Materialinę atsakomybę už žalą aplinkai būtų galima apibrėžti kaip vieną iš teisinės atsakomybės rūšių, taikomą žalos aplinkai ar atskiriems gamtos komponentams atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys padarę žalos aplinkai, ar sukėlę tokios žalos grėsmę, turi ją atlyginti. Tuo tarpu materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą principai – tai yra suformuluotos teisės doktrinos ar teismų praktikos arba įtvirtintos atitinkamose teisės normose pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia materialinės atsakomybės už žalą aplinkai esmę. Principas “teršėjas moka” reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, t.y. visus ekonominius ir socialinius nuostolius, atsiradusius dėl teršimo bei išteklių naudojimo, privalo padengti patys teršėjai (vartotojai). Žalos prevencijos bei atsargumo principai nustato kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad žala neatsirastų. O atsakomybės tik esant kaltei principo esmė yra ta, kad atsakomybė yra taikoma tik už kaltą asmens veiką. Be to, kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai turi visiškai atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta. Ir paskutinis šiame darbe analizuojamas žalos šaltinio principas reiškia, kad žala aplinkai... [toliau žr. visą tekstą] / Pecuniary liability for damage to the environment could be described as one of the types of legal liability which is applied in case of harm to the environment and separate natural components, when natural and legal persons, having done damage to the environment or caused the danger of such damage, have to compensate it. Meanwhile, the principles of pecuniary liability for damage to the environment are stated legal doctrines or judicial practices or the main provisions fixed in some certain legal norms embodying the essence of pecuniary liability for damage to the environment. The principle “polluter pays” means that all the liability, including pecuniary liability, for pollution or damage inflicted when using natural resources devolves to polluters or consumers, i.e. all the economic and social losses, arising from pollution and use of resources, have to be reimbursed by polluters (consumers) themselves. The principles of prevention against damage and of carefulness establish everybody’s duty to behave carefully and take all necessary measures to prevent damage. The essence of the principle of liability only in case of guilt means that liability is applied only for person’s guilty activities. Moreover, in every case of pecuniary liability for damage to the environment the principle of full reimbursement of damage is applied, which means that a person having caused damage to the environment has to compensate losses fully, i.e. to return the environment into such a state as it... [to full text]

Darbuotojų materialinės atsakomybės tikslas dvejopas. Viena vertus, būtina užtikrinti darbdavio konstitucinių teisių į nuosavybę apsaugą, o esant jų pažeidimui garantuoti visų ar dalies nuostolių atlyginimą, kita vertus reikalinga apsaugoti ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Nepaisant to, kad darbuotojų materialinės atsakomybė sistemiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įstatyminis reglamentavimas nėra pakankamai išsamus, kad pateiktų kiekvieno praktikoje kylančio ginčo sprendimą, todėl ypatingai svarbi teismų, kaip teisę aiškinančio ir taikančio subjekto, praktikos analizė. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas – išnagrinėti darbuotojų materialinę atsakomybę ir atskleisti pagrindines problemas, kylančias darbuotojų materialinę atsakomybę reguliuojančias nuostatas taikant praktikoje. Magistro darbe pateikiamas kompleksiškas darbuotojų materialinės atsakomybės tyrimas: analizuojama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir galimi jos apibrėžimai, atskleidžiami šio poinstituto tikslai, išsamiai nagrinėjami atsakomybės taikymo pagrindai (bendrosios ir specialiosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos), žalos nustatymo kriterijai ir atlyginimo tvarka, taip pat pateikiama glausta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimus. Analizuojant aukščiau išvardintus darbuotojų materialinės atsakomybės aspektus pagrindinis dėmesys akcentuojamas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the employee’s material liability is dual. On the one part it is necessary to ensure protection of employer’s constitutional rights of ownership and in the case of its violation to guarantee full or partial indemnification of caused damage, on the other part it is very important to protect interests of an employee, as a weaker part of the employment contract. Despite the fact that material liability of employees systematically regulated by the Labor Code of the Republic of Lithuania, legal regulation is not sufficiently detailed to provide a decision for every dispute arising in practice, therefore, particularly important to analyse practice of the courts, as a subject entitled to the interpretation and application of law. The main objective of this master's work – to analyse employees material liability and to discover the main issues, arising when the rules regulating the employee‘s material liability are applied in practice. The masters work provides a complex employee‘s material liability study and analysis of: the concept of employee‘s material liability, its definitions and objectives, the application grounds (common and special conditions of material liability), criterions of determination of the amount of damage to be compensated, the order of recovery of damage caused by an employee, as well as provides the concise research of the company’s manager’s liability issues in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The research of the aspects of... [to full text]

Darbe apžvelgta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje sutinkama darbdavio materialinės atsakomybės samprata, šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, rūšys, didesnį dėmesį skiriant darbdavio materialinei atsakomybei, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta. Atkreipiamas dėmesys į darbdavio materialinės atsakomybės panašumus bei skirtumus su civiline atsakomybe. Taip pat pateikiamas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, kai žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, aiškinimas LAT praktikoje, jų taikymas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-2008 m. praktikoje. Atskleidžiami žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, atlyginimo ypatumai (kai darbuotojas apdraustas, neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu). Pateikiamos pastebėtos darbdavio materialinės atsakomybės taikymo problemos, galimi jų sprendimo būdai. / The Thesis reviews the concept of employer’s pecuniary liability as defined in the legal doctrine and case-law, the grounds for and types of such liability. The attention is drawn to the similarities and differences between employer’s pecuniary liability and civil liability. The Thesis presents interpretations of the conditions of employer‘s pecuniary liability for injury to the employee caused by mutilation or other bodily injury or for employee‘s death in the legal doctrine, rulings of the Supreme Court of Lithuania, as well as application of these conditions in the practice of the 2nd district court of Vilnius in 2005-2008. The author discloses specific features of compensation for the injury caused by mutilation or other bodily injury of the employee, or by his death (when the employee has or has not been insured with the social insurance against occupational accidents and occupational diseases). The Thesis specifies the observed theoretical and practical problems related to employer’s pecuniary liability and presents possible ways of solving them.

LIETUVOS IR LATVIJOS TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ MATERIALINĘ ATSAKOMYBĘ, LYGINAMOJI ANALIZĖ Šiame magistro darbe išsamiai atliekama Lietuvos ir Latvijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir Latvija yra artimos savo teisine sistema, aiškinantis kuo skiriasi ir kuo panašios minėtų valstybių įstatymų leidėjų pozicijos darbuotojų ir darbdavių žalos atlyginimo klausimais, šių dviejų valstybių teisės aktų analizė gali padėti atrasti geresnį tam tikro klausimo reglamentavimą. Darbuotojų materialinės atsakomybės instituto paskirtis yra kompensuoti darbdaviui atsiradusią žalą dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo, suderinant skirtingus šios atsakomybės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – interesus. Lyginamuoju metodu tiriamas minėto instituto reglamentavimas Lietuvos ir Latvijos Respublikose, jo atsiradimo prielaidos, ypatumai, taikymo sąlygos, analizuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys bei subjektų požymiai. Šiame darbe siekiama nustatyti darbuotojų materialinės atsakomybės reglamentavimo ir taikymo netikslumus ir problemas, nurodyti įstatymų leidėjo galimas klaidas bei pasiūlyti būdus, kaip pašalinti spragas ir patobulinti teisės aktus. / COMPARATIVE ANALYSIS OF LITHUANIA’S AND LATVIA’S LAW INSTRUMENTS WHICH REGULATE EMPLOYEE’S PECUNIARY LIABILITY The topic of this article is to make circumstantial and comparative analysis of Lithuania’s and Latvia’s law instruments which regulate employee’s pecuniary liability. It’s important that Lithuania’s and Latvia’s juridical system is close to each other. Taking this fact into account, it is easier to find similarities and differences in the legislation, which regulate pecuniary liability between employee and employer. The analysis of law instruments may help to find a better regulation in confusing situations. The purpose of employees’ pecuniary liability institute is to compensate damage to an employer, which was caused due to unlawful actions or breach of duty by an employee. According to this it is important to coordinate interests of employee and employer. The regulation of this institute was researched using a comparative method. It is also researched the origin of this institute, it’s singularity, the circumstances of it’s usage; the types of employee’s pecuniary liability and subject’s features are examined. It was aspired to identify problems in legislation and practical application of employee’s pecuniary liability issues, as well as to present proposals regarding corrections of legal deficiencies and improvement of legislation to the legislator in the present graduation work.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Kas liečia materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų tai naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį jų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material liability in the contract. In any case, the worker must respect the common rules of life and... [to full text]

Lietuvoje ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė yra pripažįstama savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, kurios vienas pagrindinių tikslų- apsaugoti darbuotojo turtinius interesus. Tačiau nepaisant tokio teisinio reguliavimo, nėra vieningai sutariama dėl ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės savarankiškumo. Darbe formuojama ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąvoka. Taipogi, yra pateikiamas ir aptariamas darbuotojų materialinės atsakomybės skirstymas į rūšis: ribotąją ir visišką, individualią ir grupinę. Ypatingas dėmesys skiriamas ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės sąlygų analizei ir palyginimui, kadangi šios teisinės atsakomybės yra panašios tiek savo turtiniu pobūdžiu, tiek tikslu- atlyginti padarytą žalą. Siekiama išgryninti šių atsakomybių kilimo sąlygų panašumus ir esminius skirtumus. Taipogi, darbe pateikiami Rusijos Federacijos, Vokietijos bei Prancūzijos šių teisinių santykių reguliavimo pavyzdžiai. Be to, aptariami žalos nustatymo ir atlyginimo klausimai išskiriant tiek ikiteisminę, tiek teisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Kaip vienas pagrindinių darbe naudotų šaltinių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri pateikia atsakymus į nemažą dalį probleminių klausimų. / The limited pecuniary liability of employees is concerned as an independent legal liability in Lithuania which one of the main purpose is to protect pecuniary interests of employees. Despite of this legal regulation there is no unanimous opinion if the limited pecuniary liability of employees is independent. In this master thesis the author deals with the concept of the limited pecuniary liability of employees. Also there is a categorisation of limited and full liability, individual and liability of group presented and discussed. Special attention is paid to the analysis and the comparision of conditions of the limited pecuniary liability of employees and the civil liability because these liabilities are similar of their pecuniary nature and the purpose to compensate the damages. The aim is to purify the similarities and differences of their conditions. As well as the exemples of legal regulation of these relations of The Russian Federation, Germany and France are given. Furthermore, the author gives the determination and compensation of damages and identifies the litigation before the court and in the court. As one of the most important sources used in the thesis is the jurisprudence of the Lithuania Supreme Court which provides most of the answers to the problems.

Magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant bylas dėl darbdavių materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, siekiant nustatyti kaip aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos sprendžiant bylas teisme, nagrinėjama su kokiomis teisės aktų taikymo problemomis susiduriama teismų praktikoje. Taip pat darbe nagrinėjami darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo teoriniai aspektai. Visų pirma, darbe siekiama apibrėžti materialinės atsakomybės vietą tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių, jos santykį su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (baudžiamąja, administracine, civiline, drausmine). Toliau darbe aptariamos būtinos darbdavių materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurios turi būti teismo nustatytos sprendžiant bylas dėl darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties. Darbe pateikiama išsami materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų analizė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis. Po to darbe nagrinėjami klausimai susiję su darbuotojui atlygintinos žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, dydžio nustatymu ir padarytos žalos atlyginimo tvarka. Tam tikslui analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse keliamos problemos dėl DK, seno ir naujo CK, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų... [toliau žr. visą tekstą] / The MA thesis analyzes the practice of Lithuania’s Supreme Court in deciding cases concerning employers’ pecuniary liability for the damage caused by mutilation or other health impairment, or the death of the employee, in order to find out how provisions of pecuniary rights are interpreted and applied during examination of cases in the court, as well as discusses what problems arise in application of legal acts in the practice of courts. The thesis also considers theoretical aspects of formation of employer’s pecuniary liability. Firstly, the thesis aims at defining the position of pecuniary liability among other kinds of legal liability (criminal, administrative, civil and disciplinary) and its relation with them. Secondly, pre-requisites for formation of employers’ pecuniary liability which have to be determined by the court while examining the cases concerning employer’s pecuniary liability for the damage caused due to mutilation or other health impairment or the death of the employee, are discussed. Furthermore, on the basis of decisions made by the Supreme Court of Lithuania, the thesis presents a detailed analysis of conditions determining the formation of pecuniary liability. In addition, issues related with determination of the amount of the damage to be paid to the employee for mutilation or other health impairment or the death of employee as well as the procedure for payment of damages are discussed in the thesis. For this purpose, problems concerning practical... [to full text]

SANTRAUKA Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę (angl. – Material Responsibility under Labour Law), esančiai savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, yra būdingi bendrieji ir specialieji teisinės atsakomybės bruožai. Šiame darbe yra apžvelgiamos teorinės materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir realizavimo būdai. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimtas naujas Darbo kodeksas ir visa eilė įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius ir materialinę atsakomybę. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, pagrindinis dėmesys skiriamas byloms nagrinėtoms paskutiniu laikotarpiu 2005m. – 2010m. Susistemintai pateikiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtas nutartis nustatant darbdavio materialinės atsakomybės ribas ir pareigas, atsakomybė už trečiųjų asmenų padarytą žalą darbuotojui, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už sveikatos sužalojimą, žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, neturtinės žalos atlyginimo problemoms. Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Material liability under labour law, representing a separate type of legal responsibility, includes common and special features of legal responsibility. The paper discusses theoretical conditions for material liability and methods to implement the same. After Lithuania regained independence, new Labour Code and a number of other laws, governing labour relations and material liability, was enacted. The new code provides for conditions for material liability, key principles on application of material liability, introduces a completely new remedy, i.e. indemnification of moral damage based on labour legal relations, as well as compensation of lost income. In analysis of case law of the Supreme Court of Lithuania, when examining cases on material liability for damage through maiming or other injury, or death of the injured party, the paper mainly deals with cases examined in 2005 – 2010. The paper further includes structured information on the rulings delivered by the Supreme Court of Lithuania in determining the limits of material liability on the part of employer, the duties of employer to indemnify the damage to the health of employee by third parties, liability of possessor of a potentially hazardous object for injury, compatibility of legislation in the field of indemnification of damage, and issues on indemnification of moral damage. The analysis of the case law of the Supreme Court of Lithuania in the case categories above is complemented by summary trends and... [to full text]

Darbuotojų materialinė atsakomybė pasižymi tam tikra specifika ir ypatumais, kurie lyginamosios analizės būdų ir atskleidžiami darbe. Tiek pagal Lietuvos darbo, tiek pagal Vokietijos civilinę teisę, darbuotojui atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą, tačiau tarp materialinės atsakomybės darbo teisėje ir turtinės atsakomybės civilinėje teisėje yra pakankamai esminių skirtumų, nulemtų dalyko specifika bei metodais, o taip pat jų paskirties ir vaidmens. Darbuotojų materialinės atsakomybės institutas Lietuvoje nuosekliai ir išsamiai reguliuojamas darbo teisės normomis, tačiau kai kurių jų praktinis taikymas vis dar kelia nemažai problemų. Atskirai darbe analizuojamos materialinės atsakomybės atsiradimo bendrosios ir specialiosios sąlygos, kurios lemia materialinę atsakomybę pagal Lietuvos darbo teisę bei padeda specializuoti būtent darbuotojo atsakomybę pagal Vokietijos civilinės teisės normas. Aptariamos darbuotojų atsakomybės rūšys nagrinėjamų valstybių teisės aktuose ir išskiriami visiškai skirtingi atsakomybės ribojimo būdai ir metodai. Analizuojami visiškos materialinės atsakomybės pagrindai pagal Lietuvos darbo teisę, kurie yra išimtis iš bendrosios ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės taisyklės. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra naujas darbo teisėje, todėl atskirai aptariami ir jos galimi padarymo būdai bei dydžio nustatymo specifika. Be abejo, daugiausia dėmesio skiriama darbuotojų atsakomybės ribojimo problemoms ir pateikiami galimi... [toliau žr. visą tekstą] / The material liability of employees is peculiar, so these peculiarities are object of this comparative analysis. According Lithuanian labour and German civil law the employee is materially liable for the damage, but between material liability under labour and civil law there are a lot of differences, determined by the methods, purposes and objects and intents of this regulation. The material liability of employees in Lithuania is systematical and properly regulated by labour law, but still is problematically to apply some rules of material liability of employees. Severally, in this work are analyzing the generals and selects conditions of material liability of employees. They determine the possibility to invoke the material liability in Lithuania and to specialize on the civil liability of employees in Germany. The work presents an analysis the types of workers liability on these countries legal regulation and points up wholly different methods on the limitation of material liability of employees. In the work are disputed the occasions of full material liability of workers in Lithuanian labour law, which are the exceptions from the basic principle on the limited material liability. The institute of non – pecuniary damage is new in Lithuanian labour law, therefore in this comparative analysis are notated the possible manners to invoke the non – pecuniary damage to employers, and the particularity of estimation for this damage compensation. Surely, the principally regard is... [to full text]

Darbe, pasitelkiant sisteminį analizės, lyginamąjį, lingvistinį, sisteminį teisės aiškinimo metodus, analizuojamos LAT nutartys (priimtos nuo 2003 m. iki dabar), siekiant atskleisti pagrindinius darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taikymo problemas, kylančias teismams taikant minėtą atsakomybę. Darbą sudaro trys dalys, kuriose remiantis LAT nutartimis siekiama atskleisti skirtingus darbdavio materialinės atsakomybės taikymo aspektus. Pirmojoje dalyje aptariama darbdavio materialinės atsakomybės samprata ir sąlygos, atsižvelgiant į LAT suformuluotas kiekvienos iš šių sąlygų aiškinimo taisykles. Antrojoje dalyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbdavio materialinę atsakomybę už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, LAT nutartis sisteminant pagal tai, kokį įstatymą teismas taikė ar turėjo taikyti. Trečiojoje dalyje gilinamasi į kompensacijų nukentėjusiems darbuotojams rūšis, mokėjimo tvarką, apžvelgiami atskiri atvejai, kai materialinės atsakomybės santykyje keičiasi skolininkas bei kai įsijungia savanoriškas draudimas, kiekvieną iš šių klausimų iliustruojant LAT nutartimis. Darbe buvo siekiama labiau praktiniu aspektu ištirti materialinės (darbdavio) atsakomybės instituto taikymą. / In the paper through the systematic analysis method, the comparative method, the linguistic method, the systematic method of interpretation of law the decisions of the Lithuanian Supreme Court (taken from 2003 to present) are being analyzed, to disclose the problems arising to courts in applying the responsibility for employer's liability for damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death. The work consists of three parts, in which on the basis of decisions of the Supreme Court of Lithuania the different aspects of the application of the employer's liability are intended to disclose. The first part discusses the concept and the conditions of employer‘s liability in the light of the rules of interpretation of theses conditions, formulated in the decisions of the Lithuanian Supreme Court. The second part covers the main legal acts, regulating employer‘s liability for material damage caused to the employee's disability or other damage to health or the victim's death, by systematizing the Lithuanian Supreme Court decisions according to the law the court had applied, or had to apply. The third part is following up the problems with the compensations for the injured workers, payment procedures, the individual cases when the debtor is changing and when the voluntary insurance is being involved in a material liability relation, illustrating each of these questions with the decisions of Lithuanian Supreme Court. The aim of the work was to... [to full text]