Global ETD Search

11	Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba: bendrieji ir specialieji įgaliojimai / United Nations Security Council: general and special powers Ševeliovaitė, Toma 05 February 2013 (has links) Saugumo Taryba yra viena pagrindinių Jungtinių Tautų institucijų. Ji turi tiek bendruosius, tiek specialiuosius įgaliojimus. Bendrasis įgaliojimas – tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimas. Specialieji įgaliojimai yra išvardinti Chartijos VI, VII, VIII ir XII skyriuose. Saugumo Taryba gali imtis įvairių priemonių ir pritaikyti atitinkamas sankcijas agresoriams. Ši institucija priima teisiškai įpareigojančias rezoliucijas pagal Chartijos VII skyrių ir jos yra privalomos Magistrinio darbo bendrojoje dalyje aptariama Saugumo Tarybos istorinė raida, jos sudėtis. Specialiojoje dalyje analizuojami bendrieji ir specialieji įgaliojimai. Atkreipiamas dėmesys į Chartijos VI bei VII skyrius. VI skyriuje nurodomos taikios priemonės, kurių gali imtis Saugumo Taryba, siekdama išspręsti ginčą. Chartijos VII skyriaus straipsniuose įtvirtinama institucijos teisė taikyti ekonomines, socialines, diplomatines ar net karinio pobūdžio sankcijas. Probleminiai aspektai atskleidžiami kalbant apie Saugumo Tarybos priimamas rezoliucijas ir jomis taikos misijoms suteikiamą mandatą, pačių misijų efektyvumą. Analizuojamas įgaliojimų įgyvendinimas ir problemos, su kuriomis susiduriama veikiant visos tarptautinės organizacijos vardu. Taip pat aptariamas Saugumo Tarybos reformos būtinumas, galimi reformos variantai, kadangi dėl nuolatinių narių turimos veto teisės stringa institucijos darbas, nesugebama susitarti dėl svarbių sprendimų priėmimo. Dėmesys skiriamas ir Saugumo Tarybos bei konkrečių... [toliau žr. visą tekstą] / Security Council is one of the main institutions of the United Nations. It has both general and special powers. General power is maintenance of international peace and security. Special powers are indicated in VI, VII, VIII and XII chapters of the Charter of United Nations. Security Council can undertake various sanctions against aggressors. This institution enacts legally binding resolutions according to VII chapter of the Charter. They are obligatory. Historical process and composition of the Security Council is being discussed in the first part of this work. General and special powers of the Security Council are described in another part of this master thesis. The main problems of this work are concentrated on enactment of resolutions of the institution and effectiveness of peace – keeping missions. Also necessity of the reform of the Security Council is mentioned. Cooperation between Security Council and regional organizations is described too. Finally, author of this work provides conclusions using logical method. The importance of the Security Council in maintaining international peace and security is beyond a reasonable doubt. However, often states are not willing to obey the requirements of the Security Council. More effective and operative participation in solution of conflict would be possible after the reform of the Security Council. Law Saugumo Taryba Bendrieji įgaliojimai Specialieji įgaliojimai Rezoliucija Reforma Security Council General powers Special powers Resolution Reform
12	Tinkamumo stebėsena Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių vadyboje / Usability Monitoring in Lithuanian State Institutions Websites Management Lukauskaitė, Indrė 04 March 2009 (has links) Magistro darbo objektas – Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių tinkamumo stebėsena. Darbo tikslas – sudaryti Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių tinkamumo stebėsenos principus, atlikti Lietuvos Respublikos savivaldybių interneto svetainių tinkamumo stebėsenos tyrimą, suformuluoti tinkamumo rekomendacijas Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainėms ir rekomenduoti jomis papildyti Bendruosius reikalavimus. Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainės naudojamos nelabai aktyviai. Be to, vieninteliame teisės akte, reglamentuojančiame Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių kūrimą – Bendruosiuose reikalavimuose – nustatyti tikslai skatinti ir palaikyti demokratinius procesus, teikti viešąsias paslaugas elektroninio ryšio priemonėmis ir kt. įgyvendinami nepakankamai. Kitaip tariant, nėra užtikrinamas šių svetainių tinkamumas ir nevykdoma jo stebėsena. Kadangi Lietuvoje nėra įteisintų valstybės institucijų interneto svetainių valdymo principų, o tai trukdo sėkmingai organizuoti interneto svetainių tinkamumo stebėseną, remiantis kitų šalių valstybinio sektoriaus rekomendacijomis, apibrėžti Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių valdymo principai ir tinkamumo stebėsenos vieta vadyboje. Analizuojant valstybinio sektoriaus rekomendacijas ir privataus sektoriaus pateikiamą informaciją apie tinkamumą ir jo stebėseną, prieita prie išvados, kad tinkamumas ypač glaudžiai susijęs su... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this paper is development of usability monitoring principles for Lithuanian state institutions websites. After analyzing usability evaluation methods suggested by J. Nielsen and international Usability Professionals’ Association and practice of usability monitoring in public sector of Great Britain, Norway, Taiwan, Australia and New Zealand, it was decided to recommend Lithuanian state institutions to use heuristic usability evaluation. In addition, as usability monitoring is closely connected with websites management, main principles of state institutions website management with integrated usability monitoring and usability recommendations were defined. The reason for this research was lack of usability monitoring principles for Lithuanian state institutions websites. According to most recent computer literacy research performed in the end of 2005, Lithuanian state institutions websites are not very widely used. In addition, the main legal document Common Requirements for State Institutions Websites setting basic principles for Lithuanian state institutions websites development doesn’t define enough of usability requirements and even doesn’t mention usability monitoring. As usability monitoring is considered to be a part of websites management, United Kingdom Government recommendations for state websites management were analyzed and used for defining Lithuanian state websites management principles. The main principles for usability monitoring were defined and... [to full text] Interneto svetainių vadyba Interneto svetainių tinkamumas
13	Bankrutuojančio įmonės sandorių ginčijimas / Enterprise‘s in bankruptcy transactions contesting Valatkaitė, Vaida 05 July 2011 (has links) Iki šiol bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas teoriniu lygmeniu nebuvo sistemiškai išanalizuotas, daugeliu atveju tik menkai užsimenama apie sandorių ginčijimo specifiką bankroto procese analizuojant atskirus sandorių negaliojimo atvejus. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra numatyti specialūs bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo pagrindai, todėl tokie sandoriai yra ginčijami visais LR CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas sukelia sunkias teisines pasekmes, šio instituto naudojimas turi būti pamatuotas, todėl įstatymų leidėjas nustatė asmenų ratą, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bankroto procese tokie asmenys yra bankroto administratorius, kreditoriai, bankrutuojančios įmonės akcininkai. Vertinant bankrutuojančios įmonės sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais yra ginčijami sudaryti sandoriai, daroma išvada, kad dažniausiai taikomas pagrindas yra actio Pauliana, tuo tarpu netiesioginis ieškinys pažeistoms teisėms apginti taikomas retai. Analizuojant teismų praktiką, teisės aktus, daroma išvada, kad iki šiol įstatymo lygmeniu nėra tinkamai užtikrinamas teisių ir teisėtų interesų gynimas taikant šį institutą, kas sąlygoja šio instituto neefektyvumą. Darbe siūloma įstatymu įtvirtinti papildomus terminus, užtikrinančius civilinių bylų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimu, spartesnį nagrinėjimą, lanksčiau taikyti teisės normas... [toliau žr. visą tekstą] / Up to now contesting of enterprise‘s in bankruptcy transactions has not been systematically analyzed on the theoretical level. In most cases specifics of transactions contesting in bankruptcy proceedings are only briefly mentioned when analyzing certain grounds of invalidity of transactions. Legal system of the Republic of Lithuania does not provide specific grounds for contesting the transactions of enterprise‘s in bankruptcy. Such transactions are contested on the basis of all invalidity of transaction grounds provided in RL CC. Taking into account the fact that the use of the invalidity of transactions institute causes serious legal consequences, legislation has been adopted to limit a range of individuals who are eligible to apply for the recognition of the transaction as invalid. In bankruptcy proceedings the ones eligible are bankruptcy administrator, creditors, shareholders of enterprise‘s in bankruptcy. The grounds for enterprise‘s in bankruptcy transactions to be recognized as invalid are used to contest discussed transactions. Analyzing this process leads to the conclusion that actio Pauliana is the most popular of all the grounds used to defend violated rights, while indirect action is rarely used in such cases. Based on the study of Court practice and legislation it can be concluded that when using the invalidity of transactions institute related rights and legitimate interests are still not properly ensured and that results in institute’s inefficiency. It is... [to full text] Law Bankroto administratorius Actio Pauliana Netiesioginis ieškinys Bankruptcy administrator Actio Pauliana Indirect action
14	Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo prieziūra / Judicial review of european union acts Mierkytė, Agnė 24 November 2010 (has links) Magistro darbo „Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo priežiūra pagal Europos Bendrijų steigimo sutarties 230 straipsnį” santrauka Darbe analizuojamos EB steigimo sutarties 230 straipsnio ypatybės, pabrėžiant šio straipsnio turinio dvilypį pobūdį, kuris, kalbant apie nuostatas, nustatančias teisės akto neteisėtumo pagrindus, suteikia plačias galimybes siekti neteisėto teisės akto panaikinimo, tačiau kita vertus, tas pats straipsnis atima iš privačių subjektų galimybę efektyviai pasinaudoti šiomis galimybėmis. Darbe atskleistas itin svarbus EBTT vaidmuo, darantis didžiulę įtaką 230 straipsnyje įtvirtintos teisės realizavimo galimybei. Čia plačiai aptariama susijusi teisminė praktika, formuluojanti esmines ieškinio dėl panaikinimo taisykles. Analizė pradedama atskleidžiant, kokie ES teisės aktai, atsižvelgiant į jų teisinę formą, galią ar autorių, gali būti ieškinio dėl panaikinimo objektais. Ypatingas dėmesys skiriamas teisės aktų teisėtumo kriterijams bei iš jų išplaukiantiems neteisėtumo pagrindams, atskleidžiama EBTT praktiką, kurioje matyti, jog šios Sutarties nuostatos interpretuojamos liberaliai, nuosekliai laikantis sisteminio Sutarties aiškinimo metodo. Aptariant ieškinio dėl panaikinimo skirtingų subjektų statusą, išryškinama ypač griežta nuostatų, susijusių su neprivilegijuotų subjektų padėtimi, interpretavimo kryptis. Darbe akcentuojama būtinybė liberalizuoti šių nuostatų aiškinimą, pagrindžiant tuo, jog tai išspręstų daugumą probleminių aspektų, susijusių su... [toliau žr. visą tekstą] / The Summary of Master Thesis “The Judicial Review of European Union Acts Under Art. 230 of the Treaty Establishing the European Community” The analysis is being focused on the specific features of the Art. 230 of the Treaty establishing the European Community with the main purpose of enlightening the dual nature of the said Article. The above mentioned specialty is disclosed on the one hand by exhibiting the vast possibilities in proving the illegal nature of the European acts and on the other hand by detecting the rather constricted locus standi of non – privileged persons. This thesis highlights the importance of the role of Court of Justice by interpreting the meaning of the Art. 230 though the Court’s precedents, which are being claimed to be the main source divulging the purport of the said Article. The analysis reveals what kind of legal acts could be challenged under the Art. 230. However the main attention is directed to the grounds of illegality by revealing the rather liberal interpretation in respect of the whole Treaty’s system. Later the thesis unfolds manifestly constricted nature of the Treaty’s interpretation by disclosing the rules of the status of non – privileged persons. The thesis highlights the exigency of loosening the nature of interpretation arguing that it would be helpful in solving problems relating to the restrictive status of private persons and would make more obtainable the application of the Art. 230 of the Treaty establishing the European... [to full text] ES teisės aktų teisėtumas Materialiniai teisėtumo kriterijai Procedūriniai teisėtumo kriterijai Teisės aktų neteisėtumo pagrindai Privilegijuotų asmenų locus standi Neprivilegijuotų asmenų locus standi
15	Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės / Characteristics of homoscopic traces and possibilities of their investigation from the point of view of forensics Gargasaitė, Akvilė 25 June 2014 (has links) Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėta pakankamai nauja tema ,,Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės“, kadangi Lietuvos kriminalistinėje literatūroje nėra aptinkamos tokios sąvokos kaip homoskopinis pėdsakas, nors yra mokslinių darbų, kuriuose tas pats pėdsakas vadinamas homeoskopiniu. Homoskopiniai pėdsakai yra žmogaus kūno dalimi palikti pėdsakai, kurie skirstomi į rankų, kojų (basų kojų pėdsakai, kartais randami ir avalynės viduje), dantų, nagų ir galvos paviršiaus pėdsakus. Pirmoje darbo dalyje trumpai išdėstyta, kas yra pėdsakai nagrinėjamos temos prasme bei pėdsakų rūšys. Vėliau aptariama kiekviena iš homoskopinių pėdsakų rūšių anatomiškai bei kriminalistiniu požiūriu – pateikiama pėdsakų charakteristika. Rankų pėdsakai yra dažniausiai aptinkami, tiriami bei pagal juos lengviausia identifikuoti asmenį, todėl jie yra aptarti pirmiausiai. Toliau yra pateikiamos kojų, dantų, nagų bei galvos paviršiaus (svarbiausias vaidmuo tenka lūpų bei ausų pėdsakams) pėdsakų charakteristikos. Pagal juos taip pat galima nustatyti asmens tapatybę, tačiau tai padaryti yra sunkiau nei rankų pėdsakų atveju. Kita vertus, gali būti nustatyta daug informacijos apie atskiras nusikalstamos veikos aplinkybes. Antroje darbo dalyje nurodyta, kokiose įstaigose Lietuvoje yra atliekami specialisto tyrimai bei ekspertizės. Be to, pateiktos homoskopinių pėdsakų tyrimo galimybės surandant, išryškinant, fiksuojant, paimant bei tiriant laboratoriniu būdu homoskopinius... [toliau žr. visą tekstą] / A quite new subject “Characteristics of Homoscopic Traces and Possibilities of their Investigation from the Point of View of Forensics” was analyzed in this master’s thesis, whereas it cannot be found such a concept as homoscopic trace, although there is some scientific work in which the same trace is called homeoscopic. Homoscopic traces are the ones that are left by human body parts and they are divided into handprints, footprints (barefoot and footprints in footwear), bite marks, fingernail scrapings and prints that are left by a surface of a head. The first part briefly sets out what is the meaning of the traces and their types within the topic of the thesis. Also each kind of the homoscopic traces are discussed anatomically and from the point of view of forensics, thus the characteristics of homoscopic traces are given. At first handprints are discussed because they are mostly detected and examined. Furthermore by using them it is easy to identify a person. Then the characteristics of footprints, bite marks, fingernail scrapings and prints left by a surface of a head (especially lip prints and ear prints) are represented. Using them we can also determine person’s identity but it is more difficult than using handprints. On the other hand, we can learn some information about individual circumstances of the crime. The institutions in Lithuania in which specialists’ researches and forensics are carried out are noted in the second part of master’s thesis. In addition, the... [to full text] Kriminalistika Kriminalistikos technika Antropometrija Kriminalistinė identifikacija Identifikacinis uždavinys Neidentifikacinis uždavinys Trasologija Homoskopija Pėdsakas Pėdsakų rūšys Pėdsakai plačiąja prasme Pėdsakai siaurąja prasme Pėdsakas-atspindys Statinis pėdsakas Dinaminis pėdsakas Kombinuotas pėdsakas Įspaustinis (reljefinis) pėdsakas Paviršinis pėdsakas Antsluoksninis pėdsakas Nuosluoksninis pėdsakas Matomas pėdsakas Silpnai matomas pėdsakas Nematomas pėdsakas Latentinis pėdsakas Žmogaus palikti pėdsakai Homoskopinis Homoskopiniai pėdsakai Žmogaus kūnas Žmogaus kūno dalis Anatominė sandara Ranka Plaštaka Delnas Pirštai Rankų pėdsakai Pirštų pėdsakai Delno pėdsakas Papiliariniai raštai Lankiniai papiliariniai raštai Apvalieji papiliariniai raštai Pastovumas Individualumas Gebėjimas atsistatyti Daktiloskopija Palmoskopija Poroskopija Edžeoskopija Bendrieji požymiai Individualieji požymiai Dermatoglifika Koja Pėda Padas Basa koja Kojų pėdsakai Pėdsakas avalynės viduje Pėdsakų takelis Ėjos krypties linija Ėjos linija Žingsnio ilgis Žingsnio plotis Žingsnio kampas Dantys Danties vainikas Pieniniai dantys Nuolatiniai dantys Dantų lankas Dantų kompleksas Dantų požymiai Dantų rūšys Natūralūs dantys Dantų protezai Anatominiai požymiai Dantų anomalijos Požymiai dėl ligų Požymiai dėl gydymo Variacija Dantų pėdsakai Įkandimas Prikandimas Atkandimas Nukandimas Dantų sukandimas Viršutinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Prognatija Progenija Nagai Nagų pėdsakai Įbrėžimai Galvos paviršius Galvos paviršiaus pėdsakai Kakta Kaktos pėdsakas Nosis Nosies pėdsakas Skruostas Skruosto pėdsakas Smakras Smakro pėdsakas Plikė Plikės pėdsakas Lūpos Apatinė lūpa Viršutinė lūpa Lūpų pėdsakas Cheiloskopija Lūpų raštas Ausis Ausies kaušelis Ausies pėdsakas Otoskopija Pėdsakų tyrimas Žmogaus paliktų pėdsakų tyrimas Homoskopinių pėdsakų tyrimas Specialistas Specialisto tyrimas Specialisto išvada Ekspertas Teismo ekspertizė Ekspertizės aktas Trasologinė ekspertizė Rankų pėdsakų ekspertizė Kriminalisto lagaminas Techninės priemonės Pėdsakų suradimas Apšvietimo priemonės Optinės priemonės Pėdsakų išryškinimas Fizikinis-mechaninis būdas Daktiloskopiniai milteliai Daktiloskopiniai šepetėliai Cheminis būdas Pėdsakų užfiksavimas Procesinio veiksmo protokolas Fotonuotrauka Vaizdo įrašas Garso įrašas Schema Planas Išlieja Pėdsakų paėmimas Laboratorinis tyrimas Lyginamasis pavyzdys Lyginamoji medžiaga Lyginamasis tyrimas Asmens tapatybės nustatymas

Page generated in 0.0436 seconds