Individualaus religingumo įtakos aspektai individo kasdieninei veiklai Santrauka Darbe analizuojamas individualaus religingumo įtakos aspektai individo kasdieninei veiklai. Darbe analizuojamas individualaus religingumo poveikis individo kasdieninei veiklai. Pagal A. Schutzo sukurta fenomenologinę visuomenės teoriją, kuri jam rūpi ne kaip objektyviai teisinga ar metafiziškai tikra veiksmo prasmė, bet kaip ta, subjektyviai suvokia veikiantysis individas. Remiantis N. Luckmano pasiūlytos religijos interpretavimo kasdieniame gyvenime teorija, ieškoma individualaus religingumo funkcijų individo kasdieninėje veikloje. Kasdienis gyvenimas yra suprantamas kaip socialiai konstruojama tikrovė, kurią valdo subjektyvus procesas, padedantis sutvarkyti ją. T. Luckmano koncepcijoje į religiją žvelgiama kaip į simbolinį pasaulį, kuris suteikia platesnę prasmę individo kasdienio gyvenimo tikrovei, neišeidamas už savo reikšmės ribų ir socialinio pasaulio aspekto. Kasdienę tikrovę jie suprato kaip pažįstamą ir kartu sąlyginį pasaulį, nes jis sukonstruotas iš simbolių, socialinės patirties ir kuri pasireiškia individo veikloje. Šio darbo tikslas - išsiaiškinti individualaus religingumo įtaką individo kasdieninei veiklai. Nustatyti individualaus religingumo ypatumus, išsiaiškinti ar religija įtakoja individo veiklą ir kokias funkcijas atlieka individualus religingumas. Individualus religingumas yra šio tyrimo objektas. Individualusis religingumas, suformuotas kiekvieno individo asmeniškai iš... [toliau žr. visą tekstą] / Aspects of individuals religiosity influence on persons everyday activity Summary In this work the aspects of individual religiosity’s influence on person’s everyday activities are analyzed. According to the A. Schutz phenomenological society theory, which concerns him not because it is objectively correct or metaphysically real meaning of action, but as a one, which is subjectively perceived by operative person. With reference to the theory of religion’s in daily life interpretation offered by T. Luckmann, individual religiosity functions in person’s daily activity are being searched. Daily life is perceived as socially constructed reality, which is in control of subjective process helping to organize it. In Luckmann’s conception religiosity is seen as a symbolic world, which provides broader meaning for the reality of person’s daily life, not leaving the boundaries of its meaning and the social aspect of the world. They perceive daily reality as a familiar and also as a conditional world, because it is constructed from symbols and social experience which display in person’s activity. The purpose of this work is to ascertain the influence of individual religiosity on person’s daily activity. Also to determine peculiarities of individual religiosity, ascertain whether person’s activity is influenced by a religion and what functions are performed by individual religiosity. The individual religiosity is the object of this analysis. Individual religiosity is formed personally by... [to full text]

Mirtis yra vienas iš paslaptingiausių ir labiausiai bauginančių potyrių mūsų gyvenimuose. Nors tai yra toks pat natūralus dalykas kaip ir gimimas, mirtis sukelia visiškai priešingus jausmus. Dažniausiai tai yra baimė, nesaugumas, panika, kaltė ir kiti neigiami jausmai. Per amžius žmogaus santykis su mirtimi kito. Tai vyko iš lėto. Anksčiau mirtis buvo sutinkama su didele pagarba, be didelės baimės, panikos, netgi su trupučiu susižavėjimo ir smalsumo. Šiomis dienomis mirtis yra suvokiama kaip blogiausias dalykas, kuris tik gali ištikti žmogų. Dažnai ji priimama už bausmę, dėl nuodėmių ar neteisingai nugyvento gyvenimo. Kiekvieno žmogaus santykis su mirtimi priklauso nuo skirtingų dalykų. Mirties suvokimui įtakos gali turėti žmogaus amžius, lytis, išsilavinimas, ankstesnė patirtis, susijusi su mirtimi, žmogaus tikėjimas ir jo išpažįstama religija. Darbo tikslas – ištirti paauglių bei studentų religingumo ir mirties baimės sąsajas. Buvo apklausti 224 tiriamieji ( 122 studentai, iš kurių 70 merginų ir 52 vaikinai, bei 102 14 – 16 metų amžiaus moksleiviai, iš kurių 60 merginų ir 42 vaikinai ). Tiriamiesiems buvo sukurta anketa, kurioje buvo atskiros religingumo bei mirties baimės skalės bei bendri klausimai apie amžių, lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamieji labiau propaguoja religinį elgesį, o jaunesniems svarbiau pats tikėjimas, religiniai įsitikinimai. Kalbant apie tiriamųjų amžiaus ir mirties baimės sąsajas, mirties baimės... [toliau žr. visą tekstą] / Death is one of the most mysteries and terrifying experiences in our life. Even if it is as natural thing as birth, death gives us completely different feelings. Most often it is fear, insecurity, panic and other negative feelings. During the ages man‘s relations with death changed. It was slow process. In the past death was met with respect, without bigger fear, panic, even with a little bit of admiration and curiosity. In our days death is considered as one of the worst things that could happen to human, taken as a punishment for all sins and the life spent in a bad way. Relationship with death depends on many different factors for each person. Age, gender, education, earlier experience with death, belief and religion could be the main criteria why people understand death one way or another. The object of this work – to investigate the connection between religiousness and understanding death, students and teenagers being as a case in this study. 224 participants were investigated (120 students – 70 girls and 52 boys, and also 102 teenagers aged 14-16, that contained 60 girls and 42 boys). Questionnaire with the separate scales for religion and understanding death and general questions about age, gender, education and marital status was presented to the participants. It was found that older participants propagate religious attitude more, while for the younger participants belief and religion creed is more important. Also it was found that intensity of the fear of death... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]

Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]

Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.). / Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis.

Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis. / Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.).

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]