Tyrimo tikslas: Ištirti aktyvaus poilsio gamtoje sektoriaus situaciją Kauno regione. Tyrimo objektas: Aktyvaus poilsio gamtoje sektoriaus situacijos analizė Kauno regione. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti laisvalaikio ir aktyvaus poilsio sampratas. 2. Atskleisti aktyvaus poilsio gamtoje situaciją Europoje bei Lietuvoje ir pateikti plėtros perspektyvas Kauno regione. 3. Išanalizuoti aktyvaus poilsio gamtoje paslaugų teikėjų situaciją Kauno regione. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistika. Rezultatai ir išvados: Laisvalaikis - laisvas laikas nuo privalomų veiklų, kuris atspindi žmogaus vidinį pasaulį, jo vertybių sistemą, idealus, valią, ryžtą, motyvus. Aktyvų poilsį galima apibūdinti kaip savanorišką asmens dalyvavimą laisvalaikio veikloje, vykstančioje gamtoje, kurių metu yra aktyviai judama, gaunama dvasinė ir fizinė nauda, nes žmogus patiria malonumą ir kartu stiprina savo fizinį pasirengimą. Yra pastebimas aktyvaus poilsio gamtoje sektoriaus augimas. Europoje ir Lietuvoje aktyvaus poilsio gamtoje sektorius stipriai vystosi, vykdomi projektai, kad padėtų dar labiau suprasti šio sektoriaus svarbą ir kaip jį tinkamai plėtoti toliau. Kauno regiono strategijose yra sukurti tikslai ir uždaviniai, kurie skatina visų penkių veiklų aktyvaus poilsio gamtoje plėtrą. Šis tyrimas leido pamatyti bendrą aktyvaus poilsio gamtoje sektoriaus situaciją Kauno regione, nes prieš tai nebuvo atlikta panašių tyrimų... [toliau žr. visą tekstą] / -.

Bakalauro darbe analizuojama 8 klasių moksleivių požiūris į sveikatą, fizinį aktyvumą ir aktyvų laisvalaikį. Svarbiausia buvo išsiaiškinti sveikatos, fizinio aktyvumo, aktyvaus laisvalaikio aspektus. Nustatyti 8 klasių moksleivių požiūrį į sveikatą, fizinį aktyvumą, aktyvų laisvalaikį. Tyrimas buvo atliktas Šiaulių mieste 2013 metais. Tyrime dalyvavo iš vis 180 respondentų, 108 vaikinai, 72 merginos, iš 8 klasių, kurių amžius svyravo tarp 13-15 metų. Anketą sudarė 29 klausimai, pirmoje anketos dalyje respondentai turėjo pateikti savo demografinius duomenis (lytis, amžius, ūgis, svoris). Antroje dalyje klausimai buvo sudaryti apie sveikatą bei mitybą, paskutinėje dalyje buvo klausiama apie fizinį aktyvumą ir aktyvų laisvalaikį. Šiais klausimai buvo norima išsiaiškinti, kokį poveikį turi fizinis aktyvumas augančiam ir bręstančiam organizmui, ar fizinis aktyvumas turi įtakos respondentų sveikatai, kokiomis aktyvaus laisvalaikio fomomis užsiima tyrimo dalyviai. Tyrimu nustatyta, kad moksleivių požiūris į fizinį aktyvumą yra teigiamas: savo sveikatą jie vertina labai gerai arba gerai, tačiau moksleiviai skundžiasi įvairiais negalavimais, kaip galvos skausmai, fizinis išsekimai ir kt. Pastebima, kad moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Tyrimieji dieną praleidžia gana pasyviai, dažnai sėdi prie kompiuterio, naršo internete, praleidžia laiką pamokose. Tokiomis aktyvaus laisvalaikio formomis, kaip bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, dalyvavimas įvairiose sporto... [toliau žr. visą tekstą] / Undergraduate thesis analyzes the 8th grade students approach to health, physical activity and an active freetime. The most important thing was to find out the health, physical activity, leisure elements. Identify 8th classes of students approach to the health, physical activity and freetime. The study was accomplished city of Šiauliai in 2013. In reserch participated 180 respondents 108 boys and 72 girls from 8th classes, whose age fluctuated between 13-15 years. The questionnaire consisted 29 questions. In the first part of the questionnaire, respondents are asked to provide their demographic information, that indicate gender, age, height, weight. The second part of the questionnaire questions were asked about health and nutrition. The main part of the questions about physical activity, freetime, hobbies, favorite activities. This is to find out students attitudes towards physical activity and active freetime activities. The study found that students approach to physical activity are positive, students have a very good and good opinion about their health, but study participants are suffering from various ailments like headaches, physical exhaustion , and so on. It is clear that students physical activity is poor. Participants day spend quite passive, often sitting front of computer, search in the internet, spend time in class. Such active forms of leisure like jogging, riding a bike, participating in various sporting events, competitions , there is no common... [to full text]

Darbo objektas: išmaniųjų telefonų aplikacijų taikymas aktyvaus laisvalaikio skatinimui. Darbo tikslas: įvertinti išmaniųjų telefonų aplikacijų taikymą aktyvaus laisvalaikio skatinimui. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti aktyvaus laisvalaikio sampratą ir jo praleidimo galimybes miestų parkuose. 2. Apžvelgti aktyvaus laisvalaikio skatinimo galimybes taikant išmaniųjų telefonų aplikacijas. 3. Įvertinti Kauno miesto gyventojų nuomonę apie aktyvų laisvalaikį, jo praleidimą miesto parkuose esančiose lauko treniruoklių aikštelėse bei jų skaitmenizavimą panaudojant išmaniųjų telefonų aplikacijas. Išvados: 1. Aktyvus laisvalaikis - sąlygiškai trumpa ir nekonkreti, fizinė laisvalaikio veikla gamtoje, kurių metu yra aktyviai judama, gaunama dvasinė, fizinė bei emocinė nauda bei gerinamas fizinis pasirengimas. Viena populiariausių aktyvaus laisvalaikio praleidimo formų visame pasaulyje taip pat ir Lietuvoje tampa sportas lauko treniruoklių aikštelėse. Ši paslauga skatina visuomenę rūpintis savo savijauta bei išvaizda, nes yra suteikiama galimybė nemokamai bei nereikalaujant daug įgūdžių sportuoti gryname ore ištisus metus. Lauko treniruoklių plėtra ne tik mažina pasyvių žmonių skaičių, tačiau plečia vartotojų socialinį akiratį, skatina parkų racionalių išteklių naudojimą bei suteikia žmonėms puikią galimybę aktyviai praleisti laisvalaikį gamtoje. 2. Inovacijos išmaniųjų telefonų rinkoje yra puiki priemonė skatinti visuomenę būti fiziškai aktyviais ir leisti aktyvų laisvalaikį, tuo pačiu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study: the applying of the applications of smart technologies for promotion of active leisure. The Aim of the study: to evaluate the applying of applications of smart technologies for promotion of active leisure. Tasks of the study: 1. To reveal the conception of active leisure and its possibilities in the city’s parks 2. To view the possibilities of spending of pastime using the innovative applications of smart technologies 3. To assess the opinion of citizens about the spending of their pastime in the site of outdoor trainers and their digitalization using the smart technology applications in Kaunas. Conclusions: 1. Active pastime could be described as a relatively short and uncertain, sporting leisure activity in nature providing the significance and plenitude of life and ensuring the psychological welfare for individuals. During the leisure time it is possible to play up, get the emotional, spiritual and physical benefit. In this way a person experiences the pleasure, strengthens one’s health, improves the emotional and mental state. Active sport in the site of outdoor trainers is becoming more and more popular not all over the world but in Lithuania too. This type of activity motivates the society to care about ones appearance because it is possibility to do active outdoor sport in the fresh air and for free all-year-round. The development of outdoor trainers not only decreases the number of passive people but widens the social view of consumers. It... [to full text]

Using an ecological perspective, the current research developed a theoretical framework that suggests that environmental and personal resources related to physically active leisure, as well as the interactions between them, contribute to well-being. A distance-running event was examined as an environmental resource for enhancing global life satisfaction, a key measure of subjective well-being. In contrast, the constructs of behavioral involvement and psychological involvement were used to measure personal resources resulting from physically active leisure. The proposed framework was tested with a set of three studies in which participants were recruited through a survey panel from a 10-mile distance-running event in the US. Study 1 performed a partial least squares structural equation modeling analysis to examine whether the distance-running event contributed to behavioral and psychological involvement and whether such involvement, in turn, promoted global life satisfaction. By using longitudinal data over a 5-month period, Study 2 used a latent growth modeling approach to investigate whether the distance running event was able to enhance participants' psychological involvement and whether such change promoted global life satisfaction. Study 3 conducted a moderated mediation analysis to examine the influence of personality, behavioral and psychological involvement, and two environmental resources of the distance running event and an organized running club on global life satisfaction. The results of the three studies suggest that a distance-running event can serve as an environmental resource that promotes participants' behavioral involvement and psychological involvement in the activity. The results also indicate that psychological involvement plays an important role in promoting global life satisfaction, whereas behavioral involvement may be insufficient to promote global life satisfaction. Overall, the current research contributes to the sport management and leisure literature by providing scholars with a new way of understanding the benefits of physically active leisure. The findings from the current research also provide practical implications for government and community leaders to enhance people's well-being by promoting physically active leisure in their cities and communities. / Tourism and Sport

Mémoire de maîtrise présenté en vue de l’obtention de la maîtrise en psychoéducation, option recherche et stage (M. Sc.) / Contexte. L’activité physique est un facteur de protection important tout au long de la vie. De plus, les enfants ayant un engagement scolaire plus élevé ont souvent de meilleurs résultats scolaires, et ceux-ci ont de plus grandes chances d’aller plus loin dans leurs études. Toutefois, peu d’articles ont étudié la relation entre la pratique d’activité physique et l’engagement et la réussite scolaires de façon longitudinale et aucun ne l’a fait avec un échantillon pancanadien. Objectif. Ce mémoire de recherche en deux articles vise à étudier les associations entre la participation aux loisirs actifs pendant l’enfance, soit à 6 ans et à 12 ans, et l’engagement scolaire à 14 ans ainsi que la réussite scolaire entre 18 et 20 ans, au-delà de plusieurs caractéristiques familiales, pour les garçons et pour les filles. Méthodes. Le premier article étudie 4537 garçons et filles de l’Étude longitudinale nationale sur les enfants et les jeunes (ELNEJ) ayant des données sur la pratique de jeu actif à 6 ans. Par régression linéaire, l’association entre les jeux actifs à 6 ans rapportés par la personne la mieux renseignée au sujet de l’enfant et l’engagement scolaire auto-rapporté à 14 ans est évaluée. Par la suite, une analyse de modération en fonction des défis socioaffectifs à 6 ans est effectuée. Le second article étudie 2775 enfants de l’ELNEJ qui avaient des données sur la pratique de loisirs actifs à 12 ans. L’association entre les loisirs actifs auto-rapportés à 12 ans et la moyenne scolaire auto-rapportée à 18 ans ainsi que l’obtention du diplôme d’études secondaires à 20 ans est mesurée à l’aide d’une régression linéaire. Résultats. Le jeu actif à 6 ans était lié à un engagement scolaire plus bas à 14 ans pour les garçons. Les symptômes anxieux modéraient cette association pour les garçons et les filles et l’agressivité relationnelle modérait cette association pour les garçons. Les filles qui prenaient plus part à des sports organisés ou artistiques à 12 ans avaient de meilleurs résultats scolaires à 18 ans et les garçons et les filles qui pratiquaient plus de loisirs actifs à 12 ans avaient plus de chances d’avoir obtenu leur diplôme du secondaire à 20 ans. Cependant, les filles qui pratiquaient plus d’activité physique non structurée à 12 ans avaient de plus bas résultats scolaires à 18 ans. Conclusion. Les loisirs actifs ont de nombreux bienfaits sur la réussite scolaire ultérieure. Ces résultats encouragent la pertinence de motiver les enfants à être plus actifs afin de mettre toutes les chances de leur côté de réussir dans le futur, ainsi qu’à apporter une attention particulière aux enfants présentant des défis socioaffectifs, afin que ceux-ci puissent bénéficier du jeu actif tout autant. / Context. Physical activity is an important protective factor throughout life. Additionally, children with higher school engagement often perform better academically, and are more likely to go further in their studies. However, few articles have studied the associations between physical activity and academic engagement and success longitudinally, and none have done so with a pan-Canadian sample. Objective. This research in two articles aims to study the associations between participation in active leisure during childhood, at ages 6 years and 12 years, and school engagement at age 14 years as well as academic success between ages 18 and 20 years, beyond several family characteristics, for boys and girls. Methods. The first article studies 4,537 boys and girls from the National Longitudinal Study of Children and Youth (NLSCY) with data on active play at age 6 years. By linear regression, the association between active play at age 6 years, reported by the person most knowledgeable about the child, and self-reported school engagement at age 14 years is evaluated. Subsequently, a moderation analysis based on socioemotional challenges at age 6 years is carried out. The second article studies 2,775 children from the NLSCY who had data on active leisure at age 12 years. The association between self-reported active leisure at age 12 years and self-reported academic average at age 18 years as well as high school graduation at age 20 years is measured using linear regression. Results. Active play at age 6 years was associated with lower school engagement at age 14 years for boys. Anxiety symptoms moderated this association for boys and girls and relational aggression moderated this association for boys. Girls who participated in more organized or artistic sports at age 12 years had better academic achievement at age 18 years, and boys and girls who participated in more active leisure at age 12 years were more likely to have graduated from high school at age 20 years. However, girls who engaged in more unstructured physical activity at age 12 years had lower academic achievement at age 18 years. Conclusion. Active leisure has many benefits for later academic success. These results encourage the relevance of motivating children to be more active to give them every chance of succeeding in the future, as well as to pay particular attention to children presenting socioemotional challenges, so that they can benefit from active play just as much.

幸福、快樂的人生，自古以來是人類所努力追求的目標，心流經驗(flow experience)以內在動機為基礎，闡述了透過心流經驗的正向感受，提升個體自我成長與生活品質的途徑。本研究主要目的以心流理論為架構，來探討休閒中之心流經驗、休閒體驗與身心健康間的關係，並進一步瞭解不同休閒活動種類間的差異。 本研究整理國內外有關心流經驗的文獻，編製「休閒心流經驗量表」與「休閒體驗問卷」，並藉由「身心健康量表」以瞭解互相間之關係，採便利取樣方式，對不同產業之541位上班族群進行問卷調查。研究結果發現，休閒心流經驗、休閒體驗與身心健康之間，互相存在顯著正相關。而「一致好」休閒心流經驗組型在休閒體驗的表現上，均顯著高於「高估」與「一致差」組型，且在身心健康上亦顯著高於「一致差」組型；然「一致好」組型在身心健康之「不利健康之因應行為」表現上，卻顯著較「高估」與「一致差」組型差。 此外，研究亦顯示「一致好」休閒心流經驗組型所從事的休閒活動，均屬戶外活動、運動、藝文嗜好與益智類主動式休閒，「一致差」組型則較屬視聽與休憩社交類被動式休閒；而從事戶外活動、運動、藝文嗜好與益智類主動式休閒，在休閒心流經驗與休閒體驗上的表現，較從事視聽與休憩社交類被動式休閒來得好。 最後根據研究分析所得結果，本研究討論其意義，並對後續研究、上班族群與相關實務工作者，提出研究方向及建議。 / This study revised the flow state scale(Jackson & Marsh, 1996) and the description of the quality of experience(Csikszentmihalyi & LeFevre, 1989) as the scale of flow experience in leisure and leisure experience questionnaire, respectively, to understand the relationship of flow experience, leisure experience and mental-physical health in 541 adult workers from different organizations in Taiwan. Results showed that significant positive associations between flow experience and leisure experience, flow experience and mental-physical health, also, leisure experience and mental-physical health. The patterns of flow experience in leisure are found something different on leisure experience and mental- physical health. The congruence/good pattern is significantly better than congruence/poor pattern on leisure experience and mental-physical health; and the congruence/good pattern is also significantly better than over- estimate pattern on leisure experience. Nevertheless, the congruence/good pattern is significantly worse than over-estimate and congruence/poor patterns on harmful coping behaviors subscale. In addition, results also presented that those who are categorized into the congruence/good flow pattern tend to choose active leisure(eg., outdoor activities, physical activities, hobbies, and mental activities); reversely, those who are categorized into the congruence/poor pattern tend to choose passive leisure(eg., television-viewing and shopping). Moreover, those choosing active leisure are better than those choosing passive leisure on flow experience and leisure experience.