Sketching is an important part of creativity process and is used in the design disciplines, concerned with making physical form: mechanical and civil engineering, graphic design, and architecture and physical planning. Almost all designers still begin the design process by sketching their ideas before transferring them to the computer. This helps designers to express nascent ideas fast and naturally and to speed up visual problem solving. Moreover, the importance of sketching in design has been recognized emphasizing that initial drawing allows creative freedom. The sketches represent a rough semblance and functionality of the system and can be essential to understanding the reasoning behind a design. Furthermore, sketching activity makes designers to interact with their sketches, examine all alternative possibilities and explore design solutions in their minds during drawing. This important part of design, which supports ambiguity, imprecision and incremental formalization of ideas as well as rapid exploration of alternatives, is still performed by engineers with the help of paper and pencil. Despite praxis and fondness of natural interface provided by paper, sketching on paper has its own limitations. The main disadvantage of sketching on paper is that you can easily draw the sketch, but editing and improving of design is more problematic. If designer wants to make changes in the sketch, usually he has to take another sheet of paper and basically redraw the sketch... [to full text]

The present research investigates political conceptual metaphors and their translation in Hillary Rodham Clinton autobiography “Living History” (2003). It sets out to explore conceptual metaphors in political discourse. As the study of political discourse covers a broad range of subject matters, herewith politicians’ memoirs, this book has been taken as source material. The analysis of a rather framed corpus allows to view and contrast distinguished conceptual metaphors in the source language and their rendering in the target language. The concept of politics has been taken as a source domain, in what have followed all possible classifications established. My investigation aims at already accepted conceptual metaphors (POLITICS IS WAR; POLITICS IS A JOURNEY, etc.) and less explored conceptual metaphors inherent in the above mentioned book and their translation into Lithuanian (POLITICS IS MEDICINE, POLITICS IS HUNTING, etc.). / Magistrinio darbo tema „Konceptualiosios metaforos politiniame diskurse ir jų vertimas iš anglų kalbos į lietuvių. Darbo tikslas yra nustatyti kaip konceptualiosios metaforos yra verčiamos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą Hillary Rodham Clinton autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (2003). Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Pirmoje dalyje aptariamos kognityviosios kalbotyros atsiradimo prielaidos ir konceptualiosios metaforos teorija, analizuojamos metaforinės kalbos ypatybes politiniame diskurse. Tai pat joje pateikiama išsamesnė metaforos vertimo teorijos apžvalga. Antroji dalis yra empirinė, kurioje konceptualiosios metaforos ir jų vertimas nagrinėjamas freimų teorijos požiūriu. Darbas grindžiamas G. Lakoff‘o ir M. Johnson‘o kognityviniu konceptualiosios metaforos požiūriu, kuri konceptualiosios metaforos pagrindu laiko žmogaus mintis, kalbą, elgesį. Buvo surinkti ir palyginti 740 pavyzdžių (lingvistinių manifestacijų) bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Remiantis lingvistinių elementų sistemiškumu bei teminiu kryptingumu buvo išskirtos devynios konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra politika: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA SPORTAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, POLITIKA YRA VERSLAS, POLITIKA YRA MEDICINA, POLITIKA YRA TEATRAS, POLITIKA YRA ARCHITEKTŪRA, POLITIKA YRA MEDŽIOKLĖ ir POLITIKA YRA ŽAIDIMAS. Vertimų analizė atlikta remiantis trimis vertimo modeliais. Ši analizė leidžia teigti, kad lingvistinės manifestacijos verčiant iš anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas yra išnagrinėti renginių organizavimo problemas, sukurti Renginių organizavimo sistemą, bei naudojant konceptualaus modeliavimo metodikas atlikti modelių transformacijų tyrimą. Darbo metu buvo išnagrinėta eilė kitų panašių sistemų, ir kuriant šią sistemą buvo atsižvelgta į jų trūkumus bei privalumus. Modeliai ir modeliavimo metodai yra būdas nagrinėti ir valdyti šiuolaikinių sistemų uždavinių apimtį ir sudėtingumą naudojant įvairias abstrakcijas. Pats modelis yra tam tikra abstrakcijos rūšis, įgalinanti atvaizduoti sistemą ar jos dalį abstrakčiau, išryškinant esmines savybes, praleidžiant ar paslepiant mažiau svarbias. Sistemos projektavime buvo naudotos konceptualaus modeliavimo metodikos, kurios yra sėkmingai taikomos grafiškai atvaizduoti informacines sistemas konceptualiame lygmenyje. Vėliau taikant šias metodikas buvo atliktas eksperimentinis tyrimas su viena iš sukurtos sistemos dalių. / The object of this work is to analyze the problems of events’ organizing, and to create Events’ organizing system, that would correspond clients’ requirements, and expectations of users. During this work I explored a number of similar systems, and all their pros and cons has been taken into consideration while creating this system. Models and modeling techniques is one of the ways to analyze and control the complexity and volume of problems of modern systems using various abstraction levels. Model by itself is a certain type of abstraction that helps to visualize a system or part of it more abstractly, highlighting key features, while skipping or hiding less important ones. In the development of the system, I used methods of conceptual modeling that are successfully applied in graphic development of systems at the conceptual level. Later using these methods I did an experiment with one of the parts of the system.

Visose pasaulio kalbose yra terminai spalvoms reikšti, tačiau priklausomai nuo ekstralingvistinių veiksnių, skirtingos tautos turi nevienodą jų skaičių. Išanalizavę dešimtis kalbų lingvistai B. Berlinas ir P. Kėjus nustatė, jog ankstyvame kalbų raidos etape tebuvo du žodžiai spalvoms apibrėžti: vienas - tamsioms, kitas – šviesioms. Šviesai atstovauja balta spalva, tamsai – juoda. Į prototipines baltumo ir juodumo konceptų reikšmes (baltas, -a – sniego spalvos, visai šviesus, juodas, -a – visiškai tamsus, kaip anglis) remiasi nemažai metaforinių reikšmių. Šio magistro darbo tikslas – išskirti skirtingas ir bendras baltumo ir juodumo metaforines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalboms. Tyrimo medžiagą sudaro lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros blokas ir anglų kalbos tekstyno medžiaga. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės juodo reikšmės: tamsus, neperregimas, tankus, gilus; nešvarus, suteptas; rasė, gymis; rūšies pavadinimas; kava, arbata; metaforinės reikšmės: nešvarus, nedoras; prastas apie maistą (tik lietuvių kalboje); blogis: a) viduje išgyvenamas (emocijos); b) bauginantys, tragiški, nelaimingi įvykiai, su jais sietinos vietos; sunkus, kasdienis; neteisėta veikla, tokios veiklos rezultatai; simbolinės reikšmės: artėjančios nelaimės simbolis; nelaimės pranašai (blogio simboliai); gedulo simbolis. Tekstyno medžiagos analizė parodė, jog prototipinės balto reikšmės: šviesa; perregimas, bespalvis; švara; tuštuma; rasė, gymis; rūšies... [toliau žr. visą tekstą] / Every language has colour terms, but different amount of them depending on extra linguistic features. Linguist B. Berlin and P. Kay analysed dozens of languages and determined that there were only two colour terms (dark and bright) in the first stage of language evolution. Bright is represented by white and dark is represented by black. Many metaphoric meanings are based on prototypical meanings of concepts of whiteness (white – of colour of snow, very bright) and blackness (black – very dark, like coal). The goal of this master thesis is to determine common and different metaphorical meanings of whiteness and blackness characteristic for Lithuanian and English languages. The research material is collected from corpuses of Lithuanian and English languages. The data of the analysis of both concepts showed, blackness and whiteness in most cases are used to identify a feature of colour, i.e. prototypical colour meaning. But it also revealed a number of cases when the colour term does not denote a colour feature, but it is used metaphorically, with objects lacking the colour feature. The analysis has also revealed the importance of the symbolic meaning in the research of the colour concepts. The concept of Blackness in both languages is perceived similarly. Prototypical meanings are the following: dark, lacking light, impenetrable, soiled; used to characterize dark skin pigmentation; certain object in black colour (blackcurrant, black bread and etc.); (coffee or tea) without... [to full text]

The present thesis deals with the conceptual economy-related metaphors in the economic discourse. The aim of the thesis is to provide the comparative analysis on the economy-related conceptual metaphors in popular economic discourse in English and Lithuanian. The paper attempts to describe the concept of metaphor and how this rhetorical device is used in the economic discourse. The analysis aims at exploring which metaphoric constructions are dominant in the English and Lithuanian economic rhetoric as well as pointing out the differences or similarities in the usage of the linguistic expressions of these constructions and the functions of the metaphorical language in economic texts. The paper consists of two parts, theoretical and analytical. Chapter 2 and 3 provides theoretical background for the analysis. Chapter 2 discusses the concept of metaphor. Section 2.1 deals with the traditional view of metaphor; whereas section 2.2 introduces cognitive linguistics and how this discipline describes metaphor. Next, section 2.3 provides a discussion on the conceptual metaphor. Section 2.4 cultural variation in metaphor is discussed briefly. Chapter 3 deals with the metaphors in economic discourse. Section 3.1 provides a brief discussion on economic discourse as a genre and its linguistic features. Section 3.2 looks at metaphors in economic discourse. Chapter 4 presents the analysis of economy-related conceptual metaphors in English and Lithuanian... [to full text] / Šis darbas nagrinėja konceptualiąsias su ekonomika susijusias metaforas anglų ir lietuvių ekonominiame diskurse. Analizės tikslas buvo išsiaiškinti, kurios konceptualiųjų metaforų konstrukcijos yra plačiausiai naudojamos lietuvių bei anglų ekonominėje retorikoje pabrėžiant vartojimo skirtumus bei panašumus koncentruojantis į funkcijas, kurias jos atlieka. Ekonominiame bei politiniame diskurse metafora dažnai suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Atlikus straipsnių, kurių tema yra Lietuvos bei Didžiosios Britanijos stojimas bei požiūris į Euro zoną, populiariuose ekonominiuose leidiniuose, buvo nustatyta, jog dažniausiai ekonominė sistema yra konceptualizuojama kaip gyva būtybė, sodas bei mechanizmas arba mašina. Šios metaforos ekonomistams bei politikams padėjo ne tik paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus ekonominius procesus, bet ir įrėminti ir pateikti tam tikrą ekonominę pasaulėžiūrą ir politiką, taip pat sąmonigai ar nesąmonigai buvo naudojamos kaip įrankis įtikinti publiką savo politinių/ekonominių sprendimų teisingumu ir subtiliai paveikti ar pakeisti piliečių nuomonę bei manipuliuoti jų nuostatomis dėl narystės krizę patiriančioje monetarinėje sąjungoje.

En la tesis se consideran los procesos de cambio conceptual, teórico y metodológico que modelaron el desarrollo de los estudios sociales de la ciencia desde su emergencia hasta la actualidad, con el objeto de analizar los alcances y límites de las perspectivas humanistas y poshumanistas en la comprensión del vínculo "humano-no humano". Los estudios sociales de la ciencia conforman un campo marginal tanto dentro de los estudios metacientíficos como de la disciplina que les dio origen: la sociología. Si bien en las últimas décadas éstos han dado lugar a un significativo progreso en la comprensión cualitativa y cuantitativa de la ciencia y la tecnología, al responder primordialmente a la inquietud empírico-comparativa de programas de investigación de corte institucionalista han tendido a relegar de sus agendas de investigación el análisis epistemológico de los modelos explicativos considerados. En este sentido, en su afán de dar cuenta del carácter social de la ciencia apenas si han reparado en los nexos que pueden establecerse entre la explicación social de la ciencia y la explicación científica de "lo social". Con el objeto de atender a ello la tesis analiza las implicancias epistemológicas, metodológicas y ontológicas del estudio social de la ciencia considerando a la relación "humano-máquina" o "humano-no humano" como un hilo de Ariadna en la identificación de rupturas y continuidades en la consideración del vínculo "ciencia-sociedad". Desde esta perspectiva se estudia la dinámica de cambio conceptual, teórico y/o metodológico que dio lugar a la emergencia y desarrollo del estudio social de la ciencia en relación con aquella que modeló al estudio científico de "lo social", se identifican los cambios epistemológicos, ontológicos y metodológicos que configuraron a la dimensión no humana como un tópico relevante, cuando no ineludible, en la explicación social de la ciencia, se examinan las implicancias de la incorporación de los objetos naturales y/o tecnológicos a los modelos explicativos del estudio social de la ciencia en el contexto de la crítica poshumanista a las teorías de la acción que han asumido al sujeto como epicentro del análisis, y se analiza el impacto de la mencionada crítica en términos de un reordenamiento de los vínculos entre el estudio social de la ciencia y el estudio científico de "lo social". De este modo se ofrece una faceta de los estudios sociales de la ciencia inadvertida por buena parte de la literatura especializada, más atenta a la confrontación de imágenes sociológicas y filosóficas de la ciencia en el contexto de la denominada "guerra de las ciencias" que a sus implicancias epistemológicas para el estudio científico de "lo social". Enfatizando así el anclaje disciplinar del estudio social de la ciencia no se suscribe una visión "internalista" del progreso epistémico, sino que, por el contrario, se sugiere que la simultánea consideración de factores disciplinares y extra disciplinares resulta una estrategia tan fructífera como innovadora para analizar un campo que, al extender el dominio de la explicación social al ámbito de los fenómenos físico-naturales, ha dado lugar a uno de los más complejos casos de interacción disciplinar. / In the Thesis we consider the conceptual change processes, theoretical and methodological that modeled the development of social studies of science since its emergence to the present, to discuss the scope and limits of the humanist and poshumanist approach in the understanding of "human-non-human" relationship. Social Studies of Science constitute a marginal field of study within Philosophical Studies of Science and the Sociology. While in the recent decades they have led to significant progress in qualitative and quantitative understanding of science and technology, they have relegated the epistemological analysis of the explanatory models considered. In an attempt to give an account of the social nature of science and technology they don?t have repaired in the link to be drawn between the explanation of social science and the scientific explanation of "the social". In order to understand this link the Thesis analyzes the epistemological, ontological and methodological implications of the Social Study of Science treating "human-machine" or "human-non-human" relationship as a thread of Ariadne in the identification of breaks and continuities in the consideration of science and society?s connection. From this perspective we study the dynamics of conceptual change, and the theoretical and methodological approach that shaped the emergence and development of the Social Study of Science in relation to those who shaped the scientific study of "the social", it identifies the epistemological changes and the ontological and methodological tools that shaped the human dimension as a relevant topic, if not inevitable, in the social explanation of science, discusses the epistemological implications of the inclusion of the natural and/or artificial objects in the explanatory models of the Social Studies of Science in the context of poshumanist objection to the action theories that have taken the subject as epicenter of the analysis, and discusses the impact of such objetion in terms of a reordering of the links between the social study of science and the scientific study of "the social". Thus the Thesis provides a face of the Social Studies of Science unnoticed by much of the literature, more responsive to the comparison of sociological and philosophical views of science in the context of the so-called "war on science". Thus the Thesis does not subscribe an internal approach of the epistemic progress, but, on the contrary, it is suggested that the simultaneous consideration of internal and extra-disciplinary factors is so successful as an innovative strategy for analyze a field that, by extending the domain of the social explanation to the field of physical and natural phenomena, has led to one of the most complex cases of disciplinary interaction.

Magistro darbas „GILUMO konceptas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje” yra bandymas pažvelgti į dar Lietuvoje beveik netyrinėtą erdvinių konceptų sritį. Darbas sudarytas iš įvado, penkių dalių ir išvadų. Įvade bendrais bruožais nusakoma tyrimo situacija, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, metodai, hipotezė bei kaip buvo gauti tyrimo rezultatai. Pirmojoje dalyje aprašomas konkrečių konceptų vaidmuo abstrakčių konceptų struktūroje. Šioje dalyje apžvelgiama teorinė medžiaga, paaiškinamos pagrindinės sąvokos: kalbos pasaulėvaizdis, konceptas, konceptualizacija, konceptualioji sistema bei trumpai aptariama, kokį vaidmenį konceptualizacijos procese vaidina metaforos. Antroji dalis skirta aptarti, kas iki šiol nuveikta, tiriant GILUMO koncepto raišką kitose šalyse. Trečiojoje dalyje pristatoma GILUMO koncepto raiška lietuvių ir anglų kalbose. Aptariamas bendras gilumo suvokimo principas, gilumo prototipinė reikšmė. Remiantis tekstynų medžiaga, analizuojama konkretaus GILUMO koncepto struktūra, iliustruojant gretinamų kalbų pavyzdžiais. Ketvirtojoje dalyje GILUMAS analizuojamas kaip konceptualiųjų metaforų ištakos sfera. Penktojoje dalyje aprašoma, kaip GILUMAS vertinamas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje. Darbas baigiamas išvadomis, naudotos literatūros sąrašu ir šaltiniais. Šis magistro darbas galėtų sudominti kalbininkus, vertėjus, kultūrologus, sociologus. / Language is an important source of evidence to find out human understanding of the world. Our conceptual system, the way we think and act is metaphorical in nature. The essence of metaphor is understanding and experiencing one kind of thing in terms of another. The paper is devoted to the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. This concept in Lithuanian is presented by adjective gilus, in English by adjectives deep and profound as well as their derivatives. The aim of the paper is to investigate the concept DEEPNESS in Lithuanian and English worldview. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to present the main principals of understanding of deepness; 2) to provide theoretical background on investigation of the concept DEEPNESS and to show basic principles of investigation of spatial concepts; 3) to analyse examples with adverbs gilus and its derivatives in Lithuanian language, deep and profound and their derivatives in English; 4) to compare the expression of the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. The analysis is Corpus based. All examples have been cited from Lithuanian language online Corpus Donelaitis and The British National Corpus. The prototypical meaning of deep is the container located in space downwards. Close to it are meanings: layer (stratum), remoteness, penetration. The explications of the meaning: a big distance along the vertical... [to full text]

In den Mittelpunkt dieser Abschlussarbeit werden die Nahrungsverben gestellt. Das Ziel der Arbeit ist es, die deutschen Verben der Nahrungsaufnahme unter dem semantischen Aspekt zu analysieren. Die Nahrungsverben werden aus zwei Standpunkten alalysiert: Wort und Wortverbindungen. In dem theoretischen Teil werden theoretische Grundlagen der Merkmalanalyse, semantischen Gruppen und die Theorie der konzeptuellen Metapher besprochen. Zur Untersuchung der Semantik der Nahrungsverben wurden 91 Verben der Nahrungsaufnahme im Deutschen und 82 metaphorische Wortverbindungen analysiert. Die Merkmalanalyse hat gezeigt, dass: • alle Nahrungsverben, die analysiert waren, gehören zu derselben semantischen Gruppe. Dennoch gibt es große Unterschiede zwischen den Bedeutungen der analysierten Nahrungsverben. • die Verben der Nahrungsaufnahme bilden zwei große Gruppen: ESSEN und TRINKEN. Die Gruppe ESSEN ist noch in 14 und die Gruppe TRINKEN in acht kleinere semantische Untergruppen gegliedert. Jede Untergruppe besitzt ein nur für sie kennzeichnendes Merkmal (z. B. ´jmdm. Nahrung geben´, ´viel und begierig essen´, ´Alkohol gebrauchen´, ´trinken, bis nichts mehr da ist´ u. a. ). Aus der Analyse von metaphorischen Wortverbindungen ließen sich 9 konzeptuelle Metaphern feststellen. Die durchgeführte Metaphernanalyse hat gezeigt, dass ESSEN metaphorisch in Beziehung zu GEMÜTSZUSTAND, KOGNITIVE FÄHIGKEIT, RAUM, WEG, KÖRPER, GELD, ANGABEN, STROM, INFORMATION gesetzt wird. / Šio bakalauro darbo tema – „Maitinimosi veiksmažodžių semantika vokiečių kalboje“. Tyrimo tikslas – remiantis komponentine reikšmės analize išnagrinėti surinktus maitinimosi procesą reiškiančius veiksmažodžius bei išanalizuoti metaforiškus posakius su maitinimosi veiksmažodžiais taikant kognityvinės lingvistikos metaforų teoriją. Buvo rastas 91 maitinimosi procesą reiškiantis veiksmažodis ir 82 metaforiškai vartojamų maitinimosi veiksmažodžių pavyzdžiai. Atlikus komponentinę analizę gauti tokie rezultatai: Maitinimosi veiksmažodžių semantinė grupė suskirstyta į dvi dideles grupes: VALGYTI (vok. ESSEN) ir GERTI (vok. TRINKEN). Grupė VALGYTI suskirstyta į 14 mažesnių semantinių pogrupių, o grupė GERTI – į 8. Kiekvienam pogrupiui priskirtas tik jam būdingas požymis, pvz. VALGYTI grupės požymiai: ´kažką maitinti´ (vok. ´jmdm. Nahrung geben´), ´daug ir godžiai valgyti´ (vok. ´viel und begierig essen´), ´valgyti tam tikru paros metu´ (vok. ´für bestimmte Tagesmahlzeit´), ´valgyti kažką saldaus´ (vok. ´etw. Leckeres essen´), ´gerai ir daug valgyti´ (vok. ´gut und reichlich essen´), ´valgyti žolę´ (vok. ´Gras essen´), ´maitinti gyvūną´ (vok. ´einem Tier essen geben´), ´viską suvalgyti´ (vok. ´essen, bis nichts mehr da ist´), ´valgyti su tam tikru stalo įrankiu´ (vok. ´mit einem bestimmten Besteck essen´) ir kt. GERTI grupės požymiai: ´vartoti alkoholį´ (vok. ´Alkohol gebrauchen´), ´skubiai´ (vok. ´hastig´), ´po truputį´ (vok. ´in kleineren Mengen´), ´žindyti´ (vok. ´an der Brust... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the thesis is The Semantics of Verbs' Nutrition in German. The main aim of the paper is the analysis of verbs' nutrition in German invoking the componential analysis and the theory of conceptual metaphor. 91examples of verbs' nutrition and 82 metaphorical sayings have been selected and grouped into 2 groups, i.e. TO EAT and TO DRINK. The group TO EAT is comprised of 14 semantic subgroups and the group TO DERINK - 8 subgroups. Every subgroup has a different feature. The results of the componetial analysis are: 9 conceptual metaphors have been distinguished. THE NUTRITION is related figuratively to THE FRAME OF MIND, COGNITIVE ABILITY, SPACE, ROAD, BODY, MONEY, DATA, ELECTRICITY SUPPLY, INFORMATION.

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Disertacijoje rekonstruojama modernios politinės minties raida Lietuvoje. Pagrindiniu analizės objektu siekiant šio tikslo tampa valstybės sąvoka, kuri sintezuoja ir iš politinės teorijos perspektyvos leidžia interpretuoti ją vartojančių intelektualų prielaidas apie asmens, visuomenės ir pačios politijos (bendriausia sąvoka nusakanti politinę tvarką) prigimtį. Analizė atliekama pasitelkiant ir derinant tris intelektualinės istorijos mokyklas: idėjų istoriją, sąvokų istoriją ir politiškumo istoriją. Disertacijoje parodoma, kad valstybės sąvokos atsiradimas XIX a. pr. ir įsitvirtinimas lietuvių kalboje bei politinėje mintyje yra neatsiejamos nuo modernių politinių paradigmų sklaidos. XIX a. pab. vykęs tautinis atgimimas taip pat skatino lietuviškų politinių sąvokų kūrimą, kurios leistų naujai apibūdinti politiją kaip abstraktų ir suverenų socialinį darinį. Per visą XX a. vykusi sąvokos ideologizacija – skirtingas vartojimas konkuruojantiems ideologiniams projektams pagrįsti – leidžia išskirti keletą Lietuvos visuomenei būdingų santykio su valstybe modelių. Tarpukariu labiausiai išryškėjo organiškas, tautininkiškas, demokratinis-legalistinis ir marksistinis-ekonomistinis valstybės konceptualizavimo būdai. Po II-ojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įtvirtintas marksistinis ir legalistinis valstybės apibrėžimo modelis, kai tuo tarpu išeivijoje buvo plėtojama organiškoji ir įdiegta liberalioji valstybės koncepcija. / This dissertation seeks to reconstruct the development of the modern Lithuanian political thought. The main object of the analysis for achieving this goal is the concept of the state (Lith. valstybė). It serves as a synthetic concept and helps to interpret the utterances of the important Lithuanian intellectuals about the person, society and polity as such from the standpoint of political theory. Analysis is done by combining three schools of intellectual history: history of ideas, conceptual history and history of the political. The dissertation shows that the genesis of the concept of the state since the beginning of the 19th century and its embedding in the modern political language and thought cannnot be separated from the development of a modern political paradigm. The national awakening at the end of the 19th century also led to the creation of new political concepts, which helped to define the polity as an abstract and sovereign entity. The ideologization of the concept (different usage of it in order to provide the basis for competing ideological projects) enables to distinguish several different attitudes towards the state specific for the Lithuanian political culture. During the Interbellum period it is possible to indicate four main modes to conceptualize the state: organic, nationalistic, democratic-legalistic and Marxist-economistic. After the Second World War Marxist and legalistic conceptualization of the state became the dominant ones in Lithuania, and the... [to full text]