Magistro studijų baigiamasis darbas, 51 puslapis, 13 paveikslų, 10 lentelių, 47 literatūros šaltiniai, 2 priedai, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: kaimo vietovė, vietovės įvaizdis, kaimo vietovės įvaizdis, vietovės įvaizdžio formavimas, vietovės įvaizdžio tipai, vietovės įvaizdžio formavimo vertinimo kriterijai. Tyrimo objektas – Lietuvos kaimo vietovių įvaizdis. Tyrimo tikslas – parengti moksliniais tyrimais pagrįstus Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo scenarijus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietovės įvaizdžio formavimo teorinius dėsningumus. 2. Identifikuoti kaimo vietovės įvaizdį formuojančius veikėjus. 3. Atlikti kaimo vietovių įvaizdžio formavimo empirinį tyrimą. 4. Sudaryti Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo scenarijus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė, kokybinis vertinimas, loginės analizės ir modeliavimo metodas, sintezė, palyginimas, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje atlikta vietovės įvaizdžio formavimo teorinių dėsningumų analizė ir nustatyta kad kaimo vietovės įvaizdis yra asmens vertinimų kaimo vietovės atžvilgiu ir yra komunikacinio proceso rezultatas. Kaimo vietovės įvaizdžio formavimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Antroje darbo dalyje, remiantis empiriniu tyrimu ir mokslinės literatūros analize, nustatyti kaimo vietovės įvaizdžio formavimo vertinimo kriterijai ir balai, tinkami analizuoti kaimo vietovės įvaizdžio formavimo priemones, vykdyti... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Postgraduate Studies, 51 pages, 13 figures, 10 tables, 47 references, 2 appendixes, in Lithuanian. KEY WORDS: countryside, image of terrain, image of countryside, formation of countryside image, types of terrain images, evaluation criteria of terrain image formation. Research object – image of Lithuanian countryside. Research aim – to prepare research-based image formation scenarios for Lithuanian countryside. Objectives: 1. To analyze the theoretical concepts of a terrain image formation; 2. To identify the actors of countryside image formation; 3. To conduct empirical analysis of countryside image formation; 4. To prepare scenarios of Lithuanian countryside image formation. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, qualitative evaluation, comparative analysis, logical analysis and modeling, synthesis, comparison, induction, deduction, graphical representation. Research results: The first part analyzes theoretical concepts of terrain image formation. Image of countryside is the result personal feelings and communication process. Image formation of countryside can be direct and indirect. The second part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, establishes criteria and points of countryside image formation evaluation, analysis of countryside image formation tools and control. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, proposes four scenarios of Lithuanian... [to full text]

Darbo tikslas - išanalizuoti gyventojų pritraukimo strategijų, kaip vietovės įvaizdžio formavimo komponento, esminius bruožus bei išnagrinėti jų pritaikymo vietovių komunikacijos per pranešimus galimybes. Darbo objektas – vietovių komunikacija, siekiant pritraukti gyventojų, yra analizuojama remiantis vietovių patrauklumo kriterijais ir vertinama vietovių įvaizdžio formavimo kontekste. Darbo uždaviniai : išnagrinėti vietovės įvaizdžio formavimosi procesą ir aplinkybes, kaip gyventojų pritraukimo strategijų pagrindą ir kontekstą; išanalizuoti esminius gyventojų pritraukimo strategijų kūrimo principus ir apibrėžti komunikacijos, siekiant pritraukti gyventojus, turinio dedamąsias, ištirti vietovių pranešimus, siekiant pritraukti gyventojų, internetiniuose vietovių tinklalapiuose turinio aspektu ir pateikti komunikacijos rekomendacijas. Remiantis atliktais vietovės patrauklumo bruožus nusakančiais tyrimais, suformuluoti gyventojų pritraukimo strategijos esminiai turinio komponentai. Apibrėžta dvylika pagrindinių gyventojų pritraukimo į vietoves kriterijų, kuriais remiantis įvertintas miestų ir miestelių pranešimų, siekiant pritraukti gyventojų, tinklalapiuose pobūdis. Atlikus turinio (content) analizę, nustatyta, jog egzistuoja ryšys tarp vietovės įvaizdžio formavimo ir komunikacijos, siekiant pritraukti gyventojus. Miestai, kurie sąmoningai formuoja įvaizdį yra linkę kokybiškiau komunikuoti, norėdami pritraukti gyventojus. Hipotezė, teigianti, jog dažniausiai vietovės, siekdamos... [toliau žr. visą tekstą] / In the era of globalization the competition of cities, regions and countries gets to greater extent. As a result of this, competition between cities in attracting residents, as workforce and consumers is increasing. Trying to increase their competitiveness places are forced to use public relations and marketing techniques. The aim of this work is to analyze strategies for attracting residents, reveal main features of it and to examine implementation possibilities of it in cities communication. The strategies for attracting residents are being analyzed with reference to formation of place image. To achieve the main aim, the process and circumstances of the formation of place image are being discussed. After that, main aspects and requirements for the communication content of strategies for attracting residents are educed at theoretical point. On the grounds of these theoretical findings, content analysis of Lithuanian and Great Britain cities communication for attracting residents via official websites is being made. The aim of this research is to find out, what kind information is used for attracting residents. The main hypothesis – more often than not cities, with the aim to attract residents, do not use a possibility to apply all the requirements to information. Main requirements for information, with the aim of the place to attract residents, mostly are founded on previous researches of place or city attractiveness. There are twelve of such requirements, which helps to... [to full text]

In order to respect cultural identity (i.e. to preserve the existing identity and to reveal its potential) the information regarding the particular identity should be considered during the preparation of a particular project. However, as the estimation of the present situation shows, in urban design, the information about the individual characteristics has not yet been formalized to a necessary degree. Architects should consider the possibilities offered by new information technologies (i.e. digital models of localities and database included into the so-called GIS – Geographical Information Systems) both for the determination of the locus’ cultural identity and for its respectation. Obviously, the orientation toward the application of the formalized information models of locus is purposeful. Although the majority of the authors claim that the environmental design should necessarily involve the estimation of the context and consideration of the local factors affecting the structural intention, they do not introduce clear instrumental tools and do not reveal sufficiently how to embody it in practice. The term identity is often employed to define the essential features of localities and architectural objects, which should be preserved and protected, in a word, respected. Locality is the concept pointing to both natural and relative territorial units of various types that are significant in relevant architectural contexts. The term identity is accompanied by the word cultural in... [to full text]

In order to respect cultural identity (i.e. to preserve the existing identity and to reveal its potential) the information regarding the particular identity should be considered during the preparation of a particular project. However, as the estimation of the present situation shows, in urban design, the information about the individual characteristics has not yet been formalized to a necessary degree. Architects should consider the possibilities offered by new information technologies (i.e. digital models of localities and database included into the so-called GIS – Geographical Information Systems) both for the determination of the locus’ cultural identity and for its respectation. Obviously, the orientation toward the application of the formalized information models of locus is purposeful. Although the majority of the authors claim that the environmental design should necessarily involve the estimation of the context and consideration of the local factors affecting the structural intention, they do not introduce clear instrumental tools and do not reveal sufficiently how to embody it in practice. The term identity is often employed to define the essential features of localities and architectural objects, which should be preserved and protected, in a word, respected. Locality is the concept pointing to both natural and relative territorial units of various types that are significant in relevant architectural contexts. The term identity is accompanied by the word cultural in... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizavus teorinius personalo valdymo sistemų kūrimo aspektus ir ištyrus jų kūrimo konsultavimo poreikį, parengti personalo valdymo sistemos kūrimo konsultavimo modelį. Tyrimo objektas – personalo valdymo sistemos. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinius požiūrius į personalo valdymą ir pagrįsti sisteminio požiūrio į personalo valdymą būtinumą; 2. Išanalizuoti personalo valdymo sistemas ir jų kūrimo procesą; 3. Ištirti personalo valdymo sistemų kūrimo konsultavimo poreikį; 4. Pateikti personalo valdymo sistemos kūrimo konsultavimo modelį. Šis mokslinis tiriamasis darbas parašytas vadovaujantis moksline, mokymo metodine, publicistine literatūra lietuvių, anglų, rusų kalbomis, teisės aktais ir informacija, gauta interviu, anketos pagalba, dokumentų analizės metodais bei kitais šaltiniais. Naudota mokslinės literatūros analizė ir sintezė, sisteminė ir loginė analizė, loginis modeliavimas. Pagrindiniam tikslui pasiekti ir minėtiems uždaviniams įgyvendinti, buvo atlikti du tyrimai. Pirmasis – kiekybinis tyrimas – apklausa, antrasis – kokybinis, atliktas interviu metodu. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti Plungės rajono kaimiškose vietovėse veikiančių įmonių, organizacijų personalo valdymo sistemų kūrimo konsultavimo poreikį. Išanalizavus teorinę ir sociologinės apklausos metu sukauptą informaciją, pateikiamas personalo valdymo sistemos kūrimo konsultavimo modelis. Šiam darbui atlikti panaudotas modeliavimo metodas. / The purpose of the study - a theoretical analysis of the personnel management aspects of systems development and testing of the development of counseling needs, develop a personnel management system development-consulting model. Object of study - the personnel management system. Objectives of the study: 1. Analyze the scientific approaches to the management and staff based on a systemic approach to staff management is the need to. 2. To analyze the personnel management systems and their development processes. 3. Investigate the need of personnel management systems. 4. Provide the personnel management system development consulting model. This research were written in accordance with scientific, teaching methodology, publicist literature in Lithuanian, English and Russian languages, laws and information obtained in interviews, questionnaires aid, methods of analysis of documents and other sources. For the purpose of the study scientific literature were used, analysis and synthesis, systematic and logical analysis, logic simulation. Two researches were carrying out to reach the main objective and to implement studies aims. First – quantitative research – survey, second – qualitative research, conducted the interview method. The study was design to determine the Plunge district, in rural areas of the companies, organizations, personnel management systems, creating the need for counseling. After analysis of the theoretical and sociological survey accumulated information, the... [to full text]

In the presence of globalization countries increasingly implement various initiatives associated to branding to effectively compete in the global market of capital, labour and knowledge. Most of these initiatives are focused on external markets – they are designed to attract foreign investors, tourists, talented people, etc. However, scientists increasingly emphasize the internal audiences’ importance, efforts to involve internal audiences in the process of country branding has recently emerged also in practice. Nevertheless, it was noted that the concept of internal country branding has not yet been established, its logic has not yet been explained, inconsistent use of definitions has been dominated and therefore it is suggested that the conceptualization and modelling of internal country branding is a relevant research problem. In this dissertation the internal country branding was approached from different perspectives. Results of the analysis of scientific literature on the country and internal branding allowed formulating an initial understanding about the concept of internal country branding. In order to provide solid empirical backgrounds for the conceptualisation and modelling expert and internal audiences’ opinion survey as well as analysis of the context related to internal branding created by the countries and spread in the internet were implemented. Summarizing the results a conceptual model of internal country branding was constructed. The model explains the... [toliau žr. visą tekstą] / Globalizacijos akivaizdoje vis daugiau valstybių imasi su ženklodara susijusių iniciatyvų siekdamos efektyviau konkuruoti pasaulinėje kapitalo, darbo ir žinių rinkoje. Dauguma tokių iniciatyvų yra orientuotos į išorines rinkas – jos skirtos pritraukti užsienio investuotojus, turistus, talentingus darbuotojus ir pan. Vis dėlto, įvairius valstybės ženklodaros klausimus nagrinėjantys mokslininkai vis dažniau akcentuoja ir vidinių auditorijų svarbą, pastangos vidines auditorijas įtraukti į vietovės ženklodaros procesą pastaruoju metu ryškėja ir praktikoje. Nepaisant to, pastebima, jog valstybės vidinės ženklodaros samprata dar nėra nusistovėjusi, nepaaiškinta jos logika, nenuosekliai vartojamos sąvokos, todėl teigiama, jog valstybės vidinės ženklodaros konceptualizavimas ir modeliavimas yra aktuali mokslinė problema. Šiame disertaciniame darbe valstybės vidinės ženklodara nagrinėjama iš keleto perspektyvų. Išanalizavus mokslinę literatūrą valstybės ir vidinės ženklodaros tematika suformuluota pradinė valstybės vidinės ženklodaros samprata. Konceptualiajam modeliavimui tvirtesnius pagrindus suteikė atlikti empiriniai ekspertų ir valstybių vidinių auditorijų nuomonės bei valstybių kuriamo su vidine ženklodara susijusio konteksto virtualiojoje erdvėje tyrimai. Apibendrinus tyrimų rezultatus sudarytas konceptualusis modelis, aiškinantis valstybės vidinės ženklodaros logiką ir pagrindinius elementus. Remiantis sudarytu modeliu atliktas Lietuvos Respublikos vidinės ženklodaros... [to full text]

Magistrinio darbo tikslas – ištirti šalį kaip turizmo prekinį ženklą, pabrėžiant emocinio elemento svarbą. Šalies ženklas yra šalies prekinis ženklas, priklausantis vietovės ženklų grupei. Šalies ženklas skiriasi nuo kitų prekinių ženklų ir pasižymi: ilgaamžiškumu, globalumu, funkcionalumu, socialumu, daugialypiškumu, substitucionalumu, emocionalumu, yra suvokiamas kaip „mados aksesuaras. Dėl nuolat vykstančių ekonominių, socialinių bei politinių pakitimų, šalies ženklas turi būti atnaujinamas. Šio proceso metu koreaguojamas ar formuojamas šalies įvaizdis. Magistriniame darbe pateikiamas rekomendacijų sąrašas, kuriuo galima naudotis kuriant ar atnaujinant šalies ženklą; taip pat aprašomi turistų poreikiai, motyvai bei elgsena. Egzistuoja keletas emocijų tipų, tačiau dažniausiai jos klasifikuojamos į įgimtas, vidines ir situacines, taip pat į teigiamas ir neigiamas. Prekinio ženklo įtraukimo koncepcija apima marketingo komunikacijas, reklamą, vartotojų elgseną bei parodo emocinį ryšį su šalies ženklu. Anksteni empiriniai tyrimai parodė reprezentacinį prekinio ženklo aspektą esant svarbesnį nei funkcinis, kas leido manyti, jog formuojant nuomonę apie šalies ženklą svarbios emocijos. Taigi buvo inicijuotas nuajas empirinis tyrimas, kuriame tirtos šalies reklamų bei logotipų sukeliamos emocijos, nulemenčios požiųrį į šalies ženklą. Pasirinkats foklus grupės interviu vyko Danijoje, anglų kalba apklausiant skirtingų tautybių 21-27 metų amžiaus studentus. Tyrimo metu iškeltos 6... [toliau žr. visą tekstą] / The main point of the master’s thesis is to analyze country as a tourism brand emphasizing its emotional element. Country brand is one of the many brand types and belongs to the group of destination brands, which is oriented to the tourism sector. Country brand differs from other brand types and is characterized as being global, functional, social, multiple, substitute, emotional, and durable. In relation with economical, political or social changes re-branding process is needed in order to shape or even recover country image. In this work the list of most popular recommendations for successful country brand creation or re-branding is proposed some perceptions of tourist’s needs, motivations and travel behavior are also given. While analyzing the perception of emotions the difference of the main terms is described: “emotions” reveal the emotional reactions and the “affect” has the meaning of the emotional experience. There are several types of emotions: one classifies them into inherent, intrinsic and incidental; the other classification notes emotions being positive, negative and bi-directional. Conception of involvement includes marketing communications, advertising, consumer behavior and shows the strength of the emotional relation with the country brand. Previous empirical research of destination branding has proved importance of stressing its representational aspect. This can be done through the emotions evoked. For this reason another research was initialized to... [to full text]

Darbo objektas – žemės ūkio viešosios gėrybės mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Darbo tikslas – išanalizuoti žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse poveikį žemdirbių pajamoms. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: 1. Išnagrinėti viešųjų gėrybių koncepcijos esmę ir pagrįsti reguliavimo būtinumą. 2. Identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansinius instrumentus, skatinančius viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. 3. Išanalizuoti BŽŪP finansinių instrumentų, skatinančių viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, poveikį ūkininkų pajamoms Lietuvoje. 4. Atskleisti 2007 – 2013 metų BŽŪP vaidmenį skatinant viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų analizė ir sintezė, lyginamosios analizės, indukcijos, dedukcijos, monografinis, duomenų sisteminimo ir statistinės analizės, grafinio vaizdavimo, apibendrinimo ir kiti metodai. Remiantis viešųjų gėrybių ir žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcijomis bei Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinių dokumentų, reglamentuojančių BŽŪP finansinius instrumentus analize, identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansiniai instrumentai, skatinantys žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kartu įvertintas Europos Sąjungos paramos poveikis ūkininkų, ūkininkaujančių mažiau palankiose vietovėse... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – agriculture public goods in less favoured areas. The aim of work – to analyze the impact of production of agriculture public goods in less favoured agricultural areas on the income of farmers in Lithuania. Seeking the aim, the tasks are: 1. To analyze the point of the public goods concept and substantiate the necessity of regulation. 2. To identify and analyze the financial instruments of CAP, which promote the production of public goods in less favoured areas. 3. To analyze the impact of CAP financial instruments, which promote the production of public goods in less favoured areas, on the income of farmers in Lithuania 4. To identify the role of CAP in 2007 – 2013 on the promotion to produce public goods in less favoured areas. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature and the EU and Lithuanian agricultural and rural development documents, comparable analysis, induction, deduction, monographic, data systematization and statistical analysis, graphical depiction, summarizing and other methods. With a reference to the analysis of the concepts of public goods and multifunctional agriculture and EU regulations, CAP financial instruments, which have an impact on production of public goods in less favoured areas, have been analyzed. Also the impact of EU support on the income of the farmers in the less favoured areas has been evaluated.

Darbo objektas – daugiafunkcinis žemės ūkis. Darbo dalykas – daugiafunkcinis žemės ūkis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Darbo tikslas – išnagrinėti daugiafunkcinio žemės ūkio svarbą, stiprinant mažiau palankiose ūkininkauti vietovių konkurencingumą. Iškeltam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. išanalizuoti žemės ūkio privačių ir viešųjų gėrybių savybes ir jų kūrimo ypatybes; 2. išanalizuoti konkurencingumo sąvokos traktuotes ir apibrėžti vietovės konkurencingumą bei jo tipus;. 3. įvertinti daugiafunkcinio žemės ūkio galimybes, didinant ekonominį, aplinkosauginį, socialinį MPŪV konkurencingumą; 4. išnagrinėti 2007 – 2013 metų Bendrosios žemės ūkio politikos priemones, skatinančias daugiafunkcinio žemės ūkio plėtotę MPŪV. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių loginė analizė ir sintezė, indukcija ir dedukcija, grafinis vaizdavimas, žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų analizė ir apibendrinimo metodas. Remiantis daugiafunkcinio žemės ūkio pozityviąja ir normatyviąja koncepcija, išanalizuotas daugiafunkcinio žemės ūkio pasireiškimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kuriant privačias ir viešąsias gėrybes bendrosios gamybos procese. Išnagrinėti konkurencingumo pasireiškimo lygmenys ir identifikuotos konkurencingumo rūšys, prisidedančios prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių palaikymo. Įvertintas 2007-2013 m. politikos priemonių ir finansinių instrumentų kompleksas, skatinantis daugiafunkcinio žemės ūkio plėtojimą mažiau palankiose ūkininkauti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – multifunctional agriculture. The subject of research – multifunctional agriculture in less favourited areas. The purpose of work – to analyse the importance of multifunctional agriculture increasing competitiveness in less favourited areas. Seeking the purpose, the tasks are: 1. to analyse features of private and public goods (and features of their creation) of agriculture. 2. to analyse descriptions of competitiveness and define types of competitiveness in rural area. 3. to evaluate possibilities of multifunctional agriculture creating economical, environmental and social competitiveness in less favourited areas. 4. to analyse measures of Common Agriculture Policy in 2007–2013 witch motivate development of multifunctional agriculture in less favourited areas. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature, induction, deduction, graphical depiction, the analysis of agricultural and rural development documents and summarizing method. With a reference of positive and normative concept of multicultural agriculture, multifunctional agriculture in less favourited areas which producing private and public goods in common process of production, the levels of competitiveness have been analysed. The kinds of competitiveness which support less favourited areas also have been identified. Complex of measures and financial instruments of Common Agriculture Policy in 2007–2013 which motivates multifunctional agriculture in less favoured... [to full text]

SANTRAUKA Sovietinės okupacijos metu žuvo ir nukentėjo apie 350 tūkst. Lietuvos gyventojų. Visų jų atminimui nuo 1941 m. su pertraukomis buvo statomi įvairių tipų paminklai. Tyrimo objektas – rezistencijos dalyvių ir sovietinio genocido aukų įamžinimo paminklais procesas, jo ypatumai ir kylančios problemos, taip pat vietovių ir statinių, įamžintų paminklais, apskaitos ir įpaveldinimo klausimai. Jie iki šiol nenagrinėti ir nėra sulaukę tyrimo. Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos gyventojų sovietinio genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimo įamžinimo ir įpaveldinimo procesus bei su jais susijusias problemas. Tam įgyvendinti yra iškeliami šie uždaviniai: 1. nustatyti paminklų statybos etapus ir statytojų grupes, jas apibūdinti; 2. išsiaiškinti, kaip vykdoma vietovių ir statinių, pažymėtų paminklais, apskaita, koks šių objektų skirstymas; 3. apžvelgti, kaip vykdomi vietovių ir statinių tvarkymo bei įamžinimo darbai; 4. išsiaiškinti, kokios yra įamžinimo ir įpaveldinimo problemos. Tyrimo chronologija – tyrimas pradedamas XX a 5–uoju dešimtmečiu, kadangi jame prasidėjo pirmoji paminklų statymo banga ir įamžinimo darbai. Procesas nėra baigtinis, jis vyksta ir dabar, todėl apsibrėžiame 2006 m. Remiantis darbo tyrimu paminklų statyba sovietinio genocido aukų ir rezistencinio judėjimo dalyvių atminimui Lietuvoje vyko trimis etapais, kur memorialinių vietovių teritorijų tvarkymą, paminklų statybą ir memorialinių statinių ženklinimą vykdė įvairūs žmonės ir organizacijos, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY OF MASTER’S WORK During the Soviet occupation, around 350,000 Lithuanian residents suffered and died. From 1941 on, with interruptions, monuments of various kinds have been built to commemorate all of them. The subject of this investigation is the process of immortalizing members of the resistance movement and victims of Soviet genocide in monuments, the specific features of and problems encountered in this process, as well as issues concerning the inventory and memorialization of sites and buildings recognized as monuments. These have not been the subject of any study hitherto and have not been the focus of investigation. The goal of this work is to disclose the processes and associated problems of commemorating and memorializing Lithuanian victims of Soviet genocide and members of the resistance. To achieve this goal, the following tasks were formulated: 1. to determine the phases of monument construction and groups of builders, and to characterize them; 2. to explain how inventory of sites and buildings recognized as monuments takes place and how these objects are categorized; 3. to survey how work is carried out for the maintenance and commemoration of sites and buildings; 4. to ascertain the nature of problems involved in commemoration and memorialization. Based on the work of our investigation, the construction of monuments commemorating victims of Soviet genocide and members of the resistance movement took place in three phases in Lithuania, a process in which... [to full text]