Vaidmenų pokyčiai vyresnio amžiaus žmonių šeimose SANTRAUKA Vyresnis amžius – sudėtingas laikotarpis. Jam būdingi bruožai – pajamų sumažėjimas, sveikatos blogėjimas, daugelio socialinių vaidmenų netekimas. Pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, tenka susitaikyti su tą tarpsnį lydinčiais pokyčiais, o senstant prisitaikyti tampa vis sudėtingiau. Vyresniame amžiuje prarandama dalis socialinių ryšių, todėl ypatingai svarbūs tampa santykiai su šeimos nariais – vyru ar žmona bei vaikais. Mokslininkų, nagrinėjančių vyresnio amžiaus šeimas nuomone, derėtų atsižvelgti ir į brolių bei seserų vyresniame amžiuje ryšių nagrinėjimą. Todėl yra svarbu tirti vyresnio amžiaus šeimas. Lietuvoje tyrimų, nagrinėjančių vyresnio amžiaus žmonių šeimą, suaugusių vaikų bei jų tėvų lūkesčius ir įsipareigojimus vieniems kitų atžvilgiu, brolių ir seserų svarbą vyresniame amžiuje yra atliekama mažai. Ši tema nėra plačiai išplėtota ir aptarta. Empirinio tyrimo tikslas. Nagrinėti vaidmenų pokyčius vyresnio amžiaus žmonių šeimose. Šiuos pokyčius tyrinėta taikant kokybinio interviu metodą, apklausta 14 informantų. Tiriamieji – pensinio amžiaus sulaukę asmenys, gyvenantys savo būste. Jų sutuoktiniai – taip pat pensinio amžiaus asmenys. Interviu metu buvo siekta sužinoti apie sutuoktinių tarpusavio santykius, jų kitimą patiriant svarbų gyvenimo įvykį – išėjimą į pensiją, vyresnio amžiaus žmonių santykius su suaugusiais vaikais, brolių ir seserų ryšius vyresniame amžiuje. Tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Roles Changes in Later Life Families SUMMARY Later age is a complicated period related to the lower income, worse health condition and the loss of some social contacts. In the transition period from one age stage to another individuals experience some major changes. To get attached to those changes are more difficult for the seniors. A part of social contacts are lost so at this period contacts with family memebers – spouses and children become more important. According to scientists who explore later life families it is important to pay attention at the siblings relations in later life. It is important to explore later life families. In Lithuania this topic is not widely developed and explored. The main research goal is to explore the change of roles in a later life families. Qualitive interview method has been applied. 14 individuals of retirement age, living independently in their own appartment, living in towns were questioned. The tasks of the research were to learn about spouses relations, their relations with adult children and siblings. The main results of the research. The research has shown the importance of the retirement. But to say if individual changes have impact on spouses interrelations is complicated. It could have negative or positive effect or have no effect at all. The assumption could be drawn that the effect is related to the interpretation of retirement. The leave of children for some respondents is a hard period, for others – natural life event. All... [to full text]

Visame pasaulyje populiacija sparčiai senėja. Dėl to atsiranda naujų problemų, susijusių su šalių ekonomika, pensijų sistemomis, sveikatos apsauga. Su pailgėjusia gyvenimo trukme išaugo sergamumas ir mirtingumas, neįgalumas nuo lėtinių ligų. Daugelio lėtinių ligų ir jų pasėkmių atsiradimo tikimybę galima sumažinti, sudarant galimybes žmonėms gauti geresnį išsilavinimą, gerinant gyvenimo sąlygas, skatinant sveikesnį gyvenimo būdą. Ypač daug reikšmės turi tinkama mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas. Tyrimo tikslas: įvertinti 65 m. ir vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatai įtakos turinčius veiksnius. Uždaviniai: 1. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvų savo sveikatos būklės vertinimą. 2. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių elgsenos rizikos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo) paplitimą. 3. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvios sveikatos būklės ir elgsenos rizikos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo) tarpusavio sąsajas. Metodika. Gyventojų apklausa buvo vykdyta Vilniuje interviu metodu, pagal šiam tyrimui parengtas anketas. Anketos buvo anonimiškos. Jas sudarė 68 klausimai, suskirstyti į 6 grupes, kurios padėjo išsiaiškinti respondentų protinės veiklos funkcijas, socialines ir ekonomines sąlygas, sveikatos būklę, sveikatai įtakos turinčių rizikos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, fizinio aktyvumo ir mitybos) paplitimą, vidinės darnos lygį ir sveikatos priežiūros... [toliau žr. visą tekstą] / All over the world population is rapidly aging. This creates new problems related to the economy, pension systems, health care. Because of the longer life expectancy morbidity, mortality and disability from chronic diseases increased. The chance of many chronic diseases and their consequences can be reduced, by allowing people to get better education, improving living conditions and promoting a healthier lifestyle. Proper nutrition, physical activity, smoking cessation and moderate alcohol consumption are particular important for the health maintenance. Aim: to evaluate factors which influence health in 65 years and older Vilnius population Goals: 1. Determine self-assessment of health status among 65 years and older population. 2. Determine the prevalence of behavioral risk factors (smoking, alcohol consumption, diet and physical activity) among 65 years and older population. 3. Evaluate association between 65 years and older population self-assessment of health status and behavioral risk factors (smoking, alcohol consumption, diet and physical activity). Methods. Survey was carried out in Vilnius. Interview method was used. The questionnaire prepared for this study was anonymous. The questionnaire consisted of 68 questions divided into six groups, which helped to clarify respondents mental functions, social and economic conditions, health status, health affecting risk factors (smoking, alcohol consumption, physical activity and nutrition), level of sense of coherence and... [to full text]

193 consecutive patients older than 75 years with ACS were included in the study. Clinical process characteristics of acute coronary syndrome in elderly patients have been assessed in this study; the relation between patient survival and clinical process characteristics as well as treatment methods has been established. For this purpose the survival of elderly patients with acute coronary syndrome and, also, the frequency of MACE (major adverse cardiovascular events) during the 3 years after acute coronary syndrome has been analysed. The assessment of the patient group homogeneity according to the age group, acute coronary syndrome forms and GRACE risk has been performed. The analysis and comparison of the patients who received and those who did not receive invasive treatment, as well as the characteristics of their acute coronary syndrome clinical progress and outcomes have been presented in this study. The links between the patient survival and the factors of patient history, clinical progress and treatment have been established. The comparison of the patients with acute coronary syndrome who survived with the ones who did not survive based on the various factors of their history, clinical progress and treatment subject to the invasive or conservative treatment received has been provided. Thus, the study searched for the factors having various impacts on the patients survival depending on the treatment – invasive or conservative – received. / Tirti pasirinktiniai 193 pacientai, gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrime buvo nagrinėjami vyresnio amžiaus pacientų ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos ypatumai, ligonių išgyvenamumo ryšys su klinikinės eigos ypatumais bei gydymo būdais. Tuo tikslu buvo išanalizuotas vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių ūminį koronarinį sindromą, išgyvenamumas bei didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per 3 metus nuo ūminio koronarinio sindromo pasireiškimo pradžios. Buvo įvertintas pacientų grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, ūminio koronarinio sindromo formas bei GRACE riziką. Buvo palyginti pacientų, kuriems taikytas ir netaikytas invazinis gydymas, ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos bei išeičių ypatumai. Tyrime buvo įvertintos išgyvenamumo sąsajos su pacientų anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksniais, taip pat bei palyginti išgyvenę ir neišgyvenę pacientai, patyrę ūminį koronarinį sindromą pagal anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksnius priklausomai nuo invazinio ar neinvazinio gydymo taikymo. Tokiu būdu buvo ieškoma veiksnių, kurie skirtingai reikšmingi pacientų, gydytų invaziniu ir neinvaziniu būdu, išgyvenamumui.

Darbo objektas – vyresnio amžiaus žmonių viso gyvenimo fizinis aktyvumas ir motyvacija. Darbo tikslas – nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą viso gyvenimo laikotarpiu ir jų motyvaciją fiziniam aktyvumui. Uždaviniai: 1. Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo istoriją viso gyvenimo laikotarpiu. 2. Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo motyvus. Tyrimo organizavimas: apklausa buvo vykdoma 2013 metų sausio – vasario mėnesiais, keliose Lietuvos vietose. Apklaustieji buvo fiziškai aktyvūs, 65 metų ir daugiau senjorai. Viso apklausoje dalyvavo 200 asmenų, 108 moterys bei 92 vyrai. Išvados: 1. Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonių viso gyvenimo laikotarpiu vyravo vidutinis fizinis aktyvumas. Skrstant tiriamųjų fizinį aktyvumą pagal sritis nustatėme, kad tiriamųjų laisvalaikio, namų ruošos srityse vyravo vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Profesinėje veikloje vyravo sėdimas – stovimas darbas. Pusė apklaustųjų įvairiuose gyvenimo perioduose dalyvavo sportinėje veikloje bei siekė rezultatų. 2. Nustatėme, kad sveikatos motyvas, vyresnio amžiaus žmonių tarpe, yra pagrindinis fizinio aktyvumo motyvas. Antrasis pagal svarbą fizinio aktyvumo motyvas yra pasitenkinimas atliekama fizine veikla. Moteris fiziniam aktyvumui labiau motyvuoja pasitenkinimas fizine veikla ir kompetencija, t.y. fizinio aktyvumo naudos žinojimas. / The object of the research: demand and motivation of physical activity for elderly people. The aim of the research: to determine physical activity of elderly people in their lives, and to identify their motivation for physical activity. Tasks to study: 1. To set the history of physical activity of elderly people through their lives. 2. To set the motives of physical activity of elderly people. Organization of the research: the study took place from January to February in 2013 in several different places of Lithuania. The respondents were physically active people at the age of 65 and over. 200 people participated in the study: 108 women and 92 men. Conclusion: 1. The research revealed that elderly people’s lives were dominated by the average physical activity. Dividing their physical activity into areas, it was distinguished that during their leisure time, as well as in their housework, elderly people mainly had average physical activity. Their professional areas were mainly dominated by sedentary – standing jobs. 50% of the respondents answered that they participated in sports activity and aimed for results in sports. 2. It has also been revealed that the main motive to do sports among elderly people is their health. The second motive for physical activity is satisfaction to take part in physical activity. Women are more motivated to do sports if they experience satisfaction in the physical activity and competency, i.e. the knowledge of benefits in physical activity.

Darbo objektas: vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas ir sveikata. Tyrimo hipotezė: Manome, kad sveiką gyvenseną praktikuojantys vyresnio amžiaus žmonės praleidžia mažiau laiko sėdėdami. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingos gyvensenos vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ir fizinio aktyvumo ypatumus. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti skirtingos gyvensenos vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ypatumus. 2. Nustatyti ir palyginti skirtingos gyvensenos vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo ypatumus. 3. Nustatyti skirtingo fizinio aktyvumo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sąsajas. Tyrimas buvo atliktas 2012 m. lapkričio – 2013 m. kovo mėnesiais apklausus 50 ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus praktikuojančius skirtingą gyvenseną. Tiriamąją imtį sudarė 210 (109 praktikuojantys sveiką gyvenseną ir 101 nepraktikuojantis) vyresnio amžiaus žmonės. Išvados: Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad beveik pusei tiriamųjų buvo padidėjęs kraujo spaudimas, o dažniausiai juos vargino įvairūs skausmai. Praktikuojantys sveiką gyvenseną respondentai žymiai mažiau praleidžia laiko sėdėdami, o trečdalis jų mankštinasi kasdien. Tik penktadalis tiriamųjų naudojasi galimybe sportuoti lauko erdvėje. Fiziškai aktyviems tiriamiesiems buvo nustatyta mažiau susirgimų bei jie vartojo mažiau vaistų. Fiziškai neaktyvius respondentus žymiai dažniau buvo apėmusi depresija ar prislėgta nuotaika. Taigi tyrimo pradžioje kelta hipotezė pasitvirtino, sveiką gyvenseną praktikuojantys vyresnio... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis: We suppose that older people who are practice healthy lifestyle spend less time sitting. Objective of the research: to identify the relation between health and physical activity of older people with different lifestyles. Tasks: 1. To identify and compare the relation between different lifestyles and health of older people. 2. To identify and compare the relation between different lifestyles and physical activity of older people. 3. To identify the relation between physically active older people and health. The research took place from November 2012 to March, 2013. Two hundred and ten Lithuanians aged over 50 took part in the survey. (209 of them practice a healthy lifestyle and 101 of them don’t do it). The process of the information showed that almost half of the participants had elevated blood pressure which was mostly combined with various pains. People who practice a healthy lifestyle spend less time sitting every day. One third of them exercise every day. Only about one-fifth of all participants are doing outdoor sports. Physically active people were healthier and they were taking less medicine. Physically inactive participants were more depressed. Therefore the hypothesis at the beginning of the research was confirmed, older people who practise healthy lifestyle spend less time sitting. Recommendations: To promote healthier lifestyle among older people organizing celebrations, sport events, prepare seminars, booklets and videos. Lithuanian municipalities... [to full text]

Lietuvos demografinė raida sparčiai kinta. Mūsų šalis, kaip ir daugelis Europos šalių susiduria su visuomenės senėjimo tendencija. Vidutinis gyventojų amžius auga, o gimstamumas nedidėja. Tai tiesiogiai veikia darbo rinką, nes auga vidutinis darbo jėgos amžius – vyresni asmenys sudaro vis didesnę darbuotojų dalį. Jeigu esamos tendencijos išliks, manoma, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus apie 27 procentai gyventojų, vyresnių kaip 60 metų. Lietuva jau dabar lenkia Europos šalis pagal vyresnio amžiaus asmenų užimtumą, tačiau yra didelė tikimybė, kad šios amžiaus grupės užimtumas pastaraisiais metais augo daugiausia dėl padidėjusios migracijos įstojus į ES. Siekdami Lisabonos užsibrėžtų tikslų užimtumo srityje neturėtume pamiršti, jog skatinti užimtumą reikėtų ne tik, bedarbių mokymais, naujais teisės aktais, aktyviomis darbo biržos priemonėmis – visa tai, be abejo, yra labai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu ir jau dirbančių pagyvenusių asmenų išsaugojimas darbo rinkoje, jų požiūris į tolesnę darbinę veiklą, jų lūkesčiai. Planuojant užimtumo strategijas ne mažiau aktuali ir darbdavių nuomonė, jų noras išsaugoti pagyvenusius asmenis darbo vietose. Juk net geriausi valdžios norai ir toliai liks tik norais, be darbdavių bendradarbiavimo. Būtent dėl šios priežasties šiame darbe buvo siekiama išsiaiškinti tiek dirbančiųjų vyresnio amžiaus asmenų, tiek jų darbdavių nuomonę apie vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje. Atliktas Vilniaus mieste dirbančiųjų vyresnio amžiaus asmenų (N-51) bei... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian demographic development experiences essential changes from the last decade of twentieth century. Lithuania as others members of the European Union has faced a phenomenon of the aging society. The average age of population is constantly increasing due to decrease in the fertility rate. This fact leads to considerable changes in the labor market. Hence the average age of the workforce is gradually increasing. It is supposed that more than 27 % people aged 60’s and more will live in Lithuania at year 2030. The employment rate of Lithuanian senior people is now higher than in many European countries, but it is quite likely that growing employment of mentioned age group is caused by increased level of migration. Nonetheless Lithuanian Government initiated positive changes in the legislative system and created special programs for solution of senior unemployment problem, these efforts are not good enough. In order to achieve goals of the EU unemployment strategy Government should pay more attention to the employers’ side and those, who are still working, but are already not young. The lack of information related to attitudes towards work of working senior people and their employers was a reason of survey, which aim was: · To investigate the attitude towards work of senior people; · Find out the difference in answers of senior people and their employees. There were 51 senior employees and 21 employers respondents interviewed during the survey, which have showed that... [to full text]

Šlapimo nelaikymas – dažnas vyresnio amžiaus moterų nusiskundimas. Įvairių autorių duomenimis šlapimo nelaikymo dažnis tarp vyresnio amžiaus moterų yra nuo 19 iki 65 proc. Populiacijai senstant, daugėja ir šlapimo nelaikančių žmonių. Šio darbo tikslas buvo įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą, jo rizikos veiksnius ir su juo susijusią gyvenimo kokybę tarp pagyvenusio amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją. Uždaviniai: įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp pagyvenusio amžiaus moterų; nustatyti pagyvenusio amžiaus moterų šlapimo nelaikymo rizikos veiksnius ir jų prognozinę vertę; įvertinti pagyvenusio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, nustatyti šlapimo nelaikymo ir gyvenimo kokybės sąsajas tarp pagyvenusio amžiaus moterų; palyginti bendrinį ir specifinį gyvenimo kokybės klausimynus, vertinant pagyvenusio amžiaus nelaikančių šlapimo moterų gyvenimo kokybę. Tyrime naudota anketa. kuri buvo sudaryta iš 4 jau anksčiau tarptautiniu mastu validuotų klausimynų taip pat pridedant klausimus apie tiriamųjų socialines-demografines bei sveikatos charakteristikas: TPBT - trumpasis protinės būklės tyrimas, skirtas vertinti tiriamųjų pažintines funkcijas; GDS– geriatrinė depresijos skalė, skirta įvertinti depresyvumą; SF-36v2 bendrinis gyvenimo kokybės klausimynas; I-QOL - specifinis gyvenimo kokybės klausimynas, skirtas asmenims su šlapimo nelaikymu. Specifinis šlapimo nelaikymui klausimynas išverstas šiam tyrimui ir Lietuvoje yra panaudotas pirmą kartą. / Urinary incontinence (UI) is a health problem prevalent in various age groups. Due to anatomical and physiological peculiarities, this problem is more common in women, and especially in ageing stage of life. Based on scientific literature, the prevalence of urinary incontinence is 19% to 65% for elderly women. Urinary incontinence influences various aspects of quality of life and daily life. The aim of study was to evaluate the urinary incontinence, its risk factors and incontinence-related quality of life among elderly women visiting the general practitioner. The objectives of study: to evaluate the prevalence of urinary incontinence among elderly women; to determine the risk factors of urinary incontinence and their prognostic value among elderly women; to evaluate the quality of life of elderly women; to establish the associations between the urinary incontinence and quality of life among elderly women; to compare a generic and specific questionnaires for evaluation of incontinence-related quality of life among elderly women. The tool of measurement in the study was a questionnaire comprised of four previously validated at international level questionnaires: MMSE – mini-mental state examination, used for evaluation of cognitive function; GDS – geriatric depression scale, used for evaluation of depressiveness; SF-36v2 – generic questionnaire of quality of life; I-QOL – specific questionnaire of quality of life, constructed for subjects with urinary incontinence. I-QOL was... [to full text]

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified.

Darbo objektas: Joniškio rajono Reibinių kaimo gyventojų fizinis pajėgumas ir subjektyviai vertinama sveikata. Iškeltas tikslas: nustatyti Joniškio rajono Reibinių kaimo gyventojų fizinio pajėgumo ir sveikatos sąsajas. Suformuluoti uždaviniai: • Nustatyti tiriamųjų sveikatos ypatumus ir subjektyvų sveikatos vertinimą. • Nustatyti tirtų gyventojų fizinį pajėgumą. • Palyginti tiriamųjų fizinio pajėgumo ir sveikatos ypatumus amžiaus grupėse. • Atskleisti sąsajas tarp tirtų gyventojų fizinio pajėgumo ir sveikatos. Išvados: 1. 43,5 proc. Reibinių kaimo 50-69 metų amžiaus tirtų gyventojų savo sveikatą vertino teigiamai, fizinį pajėgumą teigiamai vertino – 43,4 proc. 78,0 proc. visų apklaustųjų atsakė, kad per praėjusius metus jiems buvo nustatyta ar gydyta bet viena lėtinė liga. Vertinant mankštinimosi laisvalaikiu dažnį, tyrimas atskleidė, kad fiziškai pasyvių gyventojų buvo trečdalis. 2. Pagal peties sąnario paslankumo ir pusiausvyros testų rezultatų vertinimą, dauguma 50-59 m. ir 60-69 m. grupės tyrimo dalyvių turėjo labai gerus įvertinimus (p<0,05). Blogi įvertinimai buvo nustatyti abiejose amžiaus grupėse atliekant liemens lenkimo į šonus testą (p<0,05). Jaunesnių tiriamųjų (50-59 m.) plaštakos suspaudimo testo rezultatų vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu vyresniųjų (60-69 m.) grupėje (p<0,05), tačiau rezultatų vertinimai prastesni. Aerobinis pajėgumas daugumos jaunesnių asmenų buvo vertinamas labai gerai, o daugumos vyresniųjų – nepatenkinamai (p>0,05). 3... [toliau žr. visą tekstą] / Research target: Physical fitness and subjective health of Joniškys‘ district Reibiniai villagers. Purpose: to measure the relationships of health between physical fitness and health characteristics of Joniškys‘ district Reibiniai villagers. Objectives: • To evaluate participants‘health characteristics and subjective health. • To evaluate participants‘physical fitness. • To compare participants‘physical fitness and health characteristics between age groups. • To find the relationships between participants‘physical fitness and health. Results: 1. 43.5 percent of investigated 50-69-year old inhabitants in Reibiniai village assessed their health positively, physical fitness – 43.4 percent. According to 78.0 percent of all questioned people during the last year at least one degenerative disease has been diagnosed or treated. As far as frequency of exercising in one’s free time is concerned the survey suggested that one third of inhabitants were physically inactive. 2. According to the assessment of the tests results of the shoulder joint mobility and balance most of 50-59-year old and 60-69-year old group participants had very good results (p<0.05). However, worse results were found in both age groups performing the test of side bending (p<0.05). The average of test results in hand grasp was statistically significantly bigger in the junior (50-59-year old) group than in the senior (60-69-year old) one (p<0.05), but on the other hand, the evaluation of results were poorer. The... [to full text]

Tyrimo objektas: vyresnio amžiaus žmonių fizinio pajėgumo kitimas. Tyrimo tikslas: apžvelgti vyresnio amžiaus žmonių (60- 80m.) fizinio aktyvumą ir fizinio pajėgumo rezultatų kitimą su amžiumi. Uždaviniai: 1. Palyginti fizinio pajėgumo rezultatus amžiaus grupėse. 2. Palyginti vyrų ir moterų fizinio pajėgumo testų rezultatų kitimą su amžiumi. Hipotezė: Su amžiumi fizinio pajėgumo rezultatai prastėja. Išvados: 1. Su amžiumi žymiai pratėja plaštakų jėga, pilvo raumenų ištvermė, aerobinis pajėgumas. Liemens juosmeninės dalies paslankumas pas vyresnius tiriamuosius buvo geresnis. Tam įtakos turėjo jų pastovus fizinis aktyvumas. Pusiausvyros rezultatams amžius didelės įtakos neturėjo. 2. Vyrai parodė žymiai geresnius rezultatus plaštakų jėgos teste ir 1000 m bėgime. Fizinio pajėgumo rezultatai tarp vyrų ir moterų žymiai nesiskyrė liemens juosmeninės dalies paslankumo, bei pusiausvyros testuose. Pilvo raumenų ištvermės testuose moterys pasiekė šiek tiek geresnių rezultatų negu vyrai. / Subjects: 60 - 80 years old people physical capability changes. Aim of research: Review 60- 80 years old people physical activity and physical capability changes. Objectives: 1. Compose physical capability result changes in age groups. 2. Compare mens and womens physical capability test results changes in aging. Hypothesis: With age physical capability results getting worse. Results: 1. With age dramatically getting worse grip strength, abdominal muscle endurance, aerobic capacity. Torso lumbar mobility in older people was better. This was influenced by the constant physical activity. Age had no influence to body balance. 2. In hand strength test and the 1000 m run men showed significantly better results. Physical capacity results among males and woman’s did not differ significantly in torso lumbar mobility and balance tests. In muscle endurance tests women showed slightly better results than men.