In this study author analyzes definition of object of property right in different legal doctrines and judiciary practice and offers how to solve this problem. The object of the property right is described through relationships with other legal categories: object of civil right, object of thing right, object of obligation. Also author analyzes the definitions of property and things and their relations with property right. Author unfolds signs of things and discoveries property definition.

Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]

SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

The changing situation in the economic and social lives, various technological innovations and rising demand to protect intellectual property efficiently induce the passing of new international laws reglamenting intellectual property. The international reglamenting of intellectual property affects national law systems involving it. Progressive means of communication and information transmission as well as international and regional reglamenting of intellectual property leads to the globalization of the law of intellectual property. In this work there are analyzed international legislations, most affecting the globalization of the intellectual property law. There are shown the reasons of rise of such a phenomenon. There are shown fields in which the globalization of the intellectual property takes part and it is studied international agreements, conventions, directives of European Parliament and European Council, related to intellectual property. Attempting to perceive what is the globalization of the intellectual property and how does it affect national systems of law, it is studied several ways of international reglamentation of the objects of intellectual property - global and regional, and the demand of such a classification is shown as well. In the last part of this work it is analyzed the influence of the globalization of intellectual property over the national law systems. It is also studied how the globalization of the law of intellectual property affects the law... [to full text]

Šio darbo tikslas – įvardinti, ištirti ir įvertinti problemas, su kuriomis susiduria teisinių santykių subjektai, įgyjant nuosavybės teises į inžinerinės infrastruktūros objektus. Inžinerinė infrastruktūra – tai sistema objektų, kurie užtikrina prieinamą, nenutrūkstamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą vartotojams. Plečiantis teritorijoms iškyla naujų minėtos infrastruktūros objektų statybos būtinybė. Šių objektų paskirtis, eksploatavimo ypatumai sąlygoja specialųjį teisinį reguliavimą. Siekiant šio darbo tikslo, buvo atlikta išsami svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos norminių aktų ir teismų praktikos analizė. Magistriniame darbe bandoma pagrįsti, jog nuosavybės teisės į inžinerinės infrastruktūros objektus įgijimo problemas sąlygoja šiai dienai egzistuojantis valstybinis reguliavimas, nustatantis, kad nuosavybės teises į tam tikros paskirties minėtos infrastruktūros objektus gaili įgyti tik konkrečius ir privalomus kriterijus atitinkantys subjektai. Remiantis specialiųjų teisės aktų, teismų praktikos analize, daroma išvada, jog subjektų teisė įgyti nuosavybės teises į minėtus objektus vienu iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu yra susijusi su subjekto vykdoma ūkine veikla (subjektas privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją) arba subjekto teisiniu statusu/įsteigimo tikslu (šiuo atveju tinkamas subjektas yra savivaldybė arba savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo).Toks teisinis... [toliau žr. visą tekstą] / The key goal of the Thesis is identification, investigation and evaluation of problems incurred by entities of legal relationship when acquiring ownership to objects of engineering infrastructure. Engineering infrastructure is a system of objects assuring consumer access to available and uninterrupted supply of the corresponding public services. Development of territories originates necessity of provision of new objects of the aforesaid infrastructure. The purpose and pecularities of the above objects have caused application of the specific legal regulation. In order to achieve the goal set up in the Thesis, a thorough analysis of the prevailing national legal acts, the relevant EU legal documents and common legal practice has been carried out. The Thesis reveals an attempt to substantiate that the current state regulation stipulating ownership to engineering infrastructure causes acquisition problems. The regulation sets up a requirement that ownership to specific engineering infrastructure objects can only be granted to eligible entities, i.e. entities conforming to certain specific and mandatory criteria. In accordance with the analysis of the specific legal documents and legal practice, a conclusion can be drawn that one of the original/primary options of acquisition of ownership by eligible entity is construction activity, related to its economic activities, i.e. the entity shall be in posession of the required licence, issued in accordance with the prevailing legal... [to full text]

Šiame darbe yra atskleidžiama nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė, aptariamos pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų rūšys, ypač daug dėmesio skiriant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir nuosavybės teisės įgijimo į statybų būdu sukurtą statinį probleminiams aspektams. Darbe yra išanalizuota, kaip iki šiol formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią buvo pripažįstamas kaip būtinas nekilnojamojo daikto valdymo registravimas Nekilnojamojo turto registre norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, pakeitimas panaikinant nekilnojamojo daikto valdymo registravimo būtinumo reikalavimą paveiks nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, kokios bus jo pasekmės ne tik šiam institutui. Buvo padaryta išvada, kad nekilnojamojo daikto valdymą kaip daiktinę teisę sukuria registravimas, iki tol valdymas yra laikomas faktine būsena ir dėl to nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi institutą sistemiškai aiškinant su valdymo institutu, sprendimas pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką, išaiškinant, kad nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi nėra būtinas nekilnojamojo daikto registravimas, nėra pagrįstas. Darbe taip pat atskleistos nuosavybės teisės įgijimo į statinį problemos, kai statinys yra pastatomas pažeidžiant statinio statybai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Darbe yra išsamiai pateikiama, kada... [toliau žr. visą tekstą] / Grounds for Acquiring a Right to Property: Some Problematic Aspects.

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]

SANTRAUKA Šiame magistro darbe nagrinėjami nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo pagrindai. Atskleidžiami šio instituto tikslai, paskirtis ir įgyvendinimo galimybės. Darbe buvo apžvelgta kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai nuosavybės teisę įgijimą į bešeimininkius daiktus: namines bites, naminius gyvūnus, radinį lobį, taip pat ir į kitus daiktus. Remiantis teises teoretiku darbais, LR įstatymais, bei teismų praktika darbe nagrinėjama nuosavybės teisės samprata ir jos požymiai, bešeimininkio daikto samprata ir požymiai. Detaliai analizuojami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai į bešeimininkius daiktus. Kitose temos dalyse nagrinėjami atskiri – specialūs bešeimininkiai daiktai kuriems civilinis kodeksas numato atskira nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo reglamentavimą t. y. į: namines bites, naminius gyvūnus, radinį bei lobį. Pateikiami terminai ir sąlygos nuosavybės teisei į bešeimininkį daiktą įgyti priklausomai koks tai bešeimininkis daiktas ir kokia jo įgijimo forma, kai nenustatomas bešeimininkio daikto savininkas. Analizuojamas nuosavybės teisės gynimas į bešeimininkį daiktą, kai nustatomas savininkas esant sąžiningam ir teisėtam, nesąžiningam ar sąžiningam ir neteisėtam bešeimininkio daikto valdytojui. Atkreipiamas dėmesys ir į skirtingus bešeimininkių daiktų nuosavybės teise įgijimo būdus, taip pat pateikiama šių įgijimo būdų skirtumai ir panašumai. / SUMMARY This master’s thesis examines the basis for the acquisition of the right of ownership to ownerless property. It reveals the aims, purpose, and realisation possibilities of this institution. The work surveys how the laws of the Republic of Lithuania regulate the acquisition of the right of ownership to ownerless property: domestic bees, domestic animals, finds, hoards, etc. On the basis of works by legal theorists, Lithuanian laws, and judicial practice, the work examines the conception and features of the right of ownership as well as of ownerless property. It analyses in detail the general basis for the acquisition of the right of ownership to ownerless property. Other parts of the thesis examine individual – special ownerless property, for which the Civil Code foresees a separate regulation of the acquisition and loss of the right of ownership, i.e. to: domestic bees, domestic animals, finds, and hoards. It presents the deadlines and conditions for the acquisition of the right of ownership to ownerless property depending on what kind of ownerless property it is and in what form it is acquired when the owner of ownerless property is not established. It analyses the defence of the right of ownership to ownerless property when an owner is established who is the honest and legal possessor of an ownerless property or who is its dishonest or honest illegal possessor. It also notes the different ways of acquiring the right of ownership to ownerless property and also... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos neteisėtos statybos padarinių šalinimo instituto pozityviosios teisės normos, jų taikymas teismų praktikoje. Analizuojami neteisėtos statybos civiliniai teisiniai padariniai. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas šio instituto teisės normų atitikimui teisės principams, įskaitant proporcingumo bei sąžiningumo. Atlikus teisinį tyrimą, prieinama prie išvados, jog esamos šio instituto teisės normos prieštarauja šiems teisės principams. Darbe taip pat analizuojama trečiųjų sąžiningų asmenų, įgijusių nuosavybės teisę į statinius arba kitas daiktines teises į juos, padėtis tuo atveju, jei tokių statinių statyba yra pripažįstama neteisėta. Prieinama išvada, kad atsižvelgiant į sąžiningumo ir kitus teisės principus, ginant trečiųjų asmenų interesus būtų pagrįsta pagal analogiją taikyti CK 4.96 str. įtvirtintą sąžiningo įgijėjo apsaugos institutą. Tokią išvadą sustiprina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analizė. Visgi, tuo atveju, jei būtų atisakyta pripažinti nuosavybės teises ir statinys būtų griaunamas, šiame darbe analizuojama galimybė prisiteisti patirtus nuostolius iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų už šių institucijų pareigūnų priimtus neteisėtus teisės aktus. / The thesis provides the analysis of laws, regulations and the case law concerning the elimination of the results of the illegal constructions as well as the analysis of the civil legal consequences of the illegal construction. Thesis focuses on the conformity of laws and regulations with fundamental legal principles such as proportionality and bona fide. Thesis also puts emphasis on the conformity of the interpretation concerning remedies for illegal constructions with the latter principles. The analysis is followed by the conclusion that there is the incompatibility between laws, regulations and the interpretation concerning remedies for illegal constructions and the fundamental legal principles. The issues of the protection of bona fide purchaser and other bona fide holders of other rights in rem, such as mortgage creditor, are also analyze in the thesis. The discussion is followed by the conclusion that Article 4.96 of Civil Code of the Republic of Lithuania that the grants protection for bona fide purchaser should be applied on the basis of analogy to the bona fide purchaser of the illegal construction. Such conclusion is reinforced by the analysis of the legal protection entrenched in the European Convention on Human Rights and the interpretation of it by the European Court of Human Rights. However, despite such conclusion the discussion in the thesis reveals that in case the decision of demolition is passed, the issue of public tort liability has to be analyzed.