Šiame darbe nagrinėjama dabartinė viešųjų paslaugų teikimo Lietuvoje situacija. Išdėstomos priemonės bei koncepcija, skirtos pagerinti viešųjų paslaugų teikimo elektroniniais kanalais kokybę. To pasekoje aprašomi e-Paslaugų portalo, skirto teikti elektronines viešąsias paslaugas funkciniai reikalavimai bei viešosios paslaugos „Gyvenamosios vietos deklaravimas“ elektroniniu būdu realizacijos sprendimai. Sukuriamos priemonės, skirtos identifikuoti e-Paslaugų portalo vartotojus per elektroninės bankininkystės sistemas bei vidinis web servisas, kuriame realizuojamos funkcijos, reikalingos „Gyvenamosios vietos deklaravimo“ paslaugą teikti elektroniniu būdu. Šio darbo metu pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vieno langelio e-Paslaugų teikimo principą, kuris reikalauja, kad visos viešojo administravimo įstaigos būtų tarpusavyje susietos ir vartotojas galėtų pasiekti bei pasinaudoti viešomis paslaugomis iš vienos vietos, net jei šios paslaugos yra teikiamos skirtingų valstybinių ar privačių institucijų. / We start analyzing issues concerning the present situation of public services in Lithuania in this scientific work. There are listed means of production and the way how to improve the supply of the public services in an electronical way. In this case the possible solution of how to realize the public service – “Announcement of moving” and the functional requirements for the e-Service Portal are described. The tools are developed to identify the customers of e-Service Portal using e-banking systems. The internal Web Service which is used to provide our public service in an electronical way is created as well. The main goal of this work is to define the concept of One Stop Services which provides face-to-face access to all government services under one roof.

Pagrindinis darbo tikslas – pateikti viešųjų el.paslaugų teikimo sistemos modelį. Darbe buvo naudojas dedukcijos metodas – nuo bendro palaipsniui pereinama prie konkretaus. Atliekant darbą buvo naudotos ir kitos metodikos: informacijos paieška, atrinkimas ir sisteminimas, aprašymas, palyginimas, schemų braižymas ir modelių sudarymas bei sistemos procesų modelių sudarymas. Darbe pristatomos el.valdžios bei el.paslaugų sąvokos bei bendras supratimas. Nagrinėjama teisinė bazė susijusi su el.važios kūrimu ir plėtojimu bei aptariama dabartinė el.vadžios padėtis Lietuvoje. Taip pat pateikiama el.valdžios evoliucijos idėjai ir aprašomos pagrindinės el.valdžios evoliucijos stadijos. Darbe tai pat pateikiami el.paslaugų teikimo modeliai. Pritaikant el.valdžios „Sujungimo“ modelio elementus yra pavaizduojamas el.paslaugų, susijusių su nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje, modelis. Atliktas palyginimas esamo ir ateities (pritaikius el.paslaugų „Sujungimo“ modelį) nekilnojamo turto įsigijimo procesas. Palyginimo rezultatai aiškiai atspindi, kad dabartinei el.valdžiai yra kur tobulėti ir yra būtina tobulėti. / The main goal of the work is to present the model of better public e-service system. The deduction method was used analysing e-government and public e-services. In the first part general meaning of e-gov and e-services are described. Also the law related to the development of e-gov is analysed. The general e-gov situation in Lithuania is presented. The theory of evolution of e-government is presented as well. It the second part the models of e-service accordingly to the e-gov evolution stages are presented. The model of “Joined-Up-eGov” is adjusted to the real estate selling process in Lithuania. The comparison of real estate selling process of present time and future (using “Joined-Up-eGov”) shows the necessity to improve e-gov. The benefit using Joined-Up-eGov model providing public e-services is incontrovertible.

Magistro darbo objektas – mobiliosios viešosios paslaugos. Darbo tikslas – įvertinti elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į mobiliąją aplinką situaciją Lietuvoje ir išnagrinėti galimas perspektyvas, lyginant su įgyvendinimo pavyzdžiais pasaulyje, vykdomais projektais bei vartotojų lūkesčiais. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti e–valdžios, elektroninių paslaugų bei m-valdžios paslaugų sampratą; nustatyti viešųjų paslaugų kūrimo mobiliojoje aplinkoje prielaidas; įvertinti galimas problemas, kylančias naudojantis paslaugomis mobiliojoje aplinkoje; išnagrinėti, kaip elektroninės viešosios paslaugos yra perkeliamos į mobiliąją aplinką kitose pasaulio šalyse bei susipažinti su ES finansuojamais projektais šioje srityje; atlikti tyrimą, kuris išaiškintų potencialių vartotojų grupės poreikius, lūkesčius ir požiūrį; pasiūlyti perspektyvų m-paslaugų teikimo modelį Lietuvoje. Remiantis įgyvendintų mobiliųjų viešųjų paslaugų pavyzdžių analize, išnagrinėta viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę bei šių paslaugų susiejimo su mobiliąja aplinka situacija Lietuvoje ir atlikto žvalgomojo parinktos vartotojų grupės nuomonės tyrimo rezultatais, suformuluota pagrindinė darbo išvada, kad Lietuvoje šiuo metu praktiškai nėra pilnai mobiliojoje aplinkoje prieinamų viešųjų paslaugų. Taip pat pasiūlyta mobiliųjų viešųjų paslaugų teikimo Lietuvoje schema, bei sufomuluota perspektyvios mobiliųjų paslaugų teikimo platformos koncepcija. / The fast development of new technologies and communications has influenced the formation of new information society. Nowadays one of the fundamental priorities while seeking the competitive and dynamic knowledge economy is the e-government development because e-government is the integral part of information society. The need on effective services can be fulfilled via various services delivery channels. Mobile technologies are one of the most accessible channels. Exactly of this reason there upraised the possibility and even more necessity to transfer some e-government services to the new level – mobile government which supplements but not replace the e-government. The main goal of this work is to evaluate the transfer of e-government services to mobile environment situation in Lithuania and to analyze the possible perspectives, comparing with the world wide examples, prosecuted projects and user expectations. The main tasks are: to define the e-government, public services and m-government concept; to set the implementation of public services in mobile environment presumptions; to evaluate the possible problems while using the services in mobile environment; to explore how electronic public services are being transferred to mobile environment in other countries and to get familiarized with EU funded projects in this sphere; to make the research on potential user group expectations, needs and attitude; and finally to offer the perspective m-government services delivery model in... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas elektroninio parašo reguliavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje 2000-2005 m. Darbe remtasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikta statistine medžiaga, Lietuvos Respublikos Seimo išleistais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais. Darbe teigiama, kad kvalifikuotas elektroninis parašas Lietuvoje elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Kvalifikuotas elektroninis parašas bus diegiamas ir naudojamas valstybės institucijoms teikiant viešąsias elektronines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims „vieno langelio“ principu. / In this work regulation and implementation of electronic signature is analysed from 2000 to 2005. The information in this work is based on statistics data of Information Society Development Committee and Statistics department under Government of Lithuania Republic, laws issued by Seimas of Lithuania Republic and decisions made by Government of Lithuania Republic. It is affirmed, that qualified electronic signature has the same legal force to electronic data as signature on written documents. Qualified electronic signature will be introduced and implemented in public institutions providing electronic services to legal and physical entities by “one window” principle.

Magistro darbo objektas - viešosios bibliotekos, kurios pateikiamos per visuomeninės erdvės kontekstą. Darbo tikslas - apibrėžti viešosios erdvės sampratą, išnagrinėti viešųjų bibliotekų vaidmenų raišką viešosios erdvės kontekste ir anketinio tyrimo pagalba ištirti viešųjų bibliotekų kaip visuomeninės erdvės situaciją bei perspektyvas Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti viešosios erdvės sampratą; apibūdinti pagrindinius viešosios bibliotekos veiklos principus ir jų teikiamų paslaugų ideologinį pagrindą bei išanalizuoti jų prieinamumą tiek fiziniu, tiek socialiniu atžvilgiais; išsiaiškinti Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklos situaciją ir perspektyvas viešosios erdvės požiūriu. Naudojantis lyginamuoju, aprašomuoju metodais, literatūros analize bei atlikto tyrimo pagalba prieita prie išvadų, kad visuomenines erdves apibūdinantys principai ir ypatybės tinka ir viešosioms bibliotekoms, kadangi jos yra skirtos visuomenei. Galima teigti, kad viešosios erdvės sėkmė priklauso nuo šių jos elementų: prieinamumo ir pripažinimo; atvirumo; patogumo ir patrauklumo; universalumo bei bendruomeniškumo. Šiame kontekste svarbus viešosios bibliotekos pripažinimo visuomenine erdve aspektas yra jos įvaizdis. Šiuo metu bibliotekos įvaizdžio gerinimui akivaizdžiai skiria daugiau dėmesio: atnaujina patalpas, steigia rinkodaros ar ryšių su visuomene skyrius, rengiama reprezentacinė medžiaga ir kt. Viešųjų bibliotekų veiklai ir įvaizdžiui didelę įtaką daro prieinamumas ir fiziniu, ir... [toliau žr. visą tekstą] / Public libraries are open organizations which are accessible to each and everyone. They are institutions of democratic culture, education and information. Public libraries provide basic conditions for individuals, public groups and all the community to have an unrestricted access to their premises, resources, knowledge and technologies as well as possibility of life long learning and individual quest in pursuit of personal achievements and self development. A public space as the public domain and its communication sector help to develop public opinion and raise awareness. A properly functioning public space is a prerequisite for a civic society and democracy, since the circulating information and discussions happening in this space help people to take relevant and justified decisions. A public space is in every dialogue or gathering when people discuss issues of public interest. The subject of the master’s thesis “Public Library as a Public Space” is topical for every citizen who is concerned about the future of their society, its development, education, culture, traditions, and other matters related to a human being and its existence in the cultural and social context of the society. The object of the thesis is the public library as presented in the context of a public space. The aim of the paper is to examine the role of public libraries in terms of public space and analyse the situation and prospects of public libraries as a public space in Lithuania through the method of... [to full text]

Magistro darbo objektas – skaitmenintas kultūros paveldas viešosiose bibliotekose. Darbo tikslas – nustatyti naujas kultūros paveldo sklaidos galimybes elektroninėje viešiųjų bibliotekų erdvėje. Siekiant užsibrėžtų tikslų, magistro darbe iškeliami šie uždaviniai:  apžvelgti skaitmeninto kultūros paveldo politiką Europoje ir Lietuvoje  apžvelgti Europos geros praktikos pavyzdžius skleidžiant kultūros paveldą elektroninėje erdvėje  ištirti Lietuvos viešųjų bibliotekų padėtį pristatant skaitmenintą kultūros paveldą.  išnagrinėti esmines kultūros paveldo valdymo elektroninėje aplinkoje komponentus  aptarti įvairius skaitmeninimo ypatumus viešosiose bibliotekose Skaitmeninimas yra naujas kultūros paveldo valdymo metodas, kuris liečia ne tik organizavimo procesus, bet ir teikiamų paslaugų įvairovę ir formas. Pastarasis dešimtmetis pasižymi kultūros paveldo valdymo perversmais. Kultūros paveldo valdymo iniciatyvos glaudžiai siejasi su pastangomis sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. 2001 metais buvo suformuluoti Lundo principai,, kurie skatino Europos Komisiją ir ES nares imtis koordinuoti kultūros paveldo skaitmeninimą ir prieigos organizavimą. Nustačius kultūros paveldo skaitmeninimo ir jo pateikimo vartotojams spragas, jų šalinimo būdus, buvo imtasi konkrečių veiksmų. Pradėti ir įvykdyti ne vienas projektas skirtas vietinėms kultūros paveldo institucijoms dalyvauti skaitmeninimo srityje: tokie kaip Pulman, Calimera ir kt. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master‘s Thesis is the digitalization of cultural heritage in public libraries. The purpose of the Master’s Thesis is the establishment of new possibilities of dissemination of cultural heritage in the electronic environment of public libraries. With a view to achieving the established purposes, the Master’s Thesis tackles the following tasks: overview of the policy of the digitalized cultural policy in Europe and Lithuania, survey of European best practices related with the dissemination of cultural heritage in the electronic environment, examination of the Lithuanian public libraries’ capacity for presentation the digitalized cultural heritage, description of a number of digitalization features in public libraries. Digitalization is a new method of cultural heritage management that includes not only organization processes but also the diversity and forms of the provided services. The last decade is known for the revolution in the way cultural heritage is managed. Cultural heritage management initiatives are closely related with the attempts to develop a common European information environment. The year 2001 saw the formulation of the Lund principles have urged the European Commission and EU member states to undertake the coordination of digitalization of and provision of access to cultural heritage. Having identified the drawbacks in digitalization and public delivery of cultural heritage and having established the ways of eliminating these drawbacks... [to full text]

Viešoji tvarka, kaip baudžiamojo įstatymo ginama vertybė, - tai moralės ir pagarbos principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, kurių laikymasis užtikrina visuomenėje įprastą gyvenimo eigą, civilizuotus iškylančių konfliktų sprendimo būdus. Magistro baigiamajame darbe ,,Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą“, remiantis Lietuvos Respublikos BK ir kitais teisės aktais, įvairiomis mokslinėmis koncepcijomis, teismų praktika, kompleksiškai nagrinėjami diskusiniai klausimai, kurie iškyla siekiant atskleisti viešosios tvarkos pažeidimo sudėčių požymius, jų ypatumus, ir siekiant nustatyti atribojimo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešosios tvarkos pažeidimo, kaip baudžiamojo nusižengimo, atribojimo problematiką nuo Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo - nedidelio chuliganizmo. Paminėto darbo tikslas – atskleisti viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nustatyti jų tarpusavio atribojimo kriterijus, ir jų atribojimą nuo kitų nusikalstamų veikų. Tai aktualu todėl, kad 2000 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos BK įstatymų leidėjas numatė naujas viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, ir atsisakė mokslininkų prieštaringai vertinamos sąvokos ,,chuliganizmas“. Visgi, nepaisant pažangių naujovių, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimo... [toliau žr. visą tekstą] / Public order, as the value protected of the criminal law, can be defined as the common rules that must be carried out in order to safeguard ordinary life and to accept lawful solutions of various disputes emerging in the society. The general target of the Thesis ,,Criminal liability for violation of public order “ is the complex analysis of theoretical and practical problems related to the objective and subjective elements of violation of public order. Also, the main indications of distinction are analyzed in order to distinguish violation of public order from other criminal offences. Besides, much attention is paid to distinction of the second part of article 284 of Criminal code from almost identical 174 article of Administrative law offences code. These aspects are analyzed according to Criminal Code of the Republic of Lithuania, other legal laws, legal concepts and judicial practice. It is important to do it as Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into force from the 1st May of 2003, established the new structure of violation of public order and abolished the term ,,hooliganism”, which was critiqued by scientists. Despite the advanced legal regulation of violation of public order, courts decisions presents many problems arising in the field of qualification of the aforementioned criminal offence. As a consequence, such objective elements as public order and public place are studied in detail. The basic problems analyzed in this Thesis are uncertainty... [to full text]

Darbą atliko Ana Loiba, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros studentė. Darbo tema „Viešosios paslaugos Sodroje: darbuotojų ir klientų santykiai (Vilniaus skyriaus atvejis)“. Darbo tikslas – išanalizuoti viešųjų paslaugų teikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigose darbuotojų bei klientų santykio aspektu (Vilniaus skyriaus atvejis). Darbo uždaviniai: 1. Apibendrinti kultūros sąvokos ypatumus, išskiriant organizacijos kultūros vaidmenį jos veikloje; 2. Išskirti aptarnavimo kultūros valstybinėse įstaigose ir visuomenės (kliento) santykio reikšmę, pabrėžiant valstybės tarnautojo vaidmenį etikos kontekste. 3. Išsiaiškinti kaip vertinamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigose, teikiamos viešosios paslaugos. 4. Aptarti viešųjų paslaugų teikimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigose, darbuotojo ir kliento santykio aspektu (Vilniaus miesto atvejis). Darbo objektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigų teikiamos viešosios paslaugos, išskiriant aptarnavimo kultūros padėtį, bei joms skiriamo įvertinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigose darbuotojų bei klientų nuomonės. Tyrimo metu paaiškėjo, kad: 1. Darbuotojų ir klientų santykiai visų respondentų vertinami teigiamai. 2. Pagrindinė priežastis apsilankyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigose yra asmeniniai reikalai. 3. Klientų aptarnavimo tvarka „Sodros“ įstaigose... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Ana Loiba, student of Sociology and polithology cathedral of Social sciences faculty of Vilnius pedagogical university. Theme of the work is “The public services in SODRA: relations between employees and clients (the case of Vilnius department). The purpose of the work is to analyse the presentation of public services in the offices of National social insurance fund department in the aspect of workers and clients relation (the case of Vilnius department). Tasks of the work: 1. To summarize the specialties of the concept of the culture, excluding the culture organization’s role in its activity. 2. To distinguish the meaning of the role of service’s culture in the national offices and society (client), emphasizing the role of polity’s employee in the context of ethics. 3. To ascertain how are evaluated the presented public services in National social insurance fund department offices. 4. To discuss the presentation of public services in the offices of National social insurance fund department in the aspect of workers and clients relation (the case of Vilnius department). The object of investigation ins the presented public services in the offices of National social insurance fund department excluding the situation of service’ culture and the evaluation that is imposed to them in the offices of National social insurance fund department, the opinion of employees and clients. During the investigation in emerged that: 1. Relations between employees and clients... [to full text]

Tyrimo objektas – viešųjų elektroninių paslaugų žemes ūkio subjektams teikimas. Tyrimo tikslas – parengti moksliniais tyrimais pagrįstas elektroninių paslaugų žemės ūkio subjektams teikimo tobulinimo priemones. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti elektroninių paslaugų teorines koncepcijas. 2. Ištirti ir įvertinti elektroninių viešųjų paslaugų būklę LR valstybinėse ir savivaldos institucijose. 3. Ištirti ir įvertinti elektronines viešąsias paslaugas žemės ūkio subjektams. 4. Parengti elektroninių viešųjų paslaugų žemės ūkio subjektams teikimo tobulinimo priemonių planą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, lyginamoji analizė, loginės analizės ir modeliavimo metodas, sintezė, palyginimas, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje pateikti atliktos elektroninių paslaugų koncepcijų, elektroninių paslaugų ir elektroninės valdžios sampratų sąsajų, modelių ir brandumo lygių analizės rezultatai. Antroje darbo dalyje pateikti empirinio tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad elektroninės žemės ūkio paslaugos yra sunkiai randamos, nėra skiriamas atskiras elektroninių paslaugų teikėjų dėmesys žemės ūkio subjektams, tačiau sėkmingai veikia ir teikia elektronines paslaugas žemės ūkio subjektams „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ internetinis portalas. Trečioje darbo dalyje, remiantis teorinės analizės ir empirinio tyrimo rezultatais, pateiktas sudarytas elektroninių paslaugų žemės ūkio subjektams teikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – provision of public electronic services for agricultural subjects. Research aim – to prepare research-based measures for improvement of electronic services provision for agricultural subjects. Objectives: 1. to analyze the theoretical concepts of electronic services; 2. to investigate and assess the state of electronic public services in state and local government institutions of the Republic of Lithuania; 3. to investigate and evaluate electronic public services for agricultural subjects; 4. to prepare plan of improvement measures for electronic public services provision for agricultural subjects. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, comparative analysis, logical analysis and modeling method, synthesis, induction, deduction, graphical representation. Research results: The first part analyzes concepts of electronic services, interface of electronic services and e-government, models and maturity levels of public electronic services. The second part discusses that the electronic services for agricultural subjects are difficult to find, agricultural subjects do not receive a special attention of e-services providers, but "Agricultural Information and Rural Business Center” Web site operates successfully and provides some electronic services to agricultural subjects. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, presents plan of improvement measures of electronic public services provision for... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešoji diplomatija kaip šalies vardo garsinimo priemonė. Darbo tikslas – išanalizuoti viešosios diplomatijos taikymą valstybės žinomumui didinti ir nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos pastangos garsinti šalies vardą pasitelkus istorinį įvykį. Darbo uždaviniai: išnagrinėti viešosios diplomatijos sąvokos reikšmę ir viešosios diplomatijos vietą tarp kitų su valstybės populiarinimu susijusių priemonių; nustatyti, kuo viešoji diplomatija gali pasireikšti kaip šalies garsinimo priemonė; nagrinėti, kokias galimybes turėjo LR Prezidento institucija siekdama garsinti šalies vardą per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, ištirti, kokias viešosios diplomatijos priemones taikė LR Prezidento institucija, nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos viešosios diplomatijos priemonės siekiant populiarinti valstybės vardą. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, kiekybine ir kokybine turinio analize bei kokybinio ekspertų interviu metodais prieita prie išvados, kad valstybės žinomumui didinti viešoji diplomatija, kaip strategija, kuria valstybių valdžios atstovai siekia paveikti užsienio valstybių piliečius, taikoma per viešumą. Viešumui pasiekti pasitelkiamos priemonės, kurios yra orientuotos į žiniasklaidą. Tokios priemonės vadinamos „pseudo-įvykiais“, kai pasitelkus simbolius sukuriamas įvykis, galintis sudominti žiniasklaidą. Toks įvykis buvo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė, kurioje dalyvavo trylikos... [toliau žr. visą tekstą] / Means through which states promote their names have first been called propaganda, later public diplomacy, and nowadays these notions are often replaced with the concept of public relations. Yet the ways of promoting a country's name abroad by means of public diplomacy have not been widely analysed, therefore it merits research. The aim of this Master thesis is to analyse the application of public diplomacy for increasing knowledge about a country by analysing one case, i.e. the efforts of the Presidency of the Republic of Lithuania to promote the country's name in the context of an historical event. The objectives are the following: to analyse the notion of public diplomacy and its importance vis-à-vis other means of popularising a country; to analyse what possibilities to promote the country's name the Lithuanian Presidency had during the celebration of the millennium of Lithuania's name, which of those were actually applied, and how successful they were. The following research methods were applied: analysis of scholarly literature; quantitative as well as qualitative content analysis; and an expert interview. The conclusion has been reached that, in the case analysed, the Lithuanian Presidency actively applied public diplomacy, taking measures oriented at publicity through mass media. In particular, the strategy of a "pseudo-event" was chosen, when using symbols an event is created in order to attract media attention. Such an event was the ceremony of celebrating the... [to full text]