Magistro darbo objektas yra moterų ir vyrų įvaizdžiai. Darbo tikslas – išanalizuoti dominuojančius lyčių įvaizdžius Lietuvos televizijų reklamose, suskirstyti juos į tipus ir palyginti su moterų ir vyrų įvaizdžiais, vyraujančiais visuomenėje ir žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: aptarti, kas sudaro žmogaus lytinę tapatybę, ir nuo ko priklauso lyčių tvarka visuomenėje; nustatyti, kaip kuriamas asmens įvaizdis, ir kas jį sudaro; išnagrinėti, kokie lyčių įvaizdžių bruožai vyrauja visuomenėje ir žiniasklaidoje; apžvelgti moterų ir vyrų vaizdavimo televizijoje ypatumus, ir aptarti, kokį poveikį jų vaizdiniai daro vartotojams; išanalizuoti Lietuvos televizijų reklamas ir išskirti dominuojančius moterų ir vyrų įvaizdžius. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai, kaip lyginamoji duomenų analizė, kokybinė ir kiekybinė reklaminių pranešimų turinio analizė. Šie metodai pasirinkti, siekiant išryškinti atskirus įvaizdžio bruožus, nustatyti, kokie įvaizdžio kūrimo elementai labiausiai jį atskleidžia ir lemia jo vertinimą, palyginti atskirų įvaizdžių vaizdavimo dažnumą televizijos reklamose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, pastebėta, kad įvairiose kultūrose per pastaruosius kelis dešimtmečius reklamos mažai pakito – jose vis dar stereotipiškai vaizduojami moters ir vyrų įvaizdžiai ir tarpusavio santykiai. Atlikta televizijos reklamų kokybinė ir kiekybinė analizė leidžia teigti, kad Lietuvos televizijos reklamos ne išimtis – jose lyčių įvaizdžiai kuriami, remiantis stereotipinėmis moteriškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of advertising as a way of communication is important research area, because a lot of social, cultural codes and symbols lies in it. Analysis of these codes and symbols not only helps to perceive the social reality, but also to understand how they influences the public. Content of the advertising messages are not alway positive part of socialization. Often, it reflects stereotypical information as a positive and the only aspiration. Limited conception of femininity and masculinity restricts the human‘s individuality and independence, depresess if purposed stereotypical traits are impossible to comply with. The objective of this work is to reveal what stereotypical features of women and men reflects in television commercials, media and society, and how they affect human‘s sexual identity, attitudes and behavior. The subject of this work is images of men and women, and the objective is to analyze the dominant gender images of Lithuanian television commercials, classify them into types and compare with images of male and female, prevailing in society and the media. Research goals: - establish what forms human‘s sexual identity and what determines the gender order in society; - determine what creates the image of person; - consider what features of gender images prevailing in society and media; - overview representations of male and female in television and discuss the impact of their images to consumers; - analyze Lithuanian television commercials and identify the... [to full text]

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.

Tikslinės atostogos – tai viena iš atostogų rūšių darbo teisėje. Šios tikslinės atostogos suteikiamos atsiradus įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje numatytam tikslui ar aplinkybėms. Šalyje besikeičiantys visuomeniniai santykiai neaplenkė ir tikslinių atostogų instituto reglamentavimo. Palyginus galiojusio Atostogų įstatymo ir naujojo Darbo kodekso nuostatas pastebimi pakeitimai ir papildymai. Atsirado net trys naujos tikslinių atostogų rūšys: tėvystės atostogos, kūrybinės atostogos, atostogos valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Esant Darbo kodekse nurodytoms aplinkybėms tikslines atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojui. Priklausomai nuo tikslinių atostogų rūšies, jas apmoka skirtingi subjektai. Šiame darbe pateikiama tikslinių atostogų sąvoka, analizuojamos tikslinių atostogų rūšys ir jų apmokėjimo tvarka, lyginama Lietuvos ir užsienio valstybių teisės normos, reglamentuojančios tikslines atostogas. Šių atostogų suteikimo tvarką, sąlygas, trukmę bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir kt. / Special purpose leaves – one of leaves types in the labour law. These special purpose leaves are given sprung in the law, collective agreement or labour contract for provided purpose or circumstance. In the nation volatiled public relationship did not round and regulation of the special purpose leaves institution. Changes and additions are observed comparising obtained the Law on leaves and a new Labour code provisions. Three new categories of special purpose leaves started up paternity leave, sabbatical leave, leave for performance of official or public duties. The employer must give special purpose leaves to employee paying attention to the Labour Code indicated circumstances. Different subjects pay depends on categories of special purpose leaves. In this work the concept of special purpose leaves is analysing the categories of special purpose leaves and their payment are presentment the rule of law are comparing Lithuanian and foreign states. Labour code, Law on public service, Law on sickness and maternity social insurance and other regulate the order of leaves allotment, conditions, term and payment questions.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės statusą patvirtinančių siekiamų tikslų. Magistro darbe teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos procesine teisine prasme, t. y. teisė pareikšti ieškinį (pareiškimą), analizuojama pasitelkiant lyginamąjį tyrimo metodą, įgalinantį palyginti atskirų valstybių - Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuvos) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau –Vokietijos) - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinės tvarkos teisinį reguliavimą. Abejose šalyse teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto, t. y. Konstitucijos, normomis. Teisės kreiptis į teismą teisinis reguliavimas, esant asmens teisių pažeidimui privatiniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi: Vokietijos Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. garantuoja teisę kreiptis į teism���� tik tuo atveju, kai teisių pažeidėjas yra viešoji valdžia. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisiniams ginčams, nepatenkantiems į Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. ribas, teisė kreiptis į teismą garantuojama įtvirtintu teisinės valstybės principu. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, taikoma kilusiems ginčams tiek civiliniuose, tiek kitokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kiekvienas, norintis pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise kreiptis į teismą, privalo laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gewaehrleistung vom Justizgewaehrungsanspruch ist eines der Axiome, die den Status von dem Rechtsstaat betont. In dieser Magisterarbeit wird der Justizgewaehrungsanspruch im Sinne des prozessrechtlichen Aspektes, d. h. wie das Recht vor Gericht einzuklagen, analysiert. Die Eroerterung vom Justizgewaehrungsanspruch wird mit Anwendung eines Vergleichsmethodes erledigt. Das Ziel dieser Magisterarbeit ist die Prozessordnung der Verwirklichung vom Justizgewaehrungsanspruch in Litauen und in Deutschland zu vergleichen. In beiden Laendern wird der Justizgewaehrungsanspruch auf der obersten Regelungsebene verankert – im Grundgesetz (GG) der Bundesrepublik Deutschlands und in der Verfassung Litauens. Die Rechtsschutzgarantie in privatrechtlichen Verhaeltnissen ist in verfassungrechtlichen Normen unterschiedlich geregelt: Art. 19 Abs.4 GG schuetzt die Rechte des Menschens nur bei Velretzung durch oeffentliche Gewalt. Das Bundesverfassungsgericht hat den aus dem Rechtsstaatsprinzip in Verbindung mit den Grundrechten folgenden allgemeinen Justizgewährungsanspruch zunächst als Grundlage des Rechtsschutzes in zivilrechtlichen Streitigkeiten anerkannt, für die Art.19 Abs.4 GG nicht anwendbar ist. Im Gegensatz dazu gibt es eine allgemeine verfassungsrechtliche Norm in Verfassung Litauens, die nicht nur fuer die oeffenltich-rechtlichen, sondern auch fuer die zivilrechtlichen Streitigkeiten gilt. Jeder, wer sein Recht vor Gericht einzuklagen realisieren moechte, muss es gemaess... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]