Studentų socialinės grupės teisinė sąmonė yra identifikuojama pagal hipotetinį modelį. Hipotetinis modelis kuriamas pagal mokslininkų A. Jasmonto, V. Šlapkausko, D. Meyers ir kt. teorijas. Modelio sistema formuojama per teisinės sąmonės sudedamąsias dalis: pažintinę, emocinę bei valinę. Pažintinė teisinės sąmonės dalis charakterizuojama vadovaujantis teisinę sąmonę formuojančiais veiksniais: žinių apie teisę šaltiniais ir teisinių santykių praktine patirtimi. Emocinė teisinės sąmonės dalis aiškinama per emocinį teisingumo išgyvenimą. Šis veiksnys išreiškiamas per asmeninį teisingumo vertinimą bei reakciją į pažeistą teisę. Valinė teisinės sąmonės dalis apibūdinama per kryptingą elgseną. Kryptinga elgsena yra veiksnys apibūdinamas per teisinio elgesio tipą, motyvus ir administracinės teisės pažeidimų toleravimą. Tyrimais pagrįsta, kad žinių apie teisę svarbiausias šaltinis yra formalus švietimas. Respondentai patvirtino, kad praktinė teisinių santykių patirtis yra svarbus teisinę sąmonę formuojantis veiksnys ir kad trečdalis respondentų dalyvauja šioje veikloje. Respondentai, vertindami reiškinius asmeninio teisingumo požiūriu, pripažino, kad studentų prestižas visuomenėje yra menkas ir jie jaučia didelį emocinį diskomfortą, patirdami neteisingumą. III–IV kurso respondentai reiškinius vertina gana kritiškai. Tai aiškinama J. Ruseno teorija apie kritinį mąstymo tipą. Tyrimais įrodyta, kad studentų reakcija į teisės normų pažeidimus yra įvairiapusė: ir rami, ir labai emocinga... [toliau žr. visą tekstą] / Students, as social group, law consciousness are identified according to hypothetical model. This hypothetical model is founded according to theories of scientists A. Jasmontas, V. Šapkauskas, D. Meyers and others theories. Factors forming consciousness are analyzed according to cognitive, emotional and volitional parts of law consciousness. The researches based that knowledge about law is a factor that forms cognitive part of law consciousness. Students’ knowledge about law is founded during a formal education. The researches based that respondents in practical experience of relations governed by law, while forming students’ law consciousness, aren't active as only one third of respondents take part in this activity. A presumption is made that students law consciousness is being formed more by theoretical knowledge neither practical. The knowledge is a ground for law ideology and for theoretical law consciousness to be formed students law ideology forms itself on the base of theoretical knowledge. Emotional justice experience, learned practically, is a factor, which forms law consciousness. This factor is reveals through the emotional part of law consciousness. Emotional justice experience is analyzed through the personal point of view to justice and the reaction to the law violations. The research based that the reaction of students to violations of law rules is many-sided, according to the situation it can be calm, and it can be very emotional as well. This phenomenon is... [to full text]

Probleminis klausimas: Kaip šeima įtakoja vaikų sąmoningą dalyvavimą Eucharistijos šventime? Darbo tikslas: Atskleisti, kokią įtaką sąmoningam vaikų dalyvavimui Eucharistijos šventime turi šeima Hipotezė: Nepakankamas šeimos dėmesys krikščioniškam gyvenimui stipriai neigiamai įtakoja vaikų sąmoningą dalyvavimą Eucharistijos šventime. Darbo metodai: literatūros analizė, anketinis tyrimas ir analizė Magistrinis darbas susideda iš įvadinės dalies ir keturių pagrindinių dalių. Šio darbo pirmame skyriuje apžvelgiama ką Magisteriumas sako apie tikinčiųjų sąmoningumo svarbą, dalyvaujant Eucharistijos šventime, šventojoje liturgijoje, Eucharistijos ir Atgailos svarbą šeimos gyvenime. Antrojoje dalyje, pagal Bažnyčios dokumentus, apibrėžiama krikščioniškos šeimos samprata, jos tikslas ir uždaviniai, krikščioniškos šeimos evangelizacinė misija ir krikščioniškos šeimos tarnavimo žmonijai misija. Trečiojoje apžvelgta vaiko psichologinė ir religinė raida, tėvų ir mokyklos įtaka vaiko religiniam ugdymui, šeimos pastoracijos įtaka vaikų religiniam ugdymui. Ketvirtojoje šio darbo dalis nagrinėjamas tėvų ir vaikų požiūris į Eucharistijos šventimą, sąmoningumą dalyvaujant Eucharistijos šventime, jo ugdymą. Kiekybiniame tyrime dalyvavo X parapijoje besiruošiantys įkrikščioninimo sakramentams vaikai ir jų tėvai. Remiantis apklausos duomenimis gauti rezultatai apibendrinti. Išvados ir rekomendacijos tėvams pateikiamos šio darbo pabaigoje. Pateiksime kelias svarbiausias: 1. Pats Jėzus įsteigė savo... [toliau žr. visą tekstą] / The research problem: How does the family influence the deliberate participation in the Eucharistic observance? The research purpose is to reveal what influence the family has for deliberate participation in the Eucharistic observance Research hypothesis: Poor family attention to the Christian life strongly influences children’ conscious participation in the Eucharistic observance. Research methods: the analysis of literature, questionnaire form and its analysis. The Master work consists of the introduction part and four main parts. In the first chapter of this work there is a review what is Magisterial saying about the importance of the consciousness, taking part in the Eucharistic observance, Saint Liturgy, the importance of Eucharist and Penance in the family life. In the second part, according the Church documents, there are defining the conception of Christian family, its aim and problem-solving, evangelistic mission and the mission of serving for people. In the third part of the work there are reviewing the children psychological and religious development, the influence of parents, school and family for children religious education. The fourth part of the work is analyzing the view of parents and children to the Eucharistic observance, consciousness and its education. In the quantitative analysis there were taking part the children and parents who are preparing for the sacrament from the parish of X. The results of this analysis are summarized. The conclusions and... [to full text]

The summary of dissertation analyse the basic thesis of dissertation. / Santraukoje pateikiamos esminės daktaro disertacijos tezės.

Disertacijoje analizuojamos modernaus religingumo apraiškos keturių egzodo poetų kūryboje. / The key objective of the dissertation was to expand on the concept and define the forms modern religious consciousness takes in creative texts of four exodus poets who represent a modern Lithuanian literary paradigm.

In an increasingly urbanized world, how cities are designed and built affect how urbanites connect to the natural world and develop an ecological consciousness. Findings indicate that people value different urban landscapes for unique reasons but that urban trees provide numerous aesthetic, psychological, social, educational, ecological, moral and economic benefits. Many urban forest values are interwoven across these value categories. How people defined nature, what emotional states the landscape engendered and how they were able to actively engage with natural elements within urban landscapes all influenced participants? sense of belonging to a broader natural community. Overall, findings support the notion that naturalized spaces, even small spaces, can invoke a sense of connectedness with nature within participants. Yet, many respondents suggest that urban nature experiences may not be enough for the general population to develop an ecological consciousness, rather that they require additional educational support.

Vakarų filosofijoje suvokimui, lyginant su vaizduote, tradiciškai buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Jau Antikos mąstytojai suvokimui kaip labiausiai prie tikrovės pažinimo priartėjančiam proto gebėjimui skyrė privilegijuotą statusą kitų proto formų atžvilgiu. Vaizduotė epizodiškai šmėstelėdavo tik filosofijos istorijos periferijoje, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis vaizduotė buvo suprantama ne tik kaip „netobulas“ suvokimas, bet ir kaip radikaliai skirtingas, unikalus sąmonės gebėjimas. Vis dėlto iki Edmundo Husserlio išsamus vaizduotės fenomeno tyrimas, atskleidžiant fundamentalų suvokimo ir vaizduotės santykį, nebuvo atliktas.Fenomenologinis sąmonės patirčių aprašymas „legalizuoja“ vaizduotę ir nuo šiol prasideda intensyvus jos persekiojimas: sekant vaizduotiškais pėdsakais, paaiškėja, kad vaizduotė yra apraizgiusi visus sąmonės išgyvenimus, pati išlikdama refleksijai nepasiekiamame sąmonės šešėlyje. Todėl, logiška, kad aiškiausiai vaizduotiški pėdsakai matomi ten, kur, regis, vaizduotės slėptuvės mažiausiai tikimasi – suvokimo lauke. Fenomenologiškai tiriant suvokimo ir vaizduotės aktus, paaiškėja, kad privilegijuotą suvokimo poziciją ir pretenziją į pažinimo tikrumą sugriauna vaizduotė, neutralizuodama visų išgyvenimų pretenzijas į tikrumą, todėl suvokimas tampa tik viena iš tikrumo galimybių, praktiškai niekuo nesiskiriančia nuo galimo vaizduotiškos tikrovės supratimo. Suvokimo ir vaizduotės santykis yra problemiškas: viena vertus, vaizduotė yra radikaliai skirtinga... [toliau žr. visą tekstą] / In the Western philosophy, the perception, in comparison with imagination, traditionally receives exceptional attention. Already antiquity thinkers attributed a privileged status to perception as the mind’s capability most closely approached to the cognition of reality with regard to other forms of the mind. Imagination episodically loomed just in the periphery of the history of philosophy, however, even in such circumstances imagination was understood not only as „imperfect“ perception, but also as radically different and unique capability of consciousness. However, until Edmund Husserl, no comprehensive research of the imagination phenomena while revealing the fundamental ratio of perception and imagination had not been performed.The phenomenological description of the experiences of consciousness „legalizes“ imagination and from now its active prosecution starts: tracing imaginative traces it becomes clear that imagination has tangled all experiences of consciousness while staying in the shadow of consciousness, unreachable for reflection. Therefore it is logical that imaginary traces are seen most clearly where the shelter of imagination is expected in the least degree – in the field of perception. Researching the acts of perception and imagination phenomenologically, it becomes clear that the privileged position of perception and the claim to the authenticity of cognition is demolished by imagination, neutralizing the claims of all experiences to the authenticity... [to full text]

No description available.

Brick Lane has stimulated a wide range of debates regarding Monica Ali's portrayal of the inhabitants of the area from which the novel has taken its title. This essay claims that assimilation is the key theme of the novel, and that the desire to achieve it is represented most strongly in the character of Chanu. The latter's primary goal is to assimilate himself into the English society in which he now lives. In order to demonstrate just how complex this assimilation process is, Chanu is discussed in relation to society's influence on him and four concepts of post colonial theory, namely double consciousness, unhomeliness, mimicry and hybridity.

In the Western philosophy, the perception, in comparison with imagination, traditionally receives exceptional attention. Already antiquity thinkers attributed a privileged status to perception as the mind’s capability most closely approached to the cognition of reality with regard to other forms of the mind. Imagination episodically loomed just in the periphery of the history of philosophy, however, even in such circumstances imagination was understood not only as „imperfect“ perception, but also as radically different and unique capability of consciousness. However, until Edmund Husserl, no comprehensive research of the imagination phenomena while revealing the fundamental ratio of perception and imagination had not been performed.The phenomenological description of the experiences of consciousness „legalizes“ imagination and from now its active prosecution starts: tracing imaginative traces it becomes clear that imagination has tangled all experiences of consciousness while staying in the shadow of consciousness, unreachable for reflection. Therefore it is logical that imaginary traces are seen most clearly where the shelter of imagination is expected in the least degree – in the field of perception. Researching the acts of perception and imagination phenomenologically, it becomes clear that the privileged position of perception and the claim to the authenticity of cognition is demolished by imagination, neutralizing the claims of all experiences to the authenticity... [to full text] / Vakarų filosofijoje suvokimui, lyginant su vaizduote, tradiciškai buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Jau Antikos mąstytojai suvokimui kaip labiausiai prie tikrovės pažinimo priartėjančiam proto gebėjimui skyrė privilegijuotą statusą kitų proto formų atžvilgiu. Vaizduotė epizodiškai šmėstelėdavo tik filosofijos istorijos periferijoje, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis vaizduotė buvo suprantama ne tik kaip „netobulas“ suvokimas, bet ir kaip radikaliai skirtingas, unikalus sąmonės gebėjimas. Vis dėlto iki Edmundo Husserlio išsamus vaizduotės fenomeno tyrimas, atskleidžiant fundamentalų suvokimo ir vaizduotės santykį, nebuvo atliktas.Fenomenologinis sąmonės patirčių aprašymas „legalizuoja“ vaizduotę ir nuo šiol prasideda intensyvus jos persekiojimas: sekant vaizduotiškais pėdsakais, paaiškėja, kad vaizduotė yra apraizgiusi visus sąmonės išgyvenimus, pati išlikdama refleksijai nepasiekiamame sąmonės šešėlyje. Todėl, logiška, kad aiškiausiai vaizduotiški pėdsakai matomi ten, kur, regis, vaizduotės slėptuvės mažiausiai tikimasi – suvokimo lauke. Fenomenologiškai tiriant suvokimo ir vaizduotės aktus, paaiškėja, kad privilegijuotą suvokimo poziciją ir pretenziją į pažinimo tikrumą sugriauna vaizduotė, neutralizuodama visų išgyvenimų pretenzijas į tikrumą, todėl suvokimas tampa tik viena iš tikrumo galimybių, praktiškai niekuo nesiskiriančia nuo galimo vaizduotiškos tikrovės supratimo. Suvokimo ir vaizduotės santykis yra problemiškas: viena vertus, vaizduotė yra radikaliai... [toliau žr. visą tekstą]

Denna uppsats är en litteraturstudie av Roots: The Saga of an American Family. Studien syftar till att undersöka argumentet att rasism har en långvarig effekt på de människor som utsätts för rasism. I detta fall, karaktärerna i romanen som utsätts för rasismens olika hemskheter så som slaveri. Genom användningen av Robert Jensen, WEB Du Bois och Edward Saids teorier (dvs. Privileged/unprivileged, The Veil, Double Consciousness och Others) har romanen Roots analyserats. Slutsatsen visar på hur slaveriet påverkade huvudpersonerna och hur effekten av slaveri lyckats beröva de svarta människorna i romanen deras ursprungliga identitet. Slaveriet ersattes istället av en kollektiv identitet av mindre värde än vita människors identitet vilket lämnat långvariga psykiska ärr för karaktärerna i romanen. Det pedagogiska fokus som används i uppsatsen är den så kallad cooperative learning metoden.