Šiame darbe analizuojamas atstovavimo civilinėje teisėje instituto taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Tuo tikslu analizuojama atstovavimo instituto samprata, atstovaujamojo, trečiojo asmens ir atstovo interesų konflikto reglamentavimo taikymas Lietuvos teismų praktikoje, atstovo, atstovaujamojo vardu, neturint tam teisės ar viršijant suteiktas teises, sudarytų sandorių reglamentavimo taikymas Lietuvos teismų praktikoje, atstovavimo instituto taikymas bylose, kuriose buvo ginčijami įgaliojimo išdavimo sandoriai, sudaryti dėl apgaulės ar klaidos, taip pat komercinį atstovavimą reglamentuojančių teisės normų taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Didelis dėmesys darbe skiriamas atstovaujamojo ir sąžiningo trečiojo asmens interesų gynybai teisme taikant atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos priskirtinos tarpšakiniam atstovavimo institutui, jungiančiam savyje kelių teisės šakų normas, todėl atstovavimo civiliniame procese instituto taikymas Lietuvos teismų praktikoje šiame darbe neanalizuojamas. Darbe remtasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, atstovavimo civilinėje teisėje instituto pagrindu susiklosčiusia Lietuvos teismų praktika, mokslinėmis monografijomis, Lietuvos leidiniuose išspausdintais moksliniais straipsniais, teisės aktų komentarais ir vadovėliais. / In this work the application of institution of representation in civil law to the practice of Lithuanian courts is analysed. Therefore the following matters are analysed: the conception of the institution of representation; the application of regulation of conflict of interests in practice of Lithuanian courts of the person who is represented, the third person and a representative; the representative taking action in the name of the represented having no right to do that or exceeding the rights given; the application of regulation of arranged deals in the practice of Lithuanian courts; the application of institution of representation in such cases where the deals of warrant distribution made by mistake or deception were in question as well as the application of law standard regulating commercial representing in the practice of Lithuanian courts. Much attention is drawn to the defense of interests of the represented and an honest third person in court while applying law standards regulating legal relations of representing. Law standards regulating representation in civil process are ascribed to different branches of the institution of representation combining standards of several branches. Therefore the application of institution of representation in civil process in the practice of Lithuanian courts is not analysed in this work. The work is based on Constitution of the Republic of Lithuania, Civil Code of the Republic of Lithuania and other legal deeds, the practice of... [to full text]

Ekspedijavimo, kaip ūkinės-komercinės veiklos, spartus augimas ir vystymasis lemia būtinybę užtikrinti pakankamą šios veiklos ir jos pagrindu susiklostančių visuomeninių santykių reglamentavimą bei tinkamą aiškinimą. Be to, ekspedijavimo veiklą galinčių sudaryti faktinių veiksmų platus mastas praktikoje dažnai sukelia problemų kvalifikuojant tarp šalių kilusius teisinius santykius ir sprendžiant dėl jų tarpusavio teisių, pareigų, atsakomybės apimties. Taigi, darbe siekiama ištirti ekspedijavimo sutarties institutą Lietuvos sutarčių teisėje, identifikuojant ekspedijavimo sutartį, jos turinį, kvalifikuojančius požymius ir jais remiantis atskleisti ekspedijavimo sutarties santykį su kitomis giminiškomis paslaugų sutartimis. Ekspedijavimo veikla pasižymi nacionalinio pobūdžio reguliavimu, kurį harmonizuoja valstybių ekspeditorių asociacijų priimtos rekomendacinio pobūdžio bendrosios ekspedijavimo taisyklės. Lietuvos Respublikoje ekspedijavimo sutartis yra savarankiška civilinė sutartis įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Еsminė ekspedijavimo sutarties sąlyga – sutarties dalykas – tiesiogiai su krovinių pervežimu susijusių veiksmų visuma, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą krovinių pervežimą. Ekspedijavimo sutarties dalyką sudarančių faktinių bei teisinių veiksmų kompleksinis vertinimas bei sutarties tikslo – užtikrinti krovinių pervežimą – nustatymas leidžia atriboti ekspedijavimo sutartį nuo kitų giminiškų paslaugų sutarčių. Visgi tam tikrais darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid increase and development of freight forwarding, as economic – commercial activity, influences the necessity to secure the sufficient regulation and convenient explanation of this activity and social relationships based on the activity. Moreover, in practice the large extent of factual actions which might form freight forwarding activity often causes some issues in the process of qualifying juridical international relations and deciding about the extent of their rights, duties and responsibilities. Consequently, this paper aims to investigate the freight forwarding contract institute in the Lithuanian Contract Law. The research is based on an identification of freight forwarding contract, its content and qualificatory features that are considered in order to reveal the freight forwarding contact’s relation with the other related facility contracts. Freight forwarding activity is characterised as national regulation which is arranged by common recommendatory rules of freight forwarding enacted by the associations of freight forwarders. Freight Forwarding Contract of Lithuanian Republic is independent civil contract which is firmed in the Civil Code of the Republic of Lithuania. The essential freight forwarding contract condition, contract matter, is the unit of actions directly related with the transportation of freight and it aims to secure proper freight transportation. The complex assessment of factual and juridical actions, which forms the matter of freight forwarding... [to full text]

Teisės sistema suprantama kaip teisės struktūra – teisės moksle išskirtų atskirų elementų visuma. Šio magistrinio darbo tikslas – parodyti, kad į teisės sistemą gali būti žvelgiama ne tik kaip į atskirų struktūrinių elementų visumą, bet ir kaip į organizaciją. Pažymėtina, kad organizacija – tai ne tik jos elementų vidinė tvarka, bet ir tų elementų tarpusavio santykiai, kurie užtikrina bendrą sistemos funkcionavimą. Pagrindinis darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumo rodiklis – šios sistemos organizuotumo lygis, kuris yra veiksmingo teisės normų veikimo rezultatas. Kad būtų įgyvendinamos pagrindinės teisės funkcijos ir teisėkūra būtų efektyvi, svarbu suvokti teisės sistemą apskritai. Praktinė teisės normų sisteminimo reikšmė yra ta, kad turi būti sudarytos sąlygos patogiau naudotis teisės normų visuma. Pirmojoje magistro darbo dalyje teisės sistema nagrinėta struktūriniu požiūriu: aptarta teisės sistemos vidinė sandara, pradedant smulkiausiu struktūriniu elementu – teisės norma, plačiau nagrinėjant jos vidinę sandarą, ir baigiant stambiausiuoju – teisės šaka. Taip pat aptartas teisės socialinis veiksmingumas kaip teisės normų organizavimo rezultatas. Antrojoje dalyje atskleista darbo teisės, kaip vienos iš bendros teisės sistemos grandžių, sistema. Čia detalizuota darbo teisės samprata ir struktūra, taip atskleidžiant darbo teisės sistemos veikimą ir ją sudarančių elementų pagrindines funkcijas. Trečiojoje magistro darbo dalyje į darbo teisės organizaciją pažvelgta... [toliau žr. visą tekstą] / As a rule in the jurisprudence the system of law is regarded as a structure of law. But the problem is, that the traditional approach to the system of law as to the structure makes some doubts regarding the existence of the inside relations between the elements constituting the system, which ensure the proper functioning of the law as a single whole, as every single element there is regarded as an independent regulator of social relations. Researching the system of labour law as the organisation, a new concept of regulating direction is used. Regulating direction is regarded as a minimal element of the system of law. Regarding the organization of the system of law it is efficiency is one of the most important factors. Efficiency is not and ought not to serve as a ultimate criterion of legitimacy, but as a matter of fact plays very important role determining whether a set of rules may be called law. Labour law has long been chaotic, having no clear inner system and causing plenty of problems to the parties of legal relation. Codifying the labour law was a lawfully perfect decision systemizing it and making handy for a user. The practical problem of engaging foreigners was identified in the last part of the study which is mainly caused by inappropriate organisation of the legal rules of the labour law.

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų metu veikiantį subjektą – administratorių – galima įvardinti apibendrinančia sąvoka – nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius – tai verslo subjektas, kuris turi teisę teikti bankroto ar restruktūrizavimo paslaugas, ir, atlikdamas nemokios įmonės administravimo procedūras, atstovauja tiek įmonės, tiek jos kreditorių teisėtiems interesams bei siekia pelno. Administratoriui įstatymu suteikiami platūs įgaliojimai, kurių tinkamas įgyvendinimas iš esmės nulemia bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų sėkmę. Taigi šio darbo objektas – nemokumo administratoriaus institutas – yra įdomi ir diskutuotina tema tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Darbo struktūrą nulėmė suformuluotas tikslas – išanalizuoti administratorių teisinio statuso ypatumus, įvertinti administratorių vaidmenį bankroto ir restruktūrizavimo procesuose, aptarti užsienio šalių patirtį nagrinėjamu klausimu. Apžvelgus nemokumo administratoriaus instituto raidą, pagrindinė šio darbo dalis skiriama administratoriaus statusą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų ir teismų praktikos analizei – apžvelgiamos probleminės administratoriaus teisinio statuso reglamentavimo sritys ir numatomos jo tobulinimo kryptys. Teisinį statusą sudarantys aspektai nagrinėjami Lietuvos bei pasirinktų užsienio valstybių – Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir Slovėnijos kontekste. Išnagrinėjus administratoriaus veiklos specifiką, pabaigoje pateikiamos bendros išvados dėl... [toliau žr. visą tekstą] / The special operative entity might be generally identified as an insolvency administrator in bankruptcy and restructuring processes of enterprise. Insolvency administrator is a profit-seeking business entity that has the right to provide bankruptcy and restructuring administration services, and in the performance of an insolvent company administration, represents both the company’s and its creditors’ legitimate interests. Administrator has got the law granted comprehensive authority and by excercising it effectively the insolvency practitioner contributes to the success of the whole bankruptcy and restructuring procedure. Thus, the subject of this work - insolvency administrator institute - is an interesting and debatable topic both in Lithuania and abroad. The structure of the work is determined by the purpose formulated in the introduction - to analyze the characteristics of the legal status of administrator, to assess the role of the entity in bankruptcy and restructuring processes and to discuss the experience of foreign countries on the subject. After running through the evolution of discussed institute, the main part of this work consists of Lithuanian legislation and case law analysis – the author identifies the administrators’ legal status problem areas and provides the trends for development of regulation. The aspects of insolvency administrators’ legal status are analyzed in the context of Lithuanian legal system as well as in other selected foreign countries -... [to full text]

During the statehood process, the institute of the district heads is an essential part of the administrative state rule system that helps to realize its policy in the whole country. This institute was established in 1918. During the interwar the rights and duties of the district heads were mostly regulated by the circular note of the secretary Home Office 17, December 1918 “Provisional rights and duties of the district heads”, legislation of the local governments, other right’s acts which gave them the vast rights. During the whole 1918-1940 lifetime of the Republic of Lithuanian the institute of the district heads was the intermediate between the central Executive Branch of the country and the autonomous bodies. The heads of the districts qualified for a care and kept in check the small rural districts, district municipalities’ work and their resolutions. Since 1924 the district heads worked at the same time and as district board’s chairpersons, so they took right to rule district municipalities. As the secretary of the Home Office chose the district heads, so this enabled the central government to have its representative in the districts that were loyal and reliant. The district heads implemented the authoritarian policy of the central government at the locality, prevented the tendency of the democratic development in the self-government. It was obviously after the 1926 coup d’etat. Since 1931 the heads of districts were enabled to administer a supervision of the small... [to full text]

This present article “An institution of impeachment in Lithuanian constitutional law” analyses the origins of this institution in national law, gives a comparative analysis of constitutional regulation of an impeachment procedure in Lithuania and in other states. The paper presents the definition of “institution of impeachment”, shows an importance of this institution in Lithuanian and in West States law, the problems of implementation of this institution and the process of impeachment in Parliament and in Constitutional Courts. The paper analyses an evolution of this institute in common law counties – especially in USA and in civil law countries. The paper shows the list of impeachment subjects and the grounds of impeachment application. Also it analyses the part of Constitutional Court in the process of impeachment. It should be mentioned that only the Court can decide if the Constitution was outraged, the crime or the perjury was done. The official constitutional doctrine of the Constitutional Court shows the actual limits and grounds of the constitutional liability application. That means, that the constitutional jurisprudence, not the Constitution provisions shows actual features of impeachment institution. Also the ratio of law and fact in the impeachment process is analyzed. The present article discusses the question of Constitutional Court established facts and the question of legal consequences originated from the useful impeachment procedure application to persons... [to full text]

Nepaliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai teisės mokslininkus verčia spręsti klausimą dėl darbo santykių, tame tarpe ir konkrečiai darbo ginčų teisinio reglamentavimo kokybės, kadangi nuo to priklauso darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumas. Darbe siekiama nustatyti darbo ginčų instituto vietą darbo teisės sistemoje, darbo ginčų, kaip darbo teisės sistemos dalies teisinio reglamentavimo specifiką ir atsakyti į iškeltą problemą: „Ar darbo ginčus reglamentuojančios teisės normos sudaro darbo teisės institutą, ar teisės pošakį?“. Darbe nagrinėjama teisės sistemos sandara, aiškinamasi, kokiu būdu išskiriami atskiri teisės sistemos elementai, analizuojama darbo ginčų kaip socialinių konfliktų samprata, teisinio reglamentavimo kilmė ir raida, aptariamos esminės darbo ginčų instituto ypatybės, t. y. tarpšakinis pobūdis, kuris pasireiškia specifiniu darbo ginčų instituto reglamentavimu Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso teisės normomis, taip pat darbo ginčų instituto padalijimas į dvi dalis: individualių ir kolektyvinių darbo ginčų, darbo ginčų instituto vaidmuo kitų darbo teisės institutų atžvilgiu, atsižvelgiama į užsienio valstybių teisinį reglamentavimą darbo ginčų srityje, trumpai paliečiant ir tarptautinį reglamentavimą. Tikslui pasiekti buvo atlikta darbo ginčus reguliuojančios pozityviosios teisės, taip pat ir teisės doktrinos analizė, didžiausią dėmesį skiriant atskirai individualiems darbo ginčams ir kolektyviniams darbo ginčams, susitelkiant ties... [toliau žr. visą tekstą] / The law academics are induced by endless changes in economical and social affairs to solve an issue concerning the employment relations, including in particular the issue on the quality of legal regulation on labour disputes, since the effectiveness of operation by labour law system depends on it. The objective of this work is to determine the position of an institute of labour disputes in the entire labour law system, the particularity of legal regulation in labour dispute as the part of labour law system, and to answer the raised issue: “Whether the labour law institute or the sub-branch in the law is composed by the legal norms regulating the labour dispute?”. This work research the structure of law system, by explaining how the individual elements of law system are distinguished, by analysing the conception of labour disputes as the social conflicts, the history and development of legal regulation, by discussing the main features of labour dispute institute, id est inter-branch nature, which is evidenced by specific legal regulation of labour dispute institute in the Labour Code and Civil Procedure Code, as well as the division of labour dispute institute in two parts: individual and collective labour disputes, the role of labour disputes institute towards the others labour law institutes, also by taking account of the legal regulation by foreign countries in the labour disputes area, by adverting the international legal regulation. For the objective to be accomplished... [to full text]

Doktrininė diskusija ar sutarties sudarymui pakanka vien pažado (nudum pactum) ar šalių susitarimas privalo būti išreikštas tam tikra forma, yra labai sena. Konsensualizmo principo šalininkai teigia, jog sutarties sudarymui sutampančios šalių valios visiškai pakanka. Šis principas atsirado kaip logiška valios autonomijos teorijos pasekmė ir reakcija į romėnų teisės griežtumą. Apie formalizmą tenka kalbėti tais atvejais, kai vien ketinimo sukurti tam tikrus sutartinius santykius nepakanka, o suderinta šalių valia turi būti išreikšta tam tikra forma. Šiuolaikinei sutarčių teisei yra būdingas konsensualizmas, tačiau ir formalizmo principo, kuris padeda derinti atskirų individų laisvę, apsaugoti viešąjį interesą bei sąžiningas trečiąsias šalis, visiškai pagrįstai nėra atsisakoma. Kuriant naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, be kitų naujovių, buvo siekiama sumažinti formalizmo principo taikymo apimtį sandorio institute. Šio tikslo šiuo metu padeda pasiekti ir pažangių informacinių technologijų diegimas į kai kurių sandorių sudarymo procesą. Tačiau, nepaisant konsensualizmo principo įtvirtinimo ir formalių sandorių formos reikalavimų mažinimo, tam tikro formalizmo ir konsensualizmo principų disbalanso teisiniame sandorių reglamentavimo galutinai išvengti nepavyko. Kokybinio ir kiekybinio sandorio instituto vertinimo kriterijų pagalba atlikta analizė parodė, jog tam tikrais atvejais formalizmo ir konsensualizmo principų taikymas neatitinka jų tikslų, o valstybės kišimosi... [toliau žr. visą tekstą] / Doctrin debate, if nudum pactum is enough for the creation of contract is very old. In the modern law prevails consensualism, but the formalism, that helps to adjust the freedom of different presons, protect the public interest and rights of honest third parties is not refused. / Wissenschaftliche Diskussion, ob ein bolßes Versprechen (nudum pactum) für die Vertragsschliessung genügt, oder es in der bestimmten Form zum Ausdruck gebracht werden soll, ist sehr alt. Die Anhänger des Formfreiheitsprinzips behaupten, daß der übereinstimmende Willen, der Vertragsparteien für die Vertragsschliessung völlig genügt. Dieser Prinzip findete sich wie eine logische Autonomietheoriefolge und eine Reaktion auf die Strenge des römischen Rechts. Über den Formalismusprinzip wird es damals gesprochen, wenn es für die Vertragsschliessung nur eine Absicht nicht genügt und der übereinstimmende Willen der Vertragsparteien in einer bestimmten Form ausgedrückt werden soll. Das Kennzeichen des heutigen Rechts ist Formfreiheitsprinzip, aber auf den Formalismusprinzip, der eine Freiheit der einzelnen Individuum in Übereinstimmung bringt, öffentliche Interesse und Interesse der dritten gewissenhaften Personen schützen hilft, wird es berechtigterweise nicht verzichtet. Bei der Schaffung des Bürgerlichen Gesetzbuches der Republik Litauen, ohne anderen Neuigkeiten, wurde nach der Verringerung des Formalismusprinzipseinflusses im Geschäftsinstitut gestrebt. Dieses Ziehl hilft auch die Einführung der fortschrittlichen Informationstechnologien in den Geschäftsbildungsprozeß zu erreichen. Doch, abgesehen von der Befestigung des Formfreiheitsprinzips und Verringerung der Geschäftsformforderungen, es wurde nicht eine bestimmte Ungleichgewicht von diesen Prinzipien vermieden. Mit der... [der volle Text, siehe weiter]

Šiuolaikinės visuomenės požiūrį į šeimą lemia kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys: nuo tradicinio, kai vyras laikomas šeimos maitintoju, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinio (pranc. egalitaire – lygybė), kai abu sutuoktiniai (partneriai) yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbus bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus. Nepaisant to, ar šeima yra egalitarinė, ar tradicinė, pagal bendras šeimai priskiriamas funkcijas ji atlieka vieną svarbiausių – socializacijos – funkciją. Tyrimų, kaip šeimos instituto pokyčiai veikia vaikų socializaciją, nėra daug, todėl ir buvo nuspręsta magistro baigiamajame darbe ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Šeimos institutas Lietuvoje dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, o šeimose egalitarinės nuostatos sutuoktinių (partnerių) vaidmenų klausimais dažnai susipina su tradicinėmis, patriarchalinėmis nuostatomis, todėl šiame darbe svarbiausiu kriterijumi, atskiriančiu egalitarinę šeimą nuo tradicinės, laikomas abiejų tėvų ekonominis užimtumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egalitarinėse šeimose tėvai per mažai laiko praleidžia kartu su vaiku. Dėl ilgos darbo trukmės atsiradęs nuovargis ir sutrumpėjęs laikas, skirtas pareigoms šeimoje atlikti, turi neigiamos įtakos šeimos gyvenimo kokybei ir vaikų socializacijai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai, kiekvienas skyrius turi poskyrius. Baigiamajame darbe yra 8 poskyriai; bendros viso... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society's attitude towards family is changing due to a man’s and a woman's social roles: from the traditional, where the man is breadwinner and the woman takes care of children and household chores, to the egalitarian (in French egalitaire - Equality), where both spouses (partners) are economically active, share household chores and children care, make decisions. Despite whether the family is egalitarian or traditional, from all common family functions, it accomplishes the most important - the socialization function. There are not many researches, how the changes of family institute affect children's socialization, and therefore, it was decided to investigate parent’s attitude towards children's socialization in an egalitarian family in this Master’s Work. Family institute is now going through a transitional period in Lithuania. The egalitarian provisions of the roles of spouses (partners) have often been intertwined with the traditional, patriarchal roles and so, in this work a key criterion for separating the egalitarian family from a traditional one, is both parents' economic employment. The results of this work showed that in the egalitarian families parents spend not enough time with their children. Due to long working hours the tiredness and shortage of time for the family duties, have negative influence on family life and children's socialization. Master's work consists of three main parts, each part has subsections. The final work consits of eight... [to full text]

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]