Bakalauro baigiamajame darbe yra analizuojama informacinės visuomenės plėtros įtaka šalies darbo produktyvumui. Darbas susideda iš dviejų dalių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniai straipsniai apie informacinę visuomenę ir jos paskaičiavimo metodus bei apie produktyvumą ir jo rūšis. Empirinėje darbo dalyje analizuojama 2000-2010 m. laikotarpio Lietuvos statistinė informacija apie darbo produktyvumą ir informacinės visuomenės plėtrą (informacinių ir telekomunikacinių technologijų parengtis, panaudojimas bei panaudojimo pajėgumai). Lietuvos situacija pagal tiriamus rodiklius lyginama ir su Europos Sąjungos šalimis. Lietuvos atveju darbo produktyvumas nagrinėjamas plačiau, pagal ekonomines veiklos rūšis. O informacinės visuomenės plėtros sudarytas indeksas giliau analizuojamas ir lyginamas su keletą ES šalių. Taip pat, bandoma nustatyti, ar informacinės visuomenės plėtra įtakoja šalies darbo produktyvumą ir kuris informacinės visuomenės plėtros veiksnių daro tam didžiausią įtaką. / In Bachelor’s final thesis the impact of development of information society on country's labor productivity are analyzed. The work consists of two parts – theoretic and empirical. In the theoretic part Lithuania’s and foreign countries’ scientific articles about development of information society and its calculation methodology and productivity and it's types are analyzed. In the empirical part there are analysis of years 2000-2010 statistical information of Lithuania about labor productivity and development of information society (information and telecommunication technology access, use and skills). Lithuania's analyzed indicators are compared with European Union countries’. Deeper analysis is made in Lithuania's labor productivity by economic sectors. Lithuania's calculated index of development of information society is compared with few other European Union countries and analyzed deeper. In addition, the part of the thesis is striving to determine if the development of information society has any impact to labor productivity and which factor has the biggest the influence to it.

Darbo tikslas: Ištirti skirtingų miežių, kviečių ir kvietrugių genotipų maistinę vertę bei skirtingo nesmulkintų miežių ir kvietrugių kiekio įtaką broilerių produktyvumui, virškinimo procesams, paukštienos morfologinei sudėčiai bei kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingų miežių, kviečių ir kvietrugių genotipų maistinę vertę konkrečiai definuotomis jų auginimo sąlygomis. 2. Nustatyti skirtingų miežių ir kvietrugių genotipų įtaką, naudojant NKP skaldančius fermentus, viščiukų broilerių virškinamosios masės tranzitui, klampumui, amoniakinio azoto koncentracijai aklųjų žarnų turinyje. 3. Ištirti skirtingų nesmulkintų miežių kiekių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. 4. Ištirti skirtingų nesmulkintų kvietrugių kiekių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. Darbo aktualumas ir naujumas: Viščiukų broilerių lesinimui dažniausiai naudojami nesmulkinti kviečiai. Jie sąlygoja geresnį virškinamojo trakto išsivystymą, mažina paukštienos gamybos kaštus. Nesmulkintų miežių ir kvietrugių panaudojimas viščiukų broilerių mityboje yra menkai ištirtas, o šių grūdų pardavimo kaina dažnai esti mažesnė už kviečių. Nėra galutinai ištirta miežių ir kvietrugių maistinė vertė, nėra publikuotų duomenų apie įvairiais kiekiais ir skirtingais broilerių auginimo periodais panaudotų nesmulkintų šių javų grūdų įtaką viščiukų broilerių virškinimo fiziologiniams procesams bei paukštienos kokybei. Taigi šie... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To investigate nutritive value of a variety of barley, wheat and triticale genotypes and influence of whole barley and triticale used in various amounts on broilers’ productivity, digestive processes and morphological composition and quality of poultry meat. Objectives of the study: 1. To investigate nutritive value of a variety of barley, wheat and triticale genotypes under concretely defined conditions of their growth. 2. To determine impact of various genotypes of barley and triticale on transit, viscosity of broiler chickens’ digesta and ammonia nitrogen concentration in the content of cecum. 3. To examine impact of various whole barley amounts on broilers’ productivity, digestive processes and quality of poultry meat. 4. To examine impact of various whole triticale amounts on broilers’ productivity, digestive processes and quality of poultry meat. Actuality and novelty of the work: Whole triticale is most frequently used for broiler chickens’ feeding. Their usage preconditions a better development of digestive system and decreases the cost of poultry meat production. The use of whole barley and triticale for broilers’ nutrition is scarcely investigated, whereas the price of aforesaid grains is frequently lower comparing with that of wheat. Besides, nutritive value of barley and triticale has not been completely investigated; there is no published data on the in-fluence of whole barley and triticale (used in various amounts at different growth... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geno poveikį galvijų produktyvumo savybėms. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geną ir jo įtaką galvijų produktyvumo savybėms. 2. Nustatyti insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geno alelių ir genotipų dažnius. 3. Įvertinti insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geno įtaką galvijų priesvoriui. Pirmą kartą Lietuvoje buvo ištirtas insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) genas bei nustatyta jo įtaka galvijų priesvoriui. Darbo praktinė reikšmė: Rastas insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geno polimorfizmas bei nustatyta jo įtaka galvijų priesvoriui leidžia atrinkti gyvulius su pageidaujamu genotipu ir tokiu būdu, vykdant selekciją genetinių žymenų pagalba, gerinti galvijų priesvorį. Išvados: 1. Tirtoje galvijų grupėje insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geno rasti du aleliai – A ir B. A alelis rastas 0,471 dažniu, o B alelis, didinantis galvijų priesvorį, rastas 0,529 dažniu. 2. Didžiausiu dažniu B alelis rastas Limuzinų galvijų veislėje (0,711). 3. Tirtoje galvijų grupėje insulino augimo faktoriaus (IGF – 1) geno rasti trys AA, AB ir BB genotipai. AA genotipą turėjo 24,0 proc. galvijų, AB genotipą turėjo 47,0 proc. galvijų, o BB genotipą, kuris didina galvijų priesvorį, turėjo 29,0 proc. galvijų. 4. Didžiausią kiekį, net 47 proc., BB genotipą turėjo Limuzinų veislės galvijai. 5. BB genotipo galvijai statistiškai reikšmingai turėjo didesnį priesvorį (86... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: Collect and analyze scientific literature on IGF – 1 gene and examine its effect on cattle production traits. Estimate genotype distribution and allelic frequencies at the IGF – 1 gene. Examine the effect of IGF – 1 gene on weight gain in cattle. Research methodology: Analysis of scientific literature, scientific articles, and statistical data. The practice part involved research of cattle IGF – 1 gene. Research findings and results were discussed using method of generalization. Theoretical analysis used scientific papers by different foreign and Lithuanian researchers. Different articles and research material offering information on the issue under consideration were used as the basis for the research. Results and conclusions. The IGF – 1 gene located on chromosome 5 was found to be a factor that regulates growth rate in cattle. Our research found that IGF – 1 gene has two alleles – A and B. Allele A frequency was 0.471, and allele B – 0.529. Allele A at its highest frequency of 0.708 was found in Lithuanian Black and White cattle breed, and allele B at its highest frequency of 0.711 – in Limousin cattle breed (see Table 2). The following three different genotypes were found for IGF – 1 gene: AA, AB, and BB. AA genotype of IGF – 1 gene showed the lowest frequency and varied from 0.053 in Limousin cattle breed to 0.500 in Lithuanian Black and White cattle breed, whereas AB genotype showed its highest frequency and varied from 0.400 in Lithuanian Red... [to full text]

Darbo tikslas : Įvertinti karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti: a) Karvių pieno kiekio ir sudėties (riebumo, baltymingumo) rodiklius; b) Somatinių ląstelių skaičių karvių piene; c) Karvių reprodukcines savybes. 2. Nustatyti karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšius. 3. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientus tarp karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių rodiklių. Išvados: 1. Įvertinus karvių pieno kiekio ir sudėties rodiklius nustatyta, kad iš visų tirtų karvių vidutiniškai primelžta 5176,442 kg pieno, gauta 223,08 kg riebalų ir 175,07 kg baltymų. Geresniu produktyvumu išsiskyrė karvės, kurios buvo laikomos B ūkyje. Iš šių karvių vidutiniškai daugiau buvo primelžta 912,99 kg pieno, gauta 29,30 kg riebalų ir 31,74 kg baltymų nei A ūkyje laikomų karvių. 2. Įvertinus SLS karvių piene nustatyta, kad tirtų karvių piene vidutinis SLS buvo 307,946 tūkst./cm3. Tai atitinka tinkamo supirkimo pienui keliamus ES reikalavimus. Tirtų karvių, laikomų A ūkyje SLS piene buvo 15,05 tūkst./cm3 mažesnis. 3. Įvertinus tirtų karvių reprodukcines savybes nustatyta, kad karvės buvo vidutiniškai 3,5 laktacijų skaičiaus, laktacija vidutiniškai truko 225,6 dienas, neveršingumo laikotarpis – 155,6 dienas, trukmė tarp apsiveršiavimų – 470,4 dienos ir vidutinis sėklinimų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To evaluate cow productivity, somatic cell count in milk and reproduction traits and to determine correlation between them. Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years of studies. The Results of Survey: Evaluation of cow milk amount and composition showed that average amount of milk from all analyzed cows was 5183.442 kg, 223.08 kg of fat was obtained, as well as 175.07 kg of proteins. Cows in farm B were more productive. 912.99 kg more milk, 29.30 kg more fat and 31.74 kg proteins were obtained from these cows on an average, in comparison to cows in farm A. Evaluation of SCC in cow milk showed that average SCC( somatic cells count) in analyzed cow milk was 307.946 thousand/cm3. It corresponds to EU requirements established for milk for production. SCC in milk of analyzed cows in farm A was 15.05 thousand/cm3 less. Evaluation of reproduction traits of analyzed cows showed that lactation of cows occurred 3.5 times on an average, average duration of lactation was 225.6 days, dry period lasted 155.6 days, number of days between parturitions was 470.4 and average number of seminations was 1.9. The research allowed to determine statistically reliable negative phenotypic correlation between SCC in milk and amount of milk (p<0.05). As productivity of cows increased, SCC in milk increased as well, it caused more frequent udder inflammation to... [to full text]

Darbo tikslas: Išanalizuoti lesalų, praturtintų saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejais, įtaką vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejų riebalų rūgščių sudėtį; 2. Išanalizuoti lesalų, praturtintų saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejais, įtaką vištų dedeklių produktyvumui; 3. Išanalizuoti lesalų, praturtintų saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejais, įtaką vištų dedeklių kiaušinių kokybei. Tyrimo metodika. Lesinimo bandymas atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 30 vnt. dėsliosiomis vištomis, suskirstytomis į 3 grupes (kiekvienoje po 10 vištų). I grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos lesalais su 4,5 proc. saulėgrąžų aliejaus priedu, II grupės su 4,5 proc. rapsų aliejaus, o III grupės su 4,5 proc. Visų grupių lesalų energetinė vertė buvo vienoda. sėmenų aliejaus priedu. Bandymo metu dėsliosios vištos laikytos individualiuose narveliuose su stacionariomis lesalinėmis bei girdytuvėmis, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai lesinti granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Kiekvieną dieną skaičiuoti ir sverti visi kiaušiniai, paskaičiuotas vištų dėjimo intensyvumas. Kas 14 dienų nustatytas individualus vištų kūno svoris, sverti lesalų likučiai ir apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti. Bandymo pabaigoje buvo tiriami šie parametrai: nustatomi riebalų rūgščių, cholesterolio, malondialdehido kiekiai kiaušinių tryniuose. Taip pat nustatytos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of master thesis: To analyze the feed, enriched with sunflower, canola and flaxseed oils influence on productivity of laying hens and egg quality. Objectives are: 1. To evaluate a nutritional value of sunflower, rapeseed and flaxseed oils; 2. To analyze influence of compound feed, enriched with sunflower, rapeseed and flaxseed oils, on productivity of laying hens; 3. To analyze influence of compound feed, enriched with sunflower, rapeseed and flaxseed oils, on laying hens egg quality. Methods: A test of feeding was performed on thirty 30 weeks old Lohman Brown cross laying hens which were divided into 3 groups (each of 10 hens). Laying hens of a group I were fed feeds containing 4,5 % sunflower oil, group II – 4,5 % rapeseed oil, group III – 4,5 % flaxseed oil. All diets were isocaloric. During the test laying hens were held in individual cages with stationary trough feeders and waterers on equal feeding and keeping conditions. Laying hens were fed with compounds feeds of 125 g per day. All the eggs were counted and weighted daily including the calculations of egg laying intensity. The following actions were performed every 14 days: identification of individual hen body weight, weighting of feed residue and calculation of feed required for production of 1 kg egg mass. At the end of the test these parameters were investigated: determination of fatty acids, cholesterol and malondialdehyde quantities in the yolk of eggs. Also, egg sensory and texture properties of fresh... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Darbo uždaviniai: apskaičiuoti karvėms šertų racionų energinę ir maistinę vertę. Nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui. Nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių pieno sudėčiai. Bandymas atliktas 2012 metais X ūkininko galvijininkystės ūkyje. Darbo tikslas buvo nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai. Analogų principu atrinkta 20 karvių, kurios suskirstytos į 4 grupes (3 tiriamųjų ir 1 kontrolinė), po 5 gyvulius kiekvienoje. Vidutinis karvių produktyvumas per ankstesnę laktaciją buvo 6000 – 6300 kg pieno. Eksperimentiniais racionais karvės šertos keturis mėnesius sausio - balandžio mėn., t.y. pirmąsias 120 laktacijos dienų. Kitu laikotarpiu buvo tik registruojami produktyvumo ir pieno sudėties duomenys. Išanalizavę 2011–2012 metų X ūkio karvių racionus, jų sudėtį, energinę ir maistinę vertę, įvertinę skirtingo šėrimo poveikį produktyvumui ir produkcijos kokybei nustatėme: Didžiausias produktyvumas buvo antros grupės karvių. Lyginant su kontroline grupe, natūralaus pieno iš jų buvo primelžta 228 kg (p<0,05), o perskaičiuoto į bazinį - 666 kg (p<0,01) daugiau. Mažiausias primilžis per 10 laktacijos mėnesių buvo kontrolinės grupės karvių. Jos davė 300 kg mažiau natūralaus pieno arba 965 kg perskaičiuoto į bazinį pieną negu II (produktyviausios) grupės karvės. Daugiausia pieno... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: to identify the diet of protein quantity and quality on cow productivity and milk quality. The tasks of the work: to calculate the cows fed rations energy content and nutritional value. Set the ration protein content and quality on milk production of cows. Set the ration protein content and quality on the composition of cow's milk. Experiment was carried out in 2012 X farmer's cattle farm. The aim of the research was to identify the ration protein content and quality on cow productivity and milk composition. Analogues of the principle of sample 20 cows, which are divided into 4 groups (3 test and 1 control), followed by five animals each. The average of productivity per cow during the previous lactation was 6000 - 6300 kg of milk. Cows were fed the experimental diets for four months of January - April., that is to say the first 120 days of lactation. The next period, there were only recorded productivity and milk composition data. The analysis of X holding the 2011-2012 cows fed rations composition, nutritional indicators, the results obtained. The maximum productivity was the second group of cows comparison with a control group of natural milk from their milk yield was 228 kg (p <0.05), and the terms of base - 666 kg (p <0.01) and more. Minimum yield within 10 months of lactation were control cows. They gave 300 kilos of liquid milk, or 965 kg of milk in terms of base than in the second (productive) group of cows. Most milk fat obtained from the second treatment... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti fitobiotikų Sangrovit® ir prebiotikų Agrimos® poveikį viščiukų broilerių augimo rodikliams ir mėsos savybėms. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir gaištamumui; 2. Nustatyti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) pH po0, 24, 48, 72 val.; 3. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) sausųjų medžiagų kiekiui; 4. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių sudėčiai; 5. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos morfologinei sudėčiai; 6. Nustatyti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) juslinėms savybėms. Darbo pobūdis ir darbo objektas: Bandymas buvo atliekamas su 800 vienadieniais viščiukais broileriais suskirstytais į 4 grupes, po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su keturiais kiekvienos grupės pakartojimais. Paukščiai buvo lesinami iki soties 5 savaites (iki 35 dienų amžiaus) kombinuotais lesalais (pirma grupė – kontrolė), antrą grupę sudarė lesalai, į kuriuos įmaišyta fitobiotikų Sangrovit® (Macleaya cordata) (30g/t lesalų), į trečios grupės – prebiotikai mananooligosacharidai Agrimos® (2 kg/t lesalų), į ketvirtą – Sangrovit® (30g/t lesalų) ir Agrimos® (2 kg/t lesalų) kombinacija. Fitobiotikai Sangrovit® yra sudaryti iš augalo Macleaya cordata, priklausančio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: Evaluation the effect of prebiotics Agrimos® and phytobiotics Sangrovit® on productivity and meat quality of broiler chickens. Objectives of the study: 1. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on growth performances, feed conversion ratio and mortality of broiler chickens; 2. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on pH of breast and thighs meat after 0, 24, 48, 72 hours of storage; 3. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on quantity of dry matter of breast and thighs meat; 4. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on quantity of fatty acids of breast meat; 5. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on morphological composition of the meat of broiler chickens; 6. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on the sensory attributes of breast and thighs meat of broiler chickens. The character and object of the work: Experiment was made with 800 broiler chickens, they were divided into 4 group with 200 chickens at each group. Each group had four replications. Broilers were fed ad libitum 5 weeks (35 days) with compound. First group – control group, the diet of second group was supplemented with phytobiotics Sangrovit® (Macleaya cardata) (30 g/t of feed), the diet of third group supplemented with prebiotics mannanoligosaccharides Agrimos® (2 kg/t of feed), diet of group four supplemented with a combination of Sangrovit® (30 g/t of feed) and Agrimos® (2 kg/t of feed). Phytobiotics Sangrovit®... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti įvairių pieninių veislių karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti: a) karvių reprodukcines savybes; b) karvių produktyvumo rodiklius; c) karvių somatinių ląstelių skaičių piene; 2. Palyginti skirtingų karvių veislių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius; 3. Nustatyti tirtų rodiklių koreliacijos koeficientus. Išvados: 1. Tirtos karvės buvo vidutiniškai 3,64±0,032 laktacijos, vidutinė laktacijos trukmė – 228,47±3,576 dienų, vidutinė veršingumo trukmė – 281,72±1,280 dienų, karvės vidutiniškai sėklintos 1,95±0,034 kartų, neveršingumo laikotarpis vidutiniškai truko 154,06±3,566 dienų ir laikotarpis tarp apsiveršiavimų – 448,76±3,156 dienų. Vidutinis pieno kiekis per laktaciją buvo 5046,8±73,817 kg, pieno riebumas – 4,35±0,016 proc., riebalų kiekis – 214,60 ±2,844 kg, baltymingumas – 3,23±0,007 proc., baltymų kiekis – 162,32±2,191 kg, SLS piene – 407,03±23,328 tūkst./cm3. 2. Išanalizavus atskirų veislių karvių reprodukcines savybes nustatyta, kad ilgiausia veršingumo trukmė buvo LŽ veislės karvių (285,14±2,040), trumpiausia – VJ veislės karvių (279,32±1,994). Mažiausiai kartų sėklintos VJ veislės karvės (1,80±0,197), daugiausiai – LŽ veislės karvės (2,02±0,086). Trumpiausias neveršingumo laikotarpis nustatytas LŽ veislės karvių (139,91±6,310), ilgiausias – SP veislės karvių (182,53±20,981). Ilgiausias laikotarpis tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To evaluate the different breeds of dairy cow reproductive performance, productivity and udder health traits and to establish interrelationships between between them. Place of research: The work was carried out in the Departament of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years studies. The results of survey: Cows were on average 3.64 ± 0.032 lactation. The average duration of lactation - 228.47 ± 3,576 days. The average gestation period - 281,72 ± 1.280 days. Cows inseminated an average of 1.95 ± 0.034 times. The servis period lasted an average of 154.06 ± 3,566 days and the interval between calving - 448.76 ± 3.156 days. Average milk production per lactation was 5046.8 ± 73.817 kg, of milk fat - 4.35 ± 0.016 percent., fat - 214.60 ± 2.844 kg, protein - 3.23 ± 0.007 percent., protein - 162.32 ± 2.191 kg, milk SCC - 407.03 ± 23,328 thousand/cm3. The analysis of individual cows reproductive traits showed that the longest pregnancy lasted Lithuanian reds cows (285.14 ± 2.040), the shortest - German black & whites cows (279.32 ± 1.994). At least once inseminated German black & whites cows (1.80 ± 0.197), mainly - Lithuanian reds cows (2.02 ± 0.086). The servis period the shortest period of Lithuanian reds cows (139.91 ± 6.310), the longest - Simental cows (182.53 ± 20.981). The longest interval between calving the Holstein black & whites cows (496.14 ± 7.152), the shortest - Lithuanian black & whites... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti probiotikų įtaką melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos rodikliams ir sveikatingumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti probiotiko Probio - active įtaką melžiamų karvių pieno primilžiui ir pieno rodikliams. 2. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių kraujo morfologiniams rodikliams. 3. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams. Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliekamas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“, 2013 metų birželio – spalio mėnesiais. Bandymo metu buvo suformuotos dvi grupės melžiamų karvių: kontrolinė ir bandomoji, po 115 Lietuvos juodmargių veislės melžiamų 2-5 laktacijos karvių kiekvienoje. Kontrolinėje ir bandomojoje grupėse karvės buvo paskirstytos vienodai, atsižvelgiant į jų laktacijų skaičių ir veršiavimosi laiką. Bandomosios grupės karvės su įprastiniu racionu papildomai gavo probiotiko. Į kiekvienos bandomosios grupės karvių kombinuotuosius pašarus, kiekvieną šėrimo dieną individualiai, buvo įmaišoma po 150 ml probiotiko. Bandymas vyko nuo 60-os iki 120-os karvių laktacijos dienos ir truko 60 dienų. Pirmas 30 dienų bandymas vyko tvartiniu laikotarpiu, o paskutines 30 dienų – ganykliniu laikotarpiu . Bandymo metu buvo naudotas probiotikas Probio - active, įmaišytas į racioną normuojant po 150 ml kiekvienai karvei, normą padalinant į dvi dalis ir sušeriant paros laike per du šėrimus. Tyrimo metu mėginiai pieno tyrimams buvo imami bandymo pradžioje, praėjus 60 d., 90 ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to research the effects of probiotics on dairy cows’ productivity, productions values and the overall health. Objectives: 1. To evaluate the effects Probio – active probiotics toward dairy cows’ yield and milk index. 2. To evaluate the effects of probiotics on dairy cows morphological blood indexes. 3. To evaluate the effects of probiotics to the rumens fermentation processes on dairy cows. Methodology of the research: the research was carried out at the cooperative company “Blauzdžių Agroservisas” 2013 June - October. During the research two similar groups of dairy cows were created: the control group and experimental group. The groups were made out of 115 Lithuanian Black and White breed dairy cows in their 2-5 lactation stages each. Cows were considered and maintained under the same conditions. For the experimental group cows with normal diet each day in addition received 150 ml of a probiotic. The study samples of milk were taken for research at the beginning of the test after 60 days, 90 and 120 days, from the start. Haematological tests of dairy cows blood samples were taken at the beginning and the end. The rumen contents - at the beginning and after a two-month test. Results: during the research it was determined that the cows which received probiotics yielded 4.4 percent (p>0.05) more milk opposed to the ones that did not receive probiotics. It was also detriment that the use of probiotics have an effect on the quality indexes (protein, fat), and have... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti karvių genomo nestabilumo ryšį su pieno produktyvumu. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie galvijų chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimus bei jų ryšį su produktyvumo savybėmis. 2. Paruošti karvių chromosomų preparatus. 3. Ištirti chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimus aukšto ir žemo produktyvumo pieninėms karvėms. 4. Apskaičiuoti chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimų dažnį ir spektrą aukšto ir žemo produktyvumo pieninėms karvėms. 5. Nustatyti ryšį tarp chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimų ir pieno produkcijos kiekio. Darbo metodai: mokslinės literatūros, straipsnių, statistinių duomenų analizė. Praktinėje dalyje atlikti karvių chromosomų tyrimai. Rezultatai aptarti juos apibendrinus. Darbe remtasi įvairiais užsienio ir lietuvių moksliniais darbais, straipsniais, tyrimų medžiaga, darbe analizuojama tema. Darbo objektas: citogenetinė analizė atlikta 20 karvių iš LSMU VA praktinio mokymo ir bandymų centro, 10 aukšto produktyvumo karvių ir 10 žemo produktyvumo karvių. Tyrimai atlikti standartiniu citogenetiniu metodu. Rezultatai ir aptarimas: žemo produktyvumo karvės turėjo žymiai daugiau chromosominių pakitimų. Daugiausiai chromosomų struktūros pakitimų, t.y. 37,5 proc., sudaro spragos vienoje chromatidėje (S1), 15,6 proc. – spragos abiejose chromatidėse (S2), 17,2 proc. – chromatidžių trūkiai (D1), 9,4 proc. – fragmentai (F). Mažiausią dalį chromosomų struktūros pakitimų, t. y. 3,1 proc. sudaro... [toliau žr. visą tekstą] / The Object of the work: cytogenetic analysis was performed on 20 cows from LSMU VA practice and research centre, 10 productive cows and 10 unproductive cows. The research was performed by standard citogenetical laboratory. The aim of the work: to evaluate the influence of chromosomal aberrations on cow high productivity. The tasks of the work: collect and analyze scientific literature on bovine chromosome number and structure of the environment and their relationship with performance traits. Prepared bovine chromosome preparations. To investigate the chromosome number and structure changes in high and low productivity of dairy cows. Calculate the number of chromosomes and structural changes in the frequency and range of high and low productivity of dairy cows. Determine the relationship between chromosome number and structure changes and milk production levels. The results and their discussion: after the examination of the unproductive cows the structural and numeral variations of chromosomes were identified. Most part of structural variations in chromosomes, i.e. 37,5 proc., consisted of gaps in one chromatid (S1), 15,6 proc.of gaps in both chromatids (S2), 17,2 proc. of cracks in chromatids (D1) .There were 10,9 proc. of poliploidies (P) found in numeral variations of chromosomes. There were also identified both the structural and numerical variations of chromosomes after examining the productive cows. These structural variations of chromosomes were identified: 34,6 proc... [to full text]