Conditions for the establishment of family oriented organization are analysed in this Master's work. Half-standardized (N=63) qualitative and quantitative (N=111) surveys were done. For the processing of qualitative data narrative method was chosen and quantitative data was analysed using to the Wilcoxon's test. Also analysis of documents describing the situation of family and professional roles' combination was done. Held hypotheses proved out only partially. Combination of family and professional roles is important only for the members of university which have children themselves and for a few managing persons and it goes in more informal way. There are some cases when both - family and professional interests - are met, but in the most cases it depends on the situation, circumstances and person's relations with the managers.Recommendations for the combination of family and professional roles, as one of the main factors for the creation of family oriented university, are proposed in this Master's work.

„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Daug valstybių greitai reaguoja į pakitusią šeimos padėtį, dėl to kylančias demografines, socialines ir ūkines problemas. Ilgą laiką visuomenėje vyravo konservatyvusis požiūris į moteris, buvo laikomasi patriarchalinio šeimos modelio, kada moters pagrindinė pareiga buvo auginti vaikus, tuomet dar nebuvo plėtojami darbo ir šeimos derinimo modeliai. Vėliau tobulėjant visuomenei, buvo pradėti modernizuoti šeimos politikos principai, atsirado šeimos ir darbo derinimo galimybės. Moterys norėdamos kuo greičiau grįžti ir toliau įsitraukti į darbo rinką savo mažus vaikus užrašo į ikimokyklinių įstaigų vaikų sąrašus. Tačiau tokia registracija dar neužtikrina tikrosios vietos vaikų darželyje. Taigi šiame darbe ir bus siekiama atskleisti ir išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų tikrąją probleminę situaciją. Šio darbo tikslas – atlikti ikimokyklinių įstaigų sistemos plėtros politikos analizę. Darbe stengiamasi patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad pakeistas ikimokyklinių įstaigų finansavimo modelis (būtent „pinigai paskui vaiką“ finansavimo įvedimas), leistų sureguliuoti rinką ir pašalinti problemą – ikimokyklinių įstaigų trūkumą. Darbo tikslui pasiekti ir išsikeltai hipotezei patvirtinti arba paneigti keliami uždaviniai: • Išnagrinėti politikos ir ikimokyklinio ugdymo politikos sąvokas. • Išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų trūkumo probleminę situaciją ir apibrėžti pagrindinę problemą; • Pateikti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų... [toliau žr. visą tekstą] / For long in the society predominated conservative attitude towards woman, patriarchal family model was kept, when woman’s main duty was to bring up children, then there were not being developed work and family coordination models. Later when the society began improving the principles of family policy were begun to modernize, possibilities of family and work coordination emerged. Women were eager to return and indulge in employment market, so they record their little children on to the list of preschool institutions. Though such recording doesn’t ensure a real place of children in the kindergarten. So the aim of theses is to reveal and analyze real problematic situation of preschool institutions. The goal of the work is to do the analysis of preschool institutions systems development policy. Here it is tried to prove or to negate the hypothesis that the changed model of preschool institutions financing (i.e. “money after a child” – financing establishing) would let regulate the market and would eliminate the problem – lack of preschool institutions. In the hypothesis dependent variable is the lack of preschool institutions; independent variable is a changed model of financing preschool institutions (“money after a child” financing establishment). To achieve goals and to accertain the hypothesis or to negate it certain tasks are raised: • To analyze policy and preschool institutions policy conceptions. • To analyze problematic situations and define the main problem. • To... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos pasirinktos nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai bei jų kvalifikavimo teorinės ir praktinės problemos. Pirmajame darbo skyriuje analizuojamas vaikas ir šeima, kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. Pateikiama vaiko ir šeimos samprata pasirinktų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Antrajame darbo skyriuje analizuojamos dvi XXIII skyriaus veikos, - piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.), ir vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.). Skyriuje nagrinėjami pasirinktų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, pateikiami kvalifikavimo probleminiai momentai, teisingos kvalifikacijos siūlymai. Naudojami teismų praktikos pavyzdžiai bei aptariamos problemos, su kuriomis susiduriama kvalifikuojant veikas teismuose. / This Master’s Thesis solely analyzes two types of legal criminal acts chosen by the author. The examined criminal acts are as follow: The Abuse of the Rights and Obligations of Parents, Guardian or Any Other Legal Representative of a Child (LR BK 163 str.) and Child Support Evasion (LR BK 164 str.). The Master’s thesis presents the analysis of child and family protection ensured by legal criminal acts. It also provides the concept of the child and family according to the chosen criminal acts. Thus the main Children’s Rights and Fundamental Freedoms as well as violation of them are taken into consideration as the main cause of Article incrimination. The paper analyzes in depth the constituent elements of chosen criminal acts as well as enlists problematic points of qualification and suggests right legal qualification. This thesis is based on examples of case law and the results of the research done by the author.

Šiame darbe apibrėžiama palankios šeimai politikos sąvoka, išanalizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Darbe siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir darbo sferų derinimą. Pagal Barnett (1999) suformuotus teorinius darbo ir šeimos sąveikos modelius, darbe mėginama įrodyti, jog Lietuvoje darbdaviai remiasi požiūriu, kad darbuotojai turi palikti šeimos problemas už darbovietės ribų. Palankios šeimai politikos sąvoka darbe apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti darbo ir šeimos sferas. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės vykdomos valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio, motyvacijos taikyti palankios šeimai politikos priemones darbovietėse. Palanki šeimai politika yra įgyvendinama tuomet, kai taikomas visas komplektas priemonių, nukreiptų į šeimos ir darbo derinimo galimybes. Kuriant bei vykdant palankią šeimai politiką, susiduriama su lyčių, ypač moterų, lygybės klausimais, todėl priemonės turi būti nukreiptos į tai, kad visiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Autorės atlikto tyrimo kiekybiniai apklausos rodikliai rodo gana teigiamą darbdavių požiūrį palankios šeimai politikos priemonių atžvilgiu, tačiau gauti kokybiniai rezultatai išryškina neigiamas darbdavių nuostatas į darbuotojų darbo ir šeimos derinimo sunkumus. Remiantis gautais kokybiniais duomenimis, taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / This study defines the concept of family-friendly policy, also analyzes the means of family-friendly policy and the practice of their implementation in Lithuania. Further more this work reveals the attitude of employers towards exertions of employees with children to reconciliation work and family. According Barnett (1999) theory of interaction model of work and private life this study verifies the hypothesis that employers want their employees leave their family problems out of work boundaries. Family-friendly policy is understood as those that facilitate a better work and family balance for individual employees. The implementation of means of family-friendly policy depends on legislative either the attitude and motivation of employers to build family-friendly workplace. Only the whole package of measures with great emphasis on gender equality can be an effective response to the conflict of work and family spheres. The quantitative data of author made survey shows fairly friendly attitude of employers towards family-friendly policy. Despite that, the qualitative results of the survey highlighting negative attitude of employers to in reconciliation of work and private lives of the employees. According to the finding it is worth to mention employers’ belief that generally women are required of the family-friendly workplace. It verifies the patriarchal attitude of employers to the gender roles in the family.

Šis tyrimas skirtas atskleisti etikos ir biologijos mokytojų, įgyvendinančių „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ (toliau RŠLU), profesinio tobulėjimo poreikius Kauno vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Išanalizavus mokslinę pedagoginę, psichologinę, metodinę literatūrą nagrinėjamos problematikos aspektu, buvo suformuluoti reikalavimai, kurie reikalingi įgyvendinti RŠLU programą. Atskleidžiama mokytojų žinios vykdyti RŠLU programą, tiriamųjų vertybinės nuostatos šeimos, kontracepcijos ir užsimezgusios gyvybės atžvilgiu. Tyrime dalyvavo 69 mokytojai iš 34 Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Pagrindiniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa (tyrimo ataskaitos anketos dalis adaptuota S. Ustilaitės ir kt.) ir testas. Testą – anketą pildė etikos ir biologijos mokytojai. Mokytojai, įgyvendinantys RŠLU programą, privalo gebėti atskirti tokius sąvokų apibrėžimus kaip lytiškumas, lytinis švietimas, lytinis ugdymas ir lytiškumo ugdymas, taip pat turi žinoti lytinio ir lytiškumo ugdymo principus, amžiaus tarpsnių psichologiją, tėvų vaidmenį lytinio ir lytiškumo ugdyme ir kaip turi būti pateikiamos ugdytiniams žinios apie kontracepciją. Tyrimo duomenys rodo, jog ne visi respondentai turi pakankamai specifinių žinių, reikalingų įgyvendinti RŠLU programą. Didžioji dauguma respondentų (65%) negeba atskirti lytiškumo sąvokos nuo lyties apibrėžimo, taipogi lytinio švietimo, lytinio ugdymo ir lytiškumo ugdymo sąvokų. Didžioji dauguma respondentų (68%) nežino kaip turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / This research is aimed to reveal improvement needs of ethics and biology teachers who implement “preparation for family and sexuality education program” (hereafter PFSE) in Kaunas high schools and gymnasiums. After traversed scientific pedagogical, psychological, methodical literature based on problematic consideration aspect, needs were formed which are essential for PFSE program implementation. Detectable knowledge needed to implement PFSE program, respondent valuation attitude to family, contraception and life forming aspect. 69 teachers from 34 Kaunas high schools and gymnasiums took part in this investigation. Main investigation methods – anonymous questionnaire survey (research report questionnaire part is adapted by S. Ustilaitė and others) and test. Test was completed by ethic and biology teachers. Teachers who implement PFSE program have to manage to separate such definitions as sexuality, sexual education, sexual upbringing and sexuality upbringing, also have to know sexuality and sexual principles, age phase psychology, role of parents in sexuality and sexual education, and how information about contraception has to be revealed. Results of investigation educe that not all respondents have enough specific knowledge which are needed to implement PFSE program. Mayor parts of respondents (65%) are not able to separate sexuality concept from sex definition also sexual upbringing and sexuality upbringing meanings. Most part of respondents (68%) does not know how... [to full text]

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.