11 |
Streiko teisėtumo klausimai Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės darbo teisėje / The legality of strike in labour law of lithuania and united kingdomŠpokauskaitė, Asta 08 September 2009 (has links)
Streiko teisėtumo, teisės streikuoti įgyvendinimo bei ribojimo klausimai yra svarstomi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Streikų reguliavimo šiose dviejose skirtingose jurisdikcijose problematika yra labai panaši, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema yra priskiriama kontinentinei teisės sistemai, o Jungtinės Karalystės teisinė sistema priklauso teisės tradicijai. Be abejonės, be panašumų šių valstybių streikų reguliavime yra daugybė ir skirtumų. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra palyginti streikų teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje bei atskleisti streikų reglamentavimo šiose jurisdikcijose panašumus bei skirtumus. Papildomas magistro darbo tikslas – identifikuoti problematinius bei kritikuojamus streikų reglamentavimo Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje klausimus. Šiekiant šių tikslų, vadovaujamasi šiose jurisdikcijose kolektyvinius veiksmus reglamentuojančių teisės aktų tekstais, darbo teisės mokslo doktrina, teismų praktika. Magistro darbe supažindinama su streiko samprata, prigimtimi ir šaltiniais Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės teisės sistemose, taip pat aprašomas teisės streikuoti istorinis vystymasis bei pateikiami teisės streikuoti įgyvendinimo apribojimai, paaiškinama streikų ribojimo būtiniausias paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose problematika. Toliau darbe nagrinėjami streiko tikslai ir priežastys, kas nulemia streiko teisėtumą arba, priešingai... [toliau žr. visą tekstą] / The legality of strikes, the implementation of the right to strike and the question of restrictions are debated both in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. Issues in the regulation of strikes in these two divergent jurisdictions are very similar, inspite of the fact that the legal system of the Republic of Lithuania belongs to the continental legal system and the legal system of the United Kingdom is considered to be part of the common law tradition. Certainly, despite similarities there are many differences in the regulation of strikes in these two jurisdictions. The primary objective of this master thesis is to compare the understanding of the legality of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom and to reveal similarities and differences in the regulation of strikes in these jurisdictions. The subsidiary objective is to identify problematic and criticised aspects of the regulation of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, labour law doctrine, case examples of the courts in the regulation of collective actions have been analysed. In the master thesis the conception, nature and sources of strikes in the legal systems of the Republic of Lithuania and the United Kingdom are introduced, the historical evolution of the right to strike is described, restrictions of the implementation of the right to strike are provided and issues of the restriction... [to full text]
|
12 |
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jo taikymo praktika / The concept of a gross breach of work duties according to article 235 part 2 (11) of the labour code and its practical applicationPažėrienė, Danguolė 23 June 2014 (has links)
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo institutas darbo teisėje atsirado neseniai- tai yra tik įsigaliojus naujam Darbo Kodeksui. Šio pažeidimo sąvoka bei nebaigtinio sąrašo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėčių įtvirtinimas kelia nemažai problemų taikant teisės normas praktikoje. Darbo kodekse esanti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka nėra aiški ir išsami , be to numatytų pažeidimų sąrašas tik pavyzdinis, įstatymo leidėjo pozicija įtvirtinti ir kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka sukelia įvairių vertinimo bei interpretavimo problemų.Darbo teisės doktrinoje bei praktikoje kyla nesutarimų, kas tie kiti Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto minimi atvejai? Dėl šių priežasčių darbe pirmiausia, analizuojama šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata , po to atsižvelgiant į sisteminį Darbo kodekso aiškinimą bei LAT suformuotas kryptis bandoma atskleisti, pagal kokius požymius, kriterijus kiti nusižengimai priskiriami prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, kurie nėra išvardinti Darbo kodekse. Darbe svarbu išskirti kokie aktualiausi klausimai dėl šio straipsnio 11 punkto taikymo ir kaip LAT išvados susijusios su teisiniu reglamentavimu, pažymėti kiek tai aktualu. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo institutas darbo teisėje itin svarbus tuo, kad suteikia teisę darbdaviui už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą paskirti darbuotojui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Todėl šis darbas yra naudingas ir tuo, kad be... [toliau žr. visą tekstą] / The institute of the rude work duty violation just recently has appeared in the Labor Law - when the new Labor Code came into effect. The concept of this violation and the consolidation of the non-finite list of the rude work duty violation cause many problems in applying those rules of law in the practice. The definition of the rude work duty violation given in the Labor Code is not clear and comprehensive; the given list of violations is just an example; the position of legislator to consolidate other violations breaking the working order in a rude way causes various evaluation and interpretation problems. In the Labor Law doctrine and practice emerge the disagreements regarding those other cases mentioned in the Article 235 Section 2 Clause 11 of the Labor Code. Therefore in this work the concept of the rude work duty violation is being analyzed at first and later, regarding the systemic Labor Code explanations and the directions given by the Supreme Court of Lithuania, there are attempts to reveal the features and criterions according which other violations which are not listed in the Labor Code are attributed to the rude work duty violation. In this work it was important to highlight the most actual questions regarding the application of the clause 11 of this article and to explain how the conclusions of the Supreme Court of Lithuania are coherent with legal regulations and to reveal the relevance of it. The institute of the rude work duty violation is very important in... [to full text]
|
13 |
Laisvės apribojimo bausmės vykdymas / Execution of the penalty of restricion of libertyBičkauskaitė, Ligita 25 November 2010 (has links)
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pateikiamą bausmės apibrėžimą, logiškai – sistemiškai laisvės apribojimo bausmė yra viena iš baudžiamosios teisės nustatytų bausmių, kuri yra skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Šia bausme kaltininkui nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Tai bausmė, kuria siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Laisvės apribojimo bausmė Lietuvoje yra pakankamai nauja, savo atsiradimu (2003 m.) ji užpildė iki tol buvusią vidutinio griežtumo bausmių tuštumą. Tai vienintelė bausmė, kurios turinys gali priklausyti ir nuo teismo proceso dalyvių, tai yra, teismas gali paskirti ir įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus. Darbas susidaro iš trijų pagrindinių dalių: laisvės apribojimo bausmės sampratos, jos vykdymo tvarkos ir sąlygų aptarimo bei problemų, kylančių laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, apžvalgos. Pirmojoje dalyje trumpai aptariama laisvės apribojimo bausmės bei jos vykdymo paskirtis, vieta bausmių sistemoje, atvejai, kada ji gali būti taikoma. Pažymėtina, kad nuo pat savo atsiradimo laisvės apribojimas skiriamas vis dažniau, jo taikymas, lyginant visų skiriamų bausmių procentinę dalį, nuo 2004 m. išaugo daugiau nei du kartus. Taip pat aptariamas laisvės apribojimo bausmės turinys, jo nesilaikymo pasekmės. T. Mackevičius išskiria dvi bausmės dalis – bendruosius apribojimus, skiriamus visiems nuteistiesiems... [toliau žr. visą tekstą] / According to the definition of penalty given by the Penal Code of Lithuanian Republic, the restriction of liberty is, logically and systemically, one of the penalties stated by Penal Law, which may be assigned by tribunal sentence to a person who committed crime. With this penalty the sentenced is charged by some obligations, duties and prohibitions which limit his behavior. The target of this penalty, is both to control and assist the sentenced. The Restriction of Liberty is pretty young in Lithuania, and with its appearance (in 2003) it has been covered the lack of middle severity penalties. This penalty is the only one which might depend on the attendant to the trial, which means that the court may sentence even non-codified obligations or prohibitions. The present work is divided in three main parts: the concept of Restriction of liberty, the path of execution and the discussion of its conditions and the review of the problems during the execution of the penalty. In the first part it is briefly discussed the purpose penalty of the restriction of liberty and the target of its execution, its collocation in the system of penalties, the cases in which it is applicable. It is to be remarked that since its introduction, the restriction of liberty it has been applied more and more frequently: since 2004, its application has more than doubled. Also it is discussed the essence of the restriction of liberty and the outcomes of incompliance to its prescriptions. T. Mackevičius... [to full text]
|
14 |
Ginčų, kilusių dėl darbo sutarties, nagrinėjimo tvarka ir jos ypatumai / Disquisition order and peculiarities of labour disputes concerning labour contractAverkienė, Indrė 08 September 2009 (has links)
Tinkamas darbo ginčų reglamentavimas teisės normose ir jų taikymas praktikoje yra svarbus įgyvendinant ne tik ginčo šalių, bet ir visos visuomenės konstitucinę teisę į darbą. Vieni iš įstatyme įtvirtintų individualių darbo ginčų kategorijų, kuriuose ginamos ypač svarbios darbuotojų teisės į socialinę apsaugą, finansinį stabilumą, yra ginčai dėl darbo sutarties. Tai ginčai, kylantys dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo. Šiame darbe autorė, taikant loginės analizės, sintezės, lyginamąjį ir statistinį metodus, išanalizavo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties nagrinėjimo tvarką ir jos ypatumus. Darbe aiškintasi, kaip teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo tvarką, pritaikomos praktiškai, analizuojamos teisme kylančios problemos taikant įstatymus. Darbe vadovautasi svarbiausiais Lietuvos teisės aktais, reguliuojančiais darbo ginčų nagrinėjimą: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Darbe naudota mokslinė literatūra, darbo bei civilinio proceso teisės vadovėliai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Kauno miesto apylinkės teisme priimti sprendimai darbo bylose. Darbą sudaro įvadas ir trys dalys. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami pasiūlymai. Pirmoje darbo dalyje autorė, atskleidė ginčų dėl darbo sutarties sampratą ir rūšis, išanalizavo įstatyme numatytą tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Proper labour dispute regulation in the legal norms and its application in practice is important for implementing constitution right to work of both dispute parties and all the society. One of the individual labour dispute categories consolidated in the law in which especially important employee rights to social protection, financial stability are defended are disputes regarding the labour contract. These are disputes arising due to change of necessary labour contract conditions, removal from work at the initiative of the employer and discharge from work. In this paper the author employing logical analysis, synthesis, comparative and statistical methods has analyzed the procedure of considering disputes arising regarding labour contract and its peculiarities. The paper was an attempt to establish how legal norms regulating the procedure of considering disputes regarding labour contract are applied in practice, problems arising in court when applying law have been analyzed. The paper follows the most important Lithuanian legal acts regulating labour dispute procedure: Republic of Lithuania Constitution, Labour Code and Republic of Lithuania Civil Procedure Code. In the paper scientific literature, labour and civil procedure law textbooks, practice of Lithuanian Supreme Court and decisions passed in labour cases in Kaunas City District Court have been employed. The paper consists of an introduction and three parts. In the end of the paper conclusions are formulated and offers... [to full text]
|
15 |
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos / Limits of trial in the court of appeal instancePuodžiūnas, Rolandas 09 July 2011 (has links)
Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]
|
16 |
Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimas / Recognition of foreign arbitral awardsMarčiulaitytė, Aida 25 January 2008 (has links)
Tarptautinio arbitražo atveju susiduriama su arbitražo sprendimo pripažinimo procedūra ne jo priėmimo valstybėje. Svarbiausias tarptautinis instrumentas, reglamentuojantis užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką, yra 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
Pagal 1958 m. Niujorko konvenciją funkcija pripažinti užsienio arbitražų sprendimus valstybėse paprastai priskiriama konkrečiam nacionaliniam teismui arba teismams. Pripažinimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintais atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindais.
Siekiant efektyvaus ir vieningo pripažinimo mechanizmo veikimo, stengiamasi vienodinti nacionalines teisės normas Susitariančiose šalyse. Prie šio siekio svarbia dalimi prisidėjo 1985 metais Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) priimtas Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinis įstatymas, kurio paskirtis – būti orientyru valstybėms priimant nacionalinius aktus šiuo klausimu. Jame, be kita ko, integruotos ir nuostatos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo, parengtos vadovaujantis Niujorko konvencija.
Ne mažiau svarbus ir vieningos teismų praktikos pripažįstant užsienio arbitražų sprendimus veiksnys. Tai kaip teismai taiko ir aiškina Niujorko konvenciją padeda įvertinti jos nuostatų efektyvumą, nustatyti ar tinkamai parengta nacionalinė teisinė bazė, reglamentuojanti užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą. Šiuo... [toliau žr. visą tekstą] / In a case of foreign arbitration it is inevitable to face the procedure of recognition of foreign arbitral award in a country where it was not enacted. 1958 New York Convention on the Recognition and Enforcement of Foreign Arbitral Awards is the fundamental international instrument, which establishes the order of recognition of foreign arbitral awards.
Pursuant to the 1958 New York Convention, the function to recognise foreign arbitral awards is attached to certain national court or courts. The question of recognition is solved following grounds on refusal to recognise foreign arbitral awards, which are set in the Article V of New York Convention.
Due to the effective and united function of the recognition mechanism, it is endeavoured to uniform national law rules in the Contracting States. Contribution to this objective was added by 1985 UNCITRAL Model Law on Commercial Arbitration, adopted by United Nations Commission on International Trade Law. The mission of this Law is to be a guide for the states in establishing their national laws on the subject. The Model law, among other regulations, integrates the provisions on recognition of foreign arbitral awards, which are laid in accordance with New York Convention.
Unanimous practice of courts also is a factor of significant importance. The way national courts apply and interpret New York Convention helps to evaluate the efficiency of its provisions, identify whether the national legal base regulating recognition of foreign... [to full text]
|
17 |
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (viešosios privačiosios partnerystės (VPP)) teisinės formos Lietuvos Respublikoje / Legal forms of public private partnership in republic of lithuaniaValančius, Mindaugas 09 July 2011 (has links)
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]
|
18 |
Lyginamosios reklamos teisiniai aspektai / Legal aspects of comparative advertisingVitukynaitė, Simona 26 June 2014 (has links)
Magistro darbe analizuojami lyginamosios reklamos teisiniai aspektai. Lyginamoji reklama sąlyginai naujas institutas, kuris Europos Sąjungoje pradėtas reglamentuoti tik nuo 1997 m., o Lietuvoje – nuo 2001 m. Tokio reglamentavimo būtinybę paskatino minėtos rūšies reklamos atliekamos funkcijos. Ji ne tik geriau informuoja vartotoją apie prekes ar paslaugas, bet ir skatina konkurenciją bei prekių ar paslaugų kokybės vystymą. Siekiant geriau atskleisti pasirinktą temą darbas yra sudarytas iš trijų dalių. Atsižvelgiant į tai, kad lyginamoji reklama yra viena iš reklamos formų, pirmojoje dalyje analizuojami bendrieji reklamos teisiniai aspektai, kurie taikomi absoliučiai visoms reklamos rūšims. Pirmiausia, siekiama atskleisti reklamos sąvoką apskritai ir identifikuoti būtinuosius jos kriterijus, nes tam, kad reklama būtų pripažinta lyginamąja, ji visų pirma turi būti pripažinta reklama. Konstatavus, jog bet kokiomis priemonės ir forma skleidžiama informacija siekiama paveikti jos adresato ekonominį elgesį, t.y. ji yra reklama, svarbu patikrinti, ar ji atitinka bendruosius reklamai keliamus reikalavimus. Minėtų reikalavimų turinys bei probleminiai jų aspektai taip pat analizuojami šioje darbo Atskleidus reklamos sampratą ir išanalizavus jai keliamus reikalavimus antrojoje dalyje gilinamasi į lyginamosios reklamos sąvoką bei jos teisėtumo sąlygas. Reklamai, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai įvardijamas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos, keliami papildomi... [toliau žr. visą tekstą] / There are being analysed the legal aspects of comparative advertisingt in the Master thesis. The comparative advertising is quite new institute which has been started to regulate since 1997 in European Union and 2001 in Lithuania. The necessity of the regulation was stimulated by fulfilled functions of mentioned kind advertising. The comparative advertising does not only inform a user about goods and services better but motivates competition and development of goods and services quality. Trying to reveal chosen topic better, the thesis consists of three parts. Considering, that comparative advertising is one of the advertising forms, there are being analysed legal aspects, which are applied to all kinds of advertising generally in the first part. First of all, is being tried for revealing definition of advertising generally and indentify its obligatory criteria, in order to recognize advertising comparative, it must be recognized as advertising firstly. Stating, that with the help of spread information in any condition and form is being tried to impact economic behaviour of adresee, in this case we can call it advertising, it is very important to check if it suits general requirements. for advertising. The content and problematic aspects of mentioned requirements are being analysed in this part as well. In the second part of the thesis, after revealing the definition of advertising and analysing raised claims for it, are being gone deeper into comparative advertising... [to full text]
|
19 |
Viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą / Public policy as the basis for refusal of recognition and enforcement or elimination of the arbitral awardJarusevičius, Justinas 27 June 2014 (has links)
Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]
|
20 |
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą / Criminal liability for violation of public orderSitnikovienė, Aušra 05 July 2011 (has links)
Viešoji tvarka, kaip baudžiamojo įstatymo ginama vertybė, - tai moralės ir pagarbos principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, kurių laikymasis užtikrina visuomenėje įprastą gyvenimo eigą, civilizuotus iškylančių konfliktų sprendimo būdus.
Magistro baigiamajame darbe ,,Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą“, remiantis Lietuvos Respublikos BK ir kitais teisės aktais, įvairiomis mokslinėmis koncepcijomis, teismų praktika, kompleksiškai nagrinėjami diskusiniai klausimai, kurie iškyla siekiant atskleisti viešosios tvarkos pažeidimo sudėčių požymius, jų ypatumus, ir siekiant nustatyti atribojimo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešosios tvarkos pažeidimo, kaip baudžiamojo nusižengimo, atribojimo problematiką nuo Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo - nedidelio chuliganizmo.
Paminėto darbo tikslas – atskleisti viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nustatyti jų tarpusavio atribojimo kriterijus, ir jų atribojimą nuo kitų nusikalstamų veikų. Tai aktualu todėl, kad 2000 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos BK įstatymų leidėjas numatė naujas viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, ir atsisakė mokslininkų prieštaringai vertinamos sąvokos ,,chuliganizmas“. Visgi, nepaisant pažangių naujovių, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimo... [toliau žr. visą tekstą] / Public order, as the value protected of the criminal law, can be defined as the common rules that must be carried out in order to safeguard ordinary life and to accept lawful solutions of various disputes emerging in the society.
The general target of the Thesis ,,Criminal liability for violation of public order “ is the complex analysis of theoretical and practical problems related to the objective and subjective elements of violation of public order. Also, the main indications of distinction are analyzed in order to distinguish violation of public order from other criminal offences. Besides, much attention is paid to distinction of the second part of article 284 of Criminal code from almost identical 174 article of Administrative law offences code. These aspects are analyzed according to Criminal Code of the Republic of Lithuania, other legal laws, legal concepts and judicial practice.
It is important to do it as Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into force from the 1st May of 2003, established the new structure of violation of public order and abolished the term ,,hooliganism”, which was critiqued by scientists. Despite the advanced legal regulation of violation of public order, courts decisions presents many problems arising in the field of qualification of the aforementioned criminal offence. As a consequence, such objective elements as public order and public place are studied in detail.
The basic problems analyzed in this Thesis are uncertainty... [to full text]
|
Page generated in 0.0451 seconds