Darbo tikslas – išsiaiškinti Savivaldos Programos kursų poveikį reumatoidiniu artritu sergančiųjų gyvenimo kokybei. Tyrime dalyvavo 72 sergantieji reumatoidiniu artritu. Pirmosios grupės 24 tiriamieji išklausė Artrito Savivaldos programos kursus. Antrąją grupę sudarė 24 RA sergantieji, kurie gydėsi reumatologijos skyriuje; trečiajai, 24 asmenų RA grupei, poveikis nebuvo darytas. Tyrime dalyvavo 58 moterys ir 14 vyrų,- jų amžiaus vidurkis atitinkamai buvo: 60,03 ir 64,28 metų. Pradžioje tyrimo respondentams išdalintos demografinės anketos bei gyvenimo kokybei tirti „SF – 36“ klausimynas. Po 6 mėnesių pakartotinai visų grupių tiriamieji užpildė klausimyną „SF – 36“. Išanalizavus gautus rezultatus, padarytos išvados: didžiausią išliekamąjį pokyčių efektą po pusės metų davė Artrito savivaldos programos kursai. Susidoroti su fizinėmis problemomis, ribojančiomis veiklą; sumažinti skausmą ir jį kontroliuoti; tiriamųjų energingumą bei gyvybingumą kelti bei palaikyti Artrito savivaldos kursai respondentams padėjo labiausiai. Socialinius ryšius sergantieji RA efektyviausiai sustiprino, dalyvaudami Artrito savivaldos programoje, be to, jų bendras sveikatos įvertinimas po pusės metų buvo aukščiausias. Lyginant tiriamųjų grupės, neturėjusios poveikio; sergančiųjų RA po stacionarinio gydymo bei Savivaldos programos dalyvių rezultatus,- nustatyta, jog efektyviausiai emocines būkles, ribojančias veiklą, stabilizavo Artrito Savivaldos programos klausytojai. Po šešių mėnesių Artrito Savivaldos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to examine the impact of Quality of Life (QoL) of patients with RA after Arthritis Self – Management program. There where 72 persons of participants with RA: 58 women & 14 men. Their mean age was: 60,03 and 64,28 years. The first group (24 participants) attended Arthritis Self – Management program; the second group of 24 RA patients had treatment at hospital, and the third group of 24 respondents were without impact. In the analysis were used methodics: demographic questionnaire and Questionnaire SF-36 for Quality of Life. First the participants were asked to complete the questionnaires before research. The second stage took place after six months: the participants completed Questionnaire SF-36. Conclusions: the moust of changes after six months where in scores by participants after Arthritis Self – Management program. The scores of physycal function; role-physical; general health; vitality; social function; role-emotion and mental health were highiest by participants of Arthritis Self – Management program. Bodily pain was moust decreased by attenders of Arthritis Self – Management program. It is obvious that participating Arthritis Self – Management program increase controle of RA symptoms and affects health - related physical, psychological and social spheres.

Magistro darbe buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė apie stresą, jo įveikos būdus, mokyklinį stresą ir jo įveikimą, mokinių paauglystės psichologinius ypatumus. Taip pat nagrinėti autorių darbai apie mokyklinio streso įveikos stilius ir naudojamas strategijas. Iškelta hipotezė, kad vyresnių klasių mokinių naudojami streso įveikos stiliai skiriasi, lyginant specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčius mokinius ir jų bendraamžius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vyresnių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, streso įveikos ypatumus. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių, koreliacijų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 216 bendrojo lavinimo mokyklų vyresnių klasių mokinių, iš kurių 114 – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, 102 – jų bendraamžiai. Empirinėje dalyje nagrinėjami vyresnių klasių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių ir jų bendraamžių naudojami streso įveikos stiliai; patikimo mokytis mokykloje, mokymosi rezultatų ir mokyklinio streso įveikos stilių ryšiai; vyresnių klasių mokinių mokyklinio streso įveikos ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokiniai, neturintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, dažniau renkasi adaptyvaus vengimo mokyklinio streso įveikos stilių. 2. Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčios mergaitės dažniau renkasi streso įveikos stilius, orientuotus i problemos sprendimą bei emocinį reagavimą, negu specialiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis performed a theoretical analysis of scientific literature on stress, school stress, the coping methods, psychological characteristics of adolescent students. Also it was analyzed styles and strategies of school stress coping. Hypothesis, that high school students’ used styles of stress coping are different compared to the students with special educational needs and their peers. The study was conducted the questionnaire method. Research destination – investigate stress coping characteristics of high school students with special educational needs. It was conducted the statistical (descriptive averages, correlations) data analysis. The study included 216 general education high school students, of which 114 - students with special education needs, 102 - their peers. The empirical part deals with high school special education (learning) needs of students and their peers used stress coping styles; connections between styles of school stress coping, pleasant to learn at school and learning outcomes; characteristics of high school students’ stress coping. The main empirical findings: 1. Students, who do not have special educational needs, more adaptive choice of school avoidance stress coping styles. 2. Girls with special educational needs more often choose stress coping styles, oriented to solving the problem and emotional response than boys with special educational needs. 3. The connections between stress coping styles, oriented to solving the problem, emotional... [to full text]

Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimais sergančios merginos pasižymi mažiau adaptyvia streso įveika bei emocijų reguliacijos sutrikdymais lyginant su sveikomis merginomis. Tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad šios merginos vaikystėje dažnai yra patyrusios seksualinę prievartą. Šio tyrimo tikslas yra ištirti valgymo sutrikimais sergančių merginų streso įveikos strategijų ir emocijų reguliacijos ypatumų sąsajas su vaikystėje patirta seksualine prievarta. Šiame tyrime 39,34 procentai valgymo sutrikimais sergančių merginų nurodė iki 18 metų patyrusios kurią nors iš seksualinės prievartos formų, tad galutines tyrimo dalyvių grupes sudarė 24 patyrusios seksualinę prievartą ir 27 nepatyrusios seksualinės prievartos valgymo sutrikimais sergančios merginos bei 48 kontrolinės grupės merginos. Depresija ir nerimas buvo vertinami Becko depresijos ir Spielbergerio Situacinio – vidinio nerimo klausimynu, įveikos strategijos buvo vertinamos Grakausko ir Valicko sukurtu Keturių faktorių streso įveikos klausimynu, o emocijų reguliacijos ypatumams tirti buvo taikomas olandų sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas ir dvi skalės iš Garnerio Valgymo sutrikimų klausimyno. Tyrimo rezultatai rodo, kad patyrusios seksualinę prievartą stresinėse situacijose rečiau siekia socialinės paramos, tačiau nesiskiria pagal kitas įveikos strategijas lyginant su prievartos nepatyrusiomis merginomis. Seksualinę prievartą patyrusios merginos pasižymi didesniais sunkumais atpažįstant ir įvardinant... [toliau žr. visą tekstą] / Research show that eating disorders are associated with less adaptive coping strategies and more emotion regulation impairments. Research studies and clinical practice show that eating disorderd females aften are victims of childhood sexual abuse. The main purpose of this study is to investigate peculiarities of stress coping strategies and emotion regulation in relation to childhood sexual abuse experience. 24 (or 39,34 %) eating disordered females reported a history of sexual abuse before age 18. The other two groups consisted of 27 eating disordered women who did not report a history of sexual abuse and 48 students. Beck Depression Inventory and State – Trait Anxiety Inventory were used for evaluation of distress level, Lithuanian Four-Factor Coping with Stress Questionnaire, Cognitive Emotion Regulation Questionnaire and two scales from the Eating Disorders Inventory were used for evaluation of emotion regulation and stress coping peculiarities. Compared with subjects who did not report a history of childhood sexual abuse, females with a history of sexual abuse are less seeking social support in stressfull situations, but don‘t differ in comparison with other coping strategies. Eating disordered females with a history of sexual abuse exhibited lower emotional awareness and more emotion dysregulation: proness to anger outbursts, mood instability. Those who report history of sexual abuse were liky to show bulimic symptoms: binge eating episodes and were more likely to use... [to full text]

Kardiologiniai ligoniai po kardiochirurginės operacijos ar esant jos būtinybei dažnai susiduria su potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomais,kurie gali turėti neigiamų rezultatų kardiologinėsligos gydyme. Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus. Darbo uždaviniai: Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsižvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amžių; nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius; nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos; nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo; įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo. Tyrimo metodika: Anoniminei apklausai atlikti naudoti šie klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HAD), potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė, streso įveikos strategijų klausimynas (COPE), Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė. Tyrime dalyvavo 201 respondentas: 138 kardiologiniai ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 kardiochirurginiai ligoniai, turėję chirurginių intervencijų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 13.0... [toliau žr. visą tekstą] / In necessity of or after cardiological surgery cardiological patients are often faced with post-traumatic stress, anxiety and depression symptoms, which may have negative results for the treatment of cardiological disease. Aim of the study: to evaluate psychological characteristics and coping with stress techniques of cardiological patients. Objectives: to investigate the occurence of post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms depending on gender and age of cardiological patients; to determine indicators reflecting the intensity of cardiological disease symptoms associated with post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms; to determine whether anxiety and depression symptoms faced during hospitalization were associated with the development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization; to evaluate the use of stress coping techniques depending on gender, age, education; to assess the occurrence of post-traumatic stress symptoms depending on the method of coping with stress used by patients. Methods. The following questionnaires used to carry out an anonymous survey: Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD), Post-traumatic Stress Disorder Symptoms Scale, Stress Coping Strategies Questionnaire (COPE), Cardiac Symptoms Intensity Scale. The survey included 201 respondents: 138 cardiological patients who did not have surgical interventions and 63 cardiological patients who had surgical interventions. The data... [to full text]

Policininkai, kaip specifinė profesinė grupė, tarnyboje susiduria su trauminiais įvykiais, darbe patirtą stresą dažniausiai įveikia neigiamomis strategijomis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti policininkų patirtų traumų padarinių ir veiksnių, susijusių su traumine patirtimi, ypatumus. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti subjektyvų pareigūnų trauminį patyrimą, potrauminio streso simptomatikos intensyvumą, nevilties išgyvenimo intensyvumą, patiriamą potrauminį augimą, gaunamą socialinę paramą. Tyrime dalyvavo 81 policijos pareigūnas, per pastaruosius 3 metus tarnyboje patyręs trauminį įvykį. Tyrime taikytos šios metodikos: Įvykio poveikio skalė – revizuota (IES-R) (Weiss, 2004; liet. k. Kazlauskas ir kt., 2006), Subjektyvaus trauminio patyrimo skalė (STP) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), Potrauminio augimo skalė (PTA) (Tedeschi, Calhoun, 1996; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Becko nevilties skalė (BHS) (Beck, Steer, 1988) ir parengtas specialus Policininko sukrečiančio įvykio ir potrauminio patyrimo klausimynas (sudarė darbo autorė). Tyrimas atskleidė, kad apie 60 proc. policijos pareigūnų profesinėje veikloje patiria trauminius įvykius. Dažniausiai traumines situacijas policininkai patiria tada, kai yra sunkiai sužalota arba nužudyta auka. Nepaisant trauminės patirties, neigiamų policininkų traumos psichologinių padarinių nenustatyta: silpna neviltis, maži potrauminio streso sutrikimo požymių rodikliai. Taip pat žemas potrauminio augimo lygis. Rezultatai rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Policemen, as a specific professional group, often encounter traumatic events at service and usually handle the stress experienced at work with the help of negative strategies. The purpose of this research is to determine the peculiarities of consequences of traumas and factors related to traumatic experience. The goals of the research were to assess the subjective experience of officers, symptomatics of post-traumatic stress disorder, intensiveness of the feeling of hopelessness, post-traumatic growth and social assistance received. 81 police officer who has experienced a traumatic event at service during the 3 recent years, participated in the research. The methods applied in the research are as follows: The Impact of Event Scale – revised (IES-R) (Weiss, 2004; Lith.: Kazlauskas et al., 2006), The Subjective Traumatic Experience Scale (STE) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), The Post-traumatic Growth Inventory (PTGI) (Tedeschi, Calhoun, 1996; Lith. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Beck’s Hopelessness Scale (BHS) (Beck, Steer, 1998) and specially compiled questionnaires for policemen on a shocking event and post-traumatic experience (created by the author of this study). The research has revealed that about 60 percent of police officers experience traumatic events in their professional activities. Most frequently experienced traumatic situations by policemen are those, where there is a heavily injured, or killed victim. Regardless of traumatic experience, negative... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti, pacientų, patiriančių lėtinį veido skausmą, pykčio išgyvenimo, skausmo įveikos strategijų ir skausmo intensyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno Klinikose gydomi pacientai, sergantys trišakio nervo neuralgija. Tyrime dalyvavo 15 vyrų, 27 moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis – 64,9 metai (SD=12,13). Tyriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudoti: Skausmo intensyvumo klausimynas (Von Korff ir kt., 1992); Įveikos strategijų klausimynas (Rosenstiel ir Keefe, 1983); Asmenybinio ir būsenos pykčio klausimynas (Spielberger, 1999). Rezultatai parodė, kad padidėjusio aktyvumo strategijos taikymas yra susijęs moterų skausmo intensyvumu. Meldimosi ir tikėjimo bei katastrofizavimo naudojimas yra susijęs su vyrų skausmo intensyvumu. Nenustatytos pykčio sąsajos su pykčio išgyvenimo aspektais: asmenybiniu pykčiu, situaciniu pykčiu bei pykčio išraiškos ir kontrolės indeksu. Vyrų, pykčio išraiškos ir kontrolės indekas yra susijęs su aktyviomis įveikos strategijomis. Moterų, situacinis ir asmenybinis pyktis susijęs su pasyviomis skausmo įveikos strategijomis. Lytis nuspėja pasyvias skausmo įveikos strategijas. Skausmo intensyvumas nuspėja aktyvias skausmo įveikos strategijas. Pacientų patiriamą skausmo intensyvumą nuspėja aktyvių ir pasyvių skausmo įveikos strategijų naudojimas. Vyrams mažesnė tikimybė rinktis pasyvias įveikos strategijas nei moterims. Esant stipriam skausmo intensyvumui, tikimybė naudoti aktyvias skausmo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationships between pain coping strategies, anger and pain intensity among patients suffering from trigeminal neuralgia. The subjects of the study were 15 men and 28 women undergoing treatment in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. General age mean equal to 64,9 (SD=12,13) years. Participants were asked to complete Grading the Severity of Chronic Pain Questionnaire (Von Korff ir kt., 1992), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel ir Keefe, 1983) and State-Trait Anger Expression Inventory-2 (Spielberger, 1999). Results indicated that increased activity is related to woman pain intensity. Prayer and faith and catastrofizing are associated with man pain intensity. Findings didn’t provide evidence to support relationships between trait anger, state anger and anger expression and control index. Nevertheless, anger expression and control index of man is associated with active coping strategies. State and trait anger of woman is associated with passive pain coping strategies. Furthermore, there evidence to support that sex predicts passive pain coping strategies. Pain intensity predicts active pain coping strategies. Active and passive pain coping strategies predicts pain intensity. Men are less likely to choose passive coping strategies than woman. With the strong pain intensity probability of the use of active pain coping strategies decreases. With the increasing use of passive coping strategies... [to full text]