Darbuotojų materialinės atsakomybės normos darbo teisiniuose santykiuose turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę. Šiame darbe pateikti Kauno miesto apylinkės teismo 2000-2006 metais išnagrinėtų bylų dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę apibendrinimai. Darbe apibūdinama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata, darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys, analizuojamos 2000 – 2006 metais Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, pateikiama šių bylų statistika ir išsami analizė pagal sąlygas materialinei atsakomybei atsirasti, analizuojamos darbdavių, darbuotojų ir teismo, nagrinėjančio darbo ginčus dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę, daromos klaidos. Darbo pabaigoje pateiktose išvadose atskleidžiamos praktinės bylų nagrinėjime pastebėtos problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai. / The norms of the material liability of the employees in the legal relations of work have a significant theoretical and practical meaning. This work presents the summaries of the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability under labour law. The work describes the concept of the material liability of the employees, the sorts of the employees’ material liability, analyses the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability, presents the statistics of these cases and a thorough analysis on the basis of the conditions that cause material liability, analyses the mistakes done by the employers, employees and the court that examines the labour disputes regarding the employees’ material liability under labour law. In the end of the work there are presented the conclusions, which reveal the practical problems noticed in the investigation of cases, and there are presented the possible methods, how to solve them.

Historically the period of 1918-1940 is not long but very complicated and important period of education development in our country. The gymnasium system of those times was created in very complicated circumstances. The peculiarities of Lithuanian and national minority gymnasiums in the independent Lithuania are being analyzed in this work. Chronological limit is year 1918-1940. The purpose of this work is realized by the following tasks: • To reveal the developmental changes of Lithuanian and national minority gymnasiums in 1918-1940; • To analyze the results of education, pupils’ crop changes and the reasons for that; • To reveal the teaching programs in Lithuanian and national minority gymnasiums; • To analyze the gymnasium extracurricular activities, festivities celebrated in gymnasiums and commemorations; • To discuss the qualification of gymnasium teachers. After the First World War the revived Lithuania as a national state did not have a properly organized school system. That’s why school establishment was taken into consideration. The educated people of Lithuania were the first to start this work as they understood that establishing a national school is a very important condition for survival of a free state. Besides, the representatives of national minorities were also seeking to uphold their nationality and asked the Ministry of Education to allow them to establish their own gymnasiums. The local intellectuals, communities of educated people, public and catholic... [to full text]

Magistro darbe analizuojama suformuota LAT praktika sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties. Be to, atskleidžiamas LAT vaidmuo, siekiama pateikti teismuose kylančias problemas nagrinėjant tokias bylas, rasti jų sprendimo būdus. Visų pirma, darbe nagrinėjama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka, remiantis įstatymais ir teismo nutartimis pateikiamos nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos sąvokos, nagrinėjama profesinės ligos nustatymo problematika. Taip pat darbe aiškinama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties vieta tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių ir santykis su socialinės apsaugos teise. Toliau darbe aptariamos visos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos ir pateikiama išsami jų analizė pagal LAT priimtas nutartis. Galiausiai darbe yra nagrinėjama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka pagal Laikinąjį bei Draudimo įstatymus, taip pat pagal senąjį ir naująjį CK, DK. Tuo pačiu nagrinėjamos minėtų įstatymų taikymo problemos analizuojamos LAT praktikoje. / This paper analyses the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death. It also defines the role of the Supreme Court dealing with problems that arise in these cases and tries to find ways to solve them. The paper first examines the concept of material liability according to labour law, referring to legal acts and court decisions as well as the concepts of occupational accidents and diseases. Moreover, the problem of determining occupational diseases is also discussed. Furthermore, the paper explains the position of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death, its relation with other legal liabilities and social security law. The material liability according to the labour law conditions are explained, and a particular analysis referring to the Supreme Court decisions is given. Finally, the paper analyses the determination of the material extent of damage, the compensation limits and payment procedures according to the Interim law on compensation of damage due to occupational accidents and diseases, to the law on social insurance of occupational accidents and diseases, the previous and present Civil and Labour codes. Also, the paper presents the problems applying to the afore mentioned legal acts analysed in Supreme Court cases.

Teismui pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, asmens teisinė padėtis pasikeičia – nuteistasis įgyja specialųjų nuteistojo teisinį statusą. Nuteistojo teisinė padėtis – tai visuma subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų, kurias turi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistųjų teisės, laisvės bei pareigos skirstomos pagal bendrumo lygį į bendrąsias teises, laisves ir pareigas, kuriomis gali naudotis visi nuteistieji, ir į specialiąsias, kurios priklauso nuo teismo paskirtos bausmės rūšies. Visi nuteistieji turi teisę į medicinę bei teisinę pagalbas, teisę kreiptis į valstybes institucijas ir pareigūnus, teisę į informaciją bausmės vykdymo klausimais. Taip pat prie bendrųjų teisių dar priskiriamas ir dalyvavimas rinkimuose, visuotinėje apklausoje ar referendume. Lietuvos Respublikos įstatymai numato ir specialias teises, kuriomis gali naudotis nuteistieji, pvz., teisė pirkti įvairius reikmenis, teisę reikšti skundus, pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo ir atstatymo, teisę į trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigos ribų, teisę į pasimatymus, teisę sudaryti civilinius sandorius ir kt. Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinti visi draudimai ir apribojimai, galintys suvaržyti nuteistojo elgesį. Visi nuteistieji privalo laikytis pataisos įstaigos nustatytų vidaus taisyklių bei vykdyti paskirtus kitus įpareigojimus ar draudimus. Bausmę atliekantiems asmenims draudžiama organizuoti ir dalyvauti neteisėto pobūdžio renginiuose... [toliau žr. visą tekstą] / When the court finds a person guilty of making a criminal deed and passes the condemnation, the legal position of this person changes - a convicted person gains a special status of the convict. Legal position of a convicted person is comprehended as subjective rights, liberties and duties, which a convicted person has during the time devoted to fulfill his criminal penalty. On the basis of commonality level, these rights, liberties and duties are divided into common rights, liberties and duties, which are general to all convicted persons, and special ones, which depend on the sort of penalty, set by the court. All convicts have the right to medical and legal assistance, the right to apply to the State institutions and officers, the right to the information about prosecution of penalty, the right to participate in the ellections. Special rights are: the right to buy things to meet their basic needs, the right to short term trip out of the correctional institution, the right to arrange civil transactions, etc. All inmates must obey to inner rules of the corretional institution and perform other obligations, such as not to organize and not to participate in illegal arrangements, use alcoholic drinks and opiate materials and etc. During the time of criminal penalty, convicted people are fully State preservable. Due to their special needs, they are supplied with healthy and safe residential accommodation and furniture, food, clothes, bedding and other mandatorily things. Also... [to full text]

Įmonės vadovas yra neatsiejama įmonės organizacinės sistemos dalis, be kurios įmonė negalėtų įgyti teisių bei prisiimti pareigų. Tačiau ne tik buvimas juridinio asmens valdymo organu, bet ir jo darbuotoju, sukuria tam tikrą įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių kompleksiškumą. Šis kompleksiškumas pasireiškia tuo, kad iš vienos pusės įmonės vadovo, kaip juridinio asmens organo, santykiai su įmone yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o iš kitos – jam, kaip ir kiekvienam darbuotojui, privalomas darbo teisės normų laikymasis. Toks įmonės ir jos vadovų santykių reguliavimas dviejomis savarankiškomis teisės šakomis, neretai sukelia sunkumų nustatant, kuri teisės norma vienu ar kitu atveju turi būti taikoma. Siekiant geriau suvokti įmonės ir jos vadovų tarpusavio santykių pobūdį, šiame darbe yra nagrinėjami pagrindiniai aspektai vienaip ar kitaip susiję tiek su darbo teisės, tiek su civilinės teisės reguliavimo dalyku. Todėl analizė apima įmonės vadovo teisinio statuso prigimties bei raidos tendencijų vertinimą. Įmonės vadovo teisinio statuso specifika sąlygoja kiek kitokį šio subjekto darbo teisinių santykių reguliavimą nei paprastų darbuotojų. Bandant atskleisti šiuos skirtumus yra analizuojami darbo sutarties, sudaromos su įmonės vadovu, skirtumai nuo panašių civilinių sutarčių, šių darbo sutarčių sudarymas, rūšys, sąlygos. Be to, aptariami kitokie nei paprastų darbuotojų darbo santykių su įmonės vadovu pasibaigimo pagrindai bei šių santykių pasibaigimo procedūros... [toliau žr. visą tekstą] / Chief executive is an essential part of company’s organizational system and a company could not obtain rights and assume obligations without it. However, being not only a governing body of a legal entity, but also its employee, gives a rise for certain complexity of legal intercourse between the company and its chief executive. This complexity means that on one hand intercourse between company and its chief executive as a governing body are regulated by the civil law, while on the other hand the labor law rules are also applicable to him as to every other employee. Such dual regulation of relations between the company and its chief executive raises some difficulties when determining which legal norm has to be applied in certain circumstances. With the intention to comprehend the nature of intercourse between the company and its chief executive, this paper deals with major legal aspects one way or another related to regulatory subject of both labor and civil law. For this reason the analysis include the assessment of the nature and the development tendencies of legal status of company’s chief executive. The particularity of its legal status determines somewhat different regulatory regime applicable to a chief executive comparing to labor law applicable to ordinary employees. Aiming to display these differences the employment agreements with chief executive are analysed in comparance with similar civil contracts, as well as conclusion, types and conditions of such labor... [to full text]

Santrauka Lietuvoje darbdavio materialinės atsakomybės institutas detaliau buvo reglamentuotas, tik priėmus naująjį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, iki tol galiojusiame 1972 m. Darbo įstatymų kodekse buvo reglamentuota tik darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Tačiau tiek šio instituto naujumas, tiek mokslinės analizės, tiek teismų praktikos trūkumas bei nuolat vykusi darbdavio materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų kaita įtakojo tai, kad praktikoje yra susiduriama su tam tikromis šį institutą reglamentuojančių teisės aktų spragomis, taip pat išryškėja ir daugiau analizuojamo instituto problematinių aspektų. Darbe, analizuojant teorinę medžiagą, teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo praktiką, siekiama atskleisti darbdavio materialinės atsakomybės instituto problemas, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų sužalojimo, gyvybės atėmimo ar susirgimo profesinėmis ligomis atvejams, apžvelgiamos šio instituto taikymo teismų praktikoje ypatybės. Siekiant šio tikslo, darbo autorė pateikia teorines darbdavio materialinės atsakomybės problemas, analizuoja žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, taip pat darbdavio materialinę... [toliau žr. visą tekstą] / Summary General Conclusions of Cases Investigated in Kaunas City District Courts in 2000-2006 regarding Employees’ Material Liability for Damages Incurred by Employees as a Result of Injury, Health Alterations of any Kind or Death In Lithuania employer‘s material responsibility issue regulated in details was only after acceptance of a new labour code of Lithuanian Republic. In previous Labour law code acceptable till 1972 just employee and worker‘s material responsibility was regulated. In a new code conditions of material responsibility were assigned, main material responsibility application principles, a totally new defence manner of disturbed rights was introduced - of indigence damage, appearing from legal labour relationship, salary and also remuneration of intended income. But the same as the novelty of this code, as well as scientific analysis, the shortage of court practice and constant change of law acts regulating material responsibility influenced vacancy of the law acts regulating this issue, also analysing more problematic aspects of the issue appear. At work when analysing theoretical material, law acts, Lithuania Supreme Court and Kaunas town vicinity court practice, in pursuance to reveal issue‘s problems of employer‘s material responsibility, paying much attention to the cases of employee’s injuries, death or getting professional illnesses, the characteristics of this issue application in practice are looked through. Reaching the aim, the author of the paper... [to full text]

The subject of the study - the problems of establishing size and form of child‘s mainte-nance. A child‘s right to maintenance is inalienable natural right, so parents‘s duty to maintain their children must be regarded as very important one. The purpose of this study is to reveal ac-tual problems of implementation of a child‘s right to maintainance setting the right size and form of maintenance and securing the problems of such a rendering of maintenance through ana-lysing doctrine, rules of interpretation formed by courts and acts of law. Author analyses the re-gulation of legal relations of the child‘s maintenance in Republic of Lithuania, states of Europe-an Union and qualifies the problems arising in practice of courts. The first chapter analyses the concetion of the child, the importance of the child‘s right to maintenance. The second chapter analyses the establishment of size and form of child‘s main-tenance, the replacement of the size and form of maintenance: overlooks the systems of establis-hment of size, analyses the criterions determining the size and form of maintenence, rules of in-terpretation and application formed by courts and arising problems. The third chapter analyses the importance of implementation of public interest in the process of establishing the child‘s maintenance, the role of the state establishing the maintenance, the size of the maintenance which is provided by the state, order and conditions. The main conceptions of the study – maintenance... [to full text]

This scientific research has been made on the regulation of similar institute to material liability of the employees in the national law of five old European Union member states (Belgium, United Kingdom, France, Sweden and Germany), comparing it to the regulation of material liability of the employees in Lithuania. It is very important as this is one of first more detailed researches in Lithuania made on this issue. The similarities and the differences of the regulation are being pointed out through the analysis of the main questions of material liability of the employees such as conception, sources of law, applying conditions, limitation of the liability, and the cases when unlimited liability of the employees is being applied.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Šiame darbe analizuojamas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinis statusas. Siekiant apibrėžti, apie kokio teisės subjekto vadovą bus kalbama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skirtingų juridinių asmenų vadovų teisinis statusas skiriasi, darbe pateikiama juridinio asmens samprata, kilmė bei klasifikacija. Nagrinėjama privačių ir viešųjų juridinių asmenų vadovų teisinio statuso raida, lyginant, kaip keitėsi ir koks šiuo metu yra įstatymų leidėjo bei teismų praktikos požiūris į juridinių asmenų vadovus. Detaliau analizuota dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių privačių juridinių asmenų – akcinių bendrovių – bei viešųjų juridinių asmenų – viešųjų įstaigų vadovų teisnio statuso raida. Vienas iš vadovo teisinio statuso elementų, jo teisės ir pareigos, lyginamos su paprasto darbuotojo teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis Darbo kodekse. Aprašoma juridinio asmens vadovo teisės, pareigos, garantijos darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo metu. Analizuojant teisės aktus bei teismų praktiką, nagrinėjama akcinės bendrovės vadovui taikytina atsakomybė, siekiant nustatyti, kuriais atvejais jam taikoma civilinė t. y. visiška, o kada ribota materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, taip pat kokios yra vadovo atsakomybės ribos. Juridinio asmens vadovo atsakomybė lyginama su darbuotojui taikoma atsakomybe. Trumpai aptariama drausminė, administracinė bei baudžiamoji vadovo atsakomybė bei viešųjų juridinių asmenų vadovų etinės atsakomybės problema. / Juridical Status of the Manager of Enterprise, Institution or Organization is analyzed in the Thesis. Aiming to define the Manager of which Legal Person will be discussed also based on the situation that juridical status of a Managers of different Juridical Persons differ, the conception, origin and classification of Juridical Persons is given in the Thesis. Development of juridical status of private and public Juridical Persons is analyzed while comparing the development and current status of the Mangers of Juridical Persons from the point of view of legislative establishments and juridical opinion. The development of juridical status of Managers of most common Private Juridical Persons – Joint Stock Companies and Public Juridical Persons – Public Entities was analyzed more precisely. One of the elements of juridical status of a Manager – his rights and obligations are compared to the rights and obligations of common employee as foreseen in the Labor Code. The rights, obligations, functions, guarantees of a Manager of Juridical Person at the moment the Labor Contract is signed, executed, and terminated are described. Based on the analysis of legislation of juridical practice the responsibility employed to the Manager of Joined Stock Company aiming to determine in which cases civil liability i.e. total responsibilities and in which cases limited material liability based on the Labor Legislation is to be employed is analyzed as well as the limits of liability of a Manager. The... [to full text]