Pastarąjį dešimtmetį dėl vis didėjančio globalizacijos tempo vienu iš aktualiausių debatų ekonomikos srityje tapo konkurencingumas. Jis dažnai siejamas su valstybių ekonominio potencialo vystymu, kurį įtakoja ne tik atskiros ekonomikos šakos ar įmonės, tačiau ir valstybinis sektorius, pasitelkdamas reguliacinę politiką. Ji sukuria tam tikrą veikimo rėmą – nustato privačių veikėjų elgesio taisykles, ir tokiu būdu įtakoja atskirų rinkų, tokių kaip prekių, kapitalo, darbo jėgos funkcionavimą bei patrauklumą. Siekiant įvertinti, palyginti valstybių konkurencingumą bei atitinkamai jas pozicionuoti, tarptautinės organizacijos (Pasaulio Bankas; Pasaulio ekonomikos forumas) bei ekspertai, remdamiesi tam tikrais kriterijais, kasmet teikia palyginamojo pobūdžio konkurencingumo studijas. Pavyzdžiui, 2006 m. rugsėjo mėnesį paskelbtais Doing Bussiness vertinimais Lietuva užima 16 vietą pagal palankumą užsiimti verslu. Tačiau pagal vieną iš šio minėto rodiklio aspektų – darbo rinkos reguliavimą – Lietuva teužima tik 119 vietą iš 175. Pagrindinis šio darbo tikslas – identifikuoti Lietuvos darbo rinkos reguliavimo modelį ir jo poveikį šalies konkurencingumui, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių darbo rinkos reguliavimo praktiką. / One of the most important issues concerning economic performance debated in recent years is competitiveness. It is often being associated with the development of countries economical potential, influenced not only by the different economical branches or enterprises, but also by public sector, which is empowered with regulatory policy. This policy is meant to create a certain framework for actions – by setting the rules for the behaviour of private actors, thus influencing the functioning and attractiveness of different kind of markets (goods; capital; labour force). Each year such economic and social research giants as The World Bank, The World Economic Forum announce “the leaders and the loser” of economic potential and attractiveness. For example, based on the “Doing Business” (2006) assessment Lithuanian ranks as a 16th country as regards the ease of doing business. However based on one of the detailed indicators – employing workers - Lithuania ranks only as a 119th country out of 175 countries. The main aim of this work - to identify Lithuanian labour market regulation model and its influence regarding country’s competitiveness, based on the practice of European Union labour market regulation models. It is also aimed to determine whether Lithuanian labour market regulation model and the level of its flexibility facilitate the strengthening of Lithuania’s competitiveness, i.e. how much it is prepared to cope with the challenges of ageing labour force, emigration; or to... [to full text]

Pendant la recherche expérimentale on a essayé de trouver les raisons des diplômés du département de la technologie de l’élévage d’animaux de l’Académie Vétérinaire Lituanienne que empêchent de concurrencer librement dans le marché du travail. On a aussi essayé de découvrir l’attitude des employeurs potenciaux et de analyser et de comparer les résultats de l’employement des diplômés des ans 2003 avec les résultats de l’employement des diplômés des émissions précédentes. La technique de la récherche a consisté des études de la litérature scientifique, de l’enquête des étudiants et des professeurs, de l’analyse des données statistiques, de la sistemation et des conclusions. La recherche des diplômés des ans 2003 du département de la technologie de l’élévage d’animaux de l’Académie vétérinaire lituanienne (LVA) a confirmé essentiellement la notre hypothèse que la position des experts cadets de qualification haute de l’élévage d’animaux dans le marché du travail s’améliore. Le niveau de l’employement des diplômés de 2003 a augmenté de 33 pour cents des points en comparant avec les données des diplômés de 1999-2002; le nombre des employées de la spécialité acquérie a augmentéde 16 pour cents. Malgré les changements positifs, l’intégration des experts cadets de qualification haute de l’élévage d’animaux au marché du travail reste encore problématique. Le pour cent des employées de la spécialité acquérie non a encore atteint la moyenne des diplômés universitaires de tout le pays... [to full text]

Absolventų įsitvirtinimo darbo rinkoje probleminiai aspektai (Klaipėdos verslo kolegijos pavyzdžiu). Magistro darbas. Magistro darbu siekta ištirti Klaipėdos verslo kolegijos (KLVK) vadybos ir verslo administravimo studijų krypties 2003-2006 m. absolventų įsitvirtinimą darbo rinkoje sąlygojančius veiksnius. Tuo tikslu išnagrinėtos kolegijos absolventų įsidarbinimo teorinės prielaidos ir veiksniai, pagrįstas KLVK studijų programų atitikimas Vakarų Lietuvos regiono reikmėms, atliktas KLVK verslo vadybos, draudimo vadybos ir finansų studijų programų keturių laidų absolventų įsidarbinimo tyrimas, pateiktos išvados ir rekomendacijos jų konkurencingumui stiprinti. Pagrindiniai tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimą sąlygojantys veiksniai: praktinio pasirengimo stoka, nepakankamas domėjimasis darbo rinkos tendencijomis, studijų KLVK procesui būdingi tradicinio mokymo/si požymiai. Patvirtintos hipotezės: vadybos ir verslo administravimo studijų krypties absolventai įgijo darbo rinkoje paklausią specialybę ir dauguma pagal ją dirba; dauguma karjeros tikslus kėlusių respondentų taip pat dirba pagal specialybę; pažangesni absolventai įgijo pakankamai profesinei veiklai reikalingų žinių ir gebėjimų, prasčiau besimokiusiems jų trūko. Nepasitvirtino prielaida, kad kuo geresni pažymiai, tuo labiau pakanka pasirengimo profesinei veiklai. / This Master’s Thesis analyses the determining factors of establishment of Klaipėda Business College (KLBC) graduates (2003-2006) in the study field of management and business administration in the labour market. For this purpose, the theoretical preconditions and factors of the College graduates’ placement have been analysed; the adequacy of the study programmes to the needs of Western Lithuania has been grounded; the placement research of the graduates in four years in Business Management, Insurance Management and Finance study programmes at KLBC has been carried out; conclusions and recommendations on how to enhance competitiveness have been suggested. The main factors preconditioning the placement of the respondents of the research: lack of practical preparation, insufficient interest taken in the labour market trends, features of traditional teaching/learning typical to the study process at KLBC. The adopted hypotheses: graduates of the study field of management and business administration get a marketable speciality in the labour market and majority of them work by speciality; majority of the respondents, who had a career objective, also work by speciality; advanced students gained sufficient knowledge and skills for professional activity, the lagging ones felt lack of them. The precondition – the better the marks, the more sufficient preparation for professional activity– was rejected.

Nors galimybė dirbti yra traktuojama kaip viena pagrindinių asmens teisių bei visaverčio gyvenimo prielaidų, tačiau neįgalieji vis dar patiria rimtus adaptacijos darbo rinkoje sunkumus. Tam, kad užtikrinti ne tik pačių neįgaliųjų bet ir visos visuomenės socialinį bei ekonominį gerbūvį, labai svarbu suprasti ir palyginti, kaip neįgaliųjų padėtį bei galimybes darbo rinkoje traktuoja darbdaviai, darbuotojai ir patys neįgalieji. Tokių tyrimų stoka Lietuvoje neleidžia tiksliai įvertinti realios situacijos, bei neįgaliųjų galimybių kintančioje darbo rinkoje. Visa tai leido suformuluoti tyrimo problemą: asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybių vertinimas darbdavių, darbuotojų ir pačių neįgaliųjų požiūriu. Problemos suformulavimas leido iškelti tokią hipotezę: darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų netinkamas asmenų su fizine negalia darbo rinkos galimybių traktavimas, stipriai apsunkina asmenų su fizine negalia integraciją darbo rinkoje. Tyrimo problema ir hipotezės iškėlimas leido apibrėžti tyrimo objektą: asmenų su fizine negalia galimybių darbo rinkoje vertinimą darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų požiūriu. Iškeltai tyrimo hipotezei patikrinti buvo siekiama tikslo: išanalizuoti asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybes darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų požiūriu. Siekiant užsibrėžto tikslo darbe buvo keliami tokie tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti, kaip asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybes vertina I, II ir III-čios... [toliau žr. visą tekstą] / Even if possibility to work is treated as one of the main person’s right and regular prerequisite of life, however persons with disabilities still have hard experience in labour market. For that reason, it is very important to understand and compare how employers, employees and disabled people treat the facilities of people with physical disabilities in labour market, then we could make social and economic goodness not only for disabled, but for all social. The lack of research like this in Lithuania, do not let strictly value the real situation and facilities of disabled in variable labour market. All this let me to formulate the problem of this research: the evaluation of integration facilities of people with physical disabilities in labour market from employers, employees and disabled people attitude. This problem let me to moot this hypothesis: wrong treat of people with physical disabilities labour market’s facilities from employers, employees and disabled peoples, makes harder integration for people with physical disabilities in labour market. The problem or research and mooted hypothesis let me to describe the object of research: the facilities evaluation of employers, employees and disabled people. Because of need to examine for mooted hypothesis, it was fallowing for this purpose: to exam the facilities of people with physical disabilities in labour market from employers, employees and disabled people attitude. At fallowing for this study, it was posed these... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkų vystymosi problemos, identifikuotos vystymosi tendencijos ir numatomos perspektyvos. Darbe išanalizuoti teoriniai darbo rinkos formavimosi aspektai: samdomojo darbo istorinė raida, darbo jėgos pasiūla ir paklausa, darbo rinkos struktūros elementai, reguliavimas. Magistro darbe išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių rinkos, vertinant užimtumo rodiklius pagal lytis, pagal ūkio sritis, atlikta retrospektyvinė darbo rinkos rodiklių analizė, atlikta darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizė. Patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos rodikliai kinta tendencingai panašia kryptimi. / This Master’s work is analyzing Lithuanian and European Union labour market development problems, identifies the tendencies of development and predicts the perspectives. The paper analyzes the theoretical aspects of labour market formation: historical development of hiring labour, supply and demand of labour force, elements of labour market structure, control. The Master’s paper analyzes the markets of Lithuania and EU countries, considering the occupational indicators based on gender and areas of economy. The aim was to perform a retrospective analysis of labour market indicators, work salary and unemployment level, minimal salary and GDP increase inter-relation. The author’s formulated scientific investigation hypothesis is confirming that indicators of Lithuanian and European labour markets are changing accordingly in the same direction.

Darbe atlikta užimtumo vaidmens neįgaliųjų socialinės integracijos procese analizė ir neįgaliųjų integracijos į darbo rinką naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis galimybių analizė, apibūdintos pagrindinės neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo problemos, nurodoma ypatinga užimtumo kokybės reikšmė neįgaliesiems. Neįgaliųjų užimtumas susietas su šalies socialinių ir užimtumo kokybės modeliu. Darbo tikslas – išnagrinėjus neįgaliųjų užimtumo bei nuotolinio darbo būklę ir galimybes, sukurti Lietuvos neįgaliųjų nuotolinio darbo organizavimo modelį, pasiūlyti jo diegimo būdus, įvertinti neįgaliųjų užimtumo kokybę. Lietuvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo sistemos ekspertinė analizė atskleidė šios sistemos trūkumus bei leido nustatyti reikiamus pakeitimus, kurie sudarys sąlygas tobulinti šią sistemą ir kurti bendrą neįgaliųjų nuotolinio darbo sistemą. Autorės sukurtas neįgaliųjų nuotolinio darbo modelis tinka dabartinei neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo sistemai tobulinti. Sukurtas neįgaliųjų nuotolinio darbo modelis pritaikytas prie dabartinės neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos sąlygų. Tyrimas bei jo rezultatai bus naudingi tobulinant Lietuvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemą, taikant neįgaliųjų nuotolinio darbo organizavimo modelį. Darbe pateiktos neįgaliųjų nuotolinio darbo organizavimo praktinės rekomendacijos. Tyrimo rezultatai suteikė galimybę nustatyti veiksnius, nuo kurių priklauso neįgaliųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of disabled persons’ employment role in social integration process and analysis of opportunities of disabled persons integration in labour market using information and communication technologies were accomplished in work, the main problems of disabled persons professional rehabilitation and employment were described, the particular importance of employment quality for disabled persons was indicated. Disabled persons’ employment is connected with social and employment quality model of state. The purpose of research is analysing opportunities and condition of disabled persons’ employment and telework to create organisational model of disabled persons’ telework, to suggest opportunities of its implementation, to evaluate disabled persons’ employment quality. Experts’ analysis of present system of disabled persons’ professional rehabilitation and employment revealed the weak aspects of this system and let to establish required changes that will create conditions for improvement of this system and for creation of universal system of disabled persons’ telework. Created by author model of disabled persons’ telework is suitable for improvement of present system of disabled persons’ rehabilitation and employment. Created model of disabled persons’ telework was fitted to conditions of present system of disabled persons’ professional rehabilitation. Dissertational research and its results would be useful for improvement of Lithuanian system of disabled persons’ professional... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjama aukštojo mokslo teikiamų paslaugų kokybės problema. Iškeltas klausimas, kaip darbdaviai vertina darbuotojų įgytas aukštojo mokslo žinias, teikiamų aukštojo mokslo paslaugų kokybę Lietuvos universitetuose. Darbe išanalizuota ir susisteminta įvairių tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autorių publikuota medžiaga bei atlikti tyrimai, susiję su aukštojo mokslo institucijų teikiamų paslaugų kokybe bei studijų programų (vadybos/verslo administravimo) kokybe. Darbe išsamiai išanalizuota Lietuvos aukštojo mokslo poreikio esmė, studijų kokybės vertinimas Lietuvoje bei aukštojo mokslo kokybės ir pokyčių darbo rinkoje sąsajos. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė pasitvirtina, kadangi dauguma apklaustų organizacijų vadovų yra nepatenkinti Lietuvos aukštojo mokslo sistema bei jos teikiamų paslaugų kokybe Lietuvoje. / The Master‘s thesis concerns with the problem of quality of services rendered by higher educational institutions. It contains the question posed revealing both employers‘ viewpoint on knowledge acquired by employees while studying and quality of services provided at Lithuanian universities. The thesis presents the analysis and systematization of material published by various (both Lithuanian and foreign) authors, and tests /the research conducted, associated with the quality of services rendered by higher educational establishments and the quality of curricula (of management/business administration). It also reveals the detailed analysis of the core of need for higher education, the attitude towards the quality of studies in Lithuania and the relationship between the quality of higher education and changes in labour market. On the grounds of the research conducted the stated hypothesis has been proved, since the majority of the heads of organizations questioned are dissatisfied with Lithuanian higher educational system and the quality of services rendered by it in Lithuania.

Contemporary international migrations take place during an “information age”, and information and communications technologies (ICT) have revolutionized transnational immigrant social networks. Immigrants can now maintain transnational connections with their source communities with less cost but more frequency than ever before. E-mail, web cameras, instant messenger services and social networking websites can be used to send very detailed reports about living and working in destination countries to contacts in social networks that span the globe. Drawing upon findings from 54 semi-structured interviews with immigrants in Toronto and other locations in Southern Ontario, this study examines the impact ICTs have had on the transnational social networks of Filipino immigrants in Canada. In this work I employ Pierre Bourdieu’s theories of social fields and forms of capital as a theoretical framework to develop the concept of “digital” capital, a valuable resource that can be converted into multiple forms of capital within transnational social networks. I illustrate how immigrants use digital technologies, and in particular social networking websites, to increase the size and diversity of their social networks, and to disseminate information about life in Canada. I also highlight how processes of social distinction and reproduction influence the accuracy of transnational information flows. This PhD project fills important gaps in the geographic literature, a discipline where ICT have been a relatively understudied research topic to date. It also contributes to the migration studies and transnationalism literature. Many studies that investigate immigrant ICT use have overlooked the importance of geography, and do not consider how uneven power relations between migrant source and destination countries shape immigrants’ on-line transnational activities. This research also makes important theoretical contributions to labour market theory. Classical ideas related to labour shortage and recruitment, hierarchies in the labour market, and the mechanisms of segmentation in labour markets have traditionally been grounded in processes that take place almost entirely in the destination country. This work demonstrates why a global or transnational perspective must be adopted when considering the labour market experiences of immigrants. The findings from this study demonstrate how the economic integration of newcomers in destination countries clearly has transnational dimensions.

Bakalauro baigiamajame darbe teorinėje dalyje pateikiama darbo rinkos samprata ir funkcijos, analizuojama valstybės politika darbo rinkoje, išskiriamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rūšys ir tikslai, taip analizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumo įvertinimo ir apskaičiavimo galimybės. Praktinėje darbo dalyje atliekama aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kaštų ir pajamų dinamikos bei struktūros analizė, nustatomas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominis efektyvumas, analizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumo kitimo tendencijos bei atliekamas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atskirų pajamų ir kaštų komponentų įtakos ekonominiam priemonių efektyvumui vertinimas. / In the bachelor‘s thesis is examined the conception and function of labor market, analysis of public policy in the labor market, active labor market policies categories and objectives, active labour market policies efficiency evaluation and calculation. Practical part of Bachelor paper examines active labor market policies categories cost and revenue dynamics and structure, evaluates active labor market policies categories economic efficiency and it’s trends, analyzes active labor market policies categories revenue and cost components impact on active labour market policies efficiency.

Daugybė priežasčių turi įtakos gyventojų užimtumui bei verčia darbdavius ir darbuotojus taikytis prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų. Pastaruoju metu tai ypač aktualu valstybėms siekiant likviduoti pasaulinės ekonominės krizės padarinius. Švedijai, kaip vienai stipriausių ekonomikos požiūriu ES valstybių, taipogi nepavyko išvengti pasaulinės ekonominės krizės. Svarbu išsiaiškinti ar Švedijoje egzistuoja darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyra, padedanti užtikrinti didesnį asmenį užimtumą šalyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti Švedijos vykdomą darbo rinkos politiką ir situaciją darbo rinkoje, pateikiant galimus problemų sprendimus. Pateikiama darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo (flexicurity) samprata, komponentai, principai bei pavyzdžiu ES laikytinas Danijos „auksinio trikampio“ modelis. Nagrinėjamas darbuotojų mobilumas šalyje bei užimtumo apsauga. Aptariami įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai turintys įtakos darbuotojų mobilumui ir darbo santykių lankstumui bei jo reglamentavimas teisės aktuose. Darbe analizuojamos Švedijoje paplitusios lanksčios darbo organizavimo formos: terminuotos sutartys, laikinasis įdarbinimas, ne visas darbo laikas, darbas pagal iškvietimą, lankstus darbo grafiko organizavimas ir nuotolinis darbas. Nagrinėjama Švedijoje vykdoma mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo politika ir reikšmė užimtumui, taip pat socialinė apsaugos sistema, garantuojanti nedarbo draudimo išmokas, išeitines išmokas. ... [toliau žr. visą tekstą] / A number of factors influence employment and make employers and employees adapt to rapidly changing market conditions. This has recently been particularly pertinent to countries seeking to address the consequences of the world economic crisis. Sweden, which is one of the most powerful economic players in the EU, has also failed to avert the crisis. It is important to determine whether in Sweden there is flexicurity, which helps to ensure higher employment rates. The aim of the thesis is to analyse the Swedish labour market policy and the labour market situation and provide possible solutions to problems. The paper provides the concept, components and principles of flexicurity and the Danish “golden triangle” model, which is considered to be an example by the EU. The paper also examines the mobility of workers within the country and employment protection. Further, it discusses termination of employment contracts in respect of the notice period, which has influence over the mobility of workers and the flexibility of labour relations, and the regulation thereof. The thesis analyses flexible forms of work organisation prevalent in Sweden, i.e. fixed-term employment contracts, temporary employment, part-time employment, on-call work, flexible organization of working time and telework. Finally, the paper focuses on the Swedish lifelong learning policy and its significance to employment, as well as the social security scheme, which guarantees unemployment insurance benefits and... [to full text]