aprašomas darbo aktualumas, darbo tikslas ir uždaviniai, bei metodai. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėta nuosprendžio samprata ir reikšmė, nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Antrajame darbo skyriuje... [toliau žr. visą tekstą] / Sentence passing and pronouncing Investigation of the criminal cases are being closed with the sentence of the court admission, so it is logical to affirm that the sentence is the act of justice and justice is the base of the state. The main responsibility of the court while implementing justice is to solve the legal conflict, unprejudiced investigate and estimate all the circumstances and pass legitimate and reasoned sentence. The purpose of the Master’s work is to reveal singularities of the acceptance of the adjudgement, introduce significant and actual problems, analyse them and suggest the ways of solution. In this Master’s final work the sentence’s legal characteristics are analysed, that involves the conception and meaning of the verdict, the specifics of order and conditions of submission the sentence, the order and form of filling the document, the publication of sentence, as raising particular legal consequences. The analysis of cumulative information and the experience on the issues raised is presented. Theoretical and practical aspects of the topic are researched. Particularly much attention to census order, form and content of the verdict as an extreme document is paid. The concrete recommendations about the passing and announcing the sentence are proposed. Final Master’s work decompounds of preface and three main chapters. The actuality of this work, the purpose, goals and methods are described in the preface. The conception and meaning of the sentence, the... [to full text]
10

Civilinės bylos sustabdymas / The Suspension of Civil Cases

Pauliukaitė, Aurelija 24 February 2010 (has links)
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, tačiau tam tikros objektyvios nei nuo teismo, nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios nepriklausančios aplinkybės dažnai lemia negalėjimą įgyvendinti minėto principo ir būtinybę civilinę bylą sustabdyti. Magistro baigiamojo darbo tikslas- kompleksiškai ir glaustai atskleisti ir išspręsti pagrindines teorines ir praktines civilinės bylos sustabdymo problemas. Darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba atskleidžiama civilinės bylos sustabdymo samprata, tvarka ir pasekmės. Remiantis moksline literatūra, galiojančiais teisės aktais, teismų praktika, analizuojami civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama civilinės bylos sustabdymo samprata. Antrajame- glaustai išanalizuojami civilinės bylos sustabdymo privalomieji ir fakultatyvūs pagrindai, jų taikymo praktika. Trečiajame- trumpai apžvelgiama civilinės bylos sustabdymo tvarka ir pasekmės. Atlikus teismų praktikos analizę, prieinama prie išvados, kad teismai ne visada tinkamai ir pagrįstai taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163-164 str. numatytus privalomuosius ir fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Darbe pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų tobulinimo. / Die Grundsätze der Prozessökonomie und Prozesskonzentration erfordet, dass der Fall in einer Gerichtssitzung verhandelt werden muss. Manchmal einige objektive weder vom Gericht, noch von der Beteiligten den Prozess unabhängige Umstände entscheidet die Notwendigkeit Zivilverfahren stehen zu bleiben. Das Ziel dieser Magistrusarbeit ist komplex und kurz grundlegenden theoretischen und praktischen Problemen des Stillstandes des Zivilverfahrens erschließen. In der Arbeit analysiert man die Auffassung, Ordnung und Folgen des Stillstandes des Zivilverfahrens. Die Gründe des Stillstandes des Zivilverfahrens analysiert man anhand der Gesetze, der Rechtsprechung, der Wissenschaft des Zivilprozessrechtes. Die Magistrusarbeit besteht aus trei Kapitel. Im ersten Kapitel erschließt man Auffassung des Stillstandes des Zivilverfahrens, im zweiten- analysiert man verbindliche und fakultatieve Gründe, ihre praktische Anwendung. Im dritten Kapitel spricht man über die Ordnung und Folgen des Stillstandes des Zivilverfahrens. Die Analyse der Gerichtspraxis zeigt, dass die Gerichte nicht immer angemessen und begründet verbindliche und fakultatieve Gründe des Stillstandes des Zivilverfahrens, die im Zivilprozessordnung die Republik Litauen festgestellt sind, anwenden. In der Arbeit werden auch die Vorschläge für den Gesetzgeber Litauens wegen der Verbesserung einiger Rechtsnormen des Zivilprozessrechtes gemacht.

Page generated in 0.0448 seconds