Šis magistrinis darbas yra skirtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo praktikos analizei. Darbe yra išskiriami ir analizuojami šie Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo probleminiai aspektai: vidinio sandorio doktrina ir jos santykis su viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę reguliuojant ūkinę veiklą Lietuvoje, išimtis iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo ir tai, kokiais argumentais ji turi būti grindžiama, viešojo administravimo subjektų atsakomybės klausimas bei tai, ar Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis gali būti taikomas tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipus į Konkurencijos tarybą. / This master thesis is dedicated to the analysis of the legal practice of Article 4 of the Law on Competition of the Republic of Lithuania. The author seeks to examine these problematic aspects of the legal practice of Article 4 of the Law on Competition: the concept of the in-house agreement and its relation to the general duty of entities of public administration to ensure freedom of fair competition, the exception to Article 4 of the Law on Competition and those arguments that can justify it, the liability of entities of public administration for the infringements of the Law on Competition and the question of direct application of Article 4 of the Law on Competition.

Lietuvos Respublikos teisėje viešojo intereso sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos. Kas yra viešasis interesas konkrečiuose santykiuose ir kaip apibrėžti jo gynimo ribas yra gana sudėtinga. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir viešojo intereso sampratą visuomenėje, teisės moksle, teismų praktikoje. Magistro darbe yra nagrinėjama kokios yra viešojo intereso gynimo civiliniame procese problemos. Bandoma surasti teisinio reglamentavimo trūkumus ir ieškoma būdų šiam reglamentavimui tobulinti. Pirmoje šio darbo dalyje yra analizuojama, kaip yra suprantama viešojo intereso kategorija įvairiose kontekstuose. Yra nagrinėjamas šios sampratos formavimasis. Šiuo atveju yra nagrinėjamos įvairios politinės teorijos. Yra pateikiami skirtingi filosofijos požiūriai į individualaus ir visuomenės interesų sąveiką. Darbe taip pat pateikiamos įvairios mokslinės koncepcijos ir jų analizė. Be to darbe yra analizuojama, koks yra viešojo ir privataus intereso santykis. Remiamasi yra tiek nacionaline, tiek Europos Sąjungos teismų praktika. Antrojoje šio darbo dalyje yra pateikiama viešojo intereso gynimo civiliniame procese analizė. Aptariamos teisės normos, reglamentuojančios subjektų, dalyvaujančių viešojo intereso gynimo civiliniame procese vaidmenį. Yra lyginamas prokuratūros vaidmuo įvairiose valstybėse. Nagrinėjami viešojo intereso gynimo ypatumai. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrų institucijų, dalyvaujančių... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of public interest has not been revealed in Lithuania yet. Different concepts are used in law acts. It is quite difficult to describe what public interest in definite relations is and how to define its protection limits. In such case, it is necessary to evaluate definite circumstances as well as the conception of public interest in the society, law science, and practice of courts. The master work presents the analysis of the problems of public interest defense in a civil process. Legal regulation drawbacks are found and the ways to improve this regulation are sought. The first part of this work gives the analysis of how public interest category is perceived in various contexts. The formation of this conception is analyzed. Various political theories are analyzed in this case. Different philosophical approaches to the interaction of individual and public interests are presented. What is more, the relation between public and private interest is also analyzed. The work was based upon national as well as European Union law practice. The second part of this work presents the analysis of public interest defense in a civil process. Legal norms, regulating the role of subjects, which participate in the civil process of public interest defense, are discussed. The role of prosecution service in various countries is compared. Public interest defense peculiarities are analyzed. Law acts, regulating the competence and authority of certain institutions, which participate in the... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) gali būti apibrėžiama kaip bendradarbiavimas tarp viešosios valdžios institucijų ir privataus sektoriaus, susijęs su infrastruktūros vystymu bei viešųjų paslaugų teikimu. Viena iš VPSP formų, koncesijos sutartis, – pastaraisiais metais Europos Sąjungoje populiarėjantis viešojo sektoriaus finansavimo būdas. Tačiau šiuo metu nėra vieningo koncesijų reglamentavimo Europos Sąjungos lygiu. EB Steigimo sutartyje koncesijos sutartis nėra minima, o specialios Direktyvos 2004/18/EB nuostatos taikomos tik viešųjų darbų koncesijoms. Šio magistro darbo tikslas - atskleisti koncesijos sutarties sampratą pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę. Pirmiausia aptariama VPSP koncepcija, argumentai už ir prieš VPSP taikymą viešajame sektoriuje bei išskiriami bendrieji VPSP bruožai, būdingi visoms VPSP formoms: tai susitarimas tarp viešojo ir privataus partnerių, ypatingas sutarties dalykas (infrastruktūros vystymas ir/ar viešųjų paslaugų teikimas), bei rizikos paskirstymas. Taip pat šiame darbe analizuojami pagrindiniai specialieji požymiai, pagal kuriuos koncesijos sutartis atskiriama nuo kitų VPSP formų (ypač viešųjų pirkimų sutarčių), t. y. faktas, kad atlyginimą koncesininkui už atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas ar didžiąją jo dalį sudaro pajamos, gautos iš trečiųjų asmenų („eksploatavimo teisė“), bei rizikos perkėlimas koncesininkui. Paskutinė šio darbo dalis skirta koncesijos sutarties sampratai pagal Lietuvos teisę atskleisti... [toliau žr. visą tekstą] / Public-Private Partnership (PPP) can be described as a contractually regulated cooperation between public authorities and the private sector to carry out infrastructure or provide public services. One of the PPP’s forms, a concession agreement, over the last several years has become an increasingly important financial instrument in EU for the funding of the public sector. However, there is no integrated legislation on concessions in EU level yet. EU Treaty does not define concessions and it is only Directive 2004/18/EB that lays down specific provisions entirely for works concessions. This master thesis analyses a concept of concession agreement under EU and Lithuanian legislation. Firstly, the concept of PPP and arguments for and against the choice of various forms of PPP are analysed and the general features typical to all PPP forms, including concessions, particularly, a contractual relationship between public and private partners, specific object of a concession (public infrastructure development and/or public services provision) and distribution of risks between the public partner and the private partner are distinguished. This master thesis also analyses the key features of a concession which are the main criteria for delimitation of a concession agreement and other PPP forms (especially public procurement agreements), i.e. the fact that the concessionaire does not or does not mainly receive a payment as a consideration for the carrying out of the services or works, but... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti, kiek skaidri yra viešojo sektoriaus komunikacija. Darbo objektas – skaidrumas viešojo sektoriaus organizacijų komunikacijoje. Darbo uždaviniai: Apibrėžti viešojo sektoriaus sampratą bei veiklos specifiką; Išsiaiškinti viešajam sektoriui būdingus komunikacinės veiklos aspektus, naudojamas komunikacijos priemones; Apibrėžti, kas tai yra skaidrumas, nustatyti koks jo santykis su viešojo sektoriaus įstaigų komunikacija. Analizuojant mokslinę literatūrą susipažinta su viešajam sektoriui keliamais reikalavimais. Išsiaiškinta, kad čia vyrauja pakankamai griežtos taisyklės, kurios labai aiškiai apibrėžia veiklos procesus, veikiančios sistemos nustato tam tikras ribas. Sektorius veikia visuomenės pasitikėjimo pagrindu, todėl yra įpareigotas efektyviai bei skaidriai tenkinti jų poreikius. Prieš keletą dešimtmečių susirūpinta viešojo sektoriaus veiklos efektyvumu, todėl imtasi įvairių reformų nepaslankiai biurokratijai keisti. Šios reformos įtakojo ir naują komunikacijos, kaip strategiškai svarbios sektoriaus veiklos traktavimą. Ypatingas dėmesys imtas skirti komunikacijos skaidrumui, įstaigos atvirumui. Visuomenė ypač nori, kad įstaigos būtų atviros, matomos, sprendimai aiškūs, o komunikacija orientuota į tikslines auditorijas. Taip pat aptartas komunikacijos specialistų vaidmens išaugimas, jiems priskiriamų naujų funkcijų svarba. Teorinėms prielaidoms patvirtinti buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino literatūros analizės metu gautą medžiagą. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Transparency and openness of work processes and communication are very important in nowadays, especially in the public sector. Public sector is responsible for legislations, public services and wellbeing of the citizen’s. It operates on the foundation of public trust. It means that publics, communities have special rights and demands that influence public sector work and its communication. One and the most important is transparency. Transparency is very wide term, which contains such elements like openness, responsibility, accountability, clearness. Transparency of Communication is one of the main conditions of public sector in nowadays. The aim of this Master thesis is to survey the situation of transparency in the public sector communication. The main tasks are: to survey about public sector conception and work specific; to analyze public sector communication and its singularity; to identify what role transparency plays in public sector communication. Analysis of articles, researches, internet resources and databases where the main sources, which helped to unclose the main aims of this work. The ideas of these authors were used: Raipos, Backūnaitės, Ginevičiaus, Sūdžiaus, Ulevičiaus, Puškoriaus, Fairbanks, Lane, Pandey, Garnett and others. This Master thesis consists of four main parts. Firstly the conception of the public sector, its work specific and demands are presented. Also there are public administrating, the most important publics and the main reforms discussed in... [to full text]

Vystantis technologijoms ir nuolat augant viešųjų paslaugų poreikiui, viešasis sektorius ieško naujų galimybių šioje srityje. Vienas didėjančio paslaugų poreikio patenkinimo būdų yra viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Darbe nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teoriniai aspektai, analizuojama šio bendradarbiavimo teisinė ir ekonominė aplinka, pateikiami ir analizuojami privataus sektoriaus įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą atvejai. Taip pat aptariama viešojo ir privataus sektorių bandradarbiavimo reikšmė viešojo sektoriaus valdymo reformos ir naujosios viešosios vadybos kontekste. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas pateikiamas kaip priemonė efektyviau išnaudoti turimus išteklius, diegti inovacijas ir pažangius vadybinius metodus viešųjų paslaugų teikimo strityje. Darbo objektas: viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo panaudojimo galimybes ir perspektyvas. Darbo uždaviniai: darbe siekiama išanalizavus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo sampratą pateikti jos patikslinimus bei apibendrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formų klasifikacijas; atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teisinio reglamentavimo analizę; išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektų praktiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, siekiant nustatyti pasiektą šio bendradarbiavimo lygį; atlikti empirinį... [toliau žr. visą tekstą] / With the development of technologies and the increasing demand for public services, public sector is looking for new opportunities in this field. One of the ways to satisfy the growing need of services is public and private sectors partnership. The paper examines theoretical aspects of public and private sectors partnership, analyses legal and economic environment of such partnership, presents and analyses the cases of private sector involvement in public services. It also discusses the importance of public and private sectors partnership in the context of public sector management reforms and new public management. Public and private sectors partnership is presented as a tool for efficient use of available resources, implementation of innovations and advanced managerial methods in the field of public services. The object. Public and private sectors partnership in Lithuania. The aim. To explore the opportunities and prospects of the public and private sectors partnership use. The objectives. After having analysed the concept of public and private sectors partnership the paper seeks to present its specifications and to summarize the classifications of public and private sectors partnership forms; to analyse legal regulations of public and private sectors partnership; to analyse the practice of public and private sectors partnership projects in European Union and Lithuania with the purpose to determine the level of such partnership; to carry out the empirical research of public... [to full text]

In final MA degree work it is reviewed ethics place in public administration institutions of EU and Lithuania, identified some problems and possible treats, discussed some EU ethics aspects in forming policy and examined the acknowledged common ethics principles, values and standards of EU. In the work it is estimated EU influence and new challenges upon ethics of Lithuania office employees after she became EU member. As well it is analyzed ethics infrastructure and its establishment development in public administration and government of state of Lithuania. It was attempt to look at office employee real values from the point of view of the current situation and values to be strived for after municipalities and ministries employee questioning. Summarizing findings some attention should be attract to the fact that in public administration system of Lithuania we feel the absence of ethics values emphasized in European Union, and there is need for office employees professional ethics improvement. In the work some appropriate recommendations for establishing and improving ethical infrastructure (conduct code, anticorruption services, ethic education and so on) in the Republic of Lithuania are presented.

Šiame magistriniame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti Viešojo administravimo plėtros strategijos formavimo ir įgyvendinimo privalumus ir trūkumus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame ir antrame skyriuose nagrinėjami teoriniai temos klausimai. Trečiame skyriuje analizuojamos viešojo administravimo plėtros strategijos formavimo ir įgyvendinimo procedūros. Ketvirtame skyriuje aptariamas tyrimas, analizuojami jo rezultatai. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: dokumentų analizė ir anketa. Gauti tyrimo rezultatai patvirtina darbe iškeltą hipotezę: nors Viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimą sąlygoja teisinės, organizacinės, finansinės problemos, tačiau Viešojo administravimo plėtros strategijos objektyvizavimo rezultatai atitinka visuomenės poreikius ir lūkesčius. Atliktas tyrimas atskleidė viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimo problemas. Apklausos rezultatai parodė, kad strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą apsunkina netinkamai parinktas priemonės įvykdymo terminas, ilgai trunkančios biurokratinės procedūros, menki bendradarbiavimo ryšiai tarp atsakingų vykdytojų, finansinių lėšų trūkumas. Efektyviausias minėtų ir kitų tyrime nustatytų problemų sprendimo būdas – savalaikis jų identifikavimas. Nepaisant kylančių problemų, jau dabar pastebimi viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatai - ryškėja viešojo administravimo pažanga, didėja jo efektyvumas, pasiteisina investicijos. / The main goal of this study was to reveal the necessities and deficits of the public administration development strategy formation and implementation. The chapters of this study deal with theoretical issues of the subject analyze the procedures for the formation and implementation of public administration development strategy, discuss the investigation and analyzes the results obtained.

Veiklos auditas – nauja viešojo sektoriaus institucijų veiklos kontrolės forma, analizuojanti ne finansinį tam tikros institucijos, o būtent veiklos, rezultatų pasiekimo aspektą, pasaulyje atsiradusi apie 1979 metus. Lietuva – jauna valstybė, neturinti itin daug viešojo sektoriaus institucijų veiklos audito patirties bei tradicijų šioje srityje, nėra ir pakankamai teisės aktų, reglamentuojančių veiklos audito procesą, taigi išsiaiškinti, išanalizuoti ir pritaikyti praktikoje kitų pasaulio valstybių veiklos audito atlikimo principus yra itin aktualu. Taigi toks ir yra pagrindinis mokslinio tiriamojo darbo “Įvairių šalių audito patirties lyginamoji analizė” tikslas: išanalizuoti trylikos pasaulio valstybių (Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Norvegijos, Kanados, JAV, Australijos ir Slovėnijos) veiklos audito atlikimo procesą ir pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikoje atsižvelgiant į pasaulio praktiką. / Performance audit is a new form of control of public sector institutions, which analyses not financial, as usually, but performance and achievements of results aspects in these institutions. This type of audit could be dated to 1979. Lithuania is very young country which does not have sufficient experience and traditions in performance audit, there are no appropriate amount of legislation for performance audit and its process regulation so it is eminently topical question to find out, analyze and put in practice the experience of other countries in performance audit principles and its process. So the main idea of the study “Comparative analysis of audit experience in various countries” is to analyze the process of performance audit in thirteen countries (France, Italy, Netherlands, Germany, Czech, Hungary, Great Britain, Finland, Norway, Canada, USA, Australia and Slovenia) and to offer the suggestions how the situation of performance audit system could be changed and improved in Lithuania by the practice of other countries. In the order to realize the main idea of the study, the author analyzes basic phases of performance audit process, such as the planning of performance audit, audit evidence, data analysis and reporting. In accordance with these phases of performance audit all thirteen countries are compared with each other; the author is looking for similarities and differences, advantages and defects of every single country and is system of performance audit: for... [to full text]

Tyrimo tema: Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumai. Raktiniai žodžiai: Viešojo saugumo tarnyba; fizinis aktyvumas; motyvacija. Tikslas: Išanalizuoti VST pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumus. Uždaviniai: 1. Nustatyti VST pareigūnų fizinio aktyvumo ypatumus. 2. Atskleisti profesionaliai sportuojančių ir nesportuojančių viešojo saugumo tarnybos pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumus. 3. Atskleisti skirtingo fizinio aktyvumo grupių VST pareigūnų motyvacijos ypatumus. Probleminis klausimas: Ar VST pareigūnų, kurių darbas reikalauja didesnio fizinio aktyvumo, motyvacija fiziniam aktyvumui yra stipresnė? Hipotezė – tikėtina, kad labiau fiziškai aktyvių VST pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacija pasireiškia intensyviau. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, matematinės statistikos metodai. Išvados: Viešojo saugumo tarnybos turi užtikrinti saugumą ir likviduoti susidariusias kliūtis paprastomis ir ekstremaliomis sąlygomis laikantis įstatymų. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų specialiojoje kuopoje (4,90) bei konvojaus kuopoje (4,71) išsiskyrė amotyvacijos vidurkiai mažo fizinio aktyvumo grupėje. Išorinės motyvacijos rodiklio vidurkiai išsiskyrė vidutinio fizinio aktyvumo grupėje mobiliojoje (2,30) bei konvojaus (2,42) pareigūnų kuopose. Perimtos, identifikuotos bei vidinės motyvacijos rodiklių vidurkiai išsiskyrė intensyvaus fizinio aktyvumo grupėje specialiojoje kuopoje (3,55; 10,38; 10,86 ). Nerasta... [toliau žr. visą tekstą] / Research topic: Specifics of motivation for physical activities of public safety service officers. Key words: Public safety service; physical activity; motivation. The aim: To analyze the specifics of phycical activity motyvation of PSS officers. Main goals: 1. To identify specifics of PSS officers physical activity . 2. To reveal the specifics of physical activity motyvation of those PSS oficcers, who exercise proffesionally and who don‘t exercise at all. 3. To reveal the specifics of motivation of PSS officers from different physical activities groups. Problem question: Do PSS officers, whose job requires more physical activities, have stronger motivation for physical activities? Hyphotesis – It‘s probably that motivation for physical activities is stronger for those officers, who have more physical activities . Research mothods: analysis of scientific literature, questionnaire , mathematical statistic methods. Results: Public safety services have to ensure security and eliminate existing obstacles to the simple and extreme conditions in accordance with the law. Averages of amotivation in low physical activities group stood out among PSS officers in special purpose company (4,90) and convoy company (4,71). Averages of extrinsic motivation indicators in average physical activities group stood out among PSS officers in mobile company (2,30) and convoy company (2,42). Averages of introjected, identified and intrinsic motivation indicators in intense physical... [to full text]