The development of a creative personality is becoming more and more significant in the rapidly changing world. The aim of this work is to reveal the peculiarities of 5 –7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part problems of creativity and creative thinking are analysed. In the second (practical) part the results of research on the indices of verbal and nonverbal creative thinking of pre – school children (5–7) are analysed. The object of research – creativity of 5 – 7 year children and education of creativity. The aim of research – to reveal the peculiarities of 5 – 7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. The tasks of research: 1) to analyse the indices of creativity among girls and boys; 2) to analyse the indices of creativity among 5 and 7 year old children; 3) to analyse the indices of creativity among children from Vilnius and Alytus. Hypothesis: 1) girl's and boy's verbal and nonverbal creative thinking indices are equal; 2) 5 year old children are conditionally more creatable then 7 year old children; 3) creativity of the 5 and 7 year old children differ due to the place of residence: children from Vilnius are conditionally more creatable then children from Alytus. The research proved that the first hypothesis wasn’t confirmed. The girl's nonverbal creative thinking indices are higher then boy's. The boy's verbal creative thinking indices are higher than girl's. The second hypothesis was fully... [to full text]

Ikimokyklinis amžius yra visos asmenybės ateiteis pagrindas. Tiriamajame darbe siekta išsiaiškinti vaikų mąstymo stadijas, kūrybinio mąstymo ypatumus, tirta vaikų, lankančių dieninę bei savaitinę darželio grupes bei vaikų, lankančių privatų ugdymo centrą, kūrybinio mąstymo ypatumai. / Having generalized the obtained results, I can presume that abilities of creative thinking of both children groups are distributed in a slight discrepancy. Those children who attend a weekly group of the nursery-school can do more in the creative activity, which is of verbal format. Thus, they shine at a better originality. However, when these children get a task, which requires knowledge and not originality, it is more difficult for them to accomplish it.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas universalumo fenomenas architekto meninėje veikloje. Sinkretiška kūryba būdinga įvairių laikotarpių architektams nuo seniausiųjų civilizacijų kultūrų iki šių dienų. Vis dėl to, meistro sąvoka, kuri ne tik Renesanso bet ir ankstesniaisiais laikotarpiais turėjo sinkretiško kūrėjo reikšmę, kinta ir siaurėja specializacijos bei fragmentacijos reiškinių skaidomoje visuomenėje. Gilesnis šios temos tyrimas ir aktualizavimas pasaulio ir Lietuvos architektų kūrybos kontekste reikalingas norint pabrėžti sinkretiškumo svarbą architekto veikloje. Šis akcentas svarbus ne tik formuojant architektūros ir meno objektus, bet ir įprasminant platesnes šiandienos kultūrines, socialines bei gamtines-ekologines aktualijas. Pirmajame darbo skyriuje – „Renesanso žmogus” – universalaus tipo kūrėjas“ – analizuojamos prielaidos ir istorinė patirtis, kurioje iškyla universalaus kūrėjo-architekto figūra. Nagrinėjama pati „universalaus kūrėjo“ samprata, jos genezė, raida bei aktualumas. Tyrinėjami „meistro“ ir „talento“ apibrėžimai, jų tarpusavio priklausomybė, ryšys bei sąsajos su sinkretiško kūrėjo paveikslu. Antrajame skyriuje – „Architekto kūrybinio universalumo priežastingumai“ – apžvelgiami kontekstualūs (politiniai-ekonominiai, kultūriniai-tradiciniai, religiniai) aspektai, formuojantys sinkretiškos architektų raiškos poreikį. Trečiajame skyriuje – „sinkretiškumo fenomeno raiškos formos“ – nagrinėjamos ir tipologizuojamos universaliõs architektų kūrybos sritys... [toliau žr. visą tekstą] / The phenomenon of universality in the architect‘s creative activity is examined in the MA Thesis. Syncretism in the artistic expression is a characteristic feature of an architect from the earliest cultures up to the contemporary times. Nevertheless, the concept of a Master which not only in the Renaissance epoch, but also in the earlier historic periods had the meaning of a universal artist, has changed radically due to the processes of fragmentation and specialization in the society. A deeper research in the topic and its actualization is required to accent the importance of universality in the architect‘s activity while forming the objects of art and architecture as well as addressing the contemporary contextual cultural, social and ecological issues. The historical origins of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are studied in the first chapter. The notions of the „Universal artist“, „Master“ and „Talent“ as well as their historical interpretations and relevance are analysed. Contextual political-econimic, cultural-traditional and religious aspects of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are analysed in the second chapter. Various fields of the architects‘ universal creative activity are studied in the third chapter. First of all, the traditional forms of the universal artistic expression are analysed. Secondly, the change of concepts of creativity and art in the beginning of the modern era are examined... [to full text]

The aim of this study was to consider a question of creativity in all its aspects and to explore peculiarities of creative thinking according to gender, classes, learning profiles of senior pupils and find out links between creative thinking and general learning motivation, creative thinking and motivation of achievements, creative thinking and learning success (academic results). So for this purpose there was chosen Torrance Test of Creative Thinking (1974), in case to explore their peculiarities of creative thinking. It was used figural A form (all three activities). Torrance test of creative thinking identified four components of divergent thinking: fluency (the ability to quickly find multiple solutions to a problem); flexibility (being able to simultaneously consider a variety of alternatives); and originality (referring to ideas that differ from those of other people) and elaboration (optional; the ability to elaborate ideas and solutions). We also used “Approach to Study Inventory” (test of general learning motivation; Entwistle N.J., Hanley M., Rounsell D., 1979; Entwistle N.J., Ramsden P., 1981) and Mechrabian Test-Questionnaire for motivation of achievements (modified by M.Š.-Magomed-Eminov, 1987). 198 senior pupils were investigated during this research. There were 102 girls and 96 boys of them. They were divided according to their learning profile into the two groups: humanitarian and real profiles. Trying to find out differences between gender, classes and... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti IX-XI klasių mokinių asmenybės bruožų ir motyvacinės orientacijos sąsajas su kūrybinio mąstymo rodikliais. Tyrime dalyvavo 199 Kauno Antano Smetonos vidurinės mokyklos ir Neveronių vidurinės mokyklos IX-XI klasių mokiniai (berniukai ir mergaitės). Tyrime buvo naudojamas F. E. Williams Kūrybiškumo įvertinimo testas (angl., The Creativity Assessment Packet), R. R. McCrae ir P. T. Costos Asmenybės bruožų klausimynas (angl., BIG5) ir T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Motyvacijos skalė (angl., Work Preference Inventory (Student Form)). Tyrimo duomenų analizė parodė, jog didėjant mokinių atvirumo patyrimui rodikliams, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. Didėjant mokinių ekstraversijos ir neurotiškumo rodikliams, didėja vienas kūrybinio mąstymo rodiklis pavadinimas. Tuo tarpu 2 mokinių asmenybės bruožai: sutariamumas bei sąmoningumas nėra susiję nei su vienu kūrybinio mąstymo rodikliu. Darbe patvirtinta prielaida, jog didėjant mokinių vidinei motyvacijai veikti, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. O didėjant mokinių išorinės motyvacijos pripažinimo subskalei, mažėja vienas iš kūrybinio mąstymo rodiklių - išbaigtumas. Taip pat iš tyrimo rezultatų matyti, kad vidinė motyvacija veikti veikia, kaip mediatorius, kūrybinio mąstymo ir 3 asmenybės bruožų - atvirumo patyrimui, ekstraversijos ir sąmoningumo - ryšyje. Tačiau išorinė motyvacija nėra asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship among students personality Traits, Motivational Orientations and indicators of Creative Thinking in IX through XI grades. 199 students from IX-XI grades in Kaunas Antanas Smetona and Neveronys secondary schools participated in the study. F. E. Williams The Creativity Assessment Packet was used to measure indicators of Creative Thinking. R. R. McCrae and P. T. Costos BIG5 Questionnaire was used for personality traits evaluation. T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Work Preference Inventory (Student Form) was used to measure motivational orientation. The statistic analysis showed that Creative Thinking indicators originality, elaboration and title increase when students openness to experience indexes grow. When students extraversion and neuroticism increase, their indicator for Creative Thinking - title - grows. Student Personalily Traits: agreeableness and conscientiousness are not related to any indicator of Creative Thinking. An assumption that when students intrinsic motivation to work increases, indicators originality, elaboration, title of Creative Thinking go up, was sustained. And when the outward scale of extrinsic motivation increases, students indicator for elaboration decreases. The results showed that intrinsic motivation mediates the relationship between Creative Thinking and openness to experience, Creative Thinking and extraversion, Creative Thinking and conscientiousness. But extrinsic... [to full text]

Dėl intensyvios žmonių migracijos per pastarąjį šimtmetį išaugę miestai virto naujų kultūrų formavimosi židiniais, tuo tarpu kaimo regionai ištuštėjo, suiro vietos bendruomenės, nunyko lokalinė kultūra. XXI a. ypatingą reikšmę įgyja kūrybiškumas ir juo pagrįstos kūrybinės ekonomikos vystymas, kuris šiandien dažnai laikomas pagrindine miestų plėtros bei kaimo regionų atsikūrimo jėga. Magistro darbo objektas – su vieta susijusios kūrybinės veiklos. Tikslas – išsiaiškinti su vieta susijusių kūrybinių veiklų svarbą regionų regeneracijai bei ekonominiam vystymuisi ir pagrįsti tai Varėnos rajono atvejo studija. Teorinėse dalyse pristatoma vietos samprata, žmogaus santykis su vieta, vietos tapatybės, įvaizdžio formavimo(si) ir prekės ženklo kūrimo procesai, lyginamas miesto ir kaimo regiono kūrybinis pajėgumas, identifikuojama su vieta susijusių kūrybinių veiklų įvairovė, vertinama jų nauda visapusiškam regiono atsinaujinimui bei plėtrai. Empirinėje darbo dalyje pateikiama Varėnos rajono atvejo studija, atlikta remiantis humanistinei geografijai būdinga į žmogų nukreipta tyrimų strategija ir žvilgsnio iš trijų studijų figūrų – vietinio gyventojo, lankytojo ir tyrėjo – perspektyvos metodologija. Tyrimo metu nustatyta, jog kaimo regionams būdingas ypatingai glaudus žmogaus ryšys su gamta, išsaugota autentiška lokalinė kultūra, gausūs teritoriniai ir rekreaciniai ištekliai, todėl šiandien daugiausia dėl migracijos nunykę kaimo regionai yra potencialios kūrybinės ekonomikos vystymo... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the intense migration, expanding cities have become hubs for the formation of new cultures while rural regions have been suffering the loss of human resources, decline of local communities and culture. The 21st century, on the other hand, can be called the age of creative economy, based on seemingly inexhaustible resource – creativity, which today is often considered and invoked as the main driving force for both urban development and the regeneration of peripheral areas. This Master’s thesis is dedicated especially to rural areas and their regeneration through the application of creativity and development of related to the site creative activities. Theoretical parts of this thesis focus on the concept of relation between the people and the place (or site), identity, image and brand of the place, creative capacity and various creative activities are examined as important elements for the overall renewal of the rural region. In the empirical part of this thesis the case study of Varėna district is presented. The investigation is based on humanistic people-centred research strategy and a specific methodology by which the research object and the field are examined from the perspective of three discursive figures – a local inhabitant, a visitor and a researcher. This study leads to the conclusion that rural regions can be characterised by a very close relation between people and nature, preserved authentic local culture, rich territorial and recreational resources... [to full text]

Tyrimo tikslas - identifikuoti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas bei atskleisti jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą buvo remiamasi trianguliacijos principu ir renkami empiriniai duomenys tiek kiekybinio, tiek kokybinio tyrimo būdu. Pilotinio tyrimo metu buvo atlikti 6 interviu su skirtingose studijų kryptyse dirbančiais mokslininkais, kurių pagrindu buvo identifikuoti su kūrybiniu darbu susiję darbo sąlygų komponentai ir sukonstruotas kiekybinio tyrimo instrumentas. Tuo tarpu kiekybinis platesnės apimties tyrimas sudarė sąlygas atskleisti 272 Lietuvoje dirbančių mokslininkų nuomones apie jų mokslinio darbo sąlygas bei subjektyvią sveikatą. Empiriniai duomenys parodė, kad mokslininkų darbui būdingos specifinės kūrybinio darbo sąlygos, kurios leidžia kalbėti ir apie šios darbo srities sąlygojamą poveikį mokslininkų sveikatai. Tyrimo dalyvių nuomone, mokslinė veikla - tai nuolatinio kūrybinio proceso (95,6%), intensyvaus mąstymo (95,6%) ir dėmesio koncentravimo ties skirtingomis darbinėmis užduotimis (78,7%) reikalaujantis darbas. Mokslininkų darbo specifika susijusi su lanksčiomis, aiškiai neapibrėžtomis darbinėmis užduotimis, mobilia darbo aplinka, bendradarbiavimu paremtais santykiais mikro lygmenyje, konkurencingais santykiais už bendradarbių kolektyvo ribų, lanksčiu darbo laiko rėžimu bei asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo charakteristikomis. Atsižvelgus į išskirtus darbo sąlygų indikatorius... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research – to identify the creative work conditions in community of Lithuanian scientist and reveal their relationship with subjective scientists health. In order to implement the objective of this study was used the triangulation principle and the empirical data were collected both by quantitative and qualitative research methods. In pilot study were carried out six interviews with informants from different study areas of science, which led to identify the creative work-related working conditions. Based on revealed components were designed quantitative research instrument. Meanwhile, the broader quantitative study made possible to reveal opinions of 272 Lithuanian scientist’s about their scientific work conditions and subjective health. Empirical data shows that researchers work in specific creative work conditions, which enable to talk about features of scientist’s subjective health in the context of creative work. On the basis of the survey participants opinion, the scientific activities are defined as work, which require constant creative process (95,6%), intensive thinking (95,6%) and the concentration of attention on different working tasks (78,7%). The specifics of scientists creative work associated with flexible, clearly uncertain working tasks, mobile work environment, collaborative relationships at micro level, competitive relationships outside close scientists group, flexible working time schedule and the characteristics of personal - professional... [to full text]