Įvadas. Pastarųjų metų Lietuvos ir Europos tyrimai rodo, kad psichologinė įtampa ir distresas darbe sukelia vis daugiau sveikatos sutrikimų bei įtakoja ligų atsiradimą. Darbo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir savo sveikatos vertinimo. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 278 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 121 gydytojas ir 157 bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2011 metų vasario - birželio mėnesiais. Naudojome standartizuotą Lietuvoje adaptuotą švedų klausimyną pagal Karaseką – reikalavimai, kontrolė, socialinė parama. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 ir MS Word. Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos slaugytojos (55,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau patyrė įtampą darbe nei gydytojai (35,5 proc.) (p<0,001). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp aukšto arterinio kraujo spaudimo ir savo sveikatos vertinimo. 46,3 proc. (p=0,01) gydytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. 45,3 proc. (p<0,001) slaugytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gydytojų patiriamo psichologinio distreso (p=0,03), silpnos vidinės darnos (p<0,001) bei blogo savo sveikatos vertinimo. 41,9 proc. (p=0,02) bendrosios praktikos slaugytojų, patiriančių aukštus reikalavimus darbe ir pasižyminčių silpna... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. In recent years Lithuanian and European studies have shown that the psychological strain and distress at work is causing more and more health problems and influence the emergence of diseases. Aim of study. To determine the associations between medical staff’s psychosocial work environment factors and their health perception. Methods. The study included a total of 278 health care workers, 121 medical doctors and 157 general practice nurses. The survey has been accomplished anonymously in 2011, between February and June. A standardized Swedish questionnaire by Karasek adapted to Lithuanians – demands, control, and social support – was used. For Data analysis SPSS 14.0 and MS Word was used. Results. The general practice nurses in Kaunas city (55.4%) statistically significantly more frequently experienced job strain as compared to medical doctors (35.5%) (p<0.001). We established a statistically significant association between high blood pressure and self-rated health assessment. 46.3% (p=0.01) of medical doctors with elevated blood pressure assessed their health as poor. 45.3% (p<0.001) of nurses with elevated blood pressure rated their health as poor. We established statistically significant differences between psychological distress (p=0.03), weak sense of coherence (p<0.001) and poor self-rated health among medical doctors. 41.9% (p=0.02) general practice nurses experiencing high demands at work and having weak sense of coherence 33.7% (p=0.01) rated their... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti burnos higienos paslaugų poreikį ir prieinamumą 18 ir vyresniems pacientams, besigydantiems Ignalinos pirminės sveikatos priežiūros centre ,,Ignalinos sveikatos centras“. Tyrimo metodika. Atlikta ,pirminės sveikatos priežiūros centro ,,Ignalinos sveikatos centras“ pacientų (nuo 18 ir vyresnių), anoniminė anketinė apklausa. Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: I – besikreipiantys atitinkamo amžiaus pacientai į priminės sveikatos priežiūros gydytoją dėl kitų priežasčių (ne dėl odontologinių problemų) ir II – besikreipiantys į gydytoją odontologą/ burnos higienistą dėl odontologinių problemų. Išdalinta 240 anketų (abiems respondentų grupėms buvo išdalinta po 120 anketų), atsako dažnis 91,6 %. Gautų duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 16.0 programinį paketą, MS Excel 2010 programą ir grafinius vaizdavimo metodus. Rezultatai. Analizuojant respondentų žinias apie profesionalią burnos higieną ir šios procedūros poreikį, šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 38,6 proc. respondentų nežino, kas tai yra profesionali burnos higiena, 47 proc. trūksta informacijos apie profesionalios burnos higienos procedūrą bei jos svarbą, trečdalis respondentų retai ar visai neatlieka profesionalios burnos higienos, nes jiems trūksta žinių. 61 proc. respondentų nurodė, kad profesionali burnos higienos procedūra yra reikalinga, 64,9 proc. nurodė, kad pirminės sveikatos priežiūros centre ,,Ignalinos sveikatos centras“ yra reikalingas burnos higienistas. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate demand and access of oral hygiene services for adolescent patients of Ignalina primary healthcare centre “Ignalinos sveikatos centras“. Methods. An anonymous survey of adolescent patients of Ignalina primary healthcare centre “Ignalinos sveikatos centras“. Respondents have been divided into two groups as follows: I – adolescent patients, contacting primary healthcare doctor for other reasons (except odontology problems) and II – adolescent patients, contacting odontologist/oral hygiene specialist for odontology reasons. 240 questionnaires have been delivered to the both groups of respondents (120 per a group); reply frequency 91.6 %. Received data has been analyzed using SPSS 16.0 program package, MS Excel 2010 program and graphic visualization methods. Results. The results of analysis of awareness in the sphere of professional oral hygiene and a demand of the mentioned procedure have revealed 38.6 % of respondents is not acknowledged with a professional oral hygiene, 47 % suffers from a lack of information on professional oral hygiene procedure and its importance, one third of the respondents applies professional oral hygiene procedures rarely or does not apply at all due to a lack of awareness. 61 % of respondents has mentioned that professional oral hygiene procedure is necessary, 64.9 % of respondents has noted a necessity of oral hygiene specialist in Ignalina primary healthcare centre “Ignalinos sveikatos centras“. The results of the... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti pacientų ketinimus mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Metodika. Tyrime dalyvavo pacientai, tyrimo vykdymo laikotarpiu apsilankę sveikatos priežiūros įstaigose. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 37 klausimai. Pagrindinės klausimų grupės buvo: pacientų charakteristikos; naudojimosi paslaugomis dažnis ir papildomas mokėjimas; pacientų ketinimas mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, priklausomai nuo naudojimosi paslaugomis dažnio ir savo sveikatos būklės vertinimo; veiksniai, įtakojantys pacientų ketinimus mokėti. Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų anketas užpildė 604 (atsako dažnis 86,3 proc.). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS statistinį paketą (17.0 versija). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus bei Spearmano koreliacijos koeficientas (r). Proporcijų skirtumų statistiniam reikšmingumui nustatyti buvo skaičiuojamas z - kriterijus. Rezultatai. Per paskutinius 6 mėn. į gydymo įstaigą kreipėsi 80,3 proc. apklaustųjų. 32,1 proc. pacientų teigė, kad niekada nėra papildomai mokėję už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Dažniausiai papildomai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra tekę mokėti mieste gyvenantiems pacientams bei turintiems aukštąjį neuniversitetinį (17,1 proc.) ir profesinį (12,4 proc.) išsilavinimą. Vidutiniškai kas 9 apklaustasis teigė, kad už daugumą sveikatos priežiūros paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study - assess patients willingness to pay for health care services. Methods. The study included pacients, who at the duration of the study visited health care facilities. The respondents were given an anonymous questionnaire consisting of 37 questions. The main groups of questions were: characteristics of patients; access to services frequency and additional payments; patients willingness to pay for health care services depending on the frequency of use of these services and their health status; factors influencing the patient's intentions. Of all the participating pacients filled out questionnaires to 604 (response rate 86.3 percent). Statistical analysis was performed using the SPSS statistical package (version 17.0). Hypothesis that the features are related, check the calculated chi-square (χ2) criteria and Spearman's correlation coefficient. Statistical significance of differences between proportions were calculated to determine z - criteria. Results. Over the last 6 months 80.3 percent interviewees wented to the hospital. Respondents most commonly applied to medical institutions for chronic diseases or acute illnesses or appropriate tests. 32.1 percent patients said that they have never paid for additional health care services. The most common extra for the costs of health care have had to pay the city for patients and those with higher education (17.1 percent) and professional education (12.4 percent). On average every 9 interviewee said that the majority of... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti VšĮ Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centro pacientų lūkesčius dėl teikiamų paslaugų, informuotumą bei pasitenkinimą paslaugomis. Darbo uždaviniai: Išsiaiškinti VšĮ Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centro pacientų lūkesčius dėl teikiamų paslaugų; įvertinti pacientų informuotumą apie psichikos sveikatos centre teikiamas paslaugas; nustatyti pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas ir jas teikiančius specialistus. Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė psichikos sveikatos centro pacientų apklausa atlikta 2012 m. Išdalintos 410 anketų, visos jos grąžintos užpildytos. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS 20 programa. Kokybinių požymių palyginimui ir ryšių vertinimui taikytas χ2 arba Fišerio tikslusis kriterijus. Kokybinių požymių poriniams palyginimams taikytas z kriterijus. Statistinės hipotezės tikrintos, esant reikšmingumo lygmeniui α=0,05. Skirtumai ar ryšiai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Daugumai pacientų, besilankančių psichikos sveikatos centre labai svarbus teigiamas personalo požiūris, bendradarbiavimas su gydytoju norint gauti informaciją apie savo sveikatos būklę bei teikiamą gydymą, galimybė gauti papildomas paslaugas, reikalingas paslaugas gauti laiku, taip pat pacientai tikėjosi, kad psichikos sveikatos centro aplinka bus maloni bei švari. Medikų pagarba svarbesnė pasirodė moterims negu vyrams. Vyresniems pacientams buvo svarbiau gauti numatytas paslaugas laiku bei tikėtis gauti... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: evaluate patients wishes, information and satisfaction for received services in Alytus policlinic mental health centrum. Objectives of the study: clarify patients wishes for services provided in Alytus policlinic mental health centrum; evaluate patients informatikon for these services; set patients attitude to provided services and medical staff. Material and methods: A survey of patients using an anonymous questionnaire was conducted in 2012. 410 questionnaires were distributed and all returned back. Statistical data analysis was performed using “SPSS 20 for Windows” statistical software. Associations were tested using chi-square and z-test. Statistical significance level was set at p<0.05. Results. Most of the patients want possitive staff attitude to themselves, cooperation with doctor to achieve information about their health status and treatment, also a possibility to get extra services, get services on time. They also suspected that environment in mental health center will be nice and cousy. Respect of medical staff was more important for women than for men. For older patients was more important to get services on time more than to get information about their health status. The request to get extra services emphasized more pensioners and people with higher education. Most of respondents specify a request of quiet, relaxing environment in cabinets and simply registration proccess. The biggest part of respondents received information was clear and... [to full text]

Tyrimo tikslas. Atskleisti sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių vaikų onkohematologiniame skyriuje, patirtį teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas ir požiūrį į vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimą vaikui, sergančiam onkologine nepagydoma liga, Lietuvoje. Tyrimo klausimai: Kokia yra sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas vaikų onkohematologiniame skyriuje? Koks yra sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimą vaikui, sergančiam onkologine nepagydoma liga, Lietuvoje? Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, taikant giluminį interviu ir kokybinę turinio indukcinę analizę. Tyrimas buvo vykdomas 2012 m. lapkričio – 2013 m. vasario mėnesiais. Viso atlikta 12 interviu. Tyrime dalyvavo 12 specialistų: trys gydytojai, šeši slaugytojai, du psichologai, vienas socialinis darbuotojas. Tyrimo duomenų apdorojimui pasirinktas temų analizės metodas. Rezultatai. Tyrime dalyvavę specialistai vaikų paliatyviosios pagalbos sampratą apibūdino ir suprato plačiąja prasme, įžvelgdami ne tik medicininės, bet ir socialinės, psichologinės pagalbos svarbą. Grupinės diskusijos metu dominavo nuomonė, kad teikiant vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugas labai svarbus yra medicininis aspektas, skausmo malšinimas, medicininė slauga. Specialistai aptarė vaikų paliatyviąją pagalbą kaip ypatingą bei keliančią didelę emocinę naštą dirbantiems šioje sityje. Specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the research is to disclose the experience of health care professionals working at the Children’s Department of Oncology and Hematology in providing palliative care services and their approach towards organisation of palliative care services for children with terminal cancer in Lithuania. Research issues: What is the experience of health care professionals in providing palliative care services to children with terminal cancer at the Children’s Department of Oncology and Hematology? What is the approach of health care professionals towards organisation of palliative care services for children with terminal cancer in Lithuania? Research methods. The qualitative descriptive research involving in-depth interview and qualitative inductive content analysis was performed. The research was carried out during the period from November 2012 till February 2013. The total of 12 interviews was completed. 12 professionals participated in the research: three doctors, six nurses, two psychologists and one social worker. The topic analysis method was selected for the processing of the research data. Results. The professionals who participated in the research described and perceived the conception of palliative care for children in a broad sense and discerned the significance not only of medical care, but also of social and psychological help. During the group discussion the opinion that the medical aspect, pain relief and medical nursing are very important in providing... [to full text]

Atliktas tyrimas, vertinant veiklas pagal aštuonias didžiasiąs nuostolių rūšis.Vyraujančios veiklos nuostolių rūšys, vertinant pagal LEAN metodą, perprodukcija ir biurokratizmas. Perprodukcijos problemos – gydymo procese per mažai atsižvelgiama į konkrečią situaciją ir individualius paciento poreikius, būdinga per didelio darbo krūvio, streso ir nuovargio problema. Biurokratizmo problema – didelis papildomų medicininės dokumentacijos kiekis ir nepakankama dokumentų pildymo kokybė (nereikalingų dokumentų formų pildymas, nenaudojamos informacijos apie pacientą rinkimas, klaidingai užpildyti dokumentai). / The aim of the work is to evaluate health care quality by LEAN method in the specialized hospital from doctors and nurses’ attitude. The methodology of the research. The research was carried out from July to October, 2013. A onetime anonymous questionnaire was engaged to survey the attitude of doctors and nurses working in the Infectious Diseases and Tuberculosis Hospital (n = 222, response rate 93.2 %). The results of the survey were analysed using SPSS 17.0 statistical data analysis software and Excel software. Statistical significance of the data was verified by criterion x2, the number of the degrees of freedom and statistical significance (p). Results. The research was carried out evaluating the activities by 8 biggest kinds of losses. The results of overproduction losses have shown that 71 per cent of the respondents are of the opinion that operational activities include the excess of medical research. 90 per cent of the respondents admit feeling tiredness, and 83 per cent agree that excessive workload reduces health care quality. 87 per cent of the respondents indicate that their work is dominated by routine actions. 15 per cent state that motivation to work in their institution is sufficient while the rest part note that it is insufficient. 36 per cent of the respondents experience illegal patients’ requirements, and 14 per cent of them have to deal with illegal managers’ requirements. Due to this reason, the staff feel psychological pressure which increases stress... [to full text]

Darbo tikslas - ištirti privačios ir VŠĮ (viešoji įstaiga) pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos personalo požiūrį į kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą. Uždaviniai: išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų dalyvavimą įgyvendinant kokybės vadybos principus; nustatyti nepageidaujamų įvykių valdymą ir registravimą sveikatos priežiūros įstaigoje personalo požiūriu; ištirti medicinos personalo požiūrį į pokyčius sveikatos priežiūros įstaigoje kokybės vadybos sistemos įdiegimo laikotarpiu. Tyrimo metodika. 2014 m. vasario - balandžio mėn. atlikta anketinė apklausa. Apklausti 248 darbuotojai, dirbantys VŠĮ ir privačioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Anketinių duomenų analizei naudota statistinė programa SPSS 17.0. Rezultatai. 95,8 proc. apklaustųjų žino, jog jų įstaigoje yra įdiegta kokybės vadybos sistema, o 59,1 proc. yra ja visiškai patenkinti. 87,9 proc. apklaustųjų vykdo dokumentuotas procedūras ir laikosi patvirtintos tvarkos, o 9,8 proc. tyrimo dalyvių kokybės vadybos sistemos tobulinime nedalyvauja. 45,5 proc. respondentų nori dalyvauti įstaigos kokybės valdyme. Didžioji dauguma nurodo, kad nepageidaujamų įvykių (NĮ) registravimas, priežasčių analizavimas padeda nustatyti problemas (94,9 proc.) ir mažina galimų neatitikčių skaičių (94,7 proc.). 87,2 proc. teigia, kad NĮ registracija gerina teikiamų paslaugų kokybę ir didina pacientų saugumą (88,2 proc.), tačiau nedaug įtakoja gerinant darbo aplinką darbuotojams (67,3 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study - to explore the attitude of private and PI (Public Institution) of Primary Health Care Institution‘s personnel towards the implementation of Quality management system. Objectives: to determine the participation of Health Care Institution‘s personnel in the implementation of Quality management principles; to determine the management and registration of Adverse Events at Health Care Institution according to its personnel, to explore medical personnel‘s attitude towards the changes at Health Care Institution during the implementaiotn of Quality management system. Methods. A questionnaire survey was conducted in February – April 2014. 248 public and private Primary Health Care Institution employees were interviewed. Questionnaire data analysis was performed using SPSS 17.0 statistical software. Results. 95.8 % of respondents know that a Quality management system has been implemented at their Institution, while 59.1 % are completely satisfied with it. 87.9 % of the respondents exercise documented procedures and follow the approved order and 9.8 % of study participants do not take part in the improvement of Quality management system. 45.5 % are willing to participate in the management of Institution‘s quality. The vast majority states that the recording of Adverse Events as well as reason analysis help to identify the problems (94.9 %) and reduce the number of potential discrepancies (94.7 %). 87.2 % affirm that Adverse Event registration improves service... [to full text]

Darbo tikslas Išanalizuoti ir įvertinti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įstaigoje diegiamos elektroninės sveikatos poreikį bei įtaką ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pokyčiams. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie e sveikatos įdiegimą gydymo įstaigose ir naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis. 2. Įvertinti e. sveikatos paslaugų ambulatorinėje medicinos priežiūroje poreikį medicinos darbuotojų požiūriu. 3. Išanalizuoti ir palyginti poliklinikų sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įdiegtų informacinių technologijų veiklos pokyčių poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir naudojimui. Darbo metodika: Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2013 gruodžio - 2014 sausio mėn. Tiriamųjų imtį sudarė medikai, administracijos ir statistikosdarbuotojai, dirbantys Kėdainių miesto poliklinikose. Atlikta anoniminė anketinė apklausa (N = 154). Rezultatai: Didžioji dalis apklaustų respondentų (73 proc.) teigė,kad kompiuteris jų darbo vietoje yra reikalingas, o geriau vertinantiems savo kompiuterinį raštingumą kompiuteris jų darbo vietoje būtinas.63 proc. gydytojų savo kompiuterinį raštingumą vertina, kaip vidutinį ar blogą.Pagrindine įstaigos informacine sistema naudojasi93,1 proc. Kėdainių PSPC ir 59,7 proc. (p<0,05). Konsultacinės poliklinikos darbuotojų. Elektroninio nedarbingumo sistema reikšmingai dažniau naudojasi gydytojai (92,6 proc.).Reikšmingai (p<0,05) skiriasi PSPC ir poliklinikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study. To analyse and evaluate the opinions of health care specialists about the demand of eHealth and its impact on performance changes of outpatient health care institutions. The tasks of the study.1. To analyse the opinions of health care specialists about eHealth implementation in medical institutions and the use of eHealth services. 2. To evaluate the demand of eHealth servicesinoutpatient health care according to health care specialists. 3. To analyse and compare the opinions of health care specialists in polyclinics about the influence of implemented information technology on health care services. Study methods. The survey was conducted in December2013 – January 2014. Anonymous questionnaires (N=154) were distributed to health care specialists, administration staffand employees of statistics department in polyclinics of town Kedainiai. Results.The major part (73%) of the respondents reported that a computer is required in their workplace, and the ones who considered their computer literacy skills as highclaimed it as necessity. 63% of doctors self-evaluated their computer literacy skills as intermediate or poor. The main IT system of the institution is used by 93,1 % of employees of Kedainiai PHCC and 59,7% of employees of Consultants Polyclinic. Electronic sick-list system is mainly (92,6%) used by doctors. There is a significant difference (p<0,05)in the opinions of the employees of PHCC and the employees of the polyclinic about important factors... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę ir jos netolygumus, remiantis statistiniais kokybės rodikliais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybę remiantis statistiniais paslaugų kokybės vertinimo rodikliais. 2. Išanalizuoti Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybės rodiklių svyravimus priklausomai nuo amžiaus, lyties, dienos pobūdžio, paslaugos rūšies. 3. Įvertinti atvejų skaičiaus įtaką stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybei Tyrimo metodika: Tyrime vertintos 6 regioninės ligoninės. Kokybės rodikliai: Cezario pjūvio (CPO) operacijų dažnis, hospitalinis mirštamumas dėl ūmaus miokardo infarkto per 30 ir per 2 d. (ŪMI 30d. ir 2d.) ir dėl galvos smegenų insulto (GSI 30d. ir ŪMI 2d.). Papildomi rodikliai: vidutinės gulėjimo trukmės (VGT) analizė pagal gimdymo būdą ir tarp ligoninių, vertinta atvejų skaičiaus koreliacija su pasirinktų rodiklių rezultatais ir analizuotas perkeltų į kitą ligoninę tolimesniam gydymui pacientų srautai. Statistinė duomenų analizė atlikta SAS programa. Rezultatai: Bendras CPO dažnis regioninėse ligoninėse buvo 18,45 proc. Amžiaus grupėse svyravo: <25 m. 15,38 proc., 25–35 m. 20,06 proc., >35 m. 20,55 proc. (p<0,05). CPO dažnis darbo dienomis buvo 19,82 proc., laisvadieniais 13,82 proc. (p<0,05). Lyginant tarp ligoninių:... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To measure the quality of care in Lithuanian regional hospitals and its variations with statistical quality indicators. Objectives. 1. to assess the quality of care in Lithuanian regional hospitals with statistical quality indicators. 2. To analyse the variations of quality indicators of Lithuanian regional hospitals depending on age, sex, nature of day, and type of delivery. 3. To assess the influence of case volume on service quality of hospitals. Methods. 6 regional hospitals were assessed during the research period from 2010 to 2012. Quality indicators: Caesarean section (CS) rate, in-hospital 30-day and 2-day mortality rates due to Acute Myocardial Infarction (AMI) and in-hospital 30-day and 2-day mortality rates following stroke. Additional indicators: analysis of average length of stay (ALS) according to the mode of childbearing and among hospitals; assessment of correlation of the results between selected indicators and patient case volume; and the analysis of patient flows transferred to another hospital for further treatment. Statistical analysis was performed by means of SAS program. Results. The overall rate of CS in regional hospitals was 18.45 %. Ages in the groups ranged as follows: <25 y.o. - 15.38 %; 25-35 y.o. - 20.06 %; > 35 y.o. - 20.55 % (p <0.05). CS rate on weekdays was 19.82 %, at weekends - 13.82 % (p <0.05). Comparing among hospitals: the rate of CS in hospital performing least CS was 13.19 %; the highest indicator value was 28.9 %... [to full text]

Šių dienų situacija yra tokia, kad daug gydytojų, slaugytojų ir kitų medicinos personalo darbuotojų išvažiuoja/emigruoja į užsienio šalis, todėl likusiems gydytojams, slaugytojams smarkiai padidėja darbo krūvis. Norint šį krūvį normalizuoti, reguliuoti ar bent jau palaikyti tokį, kad darbuotojai kokybiškai galėtų teikti savo paslaugas, būtinas aiškus darbo pasidalinimas, žinojimas kas už ką atsakingas ir taikyti tai praktikoje. Kalbant apie socialinį sveikatos aspektą – tai turbūt vienintelė sritis, kuria rūpinasi beveik visi darbuotojai, prieinantys ir komunikuojantys su pacientu. Tačiau užtikrinant socialinį sveikatos aspektą labiausiai kompetentingas yra socialinis darbuotojas. Gydytojai ir slaugytojai neturėtų atlikti jo darbo. Tačiau kartais šie darbuotojai neturi kitos išeities, kadangi jų skyriuje nėra specialisto, kuris tuo rūpintųsi. Yra reikalingas tikslesnis darbo organizavimas, kuris priklauso nuo sveikatos priežiūros įstaigos vadovo, tai pat skyrių vadovai, kurie gali įtakoti darbuotojų skaičių ir jų kvalifikaciją savo skyriuje. Kita vertus, vien darbo organizavimo nepakanka, reikalingas tarpusavio susitarimas ir įprotis dirbti tik savo darbą bei „leidimas“ socialiniam darbuotojui atlikti savo pareigas, užtikrinti socialinį sveikatos aspektą. Tyrimo tikslas Įvertinti medikų vadovų požiūrį į socialinio pacientų sveikatos aspekto užtikrinimą. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti medikų vadovų vaidmenį užtikrinant pacientų socialinį sveikatos aspektą; 2. apžvelgti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays many doctors, nurses and other medical staff is emigrating to a foreign countries, therefore, the workload for remaining doctors, nurses greatly increased. In order to normalize or adjust the strain, or at least maintain it’s present level, that employees could provide quality services, it requires a clear division of job, knowledge of who does what and applying it in practice. Speaking about social aspect of health – it is probably the only area, which is cared by almost all workers , communicating with patients. However, ensuring the social dimension of health the most competent is a social worker. Doctors and nurses shouldn’t carry out his work. Sometimes these workers have no choice, because their section doesn’t have the right specialist. It is necessary for accurate labor organization, which depends on the health care manager, as well as department heads, which may affect the number of employees and their qualifications at their department. On the other hand, good organization is not enough, it requires mutual agreement and the habit of doing only their own job and “a pass” for social worker, to perform his duties and to ensure the social ascept of health, is needful. Aim of the study is to evaluate the medical head‘s approach to the social aspect of ensuring the health of patients. Objectives: 1. Set the medical managers role in ensuring patients' social aspect of health. 2. View the ways, how social aspect of patients health is ensured. 3. Value... [to full text]