JUŠKELIS, Paulius. (2007) ES Struktūrinių fondų paramos poveikio įvertinimas Lietuvos atvykstamajam turizmui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 65 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: Europos Sąjungos struktūriniai fondai, ekonominio poveikio vertinimas, atvykstamasis turizmas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji įgijo teisę gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Vienas iš remiamų ūkio sektorių – atvykstamasis turizmas. Esami duomenys rodo, kad turėdama gausius gamtinius ir kultūrinius išteklius, Lietuva galėtų geriau išnaudoti šio sektoriaus potencialą. Naujas finansinis instrumentas – galimybė šių tikslų įgyvendinimui. Siekiant pagrįsti bet kokių investicijų poreikį, būtina nuosekliai įvertinti jų poveikį ir efektyvumą. Tačiau reikia pastebėti, jog šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra vieningos kompleksinės investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių efektyvumo vertinimo metodikos. To pasekoje sudėtinga palyginti šių investicijų efektyvumą su investicijomis į kitus sektorius, pagrįsti jų poreikį visuomenei, patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti rodikliai. Tyrimo objektas – investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių makroekonominis poveikis. Analizuojamas ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui poveikis šalies ekonomikai: užsienio prekybos balansui ir bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai bei šalies biudžetui. Tiriamojo laikotarpio trukmė – 2005-2009 m. Pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / JUŠKELIS, Paulius. (2007) EU Structural Funding for Lithuanian Incoming Tourism Sector. Evaluation of Impact. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 65 p SUMMARY KEYWORDS: European Union structural funding, economic impact evaluation, incoming tourism. Lithuania joined the EU in 2004 and received a right for EU structural funding. Incoming tourism is one of the subsidized sectors. Although Lithuania possesses high natural and cultural resources, incoming tourism sector is not developed enough yet. The new financial instrument is a good possibility. In order to prove effectiveness of the investment, there is a need for consecutive evaluation of an economic impact. Today no unified incoming tourism economic impact evaluation model is used. As a result it is difficult to compare investment effectiveness into different sectors, substantiate their need to the society, check if the results were reached. Object of the research – an economic impact of investment into incoming tourism. An impact on trade balance and gross national product, labor market, national budget is analyzed. Period of the research – year 2005 to year 2009. The first chapter analyses the situation of Lithuanian incoming tourism sector. The importance for the economy, possibilities and problems are analyzed. The possibilities of investment are also reviewed. The second chapter is devoted to analysis of tourism impact on economy. An impact on trade balance, gross domestic... [to full text]

Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką kaimo turizmo subjektams atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje plotmėje. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis kaimo turizmo verslui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Dinamiškus kaimo turizmo pertvarkymo procesus tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES rytų šalyse, neretai riboja finansinės galimybės. Todėl tampa aktualu įvertinti paramos kaimo turizmo verslui teikimą, remiantis įtakos kaimo turizmo sodybų konkurencingumui vertinimu. Tyrimo objektas: struktūrinių fondų paramos įtaka. Tyrimo problema: kokia struktūrinių fondų paramos įtaka kaimo turizmo sodybų konkurencingumui? Darbo tikslas – įvertinti struktūrinių fondų paramos įtaką kaimo turizmo sodybų konkurencingumui. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti ekonomikos teorijų atstovų požiūrį į valstybės vaidmenį teikiant paramą kaimo verslui. 2. Apibūdinti kaimo turizmui teikiamos struktūrinės paramos svarbą. 3. Išanalizuoti valstybės finansinės paramos kaimo turizmo sodyboms mechanizmą. 4. Remiantis ekonomikos teorijų nuostatomis, sukurti teorinį paramos įtakos vertinimo modelį. 5. Nustatyti struktūrinių fondų svarbą kaimo turizmo sodybų konkurencingumui. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, statistinė analizė, kryptingasis interviu, kokybinė turinio analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistinė analizė. / Lithuania's access to the EU market for rural tourism operators have opened up the opportunity to run in a larger and more active plane. However, with the increased opportunities for rural tourism business had to meet the challenges of the EU market in order to adapt to changing economic and social conditions. Dynamic adjustment processes of rural tourism in Lithuania and other Eastern EU countries are often limited by financial possibilities. It therefore becomes important to evaluate the support for rural tourism business provision, based on the impact on rural tourism competitiveness assessment. The object of the research: the influence of structural funds. The problem of the research: what is the influence of structural funds assistance on rural tourism competitiveness? The aim of the thesis: to value the influence of structural funds assistance on rural tourism competitiveness. Objectives of the research: 1. To compare the attitude of economical theories about the states‘ role in providing support to rural business. 2. To describe the importance of structural support to rural tourism. 3. To analyze the mechanism of state financial support for rural tourism. 4. According to the economical theories, to create a theoretical evaluation model of financial support influence. 5. To estimate the importance of structural funds on rural tourism. Methods: literature analysis, document analysis, statistical analysis, interview, qualitative content analysis, questionnaire survey... [to full text]

Impact of private pension funds on capital market Final work of University Postgraduate Studies consists of 73 pages, 18 figures, 10 tables, 81 sources of literature and 3 appendixes, in Lithuanian. Key words:pensions, social security, pension reform, private pension funds, capital market. The object of research is private pension funds. The aim of research is to estimate impact of private pension funds on capital market. The objektives are: 1) specify the concept of private pension funds, 2) perform theoretical analysis of private pension funds activity, 3) estimatepossible possible position of private pension funds in capital market, 4) frame the methodology of the estimation the impact of private pension funds on capital market, 5) traverse the capital market in Lithuania and investment of private pension funds, 6) estimate the factors of private pension funds that determinant the potential impact on capital market, 7)estimate the impact of private pension funds on capital market. methods of research: analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, graphic methods of modeling.

The object of research – Lithuanian private pensions funds The aim of research is to establish the use of Lithuania pensions funds to the Lithuanian retirement pension system and their influence to the capital market. Objectives: oTo make more accurate the pension fund concept; oTo analyse and evaluate different welfare state traditions and systems of retirement provision; oTo provide an analysis of advantages and disadvantages of private pensions funds; oTo evaluate Lithuanian private pensions funds activity; oTo consider the effect of pensions on Lithuanian capital market. Methods of the research: scientific literature methods of the research - logical analysis and synthesis; different countries experience comparative analysis; statistical calculation of dimensions (dynamics, stucture, comparison); the calculation of the average; data graphic representation; generalization of the final results and the formulation of conclusions. The period of research is 1999-2005 years.

ES regioninės politikos tikslas - sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir skatinti tolygią ES plėtrą. Ši politika yra pagrindinė ekonominės plėtros ir aukšto gyvenimo lygio užtikrinimo priemonė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji gavo teisę naudotis ES struktūrinių fondų, per kuriuos vykdoma regioninė politika, finansine parama. Didžiausią nerimą Lietuvoje kelia skirtumų tarp regionų didėjimas ir svarbiausiųjų centrų, ypač sostinės, atotrūkis nuo šalies vidurkio. Kadangi pagal ES regionų klasifikaciją Lietuva laikoma vienu NUTS II regionu, svarbiausias dėmesys darbe skiriamas Lietuvos regioninei politikai, jos teisinei bazei, įgyvendinimo administravimui, regioninės dimensijos įsisavinimui ir iš to kylančioms problemoms analizuoti ir apibendrinti. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos vykdomą regioninę politiką ir atskleisti regioninį aspektą 2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentuose. Darbe analizuojama jau baigiama įsisavinti 2004 – 2006 m.ES struktūrinių fondų paramos regioninė dimensija, įgyvendinama šalies savivaldybėse. Daromi apibendrinimai ir palyginimai su 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentais, prioritetais, priemonėmis ir jų įgyvendinimo regioniniu aspektu. / The aim of the regional policy is to lessen the difference of EU countries in economic and social development and to promote equal EU development. This policy is the main measure vouching for economic development and high living standards. Since joining EU , Lihuania has got the right to use EU structural funds, which execute both regional policy and financial support. The greatest anxiety is caused by the growth of difference between regions and the most important centres, as the capital and regions. According to EU regional classification, Lithuania is considered as NUTS II region, so the greatest impact of the work is based on Lithuania’s regional policy, its law system, administrative work, implementation of regional dimension, analyses and justifications of the problems. The aim of the work is to analyze the implementation of EU regional policy and to reveal the regional aspect in the EU structural support’s programming documents of 2004 – 2006 and 2007 – 2013. The work analyses the final stage of regional dimension’s implementation of EU structural funds 2004 – 2006 in the country’s municipalities. It summarizes and makes comparisons with the structural support programming documents of 2007 – 2013, priorities, measures and their implementation in regional aspect.

Viešojo administravimo magistro baigiamojo darbo tema aktuali kiekvienam dalyvaujančiam savanoriškam pensijų kaupime. Šiuo metu šis klausimas aktualus ypač dėl neramumų finansų rinkose, lėtėjančios ekonomikos pasaulyje, nes neatsakingas pensijų fondų valdymas gali pabloginti dalyvaujančiųjų finansinę padėtį ateityje, t.y. pabloginti Lietuvos socialinę padėtį. Pagrindinė magistro baigiamojo darbo užduotis yra išsiaiškinti, ar fondų valdytojai laikosi teisinių investavimo reikalavimų, ar jų nepažeidinėja siekdami uždirbti didesnę grąžą. Tam patikrinti buvo atliekamas vienos pasirinktos valdymo įmonės pensijų fondų valdymo auditas. Magistro baigiamajame darbe buvo siekiama aptarti audito esmę, apžvelgti jo raidą, išnagrinėti pagrindinius klausimus susijusius su investavimo auditu, apžvelgti Lietuvos pensijų sistemos ypatumus, aptarti ją reglamentuojančius teisės aktus ir atlikti pensijų fondų auditą, iškeliant hipotezę, ar pensijų fondai valdomi skaidriai, patikimai, fondo valdymo sistema aiški bei laikomasi teisės aktų reikalavimų. Darbe buvo naudojami tokie tyrimo metodai, kaip mokslinės literatūros analizavimas ir sisteminimas bei teisės aktų analizė. Visi minėti uždaviniai buvo įgyvendinti, o hipotezės patvirtintos ir padarytos išvados, kad pasirinktos įmonės valdomi pensijų fondai griežtai laikosi visų teisinių reikalavimų ir yra griežtai prižiūrimi vidaus kontrolės. Taip pat padaryta išvada, kad rinkų koregavimosi laikotarpiu buvo pasirinktas efektyvus fondų valdymas... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master‘s work in Public Administration is relevant for everyone lithuanian who participate in the second pillar pension system. At present the question is especially relevant when the market is turbulent, the economy is slowing in the world and negligent management of pensio funds could worsen the financial situation of people who participate in the second pillar pension system in their old age. The main task of master‘s work is to ascertain the fund‘s manager follows the law investment requirements, and they don‘t violate them for the reason to earn larger return. The audit for pension funds‘ management of one investment management company was performed to be sure that the fund‘s managers are in right way every time. There were discussed about the essence of audit and it‘s evolution, there were explored the main points of investing audit, there were reviewed the pension system‘s peculiarities of Lithuania and it‘s law documents and there were performed the audit of pension fund‘s management in this master‘s work. The hypothesis is described as the pension funds are managing clearly and reliably, the fund‘s management system is clear and the law requirements are invulnerable. The analysis methods which are using in study is the systematisation and analysis of nonfiction, analysis of law documents. All definited tasks were implemented at work and the hypothesis were confirmed. The conclusions of master‘s work was proposed: the pension funds of one checked... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi darbe nagrinėjama Lietuvos valstybinių pensijų sistema. Pensijų sistema – tai vienas iš socialinės apsaugos elementų. Socialinis draudimas yra pagrindinis institutas, apsaugantis pilietį rinkos ekonomikos sąlygomis. Prieš penkis metus Lietuvoje pradėta įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos reforma. Ši reforma reiškia dalinį valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos privatizavimą. Šis žingsnis susilaukė ir kritikos ir pritarimo. Lietuvos mokslininkai, atlikę skaičiavimus ir statistinius tyrimus labai kritikavo ir tebekritikuoja atliktą reformą. Pasak juos, reformuota pensijų sistema nėra teisinga, daugiausia nuo jos nukentės dabartiniai pensininkai, bei vyresni dabartiniai darbuotojai, nepatenkantys į sistemą (Gylys, 2002). Atlikti tyrimai parodė, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema sukuria didesnį socialinį saugumą, nei privačių pensijų sistemos (Bitinas, 2008). Beje Lietuvoje privačios pensijų sistemos kuriamos valstybinio socialinio draudimo pensijų sąskaita. Įgyvendinus pensijų reformą, turi būti nagrinėjama, kokį socialinį poveikį pensijų sistema turės ateityje. Pensijų sistema turi būti valdoma siekiant socialinio teisingumo. Laisvosios rinkos instituto ekspertai pritaria pensijų sistemos privatizavimui, jie teigia, kad norint išgelbėti žmonių pensijas, o ne dabartinę socialinio draudimo sistemą, reikia esminių reformų, kurių galutinis tikslas... [toliau žr. visą tekstą] / Public Sector Economics Master's final thesis topic is of interest because we consider the Lithuanian state pension system. Pension system - is one of the elements of social protection. Social security is the basic institution which protects the national market economy. Five years ago Lithuania was launched in the state social insurance pension system reform. This reform is part of the state social insurance pension system privatization. This step and the context of criticism and support. Lithuanian scientists perform calculations and statistical analysis is very critical and critical carried out the reform. According to the reformed pension system is not fair, they will suffer most from the current retirees and older workers today, outside the system (Gylys, 2002). Studies have shown that the state social insurance pension system creates greater social security or private pension systems (Bitinas, 2008). By the way Lithuania private pension system developed state social insurance pension account. The implementation of pension reform should address the question of the social impact of the pension system will in the future. Pension system should be managed in the interest of social justice. Free Market Institute, experts agree the privatization of the pension system, they argue that in order to save people's pensions, rather than the current Social Security system needs radical reform, with the ultimate aim of the mandatory state social insurance waiver. However, the social... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įtaka žinių visuomenės vystimuisi Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką žinių visuomenės plėtojimuisi Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti žinių ir žinių visuomenės terminus; aptarti žinių visuomenės plėtrą ir sampratą Lietuvoje; išanalizuoti Bendrąji Programavimo Dokumentą (BPD) žinių visuomenės kontekste; jo pagrindu atlikti žinių visuomenės plėtros analizę Lietuvoje; aptarti keletą projektų, turinčių įtaką žinių visuomenės plėtrai. Naudojantis dokumentų analizės metodu, prieita prie išvados, kad žinių visuomenės kūrimas Lietuvoje dar naujas, besivystantis reiškinys. Lietuvoje dar nėra susidariusios aplinkybės žinių visuomenės plėtrai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaka žinių visuomenės vystymui yra labai maža. BPD priemonių, kurios padėtų vystyti žinių visuomenę yra labai nedaug, o ir esančių priemonių įgyvendinimas nėra kokybiškas, tik kiekybiškas. Finansuojamos tik tokios paprastosios sritys, kaip seminarų, mokymų rengimas, informacinių technologijų įsigyjimas ir pan. Magistro darbas gali būti naudingas analitikams, tyrėjams, politikams bei studentams, kurie užsiima ir domisi žinių visuomenės plėtra Lietuvoje. / The master thesis „Knowledge society in Lithuania and the influence of European Union (EU) structural funds on its evolution“ discloses what influence of the European Union structural funds is on Lithuanian knowledge societies evolution. This theme is topical because Lithuania is a member of the European Union and it must take an action in the knowledge society creation process. Lithuania must get together with the other countries of European Union. The object of master thesis – the influence of European Union structural funds on knowledge society in Lithuania. The purpose of the thesis is to analyze what influence of European Union structural funds is on Lithuanians knowledge society development. The main goals of the thesis are the following: • To define the terms of knowledge and knowledge society; • To survey knowledge society evolution and conception in Lithuania; • To analyze the Single Programming Document (SPD) in the context of knowledge society; • By this SPD research to analyze the development of knowledge society in Lithuania; • To dispute some Lithuanian projects which influence on the evolution of knowledge society. We used the method of documents study. By this analysis we single out the following elements of knowledge society: human capital; the Lifelong Learning; the development of Scientific Research and Innovations; information technologies; the opportunity to gain knowledge; the effective creation, assimilation, distribution and use of knowing. By these... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti pagrindines 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidas ir jų priežastis, ir, išanalizavus 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemą įvertinti, ar naujoji paramos administravimo sistema leis išvengti ankstesnio paramos periodo klaidų. Tiriant nustatytos pagrindinės 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidos ir įvardintos jų priežastys, išskirtos pagrindinės 2004-2006 m. paramos administravimo sistemos probleminės sritys. Išanalizuota 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistema (apžvelgiant institucinio valdymo modelio, paramos administravimo procedūrų tinkamumą ir jas reglamentuojančių teisės aktų kokybę), ji palyginta su 2004-2006 m. paramos administravimo sistema. Lyginant didžiausias dėmesys skirtas 2004-2006 m. paramos administravimo sistemoje užfiksuotoms probleminėms sritims. Vertinant, ar naujojoje paramos administravimo sistemoje išvengta ankstesnio paramos periodo klaidų konstatuota, jog 2007-2013 m. paramos administravimo sistema efektyvesnė – stebima institucinio valdymo modelio dalinė decentralizacija, nustatytos efektyvesnės paramos administravimo procedūros ir patobulinti teisės aktai. Atsižvelgiant į neišspręstas problemas, pateiktos bendrosios rekomendacijos 2007-2013 m. paramos administravimo sistemai tobulinti, jos efektyvumui gerinti. / The objective of the thesis is to identify main problems of EU structural assistance system for 2004-2006 in Lithuania and to assess whether the new structural assistance system for 2007-2013 will allow to avoid problems and will be more efficient in terms of EU funds management system (institutional management structure: integrated/differenciated, centralized/decentralized ), structural assistance procedures, and quality of legal acts.

Magistro baigiamajame darbe analizuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamos paramos reikšmė Lietuvos ekonomikai, iškeltos esminės struktūrinės paramos įsisavinimo problemos ir iššūkiai bei pateiktos rekomendacijos, siekiant efektyvesnio struktūrinių lėšų įsisavinimo. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama ES regioninės politikos turinys, ES struktūrinių fondų sąvoka, jų rūšys, apžvelgiama ES Struktūrinių fondų paramos administravimo sistema Lietuvoje. Antroje dalyje analizuojamas struktūrinės paramos panaudojimas Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu, ir dabartiniu 2007-2013 m. paramos laikotarpiu, pateikiami esminiai struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai naujuoju 2014-2012 m. paramos laikotarpiu. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjama ES struktūrinių fondų įtaka pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių kaitai: BVP, biudžeto balansui, infliacijai, užimtumui ir eksportui. / In Master’s final work were analyzed the meaning of the assistance allocated by the European Union Structural Funds for Lithuanian economy, were raised essential problems and challenges of structural assistance reclamation, and recommendations were given on purpose of reaching a more effective reclamation of structural resources. The first part of the work analyzes theoretically the content of EU policy, the correlation of EU Structural Funds and their kinds, one takes into account the system of EU Structural Funds support administration in Lithuania. The second part analyzes the usage of structural assistance in Lithuanian in programming period of 2004-2006 and in present supportive period of 2007-2013, it presents essential priorities of structural support usage in Lithuania in the new supportive period of 2014-2012. The third part analyzes the influence of EU Structural Funds on the fluctuation of main rates of Lithuanian macro-economics: GDP, budget balance, inflation, employment and export.