Siekimas užtikrinti geresnį mokinių mokymąsi tapo pagrindiniu Lietuvos švietimo sistemos iššukiu. Mokėjimo mokytis kompetencija apima mokymosi kaip vertingo ir visą gyvenimą trunkančio proceso sampratą, mokėjimą kelti ir įgyvendinti mokymosi tikslus bei būti atsakingu už savo mokymosi rezultatus. Vis dažniau yra vartojama kompetencijos samprata švietimo kontekste, pateikiamos įvairios šios sąvokos interpretacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Tyrimo tikslas: Atskleisti mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo vadybinus aspektus pagrindinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1.Atlikti mokslinės literatūros analizę apie mokėjimo mokytis kompetenciją, išryškinant konstruktyvistinį jos pobūdį. 2. Atskleisti mokytojų požiūrį į metodologines ir metodines mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo prielaidas.3.Ištirti mokyklos vadovų požiūrį į planavimo vaidmenį ugdant mokinių mokėjimo mokytis kompetencijas. 4.Atskleisti mokytojų ir mokyklos vadovų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą . Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė; Ankėtinė mokytojų ir vadovų apklausa; Interviu su mokyklos vadovu; Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimo imtis. 162 respondentai: 60 vadovų ir 102 Vilniaus miesto pagrindinių mokyklų mokytojai. Išvados: 1.Teorinės mokslinės literatūros įžvalgos parodė, kad šiuolaikinėje didaktikoje, vis labiau įsigalint konstruktivystinei paradigmai, keičiasi požiūris į... [toliau žr. visą tekstą] / Striving for better learning for all pupils and doing it in the most effective and efficient way has become a priority for Lithuania’s educational system. The learning to learn competence is considered to be the most important and valuable concept in today‘s education. The present school headmaster, managers and all the teachers are facing high demands in today‘s education for they are responsible for the crucial aspects improving students’ competence of learning abilities to learn i. e planning, organizing, staffing, leading, and controlling the whole domain. The Aim: To investigate the managerial aspects of learning to learn competence at secondary school. Objectives: 1. To analyze the learning to learn competence in scientific literature, highlightning its constructivist features .2. To investigate teachers' methodical and methodological attitudes to the development of learning to learn competence 3. To investigate the school principals‘ attitude to planning as one of the aspects to develop students‘ learning to learn competence. 4. To reveal teachers‘ and school principals‘ approach to learning to learn competence educational assumptions. Methods used: The analysis of science literature and the survey of standard acts; questionnairing teachers and school principals‘ , statistic analysis of empiric data. Sampling:162 respondents (102 teachers and 60 school principals) from schools in Vilnius... [to full text]

Per pastaruosius metus Lietuvos švietime inicijuoti ženklūs pokyčiai„ Lietuvos pradinio ir pagrindinio ugdymo programose keliamas tikslas plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą “(Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, Žin., 2008., Nr. 99-3848). Mokytojo ir mokinio vaidmuo turi keistis, norint pereiti prie gilaus į kompetencijas orientuoto mokymosi tenka keisti mokinio ir mokytojo vaidmenis bei sąveiką pamokoje. Mokiniai turi mokėti mokytis patys: kelti klausimus ir problemas, tyrinėti, ieškoti informacijos, priimti sprendimus, įtvirtinti savo žinias. Mokytojas nukreipia ir stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkretų, individualizuotą grįžtamąjį ryšį apie sėkmę ir spragas, padeda tiems, kuriems jo pagalba būtinai reikalinga, moko mokinius vertinti ir įsivertinti procesą ir jo rezultatus, kelti tolesnio mokymosi tikslus. Remdamasis turima informacija apie mokinių mokymąsi ir pasiekimus, mokytojas planuoja ir pritaiko ugdymo turinį (Gudynas ir kt., 2010). Temos aktualumas. Nuo 2008 metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinamos atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos (patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433). Viena svarbiausių ugdymo turinio kaitos krypčių įgyvendinant Bendrąsias programas – dėmesys bendrųjų kompetencijų... [toliau žr. visą tekstą] / Learning to learn competence lays the foundation of developing other competencies therefore it is very important to analyse and recognize the competence of learning to learn in the lesson of physical education. The aim of the lesson of physical education – to make sure students have proper conditions for the development of their physical, emotional and social activities, for the social integrity and strengthening physical health by increasing the choice of physical education and hence strengthening inner motivation of physical activity (General programmes of secondary education, 2011). In order to ensure the quality of general competencies and social skills, to lead meaningful personal, successful and full-fledged social and professional life in a dynamic world, a person has to be able to change, to be ready to take on new activities, to be able to work with information which is constantly increasing. The objective of the paper - the development of the competence of lifelong learning skills for 5th or 8th formers during the lesson of physical education. Aim of the paper –to disclose the competence of life-long learning skills for the students of 5th or 8th form during the lesson of physical education. Tasks of the paper: 1. To describe the development of the competence of life-long learning skills in physical education lessons. 2. To evaluate the competence of life-long learning skills of 5th or 8th form students in physical education lessons. Results: After having... [to full text]

Šio darbo tikslas yra atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Kad pasiekti šių tikslų buvo iškelti šie uždaviniai: 1) susipažinti su psichologine ir pedagogine literatūra, susijusia su nagrinėjama tema, bei su naujausiais švietimo dokumentais Lietuvoje ir pasaulyje, 2) naudojantis gautais gamtos mokslų mokytojų anketinė apklausos duomenimis, atlikti išsamią duomenų analizę, apibendrinti rezultatus ir padaryti išvadas. Tam, kad įgyvendinti šiuos uždavinius, buvo taikomi šie metodai: 1) teoriniai: psichologinės, pedagoginės literatūros, Europos švietimo dokumentų studijavimas, leidžiantis teoriškai pagrįsti tiriamą problemą, 2) empiriniai: tikslingai sudarytų ir mokytojų atsakytų anketų analizė. Tyrimo metu naudojamasi 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų gamtos mokslų mokytojų anketomis ir duomenų baze. Siekiant ištirti kokios žinios, gebėjimai bei nuostatos atsiskleidžia gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos srityje, buvo detaliau analizuota tik šios srities mokytojų anketų atsakymai. Viso gamtos mokslų mokytojo anketą pildė 410 pedagogų. Remiantis mokėjimo mokytis kompetencijos apibūdinimu galima teigti, jog, tyrinėjant 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu naudotomis mokytojų anketomis ir juose pateiktais atsakymais, iš dalies pavyko atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Nors gamtos mokslų pamokos neturi būti atsiejamos nuo praktikos, nemažai mokytojų naudojasi tradiciniais... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences. In order to achieve these goals, the following tasks were raised: 1) to analyze the psychological and pedagogical literature related to the investigated topic and to the latest educational documents in Lithuania and in the world, 2) to carry out a detailed data analysis by using the questionnaire of teachers of natural sciences, to summarize results and to make conclusions. In order to implement these tasks, the following methods were applied: 1) theoretical: analysis of psychological, pedagogical literature, European educational documents enabling the theoretical substantiation of the analyzed problem, 2) empiric: analysis of purposefully prepared questionnaires answered by teachers. During the research, the questionnaires about the research of national achievements of students given for teachers of natural sciences in 2007, and the database were used during the analysis. In order to analyze what knowledge, abilities and attitudes demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences, only the answers of teachers of this field were analyzed in detail. In total, the questionnaires for teachers of natural sciences were completed by 410 pedagogues. Following the definition of competence of learning abilities one can state that as a result of the questionnaires for teachers distributed during the national research of student's achievements... [to full text]

Kiekvieną dieną žmonės ir ypatingai pradinių klasių mokiniai susiduria su tobulėjančiomis technologijomis (internetu, televizija, kompiuteriniais žaidimais) ir dideliais įvairios informacijos srautais. Reikia sugebėti nepasiklysti tarp jų ir atsirinkti tai, kas svarbu bei reikalinga. Todėl daug dėmesio reikia skirti jau pradinėse klasėse, kad padėtume mokiniams susivokti, kokia pateikiama informacija jiems yra naudinga, o kokia ne. Taigi šiuos gebėjimus reikia ugdyti ir ugdytis jau pradinėse klasėse. Vaikai į mokyklą ateina norėdami įgyti kuo daugiau svarbios ir naudingos informacijos. Todėl pradinių klasių mokytojas turi puoselėti ir stiprinti vaikų norą įgyti naujų žinių ir gebėjimą jomis tinkamai naudotis. Jis turi juos išmokyti naudotis vadovėliais, kad bet kada juose sugebėtų susirasti reikiamą informaciją. Todėl svarbus pedagogų darbas išmokyti vaikus skaityti ne tik grožinius, bet ir negrožinius tekstus. Mokytojas turi nuo pirmos klasės padėti pradinių klasių mokiniui išmokti ieškoti ir susirasti informaciją ne tik internete, bet ir vadovėliuose, kurie yra vieni iš pagrindinių pagalbininkų mokymosi metais. Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių gebėjimus naudotis vadovėliu kaip informacijos šaltiniu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibendrinti informacijos šaltinio sampratą; 2. Aptarti psichologinius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus; 3. Apžvelgti pedagoginius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus: • Apibūdinti skaitytojo ugdymą mokėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / Every day people and especially pupils from the elementary school confront modern technologies (internet, television, computer games) and big sources of various information. It is very important to choose what is important and necessary. For this reason we should pay a very big attention for elementary school, in order to help pupil understand which given information is necessary and which is not. For this reason these abilities should be already developed in elementary school. Children come to school willing to get a lot of necessary and useful information. For this reason a teacher of elementary school has to cherish and strengthen children wish to get new knowledge and abilities to use them properly. He has to teach them how to use coursebooks, in order children could find necessary information. Thus teachers has to teach children to read not only fiction, but also nonfiction. Since the first grade the teacher has to teach children how to look for and find the necessary information not only in the internet, but also in the coursebooks that are one of the main helpers during learning. The purpose of the research – to explore the abilities of elementary school pupils in using a coursebook as a source of information. The tasks of the research: 1. Generalize the concept of a source of information; 2. Discuss psychological education aspects of a reader in elementary school; 3. Overlook pedagogical education aspects of a reader in elementary school: • Describe reader‘s... [to full text]

Šiandienos pedagogui keliamas labai svarbus uždavinys - sukurti tokį mokymosi procesą, kuris skatintų moksleivių mokymąsi. Europos Sąjungos dokumentuose akcentuojamos perėjimo į mokymąsi visą gyvenimą galimybes laiduojančios kompetencijos, svarbiausia pripažįstama - mokėjimo mokytis kompetencija. Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog besimokantieji mokymosi mokytis kompetencijos stokoja. Darbo tikslas: Ištirti Utenos vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimo veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti mokėjimo mokytis kompetencijos vietą profesinių kompetencijų struktūroje. 2. Atskleisti pagrindinius subjektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos kaitos veiksnius. 3. Ištirti objektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius ugdymo sistemoje. 4. Ištirti mokinių požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. 5. Atskleisti mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir norminių aktų apžvalgos analizė; Anketinė vyresniųjų klasių mokinių ir pedagogų apklausa; Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimo imtis. 204 respondentai: 54 pedagogai ir 150 vyresniųjų ( X – XII ) klasių mokinių iš trijų Utenos miesto gimnazijų. Pagrindinės išvados ir tyrimo rezultatai: 1. Profesinė kompetencija – mokėjimas mokytis priklauso kognityvinių kompetencijų grupei, kurios pagrindiniai aspektai yra savo paties mokymosi proceso organizavimas ir jo valdymas, grindžiamas žiniomis, įgūdžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays a teacher faces an extremely important task to develop such learning process which should encourage the students to learn. The EU education documents emphasizes competences ensuring the possibilities for life long learning, the ability to learn is admitted to be the most important one. Recent researches show learners’ lack of competence to learn, therefore, the work analyses basic factors improving students’ competence of learning abilities to learn. The Aim: To investigate factors improving senior students’ competence of learning abilities to learn in Utena town. Objectives: 1. To define the place of competence of students’ learning abilities to learn in the structure of professional competences. 2. To reveal basic subjective factors influencing the changes in the competence of learning abilities to learn. 3. To investigate objective factors influencing the competence of learning abilities to learn in the education system. 4. To investigate students’ attitude towards the factors of competence of learning abilities to learn. Methods used: The analysis of science literature and the survey of standard acts; questionnairing teachers and senior students; statistics analysis of empiric data. Sampling. 204 respondents (54 teachers and 150 (X – XII forms) students) from three gymnasium schools in Utena town. Main results and conclusions: 1. Professional competence, the ability to learn, belongs to the group of cognitive competences whose main aspects are organization and... [to full text]

Darbo tema – mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas ir vertinimas. Darbe nagrinėjama šiuolaikinio ugdymo proceso samprata, mokėjimo mokytis kompetencijos samprata ir struktūra, apžvelgiami mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankiai. Darbo tikslas – išnagrinėti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą pedagogų ir mokinių požiūriu. Uždaviniai: 1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo proceso sampratą. 2. Atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. 3. Apžvelgti mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankius. 4. Ištirti mokinių ir mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas Empiriniai: pusiau struktūruotas interviu. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Vilniaus X gimnazijos 7 mokytojos ir 12 mokinių 5 – 6 ir 9 – 12kl. Tiriamieji pasirinkti atsižvelgiant į jų sutikimą dalyvauti tyrime. Empiriniai tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad mokėjimo mokytis kompetenciją mokytojai apibrėžia vienpusiškai kaip informacijos radimą, atrinkimą bei pritaikymą. Nors mokytojai mokėjimo mokytis kompetenciją ugdo ir vertina įvairiais metodais, praktinėmis užduotimis, tačiau iš tyrimo rezultatų matyti, kad dar neįsitvirtina mokėjimo mokytis kompetencija ir mokytojai dažnu atveju linkę dominuoti pamokoje. Mokėjimo mokytis kompetencijos prasmę informantės suvokia per mokymosi visą gyvenimą koncepciją bei asmenybės ugdymą. Mokiniai kelia... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific thesis – learning to learn competence development and assessment. In this work analyze modern educational process, learning to learn competence conception and structure, gives an overview of learning to learn competence assessment tools. The aim of this work – analyze learning to learn competence development and assessment of teachers and student point of view. Tasks: 1. Submit a modern concept of the educational process. 2. Reveal learning to learn competence definition and structure. 3. Overview of learning ti learn competence assessment tools. 4. Investigate the students and teachers attitudes to learning to learn competence development and assessment. Research methods: Theoretical methods: scientific literature analysis, generalization Empirical methods: semi – structured interview. Participants. In the research participated seven teachers and twelve students 5-6 and 9 – 12 classes from Vilnius X gymnasium. Participants selected according to their agreements to participate in the research. Empirical reserch results. Research results revealed that learning to learn competence teachers as defined by one-sided information discovery, selection and adaptation. Although teachers the learning to learn competence and develop and assess of various methods, practical tasks, but research shows that it is not popular at school and teachers often dominate in the lesson. Informants understand the meaning of learning to learn competence through lifelong learning concept and... [to full text]