Muzikinio ugdymo kokybės tobulinimo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje Muzikos dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Muzikos mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą asmenybę, gebančią prasmingai tenkinti savo kultūrinius poreikius. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti muzikinio ugdymo kokybės tobulinimo prielaidas bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę bei metodinę literatūrą nagrinėjamos temos aspektu; 2. Atskleisti mokinių požiūrį į muzikos pamoką; 3. Atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į muzikinio ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokykloje; 4. Pagrįsti, kad tobulinant muzikinio ugdymo procesą, formuosime teigiamą klasių mokinių požiūrį į muzikos mokymąsi. Tyrimo metodai: mokslinės metodinės literatūros analizė; Q tipo duomenų rinkimas (anketinė apklausa); lyginamoji analize; kokybinė ir statistinė duomenų analizė; eksperimentas. Anketos parengtos dviem respondentų grupėms: 7 - 8 klasių mokiniams (260 mokinių) ir muzikos mokytojams (50). Iš atliktų tyrimų sužinojome, kad apklausus 7 – 8 klasių mokinius paaiškėjo, kad jų nuomonė į muzikos pamoką yra pakitusi, lyginant su 2006 – 2007 m. m. atliktu tyrimu. Pakartotinai mokinių požiūrio į muzikos pamokas diagnostika rodo, kad mokiniai vis palankiau vertina muzikos pamoką (teigiamai vertinančių muzikos pamoką, procentas išaugo nuo 28% iki 48% . Atlikus literatūros analizę bei empirinį tyrimą įrodyta... [toliau žr. visą tekstą] / Music teaching is a part of a person‘s education in comprehensive school. The aim of music teaching is to educate a creative, active, emotional personality, who is eager to achieve an aesthetical and cultural experience, and who can meet one’s cultural demands The aim of the research – to find out what are quality development assumptions of musical education in comprehensive school. Goals of the research: 1. To analyze a scientific and methodical literature of the topic; 2. To reveal children’ attitude towards music lesson; 3. To reveal music teacher’s attitude towards musical education process in comprehensive school; 4. To reason that a positive children’ attitude towards music teaching will be formed by improving on musical education process. The methods of the research: analysis of scientific and methodical literature; data gathering of Q type (questionnaire poll); comparative analysis; qualitative and statistical data analysis; experiment. Questionnaires are made for two groups of respondents: 7 – 8 form children (260 children) and music teachers (50). After the research we learn that, in comparison with the research which was made in 2006 – 2007, 7 – 8 form children’ opinion of music lesson is varied. According to diagnostics of children’ attitude towards music lessons, children increasingly appreciate music lesson (positive evaluation of a music lesson increased from 28% to 48%). After the literature analysis and empirical research, it is proved that forming a positive... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso efektyvinimo, panaudojant muzikinį žaidimą, galimybes. Objektas – muzikinių žaidimų panaudojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo ypatumus Lietuvoje, atskleisti muzikinio ugdymo ypatumus darželyje ir šeimoje, išsiaiškinti žaidimų reikšmę vaikų muzikiniame ugdyme, literatūros analizės pagrindu parengti tyrimo instrumentą, leidžiantį nustatyti pedagogų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrį į muzikinių žaidimų panaudojimą ugdymo procese. / Purpose of finishing work – to find out preschool age children education effective of process include musician games opportunities. The object – musician game use of preschool age children in the process of education. For work purpose reach was asking for these objects: to make analyze preschool education particularity in Lithuania, - to make analyze the conception of musician particularity disclose musician education particularity in kindergarten and families, and find out the value of games in children education of music, the analyze of literature. make test instrument who could diagnose teachers and parents of preschool age children opinion about musician games uses effective in education process. To make analyze of literature and done of questionnaire in the kindergarten of.

Dažnai ieškoti bendraminčių ir burtis į muzikinį kolektyvą skatina nuogirdos apie ypatingus, visiškai kitokius muzikuojančių žmonių santykius. Todėl šiame tyrime siekta sužinoti, kokie yra sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikinio ugdymo ypatumai grupėje „Spalvų orkestro” atveju. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikavimo kolektyve ypatumus. Uždaviniai - teoriškai pagrįsti sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikinio ugdymo grupėje prielaidas, ištirti sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikinio ugdymo „Spalvų orkestre“ ypatumus ir išsiaiškinti sutrikusio intelekto suaugusiųjų tėvų/globėjų požiūrį į kolektyvinį muzikavimą. Tyrimas buvo atliktas Vilniaus „Spalvų orkestre“, kuriame groja sutrikusio intelekto suaugusieji. Tyrimo metu buvo apklausti „Spalvų orkestro“ vadovai, orkestro narių tėvai ir patys orkestro nariai. Taikyti stebėjimo, interviu ir anketinės apklausos raštu metodai. Tyrimo metu išaiškėjo, jog Lietuvoje skatinamas mokymasis visą gyvenimą, ypač svarbus negalią turintiems suaugusiems. „Spalvų orkestro“ lankymas padeda sutrikusio intelekto suaugusiems integruotis į visuomenę, skatina neįgaliųjų iniciatyvą, formuoja jų socialinius įgūdžius. Pastebėta, kad lankant „Spalvų orkestro“ repeticijas, orkestro nariai išmoksta groti muzikos instrumentu, pažinti natas, lavina dainavimo, grojimo, ritmo pojūčio įgūdžius, klausą, mokosi išreikšti emocijas pagal muzikinį kūrinį, susipažįsta su muzikiniais terminais ir juos naudoja muzikuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Often find partners in musical ensemble encourages rumor about a special, completely different musicians human relations. Therefore, this study aimed to find out what is mentally retarded adult music education characteristics of "Color Orchestra“ case study. The aim - analyze music collective features of mentally retarded adults. Tasks - theoretically justify music education of mentally retarded adult group assumptions, explore the music education features of mentally retarded adult in "Color Orchestra“ and find out the approach of parents/ guardians about „Color Orchestra“ features. The study was carried out in Vilnius „Color Orchestra“, which plays mentally retarded adults. The study has been questioned "Color Orchestra" leaders, members of the orchestra parents and band members. Apply observation, interviews and a written questionnaire methods. The study revealed that Lithuania promote lifelong learning, critical disability in adults. "Color Orchestra“ visits to help adults with intellectual disabilities to integrate into society, promotes disability initiative forms, their social skills. It is noted that while visiting "Color Orchestra“ rehearsals, orchestra members learn to play a musical instrument, read music, develop singing, playing, sense of rhythm skills, hearing, learn to express emotions by musical composition, familiar with musical terms and use them while playing. Mentally retarded adults make friends, gain more skills to communicate in a group, to manage... [to full text]

Darbe analizuojami neformalaus muzikinio ugdymo ypatumai paauglių motyvacinių interesų kontekste. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančius paauglių, besimokančių muzikos (meno) mokykloje, motyvacinius interesus. Tikslui pasiekti iškelti uždavinai: išanalizuoti mokslinę literatūrą apie neformalųjį muzikinį ugdymą; aptarti paauglių psichofizin÷s raidos ypatumus; išryškinti veiksnius, reikšmingus paauglių neformalaus muzikinio ugdymo motyvacijai skatinti, parengti tyrimo instrumentą, leidžiantį įvertinti paauglių neformalaus muzikinio ugdymo motyvacinius interesus. / The analysis of informal musical education peculiarity of teenagers‘ in the context of motivating interests is presented in a final work. The aim of the work is to set the factors that make influence on teenagers, who learn at music (art) shool, motivating interests. To achieve the aim of the work the following was done: analysis of science literature about informal musical education; highlighihted the features that are important in stimulation of teenagers‘ informal musical education motivation; discussed the peculiarity of teenagers’ psycho-physical development; prepared the instrument of research, that allowed to evaluate the motivating interests of teenagers’ musical education.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra atskleisti kiekvieno vaiko asmenybę, išugdyti savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį mokinį. Šio magistro darbo autorė, ugdydama ikimokyklinukus muzikine veikla, pastebėjo didelius pokyčius ne tik muzikiniuose vaikų gebėjimuose. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad muzikinis ugdymas, integruotas į priešmokyklinį ugdymo procesą, gali turėti svarios įtakos vaiko socializacijai, emocinei raidai, skatina intelekto vystimąsi, formuoja kūrybišką asmenybę. Siekiant patvirtinti šią hipotezę, buvo suformuluotas šio darbo tyrimo tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo galimybes muzikine veikla. Magistro darbe numatyti šie uždaviniai: aptarti ikimokyklinio/priešmokyklinio muzikinio ugdymo bruožus; išanalizuoti priešmokyklinio amžiaus vaikų psichosocialinės raidos ypatumus; išstudijuoti emocinių bei kognityvinių gebėjimų sampratą edukologiniu požiūriu; ištirti muzikos integravimo galimybes į bendrą ugdomąją veiklą. Išanalizavus filosofinę, psichologinę ir pedagoginę literatūrą, išsigrynino problemos aktualumas. Atlikus žvalgomąjį tyrimą išaiškėjo, kad tik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (ugdytinių tėvų) pasitelkia neformalųjį muzikinį ugdymą, kaip priemonę priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymui, nors visi jie pageidauja savo vaikams papildomos muzikinės veiklos. Atlikus trianguliacinę duomenų analizę... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of pre-school fostering is to disclose personality of every child, to develop a pupil who has confidence in himself and his abilities; as well as has a strong motivation for knowledge. By developing pre-school children with the help of music activity the author of this master’s thesis noticed great changes not only in musical abilities of children. A hypothesis raised in the master’s thesis that music education integrated into preschool fostering process may have a significant impact on the child’s socialization, emotional development, fosters the development of intellect, forms a creative personality. Seeking to confirm this hypothesis, a goal of this research paper was formulated – to disclose the possibilities of developing emotional and cognitive abilities of pre-school children with music activity. The following objectives were set for in the master’s thesis: to discuss the features of pre-school/pre-primary music education features; to analyze the peculiarities of pre-school children’s psychological -social development; to study the conception of emotional and cognitive abilities in educational respect; to explore the possibilities of music integration into general educational activity. After analyzing philosophical, psychological and pedagogical literature, relevance of the issue became evident. A prospecting study revealed that only half of the respondents who participated in the survey (parents of pupils) resort to non-formal music... [to full text]

Usually the pedagogues use the traditional methods of teaching in their piano lessons to their pupils. Even the personal development already became one of important goal of the education in this century. But there still have big numbers of teacher whom separated the piano teaching with the personal education, because the main aims of the traditional methods of the teaching program tasks, encouraging pupils to do well in the concerts or getting good evaluations during the exams. Their pities because of this reason that the piano teacher has just simply forget or just they have no time for the personality develop of the pupil. The piano lesson is the individual lesson; each pupil is individual, with different personal ability, personal thinking, and personal problems . . . Indeed piano lesson is one of the tools of personal development. During the piano lesson teacher‘s method not only limited on teach music, play and so on, but also together can help the pupil discover self, training self and develop self temperament or get strong character. The teacher’s method should base on the personal development; this is the long process and hard task for the piano teacher. If teacher work on the personal development, the first is that teacher has to know good about the pupil’s personality. In the other words, the teacher must be a friend with the pupil, and get the trust from the pupil, in this case we should say teacher has to know about the psychology of the pupils, this is very... [to full text]

Darbe analizuojamas paauglių socialinių poreikių įgyvendinimas neformaliame muzikiniame ugdyme. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti paauglių socialinių poreikių įgyvendinimą neformaliame muzikiniame ugdyme. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumus; pateikti neformaliojo ugdymo apibrėžtį; išryškinti neformaliojo ugdymo specifiką paauglių socialinių poreikių kontekste; ištirti paauglių socialinių poreikių įgyvendinimo sąlygas neformaliame muzikiniame ugdyme. Tyrimo objektas – paauglių socialinių poreikių įgyvendinimas neformaliame muzikiniame ugdyme. Tyrimas atliktas Raseinių rajono kultūros centruose, naudojant anketinės apklausos metodą. Išanalizavus mokslinę literatūrą, švietimo dokumentus ir atlikto tyrimo rezultatus gautos tokios išvados: paauglystė – tai tarpsnis, kuris itin reikšmingas kiekvienai augančiai, bręstančiai asmenybei. Vaikas, tampa suaugusiu žmogumi, fiziškai stipriu, subręsta psichologiškai, formuojasi jo charakteris, socialiniai ryšiai, išryškėja asmenybės polinkiai ir interesai, keičiasi įprastiniai žmogaus vaidmenys, visuomenės lūkesčiai, atsiranda naujų galimybių išreikšti save poreikis. Šio virsmo metu labai svarbu paaugliui padėti sėkmingai visą tai išgyventi. Jaunimo neformalus ugdymas yra kryptinga veikla, kuria plėtojamos jauno žmogaus asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos, siekiama ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti... [toliau žr. visą tekstą] / Paper analyses the implementation of the adolescent social needs in the non-formal musical education. The aim of research - to reveal the implementation of the juvenile social needs in the non-formal musical education. Objectives to achieve the aim: to analyze the pecularities of the stages of adolescence; to present the definition of non-formal education; to highlight the specificity of non-formal education in the context of adolescent social needs; to analyze the conditions of implementation of adolescent social needs in non-formal musical education. The object of reasearch – the implementation of juvenile social needs in the non-formal musical education. The research was conducted in the Culture Houses of Raseiniai area using the questionnaire method. Analysis of the scientific literature, educational documents and the results of conducted research, has recieved such conclusions: adolescence – it is a phase which is particularly meaningful for every growing, maturing personality. The child becomes an adult man, physically strong, mentally mature, form his character, social relations, reveal the personality turns and interests, change the conventional man roles, society‘s expectations, comes the need of new opportunities to express themselves. During this transformation is very important to help teenagers succesfully survive it. Non-formal education is purposeful work which developing young man personal, social and educational competencies, trying to raise conscious... [to full text]

Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 986 patvirtintuose Lietuvos muzikos ir meno mokyklų programiniuose reikalavimuose pradinio 1–3 klasių muzikavimo programoje nurodoma, kad vietoje iki tol dėstyto solfedžio dalyko bus dėstomas dalykas „Muzikos raštas ir kultūros pažinimas“. Šio dalyko tikslas – lavinti muzikinę klausą integruojant solfedžio, muzikos kūrinių klausymosi ir muzikos istorijos elementus. Tačiau ministerija iki šiol nėra pateikusi nei šio naujai įvesto dalyko programos, nei kokių nors rekomendacijų ko ir kaip per šio dalyko pamokas mokyti, o muzikos ir meno mokyklų mokytojai dažniausiai naudojasi savo pačių skubotai parengtomis programomis. Todėl šio magistro darbo autorė ėmėsi šį dalyką tyrinėti, siekdama išsiaiškinti dabartinę dalyko dėstymo ir pedagogų požiūrio į įvairius jo aspektus situaciją, taip pat suformuoti optimalaus dalyko turinio, pamokų sandaros bei mokymo metodų variantų modelį, pasiūlydama savo sudarytą autorinę programą. Tyrimo objektas – „Muzikos rašto ir kultūros pažinimo“ dalykas muzikos ir meno mokyklų pradiniame etape. Tyrimo tikslas – ištyrus dalyko „Muzikos raštas ir kultūros pažinimas“ dėstymo tendencijas muzikos bei meno mokyklų pradiniame etape, sukurti autorinę programą, skirtą optimizuoti šio dalyko dėstymą. Tyrimo uždaviniai: 1) ištirti „Muzikos rašto ir kultūros pažinimo“ dalyko prioritetines kryptis pradiniame ugdymo etape ir veiksnius, turinčius įtakos jų optimizavimui; 2) ištirti mokytojų požiūrį į... [toliau žr. visą tekstą] / According to the Minister’s of Education order No. 986 from the 30th of May, 2002 in the programs’ requirements for Lithuanian music and art schools for early (1–3) classes pupils the subject “Music Literacy and Music Culture Cognition” was established instead of former solfeggio subject. The goal of this subject is to develop children’s musicality while integrating solfeggio elements, listening to the music creations and the elements of music history. However the Ministry of Education has not yet presented neither the program of this new subject nor any recommendations concerning the content of lessons, that is why up to this time music and art schools teachers use there own programs which often are being prepared hastily and superficially. Therefore the author of this master work decided to investigate this subject in order to reveal the actual contemporary situation of teaching peculiarities and to research the teacher’s attitudes towards various aspects of this new subject. Moreover her aim was to create the pattern of subject content, structure of lessons and teaching methods by introducing the subject program of her original composition. The subject of the research: “Music Literacy and Music Culture Cognition” teaching in music and art schools in the contemporary stage. The aim of the research: to create the original program designed to optimize the teaching of this subject on the ground of “Music Literacy and Music Culture Cognition” subject content and teaching... [to full text]

Besikeičiančioje Europos bei Lietuvos sociokultūrinėje situacijoje ypač aktualūs tampa muzikinio ugdymo plėtotės klausimai. Muzika, artimai susijusi su plačiu žmogaus dvasinio, pažintinio, socialinio, praktinio, religinio gyvenimo spektrais, tampa svarbia jausmų pasaulio ir su juo integruoto intelekto sudėtine dalimi. Žmogaus vaikystei būdingi pasaulio pažinimo būdai šiandien sudaro kognityvinio – sąveikaujančio mokymo(si) pagrindą. Meninė veikla padeda vaikui pažinti ir išreikšti save pačiomis įvairiausiomis meno priemonėmis bei formomis. Vaiko veiklos meninės kokybės galima siekti atitinkamai derinant proceso ir žinių, kaip vieningos sistemos komponentų, poveikį. Todėl ankstyvojo amžiaus vaikų muzikinės kultūros komponentų bei elementų, jų tarpusavio ryšių, funkcionavimo ypatumų, ankstyvojo amžiaus vaikų socialinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo muzikine veikla galimybių atskleidimas yra aktuali pedagoginė problema. Tyrimo tikslas - atskleisti 2-4 metų amžiaus vaikų socialinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo galimybes muzikine veikla. Tyrimo objektas - 2-4 metų amžiaus vaikų kognityviniai ir socialiniai gebėjimai. Magistro darbe remiantis pedagoginės, psichologinės, metodinės literatūros bei švietimo dokumentų analize atskleista ankstyvojo muzikinio ugdymo samprata bei ankstyvojo amžiaus vaikų psichofiziniai ypatumai. Tėvų apklausos duomenys atskleidė, kad tėvai išskiria muzikinės veiklos kaip vienos iš pagrindinių priemonių formuojant asmenybės pagrindus jau ankstyvajame... [toliau žr. visą tekstą] / In the changing sociocultural situation of Europe and Lithuania, issues concerning development of musical training are becoming of specific topicality. Music, closely related with wide spectra of human psychic, cognitive, social, practical and religious life, is becoming an important composite part of the world of feelings as well as intellect integrated with it. Methods of cognizing the world which are typical of human childhood, today constitute the core of cognitive – interactive training/learning. Artistic activities help a child to cognize and express himself/herself by an enormous variety of artistic means and forms. Artistic quality of a child‘s activity can be pursued by appropriately coordinating the effect of the process and knowledge as a unanimous system of components. Therefore, the revelation of components and elements, their interconnection and functioning peculiarities of musical culture of children of an early age as well as the revelation of possibilities of training social and cognitive capabilities of children of an early age by musical activity is a topical educational problem. The aim of the investigation is to reveal the possibilities of training social and cognitive capabilities of children aged 2-4 by musical activity. The target of the investigation is cognitive and social abilities of children of 2-4 years of age. The conception of early musical training as well as psycho physiological peculiarities of children of an early age are revealed in this... [to full text]

Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sudaro ypatingas sąlygas vaiko muzikiniam augimui. Tam, kad muzikiniai interesai netaptų trumpalaikiais ir atsitiktiniais, reikia juos nukreipti į pastovių interesų vagą. Ypatingai sėkmingai formuojasi muzikiniai interesai tada, kada jų ugdymas tikslingai nukreipiamas žemesnėse klasėse. Tuomet galima išugdyti mokinių domėjimąsi įvairiažanre muzika. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir nustatyti, kokią įtaką vaikų muzikiniams interesams turi sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Tyrimo objektas - pradinių klasių mokinių muzikinių interesų formavimo efektyvinimas. Keliama tyrimo hipotezė, kad tik sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo efektyvumą. Tikrinant hipotezę buvo įgyvendinti tokie tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuota literatūra apie interesų, taip pat muzikos interesų ugdymą; 2) atliktas tyrimas ir nustatytas sustiprinto muzikinio ugdymo pradinėse klasėse efektyvumas, formuojant įvairiapusius vaikų muzikinius interesus. Atliekant empirinį tyrimą taikyti šie metodai: anketinė apklausa, aprašomoji statistika, interviu. Tyrimo metu apklausti Prienų Nemuno pradinės mokyklos, kurioje dirbama pagal sustiprinto muzikinio ugdymo programą, 2–4 klasių mokiniai: 181 mokinys, lankantis sustiprintą muzikinį ugdymą ir 54 mokiniai, nepasirinkę šio ugdymo. Interviu tyrimu buvo apklausti 6 gimnazijos moksleiviai, kurie pradinėje... [toliau žr. visą tekstą] / Heighted musical education in primary school makes very special conditions for child‘s musical growth. It is necessary to form learner‘s interests, otherwise they can not last long and be permanent. The earlier the interests are formed, the more successful are the achievements. In that time the highest level of musical interests are fostered. The aim of this investigation is to evaluate and to establish the influence in children‘s musical interests, when they are taught in heighted musical level in primary school. In the hypothesis it is said that only heighted musical fostering can confirm the efficiency of versatile musical interests fostering. During the checking of the hypothesis those tasks were done:1) the literature of interests , musical interests fostering was analysed; 2) the investigation was made and it was established the efficiency of heighted musical fostering in formation versatile musical children interests in primary school. During the investigation such methods were pointed: questionnaire, statistics description, interview. The learners of 2- 4 classes took part in investigation. They attend Prienai Nemunas primary school (there is heighted musical fostering programme). 181 pupils who are taught by heighted musical fostering programme and 54 students who have not chosen it were interviewed. Also 6 students from gymnasium, who previously attended Nemunas school and... [to full text]